Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-11-15][nuasmenintas sprendimas byloje][I2-1845-541-2021].docx
Bylos nr.: I2-1845-541/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 188755327 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Teismo procesiniai dokumentai

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD98CD9E">Nr. I-1251-815/2018</a>

Administracinė byla Nr. I2-1845-541/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00116-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjai J. N.,

atsakovės atstovui E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai dėl pažymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

nustatė:

I

 

1.       Pareiškėja J. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. (6.1-2020-346/6.7-2020-49)PER-429) „Dėl UAB „Pažinimo medis“ pranešimo dėl galimo vaiko teisių pažeidimo“ bei 2020 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. (6.1.-2020-39)PER-430) „Dėl J. N. ir R. N. skundo tyrimo“; 2) įpareigoti atsakovę atlikti tyrimą pagal pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 31 d. skundą dėl UAB „Pažinimo medis“ neteisėtų veiksmų ir priimti naują sprendimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2–4).

2.       Pareiškėja paaiškina, kad ji Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai (toliau – ir VTAKĮ) 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikė skundą dėl UAB „Pažinimo medis“ (toliau – ir Bendrovė) neteisėtų veiksmų. Skunde pareiškėja paaiškino aplinkybes, susijusias su Bendrovės galimai atliktais teisės aktų pažeidimais ir prašė: 1) pripažinti, kad Bendrovė diskriminavo pareiškėjos šeimą ir pažeidė pareiškėjos sūnaus teisę nepertraukiamai tęsti mokymąsi Bendrovėje (pradinėje mokykloje); 2) pripažinti, kad Bendrovės direktorė su tikslu pakenkti pareiškėjos šeimai, tyčia surašė 2020 m. gegužės 6 d. raštą „Pranešimas dėl galimai netinkamo tėvų valdžios naudojimo nepilnamečiui vaikui“; 3) VTAKĮ 2020 m. gegužės 8 d. raštą pripažinti negaliojančiu ir atšaukti jo vykdymą, apie tai informuojant gavėjus; 4) rekomenduoti Bendrovės direktorei atsakyti į pareiškėjos 2020 m. balandžio 11 d. raštą; 5) rekomenduoti VTAKĮ ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakyti į pareiškėjos 2020 m. liepos 13 d. ir liepos 23 d. elektroninius pranešimus.

3.       Dėl 2020 m. lapkričio 30 d. pažymos Nr. (6.1-2020-346/6.7-2020-49)PER-429) „Dėl UAB „Pažinimo medis“ pranešimo dėl galimo vaiko teisių pažeidimo“ (toliau – ir 1 Pažyma) – gavus 1 Pažymą pareiškėja sužinojo, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė savo iniciatyva atliko tyrimą pagal Bendrovės pranešimą. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (toliau – ir Kontrolierius) savo iniciatyva pradeda tyrimą arba perduoda informaciją ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms. Įstatymas nenumato „ ir (arba)“ sąlygos, bet įpareigoja Kontrolierių pasirinkti vieną būdą: atlikti tyrimą pačiam arba perduoti tirti kitoms institucijoms. Skunde pabrėžiama, kad Kontrolierius 2020 m. gegužės 8 d. raštu persiuntė 2020 m. gegužės 6 d. Bendrovės pranešimą nagrinėti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (toliau – ir Tarnyba) ir Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir Skyrius). Tačiau tada, kai Kontrolieriui pareiškėja pateikė 2020 m. rugpjūčio 31 d. skundą „Dėl UAB „Pažinimo medis“ neteisėtų veiksmų“, Kontrolierė, neturėdama teisinio pagrindo, nusprendė atlikti tyrimą pagal 2020 m. gegužės 6 d. pranešimą, savo iniciatyva.

