Civilinė
byla Nr. 3K-3-63/2011 Procesinio
sprendimo kategorija 34.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės,
Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Vilniaus
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 14 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus
energija“ pareiškimą dėl įstatyme nustatyto termino kreditoriaus reikalavimams palikimą
priėmusiems įpėdiniams pareikšti pratęsimo; suinteresuotas asmuo – Vilniaus
apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
2007 m. kovo 31 d. mirė L. K.,
gyvenusi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys
neskelbtini). UAB „Vilniaus energija“ 2008 m. spalio 29 d. raštu kreipėsi į
Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, nurodydama, kad nė vienas
L. K. įpėdinių nepriėmė palikimo, prašydamas informuoti, ar valstybė
paveldėjo palikėjai priklausiusį butą, kartu pažymėdama, jog už butui 2007 m.
vasario 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu patiektą šilumos energiją yra
susidariusi skola. 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „Vilniaus energija“ gavo Vilniaus
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, kuriuo ši pranešė, kad
L. K. priklausęs butas neįtrauktas į mokesčių inspekcijos apskaitą ir kad
ketinama imtis buto paveldėjimo valstybės vardu veiksmų.
2009 m. kovo 9 d. pareiškėjas UAB
„Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti CK 5.63 straipsnio 1
dalyje nustatytą ir dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą
pareikšti kreditoriaus reikalavimus palikėjos L. K. turtą paveldėjusiai
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Aplinkybė,
kad tik iš 2008 m. lapkričio 18 d. gauto mokesčių inspekcijos rašto jam tapo
žinoma, jog palikėjai priklausęs butas bus paveldėtas valstybės vardu,
pareiškėjo nuomone, pripažintina svarbia CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto
termino praleidimo priežastimi, nes, tik gavęs nurodytą raštą, jis sužinojo ir
galėjo sužinoti (informacija apie palikėjo įpėdinius teikiama tik įstatyme
apibrėžtam asmenų ratui, į kurį pareiškėjas nepatenka), jog, valstybei
paveldėjus butą, jis taps jos kreditoriumi.
2009 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus
apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo išduotas paveldėjimo teisės
pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį L. K. turtą – butą, esantį (duomenys
neskelbtini), visas lėšas, esančias AB „Swedbank“ ir AB SEB banke, taip pat
skolinius įsipareigojimus UAB „Vilniaus energija“ bei UAB „Šnipiškių ūkis“ –
pagal 2009 m. birželio 19 d. paveldimo turto apyrašą paveldėjo Lietuvos
Respublika. Apyrašo duomenimis, L. K. skola už šilumos energiją pareiškėjui
2007 m. kovo 31 d. buvo 166,40 Lt.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010
m. sausio 18 d. nutartimi pareiškimo netenkino.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo
atskirąjį skundą, 2010 m. liepos 14 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismai, remdamiesi
byloje nustatytomis aplinkybėmis (valstybė, atstovaujama suinteresuoto asmens,
priėmė 2007 m. kovo 31 d. atsiradusį palikimą pagal antstolės 2009 m. birželio
19 d. sudarytą paveldimo turto apyrašą ir 2009 m. rugsėjo 18 d. (jau po šios
bylos iškėlimo) išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu
paveldėjo ne tik palikėjai nuosavybės teise priklausiusį butą bei lėšas
bankuose, bet ir jos skolinį įsipareigojimą pareiškėjui UAB „Vilniaus
energija“, kuris palikėjos mirties dieną, 2007 m. kovo 31-ąją, buvo
166,40 Lt), sprendė, kad pareiškėjo prašymas, pareikštas CK 5.63
straipsnio 4 dalies pagrindu, pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje
nustatytą terminą nebeturi teisinės reikšmės, nes įpėdinė – Lietuvos
Respublika, atstovaujama mokesčių inspekcijos, – paveldėjo palikėjos 166,40 Lt skolinį
įsipareigojimą pareiškėjui. Įpėdiniui priėmus pagal antstolio sudarytą apyrašą
kartu su palikimą sudarančiu turtu ir palikėjos skolinę pareigą, šis pagal ją
atsakys paveldėtu turtu. Taigi, teismų nuomone, pareiškėjo interesai nepažeisti,
tuo tarpu civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės
subjektinės teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti ar ginčijami,
interesus (CK 2 straipsnis).
