Civilinė byla Nr. e2-1077-912/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01063-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 2.6.39.2.5.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 27  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Tomas Venckus,

sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,

dalyvaujant ieškovui R. S., jo atstovams advokatams Gintarui Černiauskui ir Egidijai Vėbraitei, atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei advokatei Gitanai Martyšienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Mobiliukas“ ieškinį atsakovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 47 350 Eur draudimo išmoką, 902,89 Eur palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir draudimo bendrovė Seesam Insurance AS 2019 m. rugsėjo 4 d. sudarė automobilio KASKO draudimo sutartį, pagal kurią apdrausta ieškovės transporto priemonė „Mercedes Benz S550 (valst. Nr. KMR 845). Ieškovė sumokėjo draudimo įmoką, teigia, kad jai nepateiktos draudimo taisyklės, todėl ieškovė neinformuota apie nedraudžiamuosius įvykius (tai yra esminė draudimo sutarties sąlyga). Atsakovė perėmė draudiko teises. Ieškovės vadovas 2020 m. vasario 7 d. apie 21.30 val. Kaune, Lazūnų gatvėje, nesuvaldė apdrausto automobilio, atsitrenkė į gatvės bortą (ant jo užvažiavo) ir apgadino automobilį. Kitiems asmenims nepadaryta žalos, todėl vairuotojas užrakino ir paliko automobilį kelkraštyje bei grįžo namo. Į ieškovės vadovo namus 2020 m. vasario 8 d. 1.15 val. atvyko policijos pareigūnai ir pranešė, kad automobilis užsidegė. Ieškovės vadovas apie įvykį draudikui pranešė kitą dieną. Draudikas neinformavo, kad apie eismo įvykį reikia pranešti nedelsiant. Ieškovė nepildė eismo įvykio deklaracijos, nes įvykis užregistruotas policijoje. Draudikas 2020 m. balandžio 10 d. raštu pranešė ieškovei, kad atsisako išmokėti draudimo išmoką, nes, įvykus įvykiui, automobilis toliau eksploatuotas, vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, vartojo psichiką veikiančias medžiagas, nepranešė apie įvykį kompetentingoms institucijoms, nesiėmė priemonių užkirsti kelią žalai ar jai sumažinti (draudimo taisyklių 8.1.2, 8.1.18, 8.1.21, 9.3.8.2 punktai). Ieškovė mano, kad draudikas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Eimo įvykis įvyko tamsiu paros metu, esant -5oC temperatūrai. Kelio danga buvo slidi. Nėra įrodymų apie tai, kad  automobilis užsidegė, nes nepakako tepalo ar vėsinimo skystis cirkuliavo nepakankamai. Ieškovė 47 350 Eur žalą paskaičiavo iš automobilio rinkos vertės prieš draudžiamąjį įvykį atėmusi likutinę vertę po draudžiamojo įvykio ir franšizę (53 400 – 5 050 – 1 000 = 47 350). Ieškovė teigia, kad draudimo bendrovė, atsisakiusi išmokėti draudimo išmoką, nenurodė, kokia vairuotojo kaltė, koks pažeistų draudimo sutarties sąlygų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Ieškovė draudimo sutartį sudarė prisijungimo būdu, todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ieškovės (prie sutarties prisijungusios šalies) naudai.