3.1.       1 Pažyma surašyta tendencingai, su tikslu pateisinti Kontrolieriaus, Tarnybos ir Skyriaus perteklinius veiksmus pareiškėjos šeimos atžvilgiu ir šių įstaigų darbuotojų nekompetenciją. Teiginiai „Mokykla atliko teisės aktuose nustatytą pareigą ir teisės aktuose nustatyta tvarka reagavo į situaciją“ ir „Skyrius pagal kompetenciją atliko teisės aktuose nustatytus veiksmus“ tik patvirtina betikslį Kontrolieriaus tyrimą. Pažymos baigiamoje dalyje nurodyta, kad „vaikas šiuo metu mokosi ir kt.“ sukuria neteisingą mintį, kad vaikas kažkuriuo metu nesimokė. Tačiau vaikas mokėsi nenutrūkstamai.

3.2.       Įvertinus Įstatymo nuostatas lieka neaišku, kokiu pagrindu Kontrolierius nurodė nesusijusį su tyrimu Įstatymo 21 straipsnį, 24 straipsnio 12 punktą, nes tyrimo nenutraukė. Neaišku ir kuria 23 straipsnio dalimi rėmėsi Kontrolierius, nes 23 straipsnio 4 dalyje kalbama apie tyrimo nutraukimą išnykus aplinkybėms. Pareiškėja teigia, kad aplinkybės buvo jau seniai išnykusios, vaikui 2020 m. gegužės 29 d. pabaigus 2019/2020 mokslo metus, o naujų pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą nebuvo gauta. Pareiškėja taip pat pažymi, kad Kontrolierė pareigas galėjo eiti iki 2020 m. rugsėjo 25 d., o nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. įgaliojimų neteko. Taip pat pabrėžia, kad Kontrolierius, gavęs pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 31 d. skundą, pagal Bendrovės 2020 m. gegužės 6 d. pranešimą, kurį jau buvo perdavęs tirti Tarnybai ir Skyriui, esant išnykusioms 2020 m. gegužės 6 d. pranešime nurodytoms aplinkybėms (vaikui baigus 2019/2020 m.), Kontrolierei neturint įgaliojimų tęsti Kontrolieriaus funkcijų, savo iniciatyva nepagrįstai pradėjo tyrimą ir priėmė neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

4.       Dėl 2020 m. lapkričio 30 d. pažymos Nr. (6.1.-2020-39)PER-430) „Dėl J. N. ir R. N. skundo tyrimo“ (toliau – ir 2 Pažyma) – pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikė skundą dėl Bendrovės neteisėtų veiksmų, Kontrolierius skundą priėmė, tačiau 2020 m. lapkričio 30 d. sprendime Nr. (6.1-2020-394)PER-430 vengė pasisakyti pareiškėjos skundo baigiamoje dalyje keltais prašymais. Kontrolierius konstatavo, kad 2019 m. birželio 4 d. edukacinio rengimo metu buvo pažeistoas vaiko (vaikų) teisės. Tačiau konkrečiai nepasisakė dėl vaiko teisės nepertraukiamai tęsti mokymąsi Bendrovėje pažeidimo. Taip pat nepasisakė pareiškėjos skundo 2–5 klausimais, todėl tyrimą atliko ne visa apimtimi.

 

II

 

