Administracinė byla Nr. eI-1732-473/2017
Proceso Nr. 3-61-3-04727-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 14.2.1; 55.1.3
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017-02-15
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Jalantos Malijauskienės, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Carttara“ atstovui Audriui Kazimierui Bužinskui, pareiškėjos atstovei advokatei Agnei Bilotaitei, atsakovės VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atstovui Rokui Didžiapetriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Carttara“ skundą atsakovei VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
Pareiškėja UAB „Carttara“ kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. 1–3), kuriuo prašo: 1) panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – Agentūra) 2016-09-26 sprendimą Nr. R4-5550(15.2.2-1282) „Dėl paraiškos Nr. 03.3.2-LVPA-K-837-01-0013 atmetimo“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Ministerija) 2016-11-07 sprendimą Nr. (40.1-12)-3-4848 „Dėl UAB „Carttara“ skundo“; 3) įpareigoti Agentūrą pakartotinai įvertinti pareiškėjos UAB „Cartarra“ paraišką Nr. 03.3.2-LVPA-K-837-01-0013 (toliau – ir Paraiška) dėl projekto „Beatliekinės popierinių pakuočių (maišelių) gamybos įrangos įsigijimas“ (toliau – ir Projektas) tinkamumo finansuoti. Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai paaiškino, kad pateikė Agentūrai paraišką Nr. 03.3.2-LVPA-K-837-01-0013 dėl projekto „Beatliekinės popierinių pakuočių (maišelių) gamybos įrangos įsigijimas“. Kartu su Paraiška pateikė 2016-07-13 raštą, kuriame išsamiai paaiškino, jog pareiškėjos veiklai planuojamo poveikio aplinkai vertinimas nereikalingas. Dėl šios priežasties nebuvo pateikti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016-04-12 įsakymu Nr. 4-280 patvirtinto 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonės Nr. 03.3.2-LVPA-K-837 „Eco-inovacijos LT+“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 (toliau – Aprašas) 30.3, 59.4 punktuose nurodyti dokumentai, t. y. Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje arba Aplinkos apsaugos agentūros išvada, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimo procesas nėra privalomas. Agentūra 2016-09-29 sprendimu Nr. R4-5550(15.2.2-1282 „Dėl paraiškos Nr. 03.3.2-LVPA-K-837-01-0013 atmetimo“ atmetė pareiškėjos Paraišką, motyvuodama tuo, kad kartu su Paraiška nebuvo pateikti Aprašo 30.3 ir 59.4 punktuose nurodyti dokumentai. Agentūros sprendimą apskundė Ministerija, kuri 2016-11-07 sprendimu Nr. (40.1-12)-3-4848 pareiškėjos skundą atmetė. Aprašo 30.3 punkte nustatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas arba išvada turi būti gaunami vadovaujantis įstatymu, tai reiškia, kad Apraše vartojamos sąvokos „sprendimas“ ir „išvada“ turi būti aiškinamos atsižvelgiant į tai, kokią reikšmę šioms sąvokoms suteikia įstatymas. Aprašu negali būti reikalaujama vadovaujantis įstatymu pateikti sprendimą arba išvadą, kurių parengimo / priėmimo įstatymas nenumato. Remiantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 9 punkte pateikta sąvokos „sprendimas“ apibrėžtimi, sprendimu pagal Įstatymą yra laikomas atsakingos institucijos nustatyta tvarka priimtas nustatytos formos dokumentas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina, ar neleistina pasirinktoje vietoje. Taigi, Įstatyme eksplicitiškai nurodyta, kad sprendimu laikomas tik dokumentas, priimtas paskutinėje poveikio aplinkai vertinimo proceso stadijoje sprendžiant dėl veiklos leistinumo. Nors sąvokos „išvada“ apibrėžtis įstatyme nėra pateikta, iš Įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtintų nuostatų akivaizdu, kad išvada pagal Įstatymą yra priimama tik atlikus atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Išvados ar kokio nors kito dokumento priėmimo tais atvejais, kai pagal Įstatymą veiklai nėra būtina net atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, Įstatymas nenumato. Taigi, Aprašo 30.3 ir 59.4 punkte nurodytą išvadą su Paraiška pareiškėja būtų turėjusi pateikti tik tuo atveju, jei Paraiškoje nurodytai veiklai turėtų būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pagal Įstatymo 2 priedo 8.3 punktą planuojamai popieriaus ar kartono gamybos veiklai atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama ir išvada priimama tik tais atvejais, kai planuojama, kad gamybos apimtys per parą sieks daugiau kaip 20 tonų. Remiantis Paraiškoje nurodytais duomenimis, popieriaus ir kartono gamybos mastas pagal pareiškėjos Projektą sieks vos 1 toną per parą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjos planuojamai veiklai neturi būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Aprašo 67 punkte nurodyta, kad paraiška atmetama, neprašant pareiškėjo pateikti papildomų dokumentų ar duomenų, papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktos informacijos, jeigu kartu su paraiška nepateikiama Aprašo 59 punkte išvardytų konkrečiam projektui taikomų priedų. Tai reiškia, kad ne visi Aprašo 59 punkte nurodyti priedai turi būti pateikiami su kiekviena paraiška, todėl kiekvienu atveju, vertinant paraišką, turi būti patikinama, kurie iš 59 punkte nurodytų priedų konkrečiu atveju turėjo būti pateikti.