3.       Atsiliepime atsakovė prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad 2020 m. vasario 13 d. pranešimu atsakovė informuota, kad 2020 m. vasario 7 d. 22.00 val. sudegė ieškovės automobilis. Aptariamą pranešimą pateikė draudimo brokerė L. J.. Atsakovė pradėjo žalos administravimo bylą, apklausė vairuotoją, apžiūrėjo automobilį, jo nuotraukas ir nustatė tokius su gaisru nesusijusius mechaninius sugadinimus: 1) deformuotas kairės pusės priekinis ratlankis, jo išorinėje dalyje nedideli 2 – 3 cm pabraižymai, vidinė dalis stipriai deformuota; 2) lūžusi kairės pusės priekinio rato svirtis. Draudikas įvertino iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato gautus duomenis (vyriausiosios patrulės G. S. 2020 m. vasario 7 d. tarnybinį pranešimą, ieškovės vadovo 2020 m. vasario 10 d. paaiškinimą). Atsakovė taip atsižvelgė į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento raštą, kuriame nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – eismo įvykio padariniai. Administruodama bylą atsakovė gavo Kauno apskrities VK 2020 m. kovo 17 d. raštą. Atsakovė 2020 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą neišmokėti draudimo išmokos, nes vairuotojas neužkirto kelio žalai atsirasti ar jai sumažinti, įvykus įvykiui, toliau eksploatavo automobilį, pasišalino iš eismo įvykio, iš karto vartojo psichiką veikiančias medžiagas, nepranešė policijai ir kompetentingos institucijoms, neužpildė eismo įvykio deklaracijos. Draudimo polise nurodyta, kad, pasirašydamas ir (ar) sumokėdamas draudimo įmoką, draudėjas patvirtina, jog, prieš sudarydamas draudimo sutartį jis supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis ir taisyklėmis, jų turinys aiškus, gavo jų kopiją. Ieškovė sumokėjo draudimo įmoką, todėl patvirtino, kad susipažino su draudimo sutarties sąlygomis. Ieškovė ne pirmą kartą kreipėsi dėl draudimo išmokų išmokėjimo pagal tą patį draudimo polisą, todėl žinojo, kad apie įvykį reikia pranešti nedelsiant. Atsakovė draudimo taisykles yra paviešinusi taip pat ir savo interneto svetainėje. Po to, kai atsitrenkė į kelio bortą, nebebuvo galima eksploatuoti automobilio. Dėl to, kad automobiliu nuvažiuota 250 metrų, po kelių minučių nuo sustojimo automobilis užsiliepsnojo. Vairuotojas turėjo iš karto sustoti, apžiūrėti automobilį, išjungti variklį, atjungti akumuliatoriaus bateriją. Toliau važiuojant, kaito variklis, šalia esanti elektros instaliacija taip pat galėjo būti pažeista. Vairuotojas elgėsi neatsakingai. Dėl įvykusio gaisro, neįmanoma nustatyti, kokių konkrečių sugadinimų padaryta atsitrenkus į gatvės bortą. Eismo įvykio metu kelio danga buvo sausa (Kauno apskrities VPK 2020 m. kovo 7 d. pažyma, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2020 m. rugsėjo 28 d. pažyma, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenys). Nuo atsitrenkimo į kelio bortą iki automobilio sustojimo vietos buvo matyti išbėgusių skysčių pėdsakai. To, kad dėl eismo įvykio nepadaryta žalos kitiems asmenims, automobilio vairuotojas negalėjo žinoti, todėl privalėjo iš karto pranešti policijai (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punktas). Vairuotojas taip pat pažeidė KET 221, nes po eismo įvykio vartojo alkoholį, jam nustatytas 1,49 prom. neblaivumas. Nebuvo nustatinėjama žala aplinkai dėl ištekėjusios alyvos, todėl neaišku, kokia ji. Pagal draudimo sutartį, sugadintas automobilis galėjo būti išvežtas iš eismo įvykio vietos ir ieškovei būtų kompensuotos transportavimo išlaidos, bet ieškovė nepasinaudojo nurodyta teise. Atsakovė teigia, kad ji įrodė aplinkybes, dėl kurių turi teisę neišmokėti draudimo išmokos (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis).