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo
panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą šiam teismui
nagrinėti iš naujo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas
netinkamai vertino antstolio sudaromo paveldimo turto apyrašo esmę ir paskirtį
paveldėjimo procese. CK 5.53 straipsnio 4 dalyje, 5 dalies 2 punkte įtvirtintas
reikalavimas įpėdiniui pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto
apyrašui sudaryti, be kita ko, ir įvardyti visas žinomas skolines palikėjo
teises bei pareigas, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus, įstatymų
leidėjo nesiejamas su kreditoriaus reikalavimo pagrįstumu ir pripažinimu. Teismams
nustačius faktinę aplinkybę, kad apyraše, be palikėjos turto, nurodyti ir jos
skoliniai įsipareigojimai, kilo šių įsipareigojimų nurodymo apyraše vertinimo
klausimas, t. y. ar palikėjo skolinių prievolių nurodymas apyraše
reiškia, kad įpėdinis jas besąlygiškai pripažįsta ir kad reikalavimai pagal
šias prievoles tenkintini net ir kreditoriui praleidus įstatymo nustatytą
terminą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui (šiuo atveju –
valstybei). Kasatoriaus nuomone, kreditoriaus reikalavimo įtraukimas į paveldėto
turto apyrašą savaime nepatvirtina šio reikalavimo paveldėjimo. Dėl to byla
turėjo būti nagrinėjama iš esmės ir svarstoma dėl pareiškėjo prašymo pratęsti
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pagrįstumo.
Atsiliepime į
kasacinį skundą pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ prašo skundą atmesti ir
apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad
paveldimų skolų apimtis nesiejama tik su tomis, dėl kurių CK 5.63 straipsnio
1 dalyje nustatytu terminu ir tvarka pareikšti kreditorių reikalavimai.
Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad valstybė
paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu paveldėjo ne tik palikėjai
priklausiusį turtą, bet ir 166,40 Lt skolinį įsipareigojimą UAB „Vilniaus
energija“. Pareiškėjo nuomone, valstybės pareiga sumokėti iki palikėjos mirties
atsiradusią skolą apskųstoje nutartyje siejama ne su skolinio įsipareigojimo
įtraukimo į paveldimo turto apyrašą aplinkybe, o su palikimo priėmimo faktu.
Dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos
teismas netinkamai vertino turto apyrašo esmę ir paskirtį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija pagal suinteresuoto asmens kasaciniame skunde keliamus
klausimus šioje nutartyje pasisako dėl paveldėjimą – palikimo priėmimą pagal
apyrašą ir palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimo bei tenkinimo tvarką –
reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Dėl CK 5.53,
5.63 straipsnių normų aiškinimo ir taikymo
Nagrinėjamoje
byloje pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ yra palikėjos L. K., mirusios
2007 m. kovo 30 d., kreditorius, turintis turtinę pretenziją dėl už
palikėjai priklausiusiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini),
patiektą šilumos energiją. Po L. K. mirties šis butas ir kitas likęs jos
turtą, kaip palikimas, buvo priimtas Lietuvos valstybės, atstovaujamos
suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos,
pagal antstolės 2009 m. birželio 19 d. sudarytą paveldimo turto apyrašą, į
kurį, be kita ko, buvo įtrauktas ir palikėjos 166,40 Lt skolinis
įsipareigojimas pareiškėjui UAB „Vilniaus energija“
Kasaciniame
skunde teigiama, kad kreditoriaus reikalavimo įtraukimas į paveldėto turto
apyrašą savaime nepatvirtina jo paveldėjimo. Nesutikdama su šiuo kasatoriaus
argumentu, teisėjų kolegija pažymi, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam,
kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo
atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti CK 5.50 straipsnio
2 dalyje. Valstybė, kaip specifinis turto paveldėtojas, tuo atveju, kai
palikimas jai, kaip paveldėtojai, pereina dėl to, jog neatsirado nei
įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, priima palikimą tik pagal paveldimo
turto apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto
tikrosios vertės apimtimi (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio
3 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama priimti palikimo iš
dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Dėl to pagal CK 5.53 straipsnio 4, 5 dalių
nuostatas įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, be kita ko, ir apie visas
žinomas skolines palikėjo pareigas bei kreditorius, reikalingus palikėjo turto
apyrašui sudaryti. Įpėdinis, priimdamas palikimą pagal sudarytą paveldimo turto
apyrašą, į kurį įtrauktos ir jam žinomos skolinės palikėjo pareigos, kartu su
kitu apyraše įvardytu turtu paveldi ir šias.