1.       Atsakovė VTAKĮ atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 32–38).

2.       Atsakovė nurodo, kad Kontrolieriaus pažyma, atsižvelgiant į Kontrolieriui suteiktas teises bei priimamų sprendimų pobūdį nei pareiškėjai, nei kitam asmeniui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas yra vertinami, nesukelia teisinių pasekmių, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų. Kontrolieriaus priimami sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Jais siekiama išvengti vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimų ateityje, kompetentingiems asmenims apsvarsčius, įvertinus ir, teisės aktais suteiktų įgaliojimų ribose, priėmus sprendimus dėl Kontrolieriaus tyrimo metu nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos pažeidimų ar trūkumų pašalinimo. Kontrolieriaus pažyma yra autoritetingos ir nešališkos išvados bei rekomendacijos, kurių įgyvendinimui nėra numatytos valstybinės prievartos priemonės. Todėl įstatymų leidėjas Įstatyme nenumatė ir neaptarė galimybės skųsti Kontrolieriaus sprendimus, neįtvirtino apskundimo pagrindų ir tvarkos. Sisteminis Kontrolieriui suteiktų įgaliojimų aiškinimas suponuoja pagrindinę šios institucijos užduotį – ne bausti asmenis, pažeidusius vaiko teises ir teisėtus interesus, o užkirsti kelią tokiems pažeidimams, atkreipiant atskirų asmenų dėmesį į jų profesinę ar asmeninę veiklą, elgesį. Iš Įstatymo 24 straipsnio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs skundus ir (ar) atlikęs tyrimą savo iniciatyva, turi teisę priimti Kontrolierius. Šiuo atveju Kontrolierius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą bei atlikęs tyrimą pradėtą savo iniciatyva, vadovaudamasis Įstatymo 23 – 24 straipsniais, priėmė sprendimus (siūlymus), kurie, kaip matyti iš jų turinio, pareiškėjai nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, juose suformuluoti atitinkami siūlymai, tačiau nėra suformuluota pareiškėjai jokių nurodymų ar pareigų. Pareiškėja skunde taip pat nenurodė, kaip pažymose suformuluoti sprendimai (siūlymai) pažeidžia pareiškėjos teises ir saugomus interesus. Todėl, atsakovės įsitikinimu, ši administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių bylų kompetencijai.

3.       Kontrolieriaus veiklos laisvės, savarankiškumo ir nepriklausomumo principas, įtvirtintas Įstatymo 3 straipsnio 3 punkte, nustato, kad Kontrolierius yra nepriklausomas nuo valstybės ir savivaldybės institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų ir pagal kompetenciją veikia savarankiškai. Kontrolieriui negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jo sprendimams. Šis principas negalėtų būti tinkamai įgyvendinamas, jei būtų pažeidžiamos Kontrolieriaus veiklos garantijos. Viena iš jų yra Kontrolieriaus įgaliojimų trukmės neliečiamumas, todėl Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Seimo pirmininko teikimu Seimas skiria Kontrolierių penkerių metų kadencijai o 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas Kontrolierius gali būti paskirtas tik tuomet, kai Kontrolierius yra atleidžiamas iš pareigų Įstatymo 8 straipsnyje nurodytais pagrindais. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Kontrolierius yra atleidžiamas iš pareigų, kai pasibaigia įgaliojimų laikas ir jis neskiriamas kitai kadencijai, o pagal Įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, Kontrolierius turi eiti pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas vaiko teisių apsaugos kontrolierius. Įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostata dėl 3 mėn. termino reiškia, kad įstatyme yra nustatyta Seimo pirmininko pareiga teikti Kontrolieriaus kandidatūrą. Seimo pirmininkas 2020 m. rugsėjo 25 d. potvarkiu pateikė Seimui E. Ž. kandidatūrą skirti Kontroliere. Minėtas terminas negali būti suprantamas ir aiškinamas kaip savarankiškas pagrindas Kontrolieriaus įgaliojimams nutrūkti ar pasibaigti, tuo labiau, kai dar nėra Seimo paskirto kito Kontrolieriaus, taigi nėra ir kam perduoti Įstatyme numatytų Kontrolieriaus įgaliojimų. Kitoks ir priešingas Įstatymo aiškinimas reikštų, kad yra sudaromos prielaidos pažeisti Kontrolieriaus veiklos laisvės, savarankiškumo ir nepriklausomumo, o taip pat tęstinumo principus, taigi ir konstitucinius atviros visuomenės ir teisinės valstybės imperatyvus. Kartu būtų kliudoma įgyvendinti Kontrolieriaus veiklos tikslus ir valstybės tarnybos paskirtį – garantuoti viešąjį interesą, kad būtų nenutrūkstamai užtikrinama vaiko teisinė apsauga, veiksmingai ginamos vaiko teisės ir jo teisėti interesai.

