Administracinė byla Nr. eI3-674-1066/2023

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00798-2022-3

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.5; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Draugystė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Draugystė“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: sumažinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022-01-19 sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-12 paskirtą sankciją iki 592 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) arba iki kitos (mažesnės ar didesnės) sumos, kuri, Teismo vertinimu, būtų teisinga. 

2. Pareiškėja skunde  remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. 2021-11-30 Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius surašė patikrinimo aktą Nr. (7.2)-PA-7204, kuriame nurodė, kad nustatyta, kad 2018 m. I-IV ketvirčiais, 2019 m. I-IV ketvirčiais ir 2020 m. I ketvirtį iki (2020-03¬24) valstybiniai gamtos ištekliai (kitas požeminis vanduo) buvo išgauti be Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – ir LGT) išduoto leidimo. Apskaičiuotas mokestis taikant didesnį mokesčio tarifą (iš viso 59 027 Eur). 2022-01-19 Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktoriaus sprendimu Nr. AS-11 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nuspręsta patvirtinti 2021-11-30 patikrinimo aktą Nr. (7.2)-PA- 7204, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MUVGIĮ) 6 str. 2 d., už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas valstybinių gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį pagrįstai pritaikytas didesnis mokesčio tarifas ir iš viso apskaičiuota 59 027 Eur mokesčio suma.

2.2. Bendrovė sutinka, kad iš gręžinio išgavo vandenį neturėdama LGT leidimo. Nepaisant to, prašo atsižvelgti į tai, kad Bendrovė gavusi 2018-02-05 Privalomą nurodymą Nr. L-10-4 (pakartotinį) iki 2018-04-06 atlikti požeminių vandens išteklių aprobavimą ir gauti iš Lietuvos geologijos tarnybos leidimą požeminio vandens ištekliams naudoti (priedas Nr. 2) pradėjo procedūrą privalomam nurodymui įvykdyti ir gauti LGT leidimą su prašymu leisti naudoti požeminio vandens išteklius iš požeminio vandenvietės Nr. 4196, esančios (duomenys neskelbtini) tame tarpe kreipėsi į LGT, tačiau 2018 m. gegužės 28d. gavo atsakymą, kad turi būti pateikti papildomi dokumentai. Dėl žemės sklypo, kuriame yra vandenvietė, suformavimo kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). NŽT 2019-10-16 išnuomojo žemės sklypą. Tada vėl kreipėsi į LGT, kuri atsakė, kad Bendrovė turi būti įregistruota Žemės gelmių registre kaip gręžinio savininkė, kreipėsi dėl įregistravimo, tada vėl kreipėsi dėl leidimo į LGT.  

2.3. Leidimas naudoti požeminio vandens išteklius iš požeminio vandens vandenvietės Nr. 4196, esančios (duomenys neskelbtini) užtruko dėl ilgos derinimo procedūros įvairiose valstybinėse institucijose. Bendrovė dar nepasibaigus privalomo nurodyto terminui pradėjo leidimo gavimo procedūrą. Bendrovė užsiima augalininkyste ir gyvulininkyste, todėl ūkinėje veikloje vanduo buvo būtinas. Bendrovė neatliko jokių tyčinių veiksmų siekdama deklaruoti mažesnius požeminio vandens sunaudojimo kiekius ir/ar mokėti mažesnius mokesčius. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad visas sunaudotas požeminis vandens kiekis yra deklaruotas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir visi mokesčiai (sumoje 7178 Eur) yra sumokėti, dar iki patikrinimo atlikimo. ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, Bendrovė vedė ūkinėje-komercinėje veikloje naudojamo požeminio vandens apskaitą,

2.4. Teismų praktikoje didesnio mokesčio tarifo pagal MUVGIĮ taikymas laikomas sankcijos taikymu. Bendrovei buvo pritaikyta neproporcingai didelė sankcija.

3. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas turi 2020 m. kovo 25 d. Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes Nr. PV-20-25 (toliau – ir Leidimas), kuriuo pagal sutarties sąlygas leidžiama naudoti (duomenys neskelbtini) esančios vandenvietės Nr. 4196 gėlo požeminio vandens išteklius. Bendrovė už 2018 m. I-IV ketvirčius, 2019 m. I-IV ketvirčius ir 2020 m. I-IV ketvirčius mokestinių laikotarpių Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas forma KIT708 (toliau – ir Deklaracija) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2021-01-21. Išgauto požeminio vandens kiekis sutampa su deklaracijose pateiktais duomenimis.