4.       Teismo posėdyje ieškovės atstovai prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, papildomai nurodė, kad netaikomas draudimo taisyklių 8.1.2 punktas. Po eismo įvykio nepažeista tepimo sistema, karteris nepramuštas, nepažeista ir nesunykusi variklio apsauga. Taip pat nepažeistas draudimo taisyklių 1.18 punktas. Eismo įvykis buvo ne tas, dėl kurio vairuotojui kilo pareiga kviesti policiją. Vairuotojas mėgino patraukti automobilį į kelkraštį. Kelias toje vietoje buvo slidus, nes ten yra nuokalnė. Tai patvirtina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos išvada. Vairuotojas nenubaustas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Jis nepadarė tokio pažeidimo. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas už greičio viršijimą. Vairuotojas sumokėjo baudą. KET įrašyta, kad draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus iki tol, kol bus nustatytos įvykio aplinkybės. Įvykio aplinkybės buvo aiškios ir neginčijamos, nebuvo pareigos spręsti ir aiškinti schemų ir aplinkybių. Buvo du draudžiamieji įvykiai – atsitrenkimas į bortą ir gaisras. Alkoholio vartojimas netaikomas įvykiui, susijusiam su gaisru. Policija nepradėjo administracinio nusižengimo bylos dėl vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos. Policijos pareigūnai neturėjo būti kviečiami į įvykio vietą. Pagal Draudimo įstatymą ir draudimo taisykles, apie įvykį draudimo bendrovė privalo būti informuota per penkias dienas. Draudimo bendrovė nepateikė įrodymų, kad po atsitrenkimo į bortą vairuotojas turėjo pastebėti, kad tai gali sukelti gaisrą. Specialistas išvadoje nurodė, kad kairiojo rato ratlankis apgadintas taip pat ir dėl gaisro. Automobilis nepakeltas ir neapžiūrėta jo apačia. Vairuotojas nematė įspėjamųjų ženklių skydelyje. Nebuvo variklio sausos trinties. Nuo atsitrenkimo į bortą iki gaisro vietos buvo apie 250 metrų. Vairuotojas elgėsi tinkamai ir rūpestingai. Jis nepažeidė draudimo sutarties. Kelio bortas ir danga nenukentėjo. Vairuotojas privalėjo saugiai patraukti automobilį į kitą vietą, kad automobilis nekliudytų kitiems eismo dalyviams. Visi mechanizmai veikė. Jis patrauktas į kitą gatvę, kurios eismo intensyvumas labai mažas. Pastatytas automobilis užsidegė. Nėra įrodymų, kad buvo tie sugadinimai, dėl kurių negalima patraukti automobilio. Karteris nepramuštas. Alyvos kiekis buvo visas. Jis išleistas apžiūrint automobilį. Variklio aušinimo sistema nepažeista. Važiuoklės pažeidimai nebuvo tokie, kad dėl sausos trinties galėjo įvykti perkaitimas. Stabdžių skystis taip pat neužsiliepsnojo. Automobilis pakankamai naujas, jame įrengta daug saugumo sistemų. Vairuotojas neturi pareigos imtis remonto darbų ir pradėti atjunginėti kokias nors automobilio sistemas. Septynios minutės – tai laiko tarpas, kai užsiliepsnojo automobilis. Tai – pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl vairuotojas ir keleivis galėjo nepastebėti pažeidimų ir nueiti nuo pastatyto automobilio. Aplinkybė, kad vairuotojas galėjo būti neblaivus, nenustatyta, jos nenustatė policijos pareigūnai. Vairuotojas, net ir nežinodamas taisyklių reikalavimų, nepažeidė taisyklių, todėl jo elgesio variantas nebūtų kitoks, jeigu jis būtų žinojęs draudimo taisykles. Automobilis užgeso, nes suveikė davikliai – tepalo lygis tapo nebepakankamas vairo kolonėlėje, todėl automobilis užgeso. Šakė lūžo dėl gaisro, toje vietoje, kur ji buvo sulenkta, nuo gaisro ji įkaito ir nuo svorio perlūžo. Tepalas varvėjo iš vairo kolonėles. Buvo smūgis į ratą, pasilinko pusašis ir deformavosi vairo kolonėlė. Tepalas išbėgo per tam tikrą laiką. Automobilio prietaisų skydelyje nėra įspėjamojo ženklo „Alyvos trūkumas vairo kolonėlėje“. Trintis vairo kolonėlėje negalėjo būti tokia, kad taip įkaistų, jog kiltų gaisras. Vairuotojas pamanė, kad smūgis nestiprus ir tik į padangą. Nuo smūgio neiššovė oro pagalvė. Padanga taip pat nepažeista. Didelė dalis pažeidimų padaryta po gaisro. Tam tikros lūžio vietos turi aštriabriaunius kraštus. Tai reiškia, kad apgadinimai atsirado po gaisro. Jie galėjo atsirasti patraukiant automobilį iš įvykio vietos. Jeigu pažeidimai būtų atsiradę prieš gaisrą, tai kraštai būtų apsilydę. Liudytojas nesusipažino su automobilio sandara. Specialistas tik vizualiai apžiūrėjo automobilį. Pažeidimai yra skirtingame aukštyje. Plastikinės dalys nepažeistos, bet metalinės dalys pažeistos. Dėl to darytina išvada, kad šie pažeidimai atsirado traukiant automobilį po to, kai jis sudegė ir kai buvo transportuojamas po gaisro. Nepasitvirtino versija, kad prakirstas karteris ir išbėgo alyva. Vieta, kur automobilis paliktas, nuošali, eismas neintensyvus. Vairuotojas užrakino automobilį. Tai elementarus vairuotojo elgesys. Neaišku, kaip galima trenktis į bortą kairio rato vidine dalimi ir prakisti vidinę padangos ir ratlankio pusę. Negalima sutikti, kad įtrūko automobilio kairės pusės priekinio rato ašis ir traukės. Nutrūkusios traukės reiškia, kad automobilio ratas būtų nepasukamas. Dėl to pasukti į dešinę būtų buvę neįmanoma. Tikriausiai visi pažeidimai įvyko po gaisro, užkabinant tam tikras automobilio vietas. Variklis negalėjo perkaisti, nes nuvažiuota nedaug, karteris nepažeistas, todėl variklio tepalas buvo visas.