4.       Be to, VTAKĮ taip pat nurodo, kad Kontrolieriaus sprendimai pareiškėjai buvo įteikti ir tapo žinomi ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 4 d., atsižvelgiant į tai, kad specialus vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklą reglamentuojantis įstatymas nenumato Kontrolieriaus sprendimų apskundimo tvarkos ir terminų, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju terminas skundui dėl Kontrolieriaus 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimų turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2020 m. gruodžio 5 d., t. y. nuo tos dienos, kai pareiškėjai buvo įteikta pašto siunta ir pareiškėja sužinojo apie Kontrolieriaus priimtus sprendimus, todėl pareiškėja praleido skundo pateikimo terminą, todėl byla turi būti nutraukta.

5.       Dėl Kontrolieriaus atliktų tyrimų ir priimtų sprendimų – pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Kontrolierius neturėjo teisės pradėti tyrimą savo iniciatyva dėl Bendrovės 2020 m. gegužės 6 d. pranešime nurodytos informacijos. Įstatymas neriboja Kontrolieriaus teisės vertinti asmenų veiksmus ar neveikimą, dėl kurių pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar teisėti interesai, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra tiesiogiai įvardinti skunde, ar jie patys skundžia kitus asmenis, ar jie apskritai nurodyti pirminėje Kontrolieriui pateiktoje informacijoje. Kontrolieriaus pradedamų ir atliekamų tyrimų ir jais remiantis priimtų sprendimų pagrindas yra vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimo požymiai. Kontrolierius turi teisę gauti informaciją raštu ar žodžiu iš asmenų, kurie žino su tyrimo dalyku susijusias aplinkybes, paaiškinimus ir kitą informaciją. Atsižvelgiant į Kontrolieriaus ir Tarnybos veiklos kompetencijas, jų atskyrimą kaip skirtingų institucijų ir veikimo priemones pagal šių institucijų veiklos tikslus, Kontrolierius, kompetencijos ribose, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgaliotos teritorinio skyriaus teises ir pareigas, 2020 m. gegužės 8 d. raštu buvo kreiptasi į Tarnybą dėl situacijos įvertinimo. Kaip ir nurodyta 1 Pažymoje, visos tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas buvo išdėstytas pažymoje ir Įstatymo nustatyta tvarka priimtas sprendimas tyrimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, nenustačius vaiko teisių pažeidimo aplinkybių, baigti, vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 10 punktu, tuo pačiu baigti (nutraukti) (Įstatymo 24 straipsnio 12 punktas) tyrimą dėl Bendrovės 2020 m. gegužės 6 d. skunde pateiktos informacijos.

5.1.       VTAKĮ pabrėžia, kad ji 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu kreipėsi į pareiškėją ir R. N. dėl nuomonės pateikimo dėl Bendrovės pateiktos informacijos ir susidariusios situacijos. Minėti asmenys, atsakydami į Kontrolieriaus paklausimą, 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikė skundą dėl Bendrovės veiksmų. Pareiškėjams 2020 m. rugsėjo 14 d. raštu buvo pateikta informacija, susijusi su Kontrolieriaus kompetencija, atliekamo tyrimo aplinkybėmis ir kt. Taip pat buvo pateikta informacija, susijusi su Tarnybos ir jos struktūrinių padalinių veiksmų (neveikimo) apskundimo tvarka ir kt. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo pareiškėjos skundą dėl Tarnybos veiksmų neveikimo.