Taigi
nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama
suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos,
priimdama palikimą pagal antstolės 2009 m. birželio 19 d. sudarytą apyrašą, į
kurį, be kito turto, buvo įtraukta ir valstybinės mokesčių inspekcijos teismui
paduotame prašyme sudaryti paveldimo turto apyrašą kaip jai žinoma nurodyta
palikėjos 166, 40 Lt skolinė pareiga kreditoriui UAB „Vilniaus
energija“, 2009 m. rugsėjo 18 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą
liudijimo pagrindu paveldėjo ir šią turtinę prievolę.
Kasaciniame
skunde taip pat keliamas įpėdiniui žinomų palikėjo skolinių pareigų nurodymo
paveldimo turto apyraše, pagal kurį buvo priimtas palikimas, teisinio vertinimo
ir teisinės reikšmės klausimas tuo aspektu, ar palikėjo skolinių prievolių
nurodymas apyraše reiškia, kad įpėdinis jas besąlygiškai pripažįsta ir reikalavimai
pagal šias prievoles tenkintini net ir tuo atveju, kai kreditorius savo
reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui pareiškia praleidęs įstatyme (CK
5.63 straipsnyje) nustatytą terminą. Kasatoriaus nuomone, kreditoriaus
turtinių pretenzijų, pareikštų praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje
nustatytą terminą įtraukimas į paveldimo turto apyrašą, pagal kurį priimtas
palikimas, savaime nesudaro pagrindo spręsti jų patenkinimo klausimą; tik esant
teismo sprendimui pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditoriaus
turtinių pretenzijų dėl įpėdinio paveldėtų palikėjo skolinių pareigų pareiškimo
terminą, kreditorius įgytų teisę reikalauti, kad įpėdinis patenkintų šias
pretenzijas; dėl to bylą nagrinėję teismai privalėjo iš esmės spręsti dėl
kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ pateikto prašymo pratęsti CK 5.63
straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pagrįstumo, o ne atmesti jį kaip
teisiškai nebereikšmingą. Šiuos kasacinio skundo motyvus teisėjų kolegija
pripažįsta nepagrįstais dėl toliau dėstomų argumentų.
Palikėjo
kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnyje
1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo
palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą
įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti
teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu
terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo
dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo
pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją
apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija
apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai
priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8
d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos
Nr. 3K-7-190/2009). Taigi reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas,
atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra tik informavimo
veiksmas, kurio atlikimas teisiškai reikšmingas ta prasme, kad informacija apie
palikėjo skolas bei galimus jo kreditorius yra lemianti vienokį ar kitokį šią
informaciją gaunančio asmens elgesį – įpėdinis gali atsisakyti palikimo arba
priimti jį, pateikdamas teismui prašymą sudaryti paveldimo turto apyrašą ir
taip apibrėždamas savo atsakomybės pagal kreditoriaus pareikštas turtines
pretenzijas dėl jo paveldimų palikėjo skolinių pareigų apimtį, taip pat gali
patenkinti kreditoriaus reikalavimą; testamento vykdytojas ar palikimo
administratorius privalo informuoti įpėdinį apie palikėjo skolas ir kt.