5.       Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė atmesti ieškinį, rėmėsi atsiliepime išdėstytais argumentais ir papildomai nurodė, kad atsitrenkęs į kelio bortą, automobilis važiavo trimis ratais. Dėl to toliau važiuoti nebuvo galima. Automobilis sudegė dėl neatsakingo vairuotojo elgesio. Neatmetama versija, kad automobilis sudegė dėl pažeistų laidų. Atjungus akumuliatorių, būtų sustabdytos visos sistemos ir užkirstas kelias gaisrui kilti. Administracinio nusižengimo byla ištirta netinkamai. Kelio danga buvo sausa. Viešai paskelbtose nuotraukose iš įvykio vietos matyti, kad kelio danga buvo sausa. 2015 metų automobilyje turėjo užsidegti įspėjamieji ženklai ir vairuotojas negalėjo jų nepastebėti. Variklio valdymo bloko duomenų nuskaityti neįmanoma. Vairuotojo vairavimo stažas – 12 metų. Po eismo įvykio draudžiama vartoti alkoholį iki tol, kol bus išaiškintos eismo įvykio aplinkybės. Smūgis į kelio bortą buvo labai stiprus. Vairuotojas negalėjo jo nepastebėti ir važiuoti toliau. VPK pažymoje atsakovei nurodyta, kad vairuotojas vairavo blaivus. Vis dėlto, įvykus įvykiui, iš karto vairuotojo blaivumas nepatikrintas. Pranešimą atsakovei pranešė ne vairuotojas, bet draudimo brokerė. Šakės lūžis negalėjo atsirasti dėl gaisro. Gaisro židinys buvo priekinėje dalyje tarp variklio ir kairiojo rato. Skysčiai tekėjo, buvo akivaizdi dėmė. Nėra įrodymų, kad ieškovės pateiktuose vaizdo įrašuose išleista variklio alyva, kuri automobilyje buvo eismo įvykio metu. Alyva keista 2019 m. kovo 14 d., t. y. beveik metus laiko iki įvykio alyva nekeista. Atsakovei kilo abejonių, ar išleista ta pati alyva. Ieškovės teiktuose vaizdo įrašuose gali būti pakeistos aplinkybės. Žalos atsirado, nes eksploatuotas sugadintas ir techniškai netvarkingas automobilis.

6.       Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. Š. paaiškino, kad yra atsakovės darbuotojas, specialistas, tyręs įvykio aplinkybes. Jis apžiūrėjo automobilį, buvo nuvykęs į įvykio vietą. Vertintas visas kontekstas, nuotraukos, pažymos. Priešgaisrinės tarnybos pažymoje nurodyta, kad automobilis užsidegė tikriausiai dėl eismo įvykio. Dar vienas momentas, kad pasišalinta iš įvykio vietos. Rastos techninių skysčių dėmės. Vertinama pagal tai, ką klientas turėjo padaryti įvykus eismo įvykiui. Jeigu automobilis jau būtų užsidegęs, tai vis tiek greičiausiai nebūtų pavykę užgesinti. Pasekmė ta, kad buvo neatsakingai elgiamasi su automobiliu. Kairiojo lonžirono lūžis, sulūžusi priekinio bamperio sija, prie lonžirono rato svirties lūžis. Tai mechaniniai lūžiai. Pakabos detalės lūžiai, vidinė briauna stipriai įlenkta. Ratas po tokio smūgio būna be oro. Pusašis išsitraukęs, lūžęs. Apatinės svirtys taip pat lūžusios. Automobilis žemas, turėjo sulūžti ir priekinis bamperis. Rate yra stabdžių sistema. Yra hidraulinis skystis. Neatmetama versija, kad stabdžių metaliniai vamzdeliai galėjo būti apgadinti ir tekėjo stabdžių skystis. Turėjo jaustis vibracija ir būti didelis garsas. Tai sąmoningas nuvažiavimas nuo įvykio vietos. Gal atsirado ir variklio gedimas, nes automobilis sustojo. Pakelti automobilį reikia papildomų resursų. Tuo metu nebuvo abejonių, kad gaisras įvyko dėl eismo įvykio. Liudytojas nurodė, kad yra transporto inžinierius. Didžiausia tikimybė, dėl ko galėjo užsidegti automobilis – stabdžių skystis. Pakaba išlaužta smūgio į kelio bortą metu. Svirtis ir traukė trūkusios. Rato negalima valdyti be traukės ir svirties. Buferio lūžio vieta neatspindi kontakto vietos. Užsidegti galėjo arba dėl skysčių, arba dėl elektros grandinės pažeidimų. Stabdžių skystis yra degi medžiaga, bet jį uždegti sunkiau negu benziną.