5.2.       Atsakovas pažymi, kad Bendrovės 2020 m. gegužės 6 d. skundas bei jo pagrindo atliktas tyrimas savo iniciatyva ir pareiškėjos pateiktame 2020 m. rugpjūčio 31 d. skunde nurodytos aplinkybės buvo glaudžiai susijusios. Pabrėžia, kad Kontrolieriaus pažymose buvo įvardintos visos atliekamo tyrimo bei pareiškėjos skundo tyrimo metu pareiškėjų pateiktos, nagrinėtos ir vertintos aplinkybės bei kitos aplinkybės, susijusios su nuotolinio ugdymo organizavimu karantino metu, Bendrovės veiksmais (neveikimu) ir kt. Kontrolierė, atsižvelgusi į pareiškėjų pateiktas aplinkybes ir institucijų pateiktų rašytinius įrodymus bei kitą informaciją, vertino pareiškėjų skųstų asmenų/institucijos veiksmus/veiklą, priėmė sprendimus, numatytus Įstatymo 24 straipsnyje. Tiek pažymose, tiek pareiškėjai teiktuose raštuose nurodytos ir įvertintos visos aplinkybės, susijusios su vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu, įskaitant ir situaciją, susijusią su asmens teisę mokytis (tęsti) mokymąsi) konkrečioje ugdymo(si) įstaigoje, nutraukus sutartį dėl ugdymo paslaugų teikimo ir kt.

5.3.       Visi pareiškėjos teikti prašymai, skundai (kuriuos pagal kompetenciją priskirta nagrinėti Kontrolieriui), VTAKĮ pagal įstatymo leidėjo suteiktą kompetenciją, nustatytą Įstatyme, buvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ir tai patvirtina pateikiami dokumentai. Kontrolierius vertino tyrimų metu gauta informaciją visapusiškai ir objektyviai, vadovaudamasis vaiko teisių ir interesų prioritetiškumo, teisėtumo, teisingumo ir nešališkumo principais. Kontrolieriaus priimti sprendimai pagrįsti objektyviais ir visapusiškais ištirtais bei įvertintais skundų tyrimo medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais (kitų institucijų ir įstaigų pateikti paaiškinimai, išvados ir kt.), tyrimo nustatytos aplinkybėmis, kurios išdėstytos Kontrolieriaus pažymose, bei jų teisiniu įvertinimu, Kontrolieriaus priimti sprendimai pagrįsti teisės aktuose įtvirtintais pagrindais.

 

III

 

 

1.       Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais.

2.       Teismo posėdyje VTAKĮ atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

 

 

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

 

konstatuoja:

 

IV

 

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1.       Bendrovė (pradinė mokykla, kurią lanko pareiškėjos sūnus) 2020 m. gegužės 6 d. Skyriui pateikė pranešimą dėl galimai netinkamo tėvų valdžios naudojimo nepilnamečiam vaikui (b. l. 39–40), kuriame nurodyta, kad tėvai yra įsitraukę „į karą“ su mokytoja/mokykla ir jau nebesivadovauja geriausiais vaiko interesais. Vaikas neprileidžiamas ne tik prie pradinių klasių mokytojos pamokų, bet ir prie mokytojų-dalykininkų pamokų, susitikimo nuotoliniu būdu su klasiokais.

2.       Kontrolierė 2020 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. SPR-49 „Dėl tyrimo pradėjimo vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus iniciatyva“, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 3 dalimi ir 23 straipsnio 1 dalimi, nusprendė pradėti tyrimą dėl Bendrovės 2020 m. gegužės 6 d. pranešime nurodytos informacijos dėl galimo nepilnamečio teisių pažeidimo (b. l. 42).

3.       VTAKĮ Tarnybai ir Skyriui 2020 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (6.1.-2020-346)2-467 „Dėl informacijos pateikimo“ prašė pagal kompetenciją įvertinti vaiko padėtį šeimoje ir galimas jo teisės į mokslą pažeidimo aplinkybes (b. l. 44).