Bendrovė savo veikoje eksploatuoja 1 požeminį vandens gręžinį. Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu buvo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtoja, kadangi pagal galiojusio MUVGIĮ 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus požeminio vandens išteklių išgavimui jai buvo reikalinga turėti Leidimą.

3.2. Žemės gelmių įstatymo (toliau – ir ŽGĮ) 12 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi 2016-08-01 - 2020-06-30) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę LGT leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Nuo 2014-07-01 įsigaliojo ŽGĮ 12 straipsnio 1 dalies pakeitimai, nustatantys, kad žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.

MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento - 10. MUVGIĮ mokesčio mokėtojui nustato pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti, kad gamtos ištekliai būtų išgaunami teisėtai, tinkamai ir laiku deklaruojamas išgautas gamtos išteklių kiekis bei sumokami mokesčiai.

3.3. Teisėje galioja bendras principas, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pareiškėja veiklą vykdo jau 29 metus, todėl teisės aktų reikalavimai jai turėjo būti žinomi. Gamtos ištekliai yra didelė vertybė ir jie negali būti naudojami bet kaip, o turi būti išgaunami, apskaitomi, deklaruojami bei naudojami tik pagal griežtus valstybės įgaliotų institucijų nustatytus reikalavimus. Pareiškėja tik 2018 m. kovą po Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio rajono agentūros pareigūno duoto pakartotinio privalomojo nurodymo pradėjo gręžinio įteisinimo procedūras.

Pareiškėjo nurodomos pasiteisinimo aplinkybės - aplinkai žala nepadaryta, vandens suvartojimas deklaruotas teisingai, pažeidimas padarytas netyčiniais veiksmais ir nėra susijęs su aplinkosauginių mokesčių nemokėjimu, pažeidimas nesukėlė didelio visuomenės nepasitenkinimo, pažeidimas buvo ištaisytas, yra subjektyvaus pobūdžio, siekiant išvengti jo atžvilgiu taikomos sankcijos bei bandant pateisinti savo nederamą veiklą, ir negali būti priskiriamos prie tam tikrų išimtinių aplinkybių, leidžiančių sumažinti priskaičiuotą padidintą mokestį.

Pareiškėjas skunde nenurodo ir nepateikia jokių tai patvirtinančių dokumentų, kad jo turtinė padėtis yra sunki ar kad jam paskirtas mokestis padidintu tarifu būtų nepakeliama finansinė našta ir kad jis nepajėgtų jo sumokėti (grėstų bankrotas ir pan.). Pagal viešai skelbiamus duomenis, Pareiškėjas dirbai pelningai, 2022-03-30 dienos pradžioje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai) skolų neturėjo.

Pareiškėjo prašomas paskirti 592 eurų mokestis, Departamento nuomone, nėra ženklus, kad darytų atgrasantį poveikį už be leidimo išgautus gamtos išteklius ir būtų veiksmingas siekiant ši ų pažeidimų prevencijos. Taip pat Pareiškėjo prašomas nustatyti mokestis negali būti laikomas sankcija, atgrasančia nuo neteisėtų veiksmų, kadangi 592 eurų tai yra būtent tas mokestis (viengubu tarifu), kuris yra privalomas sumokėti už teisėtai išgaunamą požeminį vandenį.

Teismas

konstatuoja:

5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Bendrovei buvo priskaičiuotas MUVGI dėl to, kad ji be leidimo išgavo požeminį vandenį.

6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

6.1. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnas, 2021-11-30 atliko Pareiškėjo planinį teminį patikrinimą, kurio tikslas - mokesčio už 2018-2020 m. išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas turi 2020 m. kovo 25 d. Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes Nr. PV-20-25, kuriuo pagal sutarties sąlygas leidžiama naudoti (duomenys neskelbtini) esančios vandenvietės Nr. 4196 gėlo požeminio vandens išteklius.

6.2. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius surašė 2021-11-30 patikrinimo aktas Nr. (7.2)-PA-7204 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė 2018 m. I-IV ketvirčiais, 2019 m. I-IV ketvirčiais ir 2020 m. I ketvirtį iki (2020-03¬24) valstybiniai gamtos ištekliai (kitas požeminis vanduo) buvo išgauti be LGT išduoto leidimo. Apskaičiuotas mokestis taikant didesnį mokesčio tarifą be leidimo 2018 m. I ketv. išgautą kito požeminio vandens kiekį yra 7025 Eur, už 2018 m. II ketv. yra 7011 Eur, už 2018 m. III ketv. yra 7175 Eur, už 2018 m. IV ketv. yra 7135 Eur, už 2019 m. I ketv. išgautą kito požeminio vandens kiekį yra 5972 Eur, už 2019 m. II ketv. yra 5879 Eur, už 2019 m. III ketv. yra 5979 Eur, už 2019 m. IV ketv. yra 5973 Eur, už 2020 m. I ketv. (iki 2020-03-24 imtinai) yra 6878 Eur (iš viso 59 027 Eur).