Atsakovė Agentūra su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 25–28). Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad pagal pareiškėjos pateiktą verslo planą, pareiškėja nurodė projekto įgyvendinimo vietą – Raudondvario pl. 164A, Kaunas, kurioje planavo statyti naujai įsigytą įrangą bei organizuoti popierinių pakuočių (maišelių) gamybą. Vadovaujantis Aprašo 30.3 ir 59.4 punktais, pareiškėja turėjo pateikti Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje arba Aplinkos apsaugos agentūros išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimo procesas neprivalomas. Pareiškėjos teiginiai dėl Įstatymo taikymo, siekiant nustatyti būtinybę pateikti vieną ar kitą dokumentą yra paneigiami Aprašo 59.4 punktu, kuris tiksliai ir tiesiogiai nurodo, kokius alternatyvius dokumentus (baigtinis sąrašas) būtina pateikti. Aprašo 30 ir 67 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai nustato pasekmes, jei nustatyti dokumentai nebuvo pateikti. Pareiškėja netinkamai interpretuoja Apraše ir Įstatyme įtvirtintą nuostatą dėl Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo ir daro klaidingas prielaidas dėl Aplinkos apsaugos agentūros išvados sąvokos. Aprašo 30.3 punkte įtvirtintos nuostatos esmė ta, kad jei vadovaujantis Įstatymo nuostatomis planuojamam įgyvendinti projektui yra būtinas poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, tuomet pareiškėja turi pateikti Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, o jei vadovaujantis Įstatymo nuostatomis planuojamam įgyvendinti projektui nėra būtinas poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo – Aplinkos apsaugos agentūros išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimo procesas neprivalomas.
Ministerija su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 69–72). Atsiliepime nurodė, kad Ministerijos vertinimu, Agentūra, atlikdama Paraiškos vertinimą ir priimdama sprendimą atmesti Paraišką, visus veiksmus, susijusius su projekto atitiktimi specialiesiems arba prioritetiniams atrankos kriterijams arba projekto finansavimo sąlygų Apraše nustatytiems reikalavimams, detalizuojantiems bendruosius reikalavimus, atliko pagal jai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-06-04 nutarimu Nr. 528 patvirtintomis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2010 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėmis priskirtą atsakomybę ir funkcijas ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis bei Aprašu. Aprašo 30.3 punkte įtvirtintos nuostatos esmė ta, kad jei vadovaujantis Įstatymo nuostatomis planuojamam įgyvendinti projektui yra būtinas poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, tuomet pareiškėjas turi pateikti Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, o jei vadovaujantis Įstatymo nuostatomis planuojamam įgyvendinti projektui nėra būtinas poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo – Aplinkos apsaugos agentūros išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimo procesas neprivalomas.
Skundas atmetamas
Ginčas byloje kilo dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – Agentūra) 2016-09-26 sprendimo Nr. R4-5550(15.2.2-1282) „Dėl paraiškos Nr. 03.3.2-LVPA-K-837-01-0013 atmetimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Ministerija) 2016-11-07 sprendimo Nr. (40.1-12)-3-4848 „Dėl UAB „Carttara“ skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Agentūra 2016-09-26 sprendimu Nr. R4-5550(15.2.2-1282) atmetė UAB „Carttara“ paraišką Nr. 03.3.2-LVPA-K-837-01-0013 dėl projekto „Beatliekinės popierinių pakuočių (maišelių) gamybos įrangos įsigijimas“ (toliau – Paraiška). Agentūra Paraišką atmetė dėl to, kad su Paraiška pareiškėja nepateikė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016-04-12 įsakymu Nr. 4-280 patvirtinto 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonės Nr. 03.3.2-LVPA-K-837 „Eco-inovacijos Lt+“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 (toliau – Aprašas) 30.3, 59.4 punktuose nurodytų dokumentų (t. I, b. l. 4, 5).
Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2016-10-06 skundą Nr. 161003UM dėl Agentūros sprendimo Nr. R4-5550(15.2.2-1282), 2016-11-07 sprendimu Nr. (40.1-12)-3-4848 „Dėl UAB „Carrtara“ skundo“ konstatavo, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl negrąžino Paraiškos pakartotiniam projekto tinkamumo finansuoti vertinimui (t. I, b. l. 6–8).
UAB „Carttara“ pateikė Agentūrai 2016-07-07 užpildytą Paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą, kartu su paraiška 2016-07-13 lydraščiu pateikė dokumentus: raštą dėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, SVV deklaraciją, verslo planą (kartu su finansiniu planu), 2016 metų tarpinę finansinę ataskaitą, 2013 metų finansinių ataskaitų rinkinį, 2014 metų finansinių ataskaitų rinkinį, 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinį, nuomos sutartį, komercinius pasiūlymus, pažymą dėl banko paskolos suteikimo, raštą dėl Aplinkos apsaugos agentūros vertinimo, gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planą, priedą prie Paraiškos Nr. 4, darbuotojų darbo užmokesčio skaičiavimus, atliekų tvarkymo paslaugų sutartį, įmonės įstatus (t. I, b. l. 10, 11).
UAB „Carttara“ 2016-07-13 rašte „Informacija dėl įmonės veiklos poveikiui aplinkai“ nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (toliau – ir Įstatymas) ir Europos Tarybos direktyvos, pataisančios Direktyvą (85/337/EEC) dėl tam tikrų privačių ir valstybės projektų poveikio aplinkai vertinimo (97/11/EC), poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (t. I, b. l. 12).
Agentūra, vadovaudamasi projektų finansavimo sąlygų apraše pateikta tinkamumo finansuoti vertinimo metodika, atliko pareiškėjos Paraiškos vertinimą, ir Paraiškos tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitos Nr. 0013 2.1 punkte, be kita ko, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad kartu su paraiška nebuvo pateikti Aprašo 30.3 ir 59.4 punktuose nurodyti dokumentai, Paraiška neatitinka Aprašo 1 priedo „Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo lentelė“ 5.6 punkto reikalavimų (t. I, b. l. 52–63).
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus. Remiantis Aprašo 30.3 punktu pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymu, iki paraiškos pateikimo įgyvendinančiajai institucijai dienos turi turėti Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje arba Aplinkos apsaugos agentūros išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimo procesas neprivalomas. Neįvykdžius, be kita ko, minėto reikalavimo paraiška atmetama, neprašant papildomų dokumentų. Aprašo 55 punkte nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas gauti finansavimą turi užpildyti paraišką, ir kartu su paraiška pateikti Aprašo 59.1 – 59.11 punktuose nurodytus dokumentus. Aprašo 59.4 punkte nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas gauti finansavimą privalo pateikti Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje arba Aplinkos apsaugos agentūros išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimo procesas neprivalomas. Aprašo 63 punktas nustato, kad įgyvendinančioji institucija atlieka projekto tinkamumo finansuoti vertinimą Projektų taisyklių III skyriaus keturioliktajame ir penkioliktajame skirsniuose nustatyta tvarka pagal Aprašo 1 priede „Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo lentelė“ nustatytus reikalavimus, projekto naudos ir kokybės vertinimą Projektų taisyklių III skyriaus keturioliktajame ir šešioliktajame skirsniuose nustatyta tvarka pagal Aprašo 2 priede „Projekto naudos ir kokybės vertinimo lentelė“ nustatytus reikalavimus; paraiška atmetama dėl priežasčių, nustatytų Apraše, Projektų taisyklių 93 punkte ir Projektų taisyklių III skyriaus keturioliktajame, penkioliktajame ir šešioliktajame skirsniuose, juose nustatyta tvarka. Apie paraiškos atmetimą pareiškėjas informuojamas raštu (jeigu įdiegtos funkcinės galimybės, informuojamas per DMS) per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl paraiškos atmetimo priėmimo dienos. Paraiška atmetama, neprašant pareiškėjo pateikti papildomų dokumentų ar duomenų, papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktos informacijos, jeigu kartu su paraiška nepateikiama Aprašo 59 punkte išvardytų konkrečiam projektui taikomų priedų (67 punktas).