Teismas

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai draudimo bendrovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką už į gatvės bortą atsitrenkusį ir vėliau sudegusį automobilį ar ne.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

8.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir draudimo bendrovė Seesam Insurance AS 2019 m. rugsėjo 4 d. sudarė automobilio kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį, pagal kurią nuo visų įvykių, išskyrus nedraudžiamuosius („Ekstra kasko“ draudimo rizikos paketas), apdraustas ieškovės 2015 metų gamybos lengvasis automobilis „Mercedes Benz S550 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat apdraustas vairuotojas ir keleiviai. Draudimo sutartis sudaryta tarpininkaujant draudimo tarpininkei UADBB „Tavo Draudimas“ (atstovė L. J.) elektroninių ryšių priemonėmis. Draudimo tarpininkės atstovė elektroniniu paštu atsiuntė ieškovės vadovui R. S. draudimo polisą, jo priedus Nr. 1 ir 2 (Individualiai sutartas draudimo sąlygas ir pagalbos draudimą), taip pat draudimo produkto informacinį dokumentą.

9.       Draudimo polise nurodyti tokie draudimo taisyklių pavadinimai: Seesam Insurance AS Lietuvos filialo Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006 2018 m. lapkričio 15 d. redakcija; Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kelionės metu taisyklių Nr. 008 2015 m. kovo 1 d. redakcija; Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 2018 m. lapkričio 15 d. redakcija.

10.       Draudimo polise nustatyta 1 000 franšizė, 1 852 Eur draudimo įmoka. Ji išdėstyta sumokėti dalimis – po 463 Eur 2019 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gruodžio 3 d., 2020 m. kovo 3 d., 2020 m. birželio 3 d. Ieškovės vadovas sumokėjo įmokos dalis (2019 m. rugsėjo 11 d. ir 2019 m. gruodžio 4 d. pinigų priėmimo kvitai).

11.       Draudimo polise įrašyta, kad draudėjas be kita ko, pasirašydamas ar sumokėdamas draudimo įmoką (ar jos dalį) patvirtina, kad: prieš sudarant draudimo sutartį su draudimo sutarties sąlygomis bei taisyklėmis buvo supažindintas, jų turinys jam aiškus, gavo jų kopiją, joms pritaria ir sudaro draudimo sutartį; Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.4 punktas ir Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių 8.3 ir 9.3.1 punktai individualiai aptarti.

12.       Ieškovės vadovas R. S. ir keleivis G. L. (draugas) 2020 m. vasario 7 d. (penktadienį) prieš 22.00 val. Kaune, iš Sukilėlių prospekto suko į Lazūnų g. Vairuotojas nesuvaldė slydusio automobilio ir šis atsitrenkė į kelio bortą. Vairuotojas dar šiek tiek pavažiavo, pasuko sankryžoje į dešinę į Nočios gatvę ir sustojo įstrižai ties dešiniuoju kelkraščiu, nes užgeso automobilio variklis. Atstumas nuo vietos, ties kuria automobilis atsitrenkė į kelio bortą, iki vietos, kurioje sustojo automobilis, yra 250 metrų. Nurodytoje gatvės atkarpoje buvo išbėgusios alyvos dėmių. Vairuotojas ir keleivis užrakino automobilį ir nuėjo į (duomenys neskelbtini). Po to 21.47 val. policijos patruliai gavo pranešimą, kad sprogo automobilis prie gyvenamojo namo Kaune, Nočios g. 3. Į įvykio vietą atvykęs policijos patrulių ekipažas rado liepsnojantį ieškovės automobilį, iškvietė gaisrinę, kuri užgesino gaisrą. Policijos pareigūnai 1.15 val. sulaikė ieškovės vadovą prie jo namo. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl automobilis pateko į eismo įvykį ir sudegė, nes buvo neblaivus (nustatytas 1,49 prom. girtumas).