6.3. 2022-01-19 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktoriaus sprendimu Nr. AS-11 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nuspręsta patvirtinti 2021-11-30 patikrinimo aktą Nr. (7.2)-PA- 7204. Departamentas rėmėsi ŽGĮ 12 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kurios nustato reikalavimą išgaunant žemės gelmių išteklius turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą, taip pat Leidimų išdavimo taisyklių 1 punktu, kuris nurodo, kad šios taisyklės apima ir leidimų naudoti požeminius vandens išteklius, išdavimą, MUVGIĮ 4 straipsnio 1 d. 2 punktu, kuriame numatyta, kad mokesčio objektas yra vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede, 6 straipsnio 2 d., kuri nustato, kad už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčių tarifas, kuris apskaičiuojamas standartinius tarifus, nurodytus priede, dauginant iš koeficiento 10.   

7. Bendrovė remiasi tuo, kad skirta sankcija nebuvo proporcinga.  

8. Ginčo santykių teisinis reguliavimas ir teismų praktika:

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MUVGĮ, nustatantis valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Įstatymo 2 straipsnis).

MUVGIĮ 4 straipsnyje nurodyta kokie valstybiniai gamtos ištekliai yra mokesčio objektas. Mokesčio objektu laikytinos naudingosios iškasenos, nurodytos MUVGIĮ 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose (MUVGIĮ 4 straipsnio 1 punktas); vanduo ir gruntas, nurodyti MUVGIĮ 2 priede; medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede (MUVGIĮ 4 straipsnio 3 punktas).

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys MUVGIĮ apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (MVUGIĮ 5 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis MUVGIĮ 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (MUVGIĮ 7 straipsnio 4 dalis).

MUVGĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

9. Byloje nėra ginčo, kad Bendrovė privalėjo turėti Leidimą ir tikrinamu laikotarpiu Leidimo neturėjo.

10. Dėl sankcijos proporcingumo:

10.1. MUVGIĮ nenumato galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei nustatyta, o teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali sumažinti, iš esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

10.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

10.3. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėja pažeidimą – išgavo požeminį vandenį neturėdama Tarnybos leidimo (2018–2020 m.) – būtų padariusi tyčia ar turėdama tikslą nuslėpti išgautą vandens kiekį. Priešingai – Patikrinimo akte konstatuota, kad nuslėpto išgauto gėlo požeminio vandens kiekis ginčo laikotarpiu nenustatytas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ar kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus.

Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju MUVGI įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016 ir kt.).

LVAT praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog Sprendimu patvirtintas Patikrinimo akte pritaikytas standartinis tarifas, padaugintas iš koeficiento 10 (bendra suma, kartu su mokesčiu standartiniu tarifu, sudaro 59 027 Eur) yra pernelyg griežta sankcija.

10.4. Pareiškėja prašo mažinti skirtą sankciją iki 592 Eur sumos.

Teismas atsižvelgia į šioje byloje reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. pradžios iki 2020-03-25 laikotarpiu nebuvo gavusi LGT leidimo, tačiau jau nuo 2018 m. kovo pradėjo gręžinio įteisinimo procedūras, ir siekė gauti Leidimą. Mokesčio deklaracijas Bendrovė, nors ir pavėluotai, tačiau yra pateikusi 2021-01-21, t. y. iki patikrinimo pradžios, mokestį pagal deklaracijas sumokėjusi, nėra duomenų, kad būtų siekusi slėpti išgautą vandens kiekį ir pan. Nėra ginčo, kad deklaruotas išgauto vandens kiekis yra teisingas. Teisės aktų pažeidimo bylos metu Bendrovė bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, nenustatyta, kad dėl bendrovės padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, nėra duomenų, kad apskritai ji nebūtų galėjusi naudoti ginčo išteklių. Apie Bendrovės naudojamą gręžinį valstybės institucijoms buvo žinoma (teiktos mokesčio deklaracijos, dar 2018 m. balandį pirmą kartą kreipėsi į LGT dėl vandenvietės įteisinimo). Todėl teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl mokesčio sumažinimo ir pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką ginčo klausimu, daro išvadą, kad MUVGIĮ nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka mokestį apskaičiuoti, taikant iš koeficiento 1,3 padaugintą standartinį tarifą, t. y. taikyti 30 proc. mokesčio dydžio sankciją. Pažymėtina, kad panašios praktikos tokio pobūdžio bylose laikosi Vilniaus apygardos administracinis teismas (2021 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2710-595/2021, 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas Nr. eI3-2770-331/2021 ir kt.) bei LVAT (LVAT 2021 spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1068-822/2021, LVAT 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2373-624/2021, LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1033-822/2021, 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-808-822/2021 ir kt.), tačiau šiuo atveju pažeidimas yra lengvesnis dėl to, kad Bendrovė visą tikrintą laikotarpį siekė įteisint gręžinio naudojimą, tą padarė ir mokesčius deklaravo ir sumokėjo iki patikrinimo pradžios.

Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu (nuo 2020-07-01 galiojantis) ŽGĮ 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas reguliavimas (leidimo nereikia, kai gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį) analogiškoje situacijoje sudarytų sąlygas Bendrovei naudoti požeminį vandenį be leidimo. Ginčo laikotarpiu (2018 – 2020 metais) reikalavimas turėti Leidimą buvo galiojantis ir nepaneigia padaryto pažeidimo. Nepaisant to, tai rodo, kad tokiais atvejais viešasis interesas tausoti gamtos išteklius gali būti pasiektas ir netaikant leidimų reikalavimo, kas rodo mažą Bendrovės padaryto pažeidimo pavojingumą. 

Bendrovė prašo taikyti 592 Eur sankciją, kas yra artima 10 proc. dydžio sankcijai, tačiau tokia sankcija neatitiktų pažeidimo pobūdžio ir nebūtų atgrasanti, nes pažeidimu nesilaikyta gamtos išteklių naudojimo tvarkos, Bendrovė turėjo ir galėjo anksčiau pasirūpinti Leidimu, buvo sukelta papildoma gamtos išteklių panaudojimo kontrolės rizika. Taip pat nepaneigtas atsakovės argumentas, kad Bendrovė dirba pelningai ir nėra duomenų, kad 30 proc. (dauginant iš koeficiento 1,3) padidintas mokesčio tarifas už ginčo laikotarpį būtų nepakeliama finansinė našta Bendrovei.  

Teismas pažymi, kad sankcija turi būti taikoma ir situacijos nekeičia, kad 2021 m. gruodžio 7 d. Seimo priimtas Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas Nr. XIV-730 įsigalioja nuo 2022 m. gegužės 1 d.  Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymo 1 straipsnyje nustatyta šio įstatymo paskirtis: „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu sudaryti teisines prielaidas asmenims įregistruoti esamus ir Žemės gelmių registre neregistruotus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius Žemės gelmių registre arba įrašyti į Žemės gelmių registrą gręžinio savininko duomenis, kai šiame registre gręžinio savininko duomenų nėra <...>“. Šioje byloje Bendrovė jau yra įregistravusi gręžinius žemės gelmių registre (turi gręžinių pasus kurie yra pateikti į bylą) ir turi leidimus naudoti gręžinius. Šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytos vienkartinės įmokos kaip sąlyga netaikyti MUVGI įstatyme nustatyto padidinto mokesčio dydžio. LVAT taip pat nagrinėjo bylas po Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo priėmimo ir LVAT praktika liko nepakeista (2021 m. gruodžio 15 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2502-789/2021). Dabar galiojantys teisės aktai – MUVGI įstatymo 6 straipsnis - taip pat numato, kad už pareiškėjos padarytą pažeidimą yra taikomas didesnis mokesčio tarifas (padidintas 10 kartų).

11. Dėl išdėstytų aplinkybių Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-01-19 sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-12 dalis, kuria pareiškėjai patvirtintas mokestis padidintu tarifu yra 59 027,00 Eur, keistinas, apskaičiuojant mokestį už tikrintą laikotarpį taikant standartinį tarifą (nurodytą MUVGIĮ 2 priede) padauginus iš koeficiento 1,3. 

12. Teismas pažymi, kad dėl susidariusių permokų (jeigu tokių yra) gali būti priimami administraciniai sprendimai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, jie nėra šio ginčo dalykas, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Draugystė“ skundą tenkinti.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-01-19 sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-12 dalį, kuria pareiškėjai patvirtintas mokestis padidintu tarifu yra 59 027,00 Eur, apskaičiuojant mokestį už tikrintą laikotarpį taikant standartinį tarifą padauginus iš koeficiento 1,3.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                 Indrė Pukanasytė-Biekšė

                                        Sigita Fomičiova 

                                        Gediminas Užubalis