4.       2020 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėja Kontrolierei pateikė skundą „Dėl UAB „Pažinimo medis“ neteisėtų veiksmų (b. l. 21–25). Pareiškėja prašė: 1) pripažinti, kad Bendrovė diskriminavo pareiškėjos šeimą ir pažeidė pareiškėjos sūnaus teisę nepertraukiamai tęsti mokymąsi Bendrovėje (pradinėje mokykloje); 2) pripažinti, kad Bendrovės direktorė su tikslu pakenkti pareiškėjos šeimai, tyčia surašė 2020 m. gegužės 6 d. raštą „Pranešimas dėl galimai netinkamo tėvų valdžios naudojimo nepilnamečiui vaikui“; 3) VTAKĮ 2020 m. gegužės 8 d. raštą pripažinti negaliojančiu ir atšaukti jo vykdymą, apie tai informuojant gavėjus; 4) rekomenduoti Bendrovės direktorei atsakyti į pareiškėjos 2020 m. balandžio 11 d. raštą; 5) rekomenduoti VTAKĮ ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakyti į pareiškėjos 2020 m. liepos 13 d. ir liepos 23 d. elektroninius pranešimus.

5.       2020 m. lapkričio 30 d. priimta nagrinėjamoje byloje skundžiama 1 Pažyma (b. l. 6–12), kurioje Kontrolierė nusprendė tyrimą dėl Bendrovės 2020 m. gegužės 6 d. pranešime pateiktos informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nenustačius vaiko teisių pažeidimo aplinkybių, baigti.

6.       2020 m. lapkričio 30 d. priimta nagrinėjamoje byloje skundžiama 2 Pažyma (b. l. 14–20), kurioje Kontrolierė nusprendė: 1) atkreipti Bendrovės vadovės ir Bendrovės mokytojos dėmesį į tai, kad atliekant veiksmus, susijusius su edukacinio renginio (įvykusio 2019 m. birželio 4 d. organizavimu ir vykdymu, buvo pažeistos nepilnamečio asmens (pareiškėjos sūnaus) bei kitų dalyvavusių renginyje, teisė į saugią ugdymo aplinką; 2) atkreipti Bendrovės vadovės dėmesį į nustatytus veiklos trūkumus, sąlygojančius vaiko teisės į mokslą pažeidimus, susijusius su ugdymo proceso organizavimu (informacijos teikimu) ir kt., bei siūlyti imtis priemonių, kad ateityje nebūtų sudarytos sąlygos vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimui: imtis priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas bendradarbiavimas tarp mokyklos bendruomenės narių, informacijos apie ugdymą(sį) ir kt. teikiamas; ir imtis priemonių, kad ateityje organizuojant turizmo renginius nebūtų sudaromos sąlygos vaiko teisių pažeidimams; 3) prašyti Bendrovės vadovės raštu (iki 2020 m. gruodžio 25 d.) informuoti Kontrolierę apie sprendimo 2 punkte nurodytų siūlymų įgyvendinimą; 4) siūlyti Bendrovės mokyklos bendruomenei imtis priemonių, kad sprendžiant bet kokį klausimą, susijusį su vaikais, būtų siekiama tarpusavio supratimo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo bei vadovaujamasi imperatyvu – svarbiausia vaiko interesai.

 

V

 

1.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti VTAKĮ 1 ir 2 Pažymas (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 5 ir 6 punktus) bei įpareigoti atsakovę atlikti tyrimą pagal pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 31 d. skundą dėl Bendrovės neteisėtų veiksmų ir priimti naują sprendimą.

2.       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 1 straipsnyje įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos teisinius pagrindus ir įgaliojimus, taip pat Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos statusą ir organizacinę struktūrą. Paminėtina, kad Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas Kontrolieriaus veiklos tisklas – gerinti vaiko teisinę apsaugą, ginti vaiko teises ir jo teisėtus interesus, užtikrinti tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų įgyvendinimą, atlikti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą bei kontrolę Lietuvoje. Įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad Kontrolierius – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimo) skiriamas valstybės pareigūnas, vykdantis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą ir kontrolę, tiriantis vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atvejus bei siekiantis gerinti vaiko padėtį Lietuvoje; o Įstatymo 3 straipsnyje nurodyti pagrindiniai Kontrolieriaus veiklos principai: vaiko teisių ir jo teisėtų interesų prioritetiškumo, vaiko dalyvavimo ir išklausymo, veiklos laisvės, savarankiškumo ir nepriklausomumo, atskaitingumo, teisėtumo, teisingumo ir nešališkumo, viešumo.

