Civilinė byla Nr. 3K-3-63/2011                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 34.5 (S)                                                        

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 21 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl įstatyme nustatyto termino kreditoriaus reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti pratęsimo; suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.   

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

2007 m. kovo 31 d. mirė L. K., gyvenusi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). UAB „Vilniaus energija“ 2008 m. spalio 29 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, nurodydama, kad nė vienas L. K. įpėdinių nepriėmė palikimo, prašydamas informuoti, ar valstybė paveldėjo palikėjai priklausiusį butą, kartu pažymėdama, jog už butui 2007 m. vasario 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu patiektą šilumos energiją yra susidariusi skola. 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „Vilniaus energija“ gavo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, kuriuo ši pranešė, kad L. K. priklausęs butas neįtrauktas į mokesčių inspekcijos apskaitą ir kad ketinama imtis buto paveldėjimo valstybės vardu veiksmų.

2009 m. kovo 9 d. pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą ir dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimus palikėjos L. K. turtą paveldėjusiai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Aplinkybė, kad tik iš 2008 m. lapkričio 18 d. gauto mokesčių inspekcijos rašto jam tapo žinoma, jog palikėjai priklausęs butas bus paveldėtas valstybės vardu, pareiškėjo nuomone, pripažintina svarbia CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastimi, nes, tik gavęs nurodytą raštą, jis sužinojo ir galėjo sužinoti (informacija apie palikėjo įpėdinius teikiama tik įstatyme apibrėžtam asmenų ratui, į kurį pareiškėjas nepatenka), jog, valstybei paveldėjus butą, jis taps jos kreditoriumi.

2009 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį L. K. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), visas lėšas, esančias AB „Swedbank“ ir AB SEB banke, taip pat skolinius įsipareigojimus UAB „Vilniaus energija“ bei UAB „Šnipiškių ūkis“ – pagal 2009 m. birželio 19 d. paveldimo turto apyrašą paveldėjo Lietuvos Respublika. Apyrašo duomenimis, L. K. skola už šilumos energiją pareiškėjui 2007 m. kovo 31 d. buvo 166,40 Lt.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

 

            Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškimo netenkino.

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, 2010 m. liepos 14 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

            Teismai, remdamiesi byloje nustatytomis aplinkybėmis (valstybė, atstovaujama suinteresuoto asmens, priėmė 2007 m. kovo 31 d. atsiradusį palikimą pagal antstolės 2009 m. birželio 19 d. sudarytą paveldimo turto apyrašą ir 2009 m. rugsėjo 18 d. (jau po šios bylos iškėlimo) išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu paveldėjo ne tik palikėjai nuosavybės teise priklausiusį butą bei lėšas bankuose, bet ir jos skolinį įsipareigojimą pareiškėjui UAB „Vilniaus energija“, kuris palikėjos mirties dieną, 2007 m. kovo 31-ąją, buvo 166,40 Lt), sprendė, kad pareiškėjo prašymas, pareikštas CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu, pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nebeturi teisinės reikšmės, nes įpėdinė – Lietuvos Respublika, atstovaujama mokesčių inspekcijos, – paveldėjo palikėjos 166,40 Lt skolinį įsipareigojimą pareiškėjui. Įpėdiniui priėmus pagal antstolio sudarytą apyrašą kartu su palikimą sudarančiu turtu ir palikėjos skolinę pareigą, šis pagal ją atsakys paveldėtu turtu. Taigi, teismų nuomone, pareiškėjo interesai nepažeisti, tuo tarpu civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti ar ginčijami, interesus (CK 2 straipsnis).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino antstolio sudaromo paveldimo turto apyrašo esmę ir paskirtį paveldėjimo procese. CK 5.53 straipsnio 4 dalyje, 5 dalies 2 punkte įtvirtintas reikalavimas įpėdiniui pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti, be kita ko, ir įvardyti visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus, įstatymų leidėjo nesiejamas su kreditoriaus reikalavimo pagrįstumu ir pripažinimu. Teismams nustačius faktinę aplinkybę, kad apyraše, be palikėjos turto, nurodyti ir jos skoliniai įsipareigojimai, kilo šių įsipareigojimų nurodymo apyraše vertinimo klausimas, t. y. ar palikėjo skolinių prievolių nurodymas apyraše reiškia, kad įpėdinis jas besąlygiškai pripažįsta ir kad reikalavimai pagal šias prievoles tenkintini net ir kreditoriui praleidus įstatymo nustatytą terminą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui (šiuo atveju – valstybei). Kasatoriaus nuomone, kreditoriaus reikalavimo įtraukimas į paveldėto turto apyrašą savaime nepatvirtina šio reikalavimo paveldėjimo. Dėl to byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės ir svarstoma dėl pareiškėjo prašymo pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pagrįstumo.  

            Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ prašo skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad paveldimų skolų apimtis nesiejama tik su tomis, dėl kurių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu ir tvarka pareikšti kreditorių reikalavimai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad valstybė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu paveldėjo ne tik palikėjai priklausiusį turtą, bet ir 166,40 Lt skolinį įsipareigojimą UAB „Vilniaus energija“. Pareiškėjo nuomone, valstybės pareiga sumokėti iki palikėjos mirties atsiradusią skolą apskųstoje nutartyje siejama ne su skolinio įsipareigojimo įtraukimo į paveldimo turto apyrašą aplinkybe, o su palikimo priėmimo faktu. Dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino turto apyrašo esmę ir paskirtį.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pagal suinteresuoto asmens kasaciniame skunde keliamus klausimus šioje nutartyje pasisako dėl paveldėjimą – palikimo priėmimą pagal apyrašą ir palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimo bei tenkinimo tvarką – reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo.

 

Dėl CK 5.53, 5.63 straipsnių normų aiškinimo ir taikymo

 

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ yra palikėjos L. K., mirusios 2007 m. kovo 30 d., kreditorius, turintis turtinę pretenziją dėl už palikėjai priklausiusiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją. Po L. K. mirties šis butas ir kitas likęs jos turtą, kaip palikimas, buvo priimtas Lietuvos valstybės, atstovaujamos suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, pagal antstolės 2009 m. birželio 19 d. sudarytą paveldimo turto apyrašą, į kurį, be kita ko, buvo įtrauktas ir palikėjos 166,40 Lt skolinis įsipareigojimas pareiškėjui UAB „Vilniaus energija“

Kasaciniame skunde teigiama, kad kreditoriaus reikalavimo įtraukimas į paveldėto turto apyrašą savaime nepatvirtina jo paveldėjimo. Nesutikdama su šiuo kasatoriaus argumentu, teisėjų kolegija pažymi, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Valstybė, kaip specifinis turto paveldėtojas, tuo atveju, kai palikimas jai, kaip paveldėtojai, pereina dėl to, jog neatsirado nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, priima palikimą tik pagal paveldimo turto apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės apimtimi (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Dėl to pagal CK 5.53 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, be kita ko, ir apie visas žinomas skolines palikėjo pareigas bei kreditorius, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti. Įpėdinis, priimdamas palikimą pagal sudarytą paveldimo turto apyrašą, į kurį įtrauktos ir jam žinomos skolinės palikėjo pareigos, kartu su kitu apyraše įvardytu turtu paveldi ir šias.

Taigi nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, priimdama palikimą pagal antstolės 2009 m. birželio 19 d. sudarytą apyrašą, į kurį, be kito turto, buvo įtraukta ir valstybinės mokesčių inspekcijos teismui paduotame prašyme sudaryti paveldimo turto apyrašą kaip jai žinoma nurodyta palikėjos 166, 40 Lt skolinė pareiga kreditoriui UAB „Vilniaus energija“, 2009 m. rugsėjo 18 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu paveldėjo ir šią turtinę prievolę.