Vertinant ginčui aktualų teisinį reglamentavimą matyti, kad pareiškėjas, norėdamas gauti paramą, pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemones Nr. 03.3.2-LVPA-K-837 „Eco-inovacijos Lt+“, privalo įgyvendinančiai institucijai pateikti Aprašo 59 punkte nurodytus dokumentus. Tuo atveju, jei pareiškėjas nepateikia Aprašo 59 punkte nurodytų dokumentų – jo paraiška atmetama, neprašant pareiškėjo pateikti papildomų dokumentų ar duomenų, papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktos informacijos. Taigi, pareiškėja, siekdama gauti parama pagal Paraišką, privalėjo pateikti Agentūrai Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje arba Aplinkos apsaugos agentūros išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimo procesas neprivalomas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kartu su paraiška pateikė savo rengtą 2016-07-13 raštą „Informacija dėl įmonės veiklos poveikiui aplinkai“ , kuriame nurodė, kad vadovaujantis Įstatymu ir Europos Tarybos direktyvos, pataisančios Direktyvą (85/337/EEC) dėl tam tikrų privačių ir valstybės projektų poveikio aplinkai vertinimo (97/11/EC), poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (t. I, b. l. 12). Taigi, pareiškėja Agentūrai nepateikė Aprašo 59.4 punkte nurodyto Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje arba Aplinkos apsaugos agentūros išvados, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimo procesas neprivalomas. Šio dokumento nepateikimas yra pagrindas Agentūrai atmesti paraiška, neprašant pareiškėjo pateikti papildomų dokumentų ar duomenų, papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktos informacijos.
Pareiškėja skunde teigia, kad Aprašu negali būti reikalaujama vadovaujantis Įstatymu pateikti sprendimą arba išvadą, kurių parengimo / priėmimo įstatymas nenumato ir nurodo, kad Įstatymo prasme sprendimu laikomas tik dokumentas, priimtas paskutinėje poveikio aplinkai vertinimo proceso stadijoje sprendžiant dėl veiklos leistinumo, o išvada yra priimama tik atlikus atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo – Įstatymas nenumato išvados ar kokio nors kito dokumento priėmimo tais atvejais, kai pagal Įstatymą veiklai nėra būtina net atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Teismas pasisako, kad Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus. Aptariama įstatymo nuostata leidžia atsakingai institucijai atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus priimti sprendimą atlikti poveikio aplinkai vertinimą planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus, tuo pačiu suteikia teisę priimti sprendimą, kad toks vertinimas nereikalingas. Taigi, nagrinėjamu atveju Aplinkos apsaugos departamento išvada, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimo procesas neprivalomas yra patvirtinamas Agentūrai, kad iš tikrųjų, atsižvelgiant į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus poveikio aplinkai vertinimas nereikalingas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja privalėjo pateikti Agentūrai Aplinkos apsaugos agentūros išvadą, kurią Aplinkos apsaugos agentūra priimtų remdamasis Įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tai, kad pareiškėja, teikdama Paraišką nepateikė Agentūrai Aprašo 59.4 punkte nurodyto Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje arba Aplinkos apsaugos agentūros išvados, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimo procesas neprivalomas, Agentūra teisėtai ir pagrįstai atmetė Paraišką, neprašant pareiškėjos pateikti papildomų dokumentų ar duomenų, papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktos informacijos, todėl nėra pagrindo naikinti Agentūros 2016-09-26 sprendimą Nr. R4-5550(15.2.2-1282) „Dėl paraiškos Nr. 03.3.2-LVPA-K-837-01-0013 atmetimo“, o taip pat išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka priimtą Ministerijos 2016-11-07 sprendimą Nr. (40.1-12)-3-4848 „Dėl UAB „Carttara“ skundo“ bei įpareigoti Agentūrą pakartotinai įvertinti pareiškėjos UAB „Cartarra“ paraišką Nr. 03.3.2-LVPA-K-837-01-0013.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos UAB „Carttara“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
| Teisėjai | Violeta Balčytienė |
| | |
| | Jolanta Malijauskienė |
| | |
| | Rūta Miliuvienė |