Įpėdinio informavimo apie kreditoriaus reikalavimus veiksmo bet kuriuo CK
5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu – pareiškiant reikalavimą
tiesiogiai įpėdiniui arba pateikiant ieškinį teisme – atlikimas per tris
mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos siejamas su tuo, kad būtent toks
terminas nustatytas įstatyme (CK 5.50 straipsnio 2 dalyje) nurodytiems
palikimo priėmimo veiksmams atlikti. Taigi CK 5.63 straipsnio 1 dalies
nuostatų, įpareigojančių palikėjo kreditorius informuoti per tris mėnesius nuo
palikimo atsiradimo dienos apie palikėjo skolines pareigas, paskirtis –
skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per
protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo
įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir
taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo
teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog
palikėjo kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63
straipsnio 1 dalyje nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų
praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais
atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Atsižvelgiant į pirmiau
aptartą įpėdinių informavimo apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus tikslą,
svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo
kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Kai
teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas –
įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas
praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą,
tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų
palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos,
reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo
būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu
pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu
teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Tokiomis
aplinkybėmis nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino
pratęsimo klausimą.
Nagrinėjamoje
byloje pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“, turėdamas Vilniaus m. 4-ojo
notarų biuro 2008 m. spalio 16 d. pateiktos informacijos, kad dėl L. K.,
mirusiai 2007 m. kovo 31 d., priklausiusio turto paveldėjimo niekas
nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta, 2008 m. spalio 29 d. raštu
užklausdamas mokesčių inspekcijos, ar valstybė nepaveldėjo palikėjai
priklausiusio buto, ir kartu nurodydamas, jog už butui 2007 m. vasario 1
d.–2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu patiektą šilumos energiją yra susidariusi
skola, pareiškė apie savo kaip palikėjos kreditoriaus reikalavimą. Taigi
teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas –
palikėjos įpėdinio informavimas apie pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ kaip
kreditoriaus turtines pretenzijas – buvo atliktas, tačiau praleidus CK
5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris
baigėsi 2007 m. birželio 30 d. Tas faktas, kad tuo metu, kai pareiškėjas UAB
„Vilniaus energija“ informavo valstybei pavedėjimo teisiniame santykyje
atstovaujančią instituciją apie savo kaip kreditoriaus turtinius reikalavimus,
ši dar nebuvo pradėjusi mirusiosios palikimo priėmimo procedūros, nėra
pagrindas kitokiai išvadai dėl informavimo apie turtinę pretenziją padaryti,
nes pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį, neatsiradus nei įstatyminių, nei
testamentinių įpėdinių, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei,
ir įstatyme nenustatyta valstybės teisės tokiu atveju atsisakyti palikimo.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi pirmiau nurodytą
kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ informaciją, kreipėsi į palikimo
atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl po L. K. mirties paveldimo jos
turto apyrašo sudarymo, prašyme įvardydama visas žinomas skolines palikėjos
pareigas, be kita ko, ir 166,40 Lt skolą kreditoriui UAB „Vilniaus
energija“ už palikėjos butui patiektą šilumos energiją. Šią skolinę pareigą
antstolė įtraukė į 2009 m. birželio 19 d. sudarytą paveldimo po L. K.
mirties jos turto apyrašą, o notarė pagal šį apyrašą – į 2009 m. rugsėjo 18 d.
išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.
Remdamasi
pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija šios konkrečios bylos
aplinkybių kontekste daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities
valstybinė mokesčių inspekcija, kaip valstybei paveldėjimo teisiniame santykyje
atstovaujanti institucija, pateikusi CK 5.53 straipsnio 4, 5 dalyse
reikalaujamus duomenis, be kita ko, ir apie žinomą palikėjos skolinę pareigą
kreditoriui UAB „Vilniaus energija“, kuri buvo įtraukta į paveldimo turto
apyrašą, pripažino galimą palikėjos skolą kreditoriui UAB „Vilniaus energija“,
todėl negali atsisakyti spręsti šios į apyrašą įtrauktos kreditoriaus turtinės
pretenzijos patenkinimo klausimo dėl to, jog apie ją buvo pranešta praleidus CK
5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo
dienos terminą ir nėra teismo sprendimo šį pratęsti.