13.       Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Patrulių rinktinės 1–osios kuopos 2–ojo būrio vyriausiosios patrulės G. S. 2020 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 21,47 val. patruliuojantis ekipažas gavo pranešimą, kad sprogo automobilis. Ekipažas atvyko į įvykio vietą, rado liepsnojantį automobilį, iškvietė gaisrinę, kuri užgesino gaisrą. Įvykio vietoje apgadintas kelio bortas, buvo išbėgusios alyvos dėmių. Nustatyta, kad sudegęs automobilis priklauso ieškovei. Jos direktorius sulaikytas 1.15 val. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl įvyko eismo įvykis ir sudegė automobilis. Ieškovės vadovui nustatytas 1,49 prom. girtumas. Žalos tretiesiems asmenims nepadaryta. Policijos pareigūnai 2020 m. vasario 7 d. nubraižė eismo įvykio schemą.

14.       Automobilio vairuotojas (ieškovės vadovas) ir keleivis (ieškovės vadovo draugas) 2020 m. vasario 10 d. apklausti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyboje. Vairuotojas paaiškino, kad suko iš Sukilėlių prospekto į Lazūnų gatvę, kelio danga buvo slidi, todėl slydo automobilio galinė dalis ir automobilis trenkėsi į kelio bortą. Vairuotojas tą vakarą nesuprato, kas atsitiko. Pavažiavus 100 metrų, automobilis užgeso. Jį vairuotojas pastatė prie tvoros ir, su draugu išlipęs, užrakino bei parėjo į savo namus. Vairuotojas ketino apžiūrėti automobilį, kai bus šviesu. Viskas įvyko apie 22.00 val. Po to 1.00 val. atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad automobilis sudegė. Vairuotojas teigė, kad vairavo blaivus.

15.       Draudimo tarpininkės atstovė L. J. 2020 m. vasario 13 d. internetu užpildė ir pateikė draudimo bendrovei anketą apie sudegusį ieškovės automobilį. Atsakovė pradėjo tirti nurodytą įvykį.

16.       Atsakovė 2020 m. vasario 18 d. pareikalavo, kad ieškovė pateiktų trūkstamus dokumentus, nurodytų, kas naudojosi automobiliu. Ieškovės vadovas atsakė, kad jis vairavo automobilį. Atsakovės atstovas ir ieškovės vadovas apžiūrėjo automobilį 2020 m. vasario 19 d. Ieškovės vadovas 2020 m. kovo 2 d. užpildė atsakovės pateiktą klausimyną. Atsakovė 2020 m. kovo 8 ir 9 d. pareikalavimo papildomų dokumentų. Atsakovė 2020 m. kovo 24 d. paprašė ieškovės neperleisti transporto priemonės, jos neremontuoti, išsaugoti tokios būklės, kokia yra, leisti nuvežti automobilį į servisą papildomai apžiūrai.

17.       Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius 2020 m. vasario 18 d. rašte nurodė, kad žala kelio bortams minimali – tik vizualinė, pažeidimai neturi įtakos borto kokybei ir funkcionalumui.

18.       Kauno apskrities VPK 2020 m. vasario 21 d. administracinio nusižengimo protokolu ieškovės vadovui paskirtas administracinis nurodymas sumokėti 5 Eur baudą, nes jis, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, ypač kelio dangos būklę, esant slidžiai kelio dangai, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio bortą, apgadino savo automobilį, nepadarė žalos kitiems asmenims (KET 127 punktas, ANK 417 straipsnio 7 dalis).

19.       Seesam Insurance AS Lietuvos filialo užsakymu, UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ 2020 m. kovo 5 d. vertinimo ataskaitoje pateikta išvada, kad transporto priemonės, prieš ją apgadinant, rinkos vertė 53 400 Eur, o apgadintos priemonės likutinė rinkos vertė – 5 050 Eur.