Kasaciniame skunde taip pat keliamas įpėdiniui žinomų palikėjo skolinių pareigų nurodymo paveldimo turto apyraše, pagal kurį buvo priimtas palikimas, teisinio vertinimo ir teisinės reikšmės klausimas tuo aspektu, ar palikėjo skolinių prievolių nurodymas apyraše reiškia, kad įpėdinis jas besąlygiškai pripažįsta ir reikalavimai pagal šias prievoles tenkintini net ir tuo atveju, kai kreditorius savo reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui pareiškia praleidęs įstatyme (CK 5.63 straipsnyje) nustatytą terminą. Kasatoriaus nuomone, kreditoriaus turtinių pretenzijų, pareikštų praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą įtraukimas į paveldimo turto apyrašą, pagal kurį priimtas palikimas, savaime nesudaro pagrindo spręsti jų patenkinimo klausimą; tik esant teismo sprendimui pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditoriaus turtinių pretenzijų dėl įpėdinio paveldėtų palikėjo skolinių pareigų pareiškimo terminą, kreditorius įgytų teisę reikalauti, kad įpėdinis patenkintų šias pretenzijas; dėl to bylą nagrinėję teismai privalėjo iš esmės spręsti dėl kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ pateikto prašymo pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pagrįstumo, o ne atmesti jį kaip teisiškai nebereikšmingą. Šiuos kasacinio skundo motyvus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais dėl toliau dėstomų argumentų.

Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Taigi reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra tik informavimo veiksmas, kurio atlikimas teisiškai reikšmingas ta prasme, kad informacija apie palikėjo skolas bei galimus jo kreditorius yra lemianti vienokį ar kitokį šią informaciją gaunančio asmens elgesį – įpėdinis gali atsisakyti palikimo arba priimti jį, pateikdamas teismui prašymą sudaryti paveldimo turto apyrašą ir taip apibrėždamas savo atsakomybės pagal kreditoriaus pareikštas turtines pretenzijas dėl jo paveldimų palikėjo skolinių pareigų apimtį, taip pat gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą; testamento vykdytojas ar palikimo administratorius privalo informuoti įpėdinį apie palikėjo skolas ir kt. Įpėdinio informavimo apie kreditoriaus reikalavimus veiksmo bet kuriuo CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu – pareiškiant reikalavimą tiesiogiai įpėdiniui arba pateikiant ieškinį teisme – atlikimas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos siejamas su tuo, kad būtent toks terminas nustatytas įstatyme (CK 5.50 straipsnio 2 dalyje) nurodytiems palikimo priėmimo veiksmams atlikti. Taigi CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių palikėjo kreditorius informuoti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos apie palikėjo skolines pareigas, paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėjo kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą įpėdinių informavimo apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus tikslą, svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“, turėdamas Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro 2008 m. spalio 16 d. pateiktos informacijos, kad dėl L. K., mirusiai 2007 m. kovo 31 d., priklausiusio turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta, 2008 m. spalio 29 d. raštu užklausdamas mokesčių inspekcijos, ar valstybė nepaveldėjo palikėjai priklausiusio buto, ir kartu nurodydamas, jog už butui 2007 m. vasario 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu patiektą šilumos energiją yra susidariusi skola, pareiškė apie savo kaip palikėjos kreditoriaus reikalavimą. Taigi teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – palikėjos įpėdinio informavimas apie pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ kaip kreditoriaus turtines pretenzijas – buvo atliktas, tačiau praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris baigėsi 2007 m. birželio 30 d. Tas faktas, kad tuo metu, kai pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ informavo valstybei pavedėjimo teisiniame santykyje atstovaujančią instituciją apie savo kaip kreditoriaus turtinius reikalavimus, ši dar nebuvo pradėjusi mirusiosios palikimo priėmimo procedūros, nėra pagrindas kitokiai išvadai dėl informavimo apie turtinę pretenziją padaryti, nes pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį, neatsiradus nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, ir įstatyme nenustatyta valstybės teisės tokiu atveju atsisakyti palikimo. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi pirmiau nurodytą kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ informaciją, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl po L. K. mirties paveldimo jos turto apyrašo sudarymo, prašyme įvardydama visas žinomas skolines palikėjos pareigas, be kita ko, ir 166,40 Lt skolą kreditoriui UAB „Vilniaus energija“ už palikėjos butui patiektą šilumos energiją. Šią skolinę pareigą antstolė įtraukė į 2009 m. birželio 19 d. sudarytą paveldimo po L. K. mirties jos turto apyrašą, o notarė pagal šį apyrašą – į 2009 m. rugsėjo 18 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kaip valstybei paveldėjimo teisiniame santykyje atstovaujanti institucija, pateikusi CK 5.53 straipsnio 4, 5 dalyse reikalaujamus duomenis, be kita ko, ir apie žinomą palikėjos skolinę pareigą kreditoriui UAB „Vilniaus energija“, kuri buvo įtraukta į paveldimo turto apyrašą, pripažino galimą palikėjos skolą kreditoriui UAB „Vilniaus energija“, todėl negali atsisakyti spręsti šios į apyrašą įtrauktos kreditoriaus turtinės pretenzijos patenkinimo klausimo dėl to, jog apie ją buvo pranešta praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą ir nėra teismo sprendimo šį pratęsti.