Kreditorius,
kurio turtinė pretenzija įpėdinio yra priimta (taip pat pagal CK
5.53 straipsnį sudaromą apyrašą) ir paveldėta kaip palikimą sudarantis
turtas, turi teisę reikalauti, kad įpėdinis jo pasirinkto palikimo priėmimo
būdo apibrėžta apimtimi šią turtinę pretenziją patenkintų. Patenkinimo galimybė
priklauso tik nuo fakto, pasitvirtina kreditoriaus reikalavimo faktinį pagrindą
sudarančios aplinkybės ar ne. Palikėjo skolinių pareigų paveldėjimas bet kuriuo
palikimo priėmimo būdu (taip pat pagal sudarytą apyrašą) neužkerta kelio
įpėdiniui ginčyti šias skolas ir kreditoriaus turtines pretenzijas, o
kreditoriui savaime nesuteikia teisės į priverstinį jo pretenzijų patenkinimą.
Įpėdinio kaip palikimas priimtų ir paveldėtų kreditoriaus reikalavimų
pagrįstumo (patenkinimo ar nepatenkinimo) klausimai spręstini ne pagal
paveldėjimą, o pagal atitinkamą kreditoriaus turtinę pretenziją (ir kartu palikėjo
skolinę prievolę) reglamentuojančias teisės normas. Kreditorių reikalavimai
(taip pat tie, kurie įtraukti į pagal CK 5.53 straipsnį sudaromą paveldimo
turto apyrašą) tenkinami bendrąja CPK nustatyta tvarka. Nepripažįstant skolos,
kreditorius ar skolos nepripažįstantis įpėdinis turi teisę spręsti ginčo
teisenos tvarka šios skolos pagrįstumo klausimą. Jeigu įpėdinis kreditoriaus
reikalavimo (taip pat įrašyto į sudarytą paveldimo turto apyrašą) netenkina, jo
nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio
senaties termino, turi teisę pareikšti atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui
ieškinį dėl skolos priteisimo, o šis – pateikti atsikirtimus pagal CPK
nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Finansų spektro
investicija“ v. likviduojama AB „Vilmakas“ ir kt., bylos
Nr. 3K-3-546/2006).
Taigi palikėjo
kreditoriaus teisė reikalauti, kad įpėdinis spręstų dėl jo turtinių pretenzijų
patenkinimo, nėra visais atvejais susijusi su šių pareiškimu per CK 5.63
straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, taigi – ir su klausimo dėl šio termino
pratęsimo išsprendimu. Trijų mėnesių termino pratęsimas teismine tvarka
reikalingas tik tam tikrais atvejais, dėl tų kreditorių reikalavimų, apie
kuriuos nebuvo pranešta nė vienu iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu
iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Situacija, kai kreditoriaus teisei
informuoti įpėdinius apie palikėjo skolas ir kartu jo turtinių pretenzijų
patenkinimo galimybei įgyvendinti visais atvejais būtų reikalingas teismo
sprendimas pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių
terminą, neatitiktų aptartų palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir
tenkinimo tvarką reglamentuojančių teisės normų tikslų bei kitų paveldėjimo
teisės normose įtvirtintų principų. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina,
kad CK 5.63 straipsnio nuostatos, taip pat dėl trijų mėnesių nuo palikimo
atsiradimo dienos termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, galėtų
būti taikomos tik dėl tų kreditorių, kurių turtiniai reikalavimai nebuvo
įtraukti sudarant paveldimo turto apyrašą.
Dėl išdėstytų
argumentų kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditoriaus UAB
„Vilniaus energija“ pareiškimą pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą
terminą nagrinėjusių teismų išvada, jog šio kreditoriaus prašymo išsprendimas
teisiškai nebeaktualus, padaryta teisingai teisiškai kvalifikavus bylos
aplinkybes ir tinkamai aiškinus bei taikius kasatoriaus įvardytas paveldėjimą –
palikimo priėmimą pagal apyrašą ir palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimo
bei tenkinimo tvarką – reglamentuojančias materialiosios teisės normas,
nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir
taikymo praktikos. Nenustačius CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose
nurodytų kasacijos pagrindų, kuriais remiamasi kasaciniame skunde, apskųsta
apeliacinės instancijos teismo nutartis pripažintina pagrįsta, teisėta ir
paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362
straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 14 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė
Janavičiūtė
Antanas
Simniškis
Pranas
Žeimys