Įstatymo 24 straipsnyje įtvirtinti sprendimai, kuriuos gali priimti Kontrolierius: 1) įspėti asmenis, pažeidusius vaiko teises ar jo teisėtus interesus; 2) įspėti asmenis ir pagal savo kompetenciją siūlyti fiziniams ar juridiniams asmenims pašalinti veiklos trūkumus ar teisės aktų pažeidimus, dėl kurių yra pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ir jo teisėti interesai; 3) siūlyti juridinio asmens, kuris savo veiksmais ar neveikimu pažeidė vaiko teises ar jo teisėtus interesus, steigėjui (dalyviui) svarstyti klausimą dėl tolesnės juridinio asmens veiklos; 4) siūlyti taikyti (inicijuoti) drausminę (tarnybinę), administracinę, civilinę ar baudžiamąją atsakomybę asmenims, pažeidusiems vaiko teises ir jo teisėtus interesus; 5) siūlyti prokurorui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo; 6) siūlyti įstatymų nustatyta tvarka panaikinti ar pakeisti teisės aktams, reglamentuojantiems vaiko teises ir jo teisėtus interesus, prieštaraujančius sprendimus ar sustabdyti prieštaraujančių sprendimų galiojimą arba siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl piktnaudžiavimo ar biurokratizmo; 7) atkreipti asmenų dėmesį į aplaidumą darbe, teisės aktų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą, piktnaudžiavimą, biurokratizmą arba kitus vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimus ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos; 8) pranešti Respublikos Prezidentui, Seimui ar Ministrui Pirmininkui apie ministrų ar kitų Respublikos Prezidentui, Seimui ar Vyriausybei atskaitingų pareigūnų padarytus vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimus; 9) skundą pripažinti nepagrįstu; 10) tyrimą, pradėtą savo iniciatyva, baigti, jeigu pažeidimai ar aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas, nepasitvirtina; 11) atsisakyti nagrinėti skundą; 12) skundo nagrinėjimą nutraukti.

3.        Pareiškėja skunde nurodo, kad Kontrolierė iš esmės negalėjo priimti Pažymų, kadangi jai suteikti įgaliojimai jau buvo pasibaigę. Tačiau pagal Įstatymo 8 straipsnio dalies 1 punktą Kontrolierius atleidžiamas iš pareigų, kai pasibaigia įgaliojimų laikas ir jis neskiriamas kitai kadencijai; o to paties straipsnio 4 dalyje imperatyviai reglamentuota, kad, šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais vaiko teisių apsaugos kontrolierius eina pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas vaiko teisių apsaugos kontrolierius, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Atitinkamai šis pareiškėjos skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