Kreditorius, kurio turtinė pretenzija įpėdinio yra priimta (taip pat pagal CK 5.53 straipsnį sudaromą apyrašą) ir paveldėta  kaip palikimą sudarantis turtas, turi teisę reikalauti, kad įpėdinis jo pasirinkto palikimo priėmimo būdo apibrėžta apimtimi šią turtinę pretenziją patenkintų. Patenkinimo galimybė priklauso tik nuo fakto, pasitvirtina kreditoriaus reikalavimo faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės ar ne. Palikėjo skolinių pareigų paveldėjimas bet kuriuo palikimo priėmimo būdu (taip pat pagal sudarytą apyrašą) neužkerta kelio įpėdiniui ginčyti šias skolas ir kreditoriaus turtines pretenzijas, o kreditoriui savaime nesuteikia teisės į priverstinį jo pretenzijų patenkinimą. Įpėdinio kaip palikimas priimtų ir paveldėtų kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo (patenkinimo ar nepatenkinimo) klausimai spręstini ne pagal paveldėjimą, o pagal atitinkamą kreditoriaus turtinę pretenziją (ir kartu palikėjo skolinę prievolę) reglamentuojančias teisės normas. Kreditorių reikalavimai (taip pat tie, kurie įtraukti į pagal CK 5.53 straipsnį sudaromą paveldimo turto apyrašą) tenkinami bendrąja CPK nustatyta tvarka. Nepripažįstant skolos, kreditorius ar skolos nepripažįstantis įpėdinis turi teisę spręsti ginčo teisenos tvarka šios skolos pagrįstumo klausimą. Jeigu įpėdinis kreditoriaus reikalavimo (taip pat įrašyto į sudarytą paveldimo turto apyrašą) netenkina, jo nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui ieškinį dėl skolos priteisimo, o šis – pateikti atsikirtimus pagal CPK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB  „Finansų spektro investicija“ v. likviduojama AB „Vilmakas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-546/2006).

Taigi palikėjo kreditoriaus teisė reikalauti, kad įpėdinis spręstų dėl jo turtinių pretenzijų patenkinimo, nėra visais atvejais susijusi su šių pareiškimu per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, taigi – ir su klausimo dėl šio termino pratęsimo išsprendimu. Trijų mėnesių termino pratęsimas teismine tvarka reikalingas tik tam tikrais atvejais, dėl tų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos nebuvo pranešta nė vienu iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Situacija, kai kreditoriaus teisei informuoti įpėdinius apie palikėjo skolas ir kartu jo turtinių pretenzijų patenkinimo galimybei įgyvendinti visais atvejais būtų reikalingas teismo sprendimas pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, neatitiktų aptartų palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančių teisės normų tikslų bei kitų paveldėjimo teisės normose įtvirtintų principų. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos, taip pat dėl trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, galėtų būti taikomos tik dėl tų kreditorių, kurių turtiniai reikalavimai nebuvo įtraukti sudarant paveldimo turto apyrašą.

Dėl išdėstytų argumentų kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nagrinėjusių teismų išvada, jog šio kreditoriaus prašymo išsprendimas teisiškai nebeaktualus, padaryta teisingai teisiškai kvalifikavus bylos aplinkybes ir tinkamai aiškinus bei taikius kasatoriaus įvardytas paveldėjimą – palikimo priėmimą pagal apyrašą ir palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimo bei tenkinimo tvarką – reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Nenustačius CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytų kasacijos pagrindų, kuriais remiamasi kasaciniame skunde, apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis pripažintina pagrįsta, teisėta ir paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 n u t a r i a :

           

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Birutė Janavičiūtė

 

 

                                                                                                                        Antanas Simniškis

 

 

                                                                                                                        Pranas Žeimys