4.       Teismas pabrėžia, kad 1 Pažyma, kaip minėta, Kontrolierius nusprendė tyrimą dėl Bendrovės 2020 m. gegužės 6 d. pranešime pateiktos informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nenustačius vaiko teisių pažeidimo aplinkybių, baigti. 2 Pažyma Kontrolierius nusprendė : 1) atkreipti Bendrovės vadovės ir Bendrovės mokytojos dėmesį į tai, kad atliekant veiksmus, susijusius su edukacinio renginio (įvykusio 2019 m. birželio 4 d. organizavimu ir vykdymu, buvo pažeistos nepilnamečio asmens (pareiškėjos sūnaus) bei kitų dalyvavusių renginyje, teisė į saugią ugdymo aplinką; 2) atkreipti Bendrovės vadovės dėmesį į nustatytus veiklos trūkumus, sąlygojančius vaiko teisės į mokslą pažeidimus, susijusius su ugdymo proceso organizavimu (informacijos teikimu) ir kt., bei siūlyti imtis priemonių, kad ateityje nebūtų sudarytos sąlygos vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimui: imtis priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas bendradarbiavimas tarp mokyklos bendruomenės narių, informacijos apie ugdymą(sį) ir kt. teikiamas; ir imtis priemonių, kad ateityje organizuojant turizmo renginius nebūtų sudaromos sąlygos vaiko teisių pažeidimams; 3) prašyti Bendrovės vadovės raštu (iki 2020 m. gruodžio 25 d.) informuoti Kontrolierę apie sprendimo 2 punkte nurodytų siūlymų įgyvendinimą; 4) siūlyti Bendrovės mokyklos bendruomenei imtis priemonių, kad sprendžiant bet kokį klausimą, susijusį su vaikais, būtų siekiama tarpusavio supratimo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo bei vadovaujamasi imperatyvu – svarbiausia vaiko interesai.

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginčijamos Pažymos yra susijusios su Kontrolieriaus sprendimu nutraukti tyrimą nenustačius neteisėtų veiksmų (1 Pažyma); taip pat, be kita ko, atkreipiant Bendrovės vadovės ir mokytojos dėmesį į nepilnamečių asmenų teisę į saugią ugdymo aplinką, nustatytus trūkumus, pasiūlant Bendrovės bendruomenei imtis priemonių, kad būtų užtikrintas tarpusavio supratimas ir konstruktyvus bendravimas. Atitinkamai jokių privalomo pobūdžio sprendimų 1 ir 2 Pažymose pareiškėjos atžvilgiu nėra priimta, Pažymos pačios savaime pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Iš pareiškėjos skundo argumentų ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad Pažymose suformuluoti sprendimai (siūlymai), kurie suformuluoti ne pareiškėjos atžvilgiu, pažeistų pareiškėjos teises ir saugomus interesus.

5.       Pagal  Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies (tuomet – 22 straipsnio 1 dalies) nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7?121/2004). Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

5.1.       Remiantis LVAT praktika, pažymėtina, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr.AS442-505/2009). Taigi, išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia (nebesukelia) asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas administracinę bylą nutraukti. Tokia išvada, be kita ko, yra grindžiama ir tuo, kad administracinis teismas, užbaigdamas bylą nutartimi dėl bylos nutraukimo, t. y. procesiniu dokumentu, kuriuo nėra byla išnagrinėjama iš esmės, negali pasisakyti dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Nutraukiant bylą, negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialiosios teisės normos nustato asmeniui, kuris kreipiasi į teismą su tam tikru reikalavimu, teisinių pasekmių atsiradimą. Šis klausimas yra susijęs su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir byloje priimant sprendimą. Sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-646/2013).

5.2.       Teismo vertinimu, nesant aiškiai nurodytų pareiškėjai kilusių ir (ar) kilsiančių teisinių pasekmių ABTĮ taikymo požiūriu teismui nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos teisių arba įstatymo saugomų interesų pažeidimą. Kadangi konstatuota, kad pareiškėjos skundžiamos Pažymos jai tiesioginių teisių bei pareigų nesukelia, pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5.3.       Atmetus pagrindinį pareiškėjos reikalavimą panaikinti skundžiamas Pažymas (pripažinus, kad jos nesukelia pareiškėjai konkrečių teisinių padarinių), atmestinas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti tyrimą pagal pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 31 d. skundą dėl Bendrovės neteisėtų veiksmų ir priimti naują sprendimą.

2.       Pareiškėja taip pat prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą jai nepriklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, 

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjos J. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjos                                                                                 Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

 

 

     Ina Kirkutienė

 

 

     Jolanta Vėgelienė


Paminėta tekste:
  • I-1251-815/2018