20.       Kauno apskrities VPK 2020 m. kovo 17 d. rašte atsakovei atsakė, kad eismo įvykis įvyko 2020 m. vasario 7 d. 21.40 val. Automobilis atsitrenkė į kelio bortą, todėl apgadintas. Gatvės danga buvo sausa. Vairuotojas pažeidė KET 127 punktą. Jam 2020 m. vasario 21 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti baudą.

21.       Atsakovė 2020 m. balandžio 10 d. elektroniniu paštu pranešė ieškovei, kad atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes ieškovė pažeidė tokias draudimo sutarties sąlygas:

21.1.                      Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.7.1 punktą, pagal kurį atsiradus žalai ar galimybei jai atsirasti, draudėjas, apdraustasis ar bet kuris su jais susijęs asmuo nedelsdamas privalo, atsižvelgdamas į aplinkybes, imtis visų reikalingų priemonių užkirsti kelią žalai atsirasti ar jos dydžiui sumažinti;

21.2.                      Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 9.3.8.2 punktą, pagal kurį draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jei draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo nesiima priemonių užkirsti kelią žalai atsirasti ar jos dydžiui sumažinti;

21.3.                      Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006 8.1.2 punktą, pagal kurį draudikas neatlygina žalos apdraustam objektui, jeigu įvyko variklio ar jo papildomos įrangos, transmisijos arba šaldymo įrangos gedimas, kai po įvykio, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei, ji buvo toliau eksploatuojama ir gedimą lėmė nepakankama tepalo ar vėsinimo skysčio cirkuliacija;

21.4.                      Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006 8.1.18 punktą, pagal kurį draudikas neatlygina žalos apdraustam objektui, jeigu žalos atsirado dėl transporto priemonės vairuotojo kaltės, kai pastarasis, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, po eismo įvykio pasišalina iš įvykio vietos, iš karto po įvykio vartoja psichiką veikiančias medžiagas ar nepraneša apie įvykį policijai (kai, vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, privalo tai padaryti);

21.5.                      Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006 8.1.21 punktą, pagal kurį draudikas neatlygina žalos apdraustam objektui, jei draudėjas ar jo įgaliotas asmuo įvykio metu ar iš karto po įvykio nedelsdamas nepranešė apie šį įvykį kompetentingoms valstybinėms institucijoms. Šis punktas netaikomas tuo atveju, jei žala padaroma eismo įvykio metu ir eismo įvykio dalyviai, vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, bet tinkamai užpildo ir pasirašo eismo įvykio deklaraciją, kuri pateikiama draudikui.

22.       Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. rašte nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – eismo įvykio padariniai.

23.       Atsakovės 2020 m. balandžio 27 d. išmokos potvarkyje nurodyta, kad įvykis nedraudžiamasis.

24.       Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos 2020 m. rugsėjo 28 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. pažymose nurodyta, kad 2020 m. vasario 7 d. nebuvo kritulių, vakare temperatūra buvo nuo -1,5, -1,3 iki -1 ?C, naktį ir rytą iki 9 val. stebėta šarma. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos ataskaitoje nurodyta, kad 2020 m. vasario 7 d. kelio danga buvo sausa.

Dėl draudiko pareigos įteikti draudimo taisykles netinkamo įvykdymo iš to kylančių padarinių

25.       Bylos šalių ginčas kilo dėl to, įteiktos ieškovei (draudėjai) draudimo taisyklės ar ne. Ieškovė teigia, kad jai nepateiktos draudimo taisyklės. Atsakovė tvirtina, kad ieškovė sumokėjo draudimo įmokos dalį, todėl patvirtino, jog gavo draudimo taisykles – tai įrašyta draudimo polise.

26.       Draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (CK 6.989 straipsnio 2 dalis). Šalių 2019 m. rugsėjo 4 d. draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu – ieškovė prisijungė prie draudimo bendrovės iš anksto parengtos automobilio savanoriškojo draudimo sutarties pagal standartines sutarties sąlygas (draudimo taisykles ir bendrąsias draudimo sutarties sąlygas). Siekiant užtikrinti prisijungimo būdu sudaromos sutarties šalių interesų pusiausvyrą, įstatyme nustatyta pareiga šaliai, parengusiai standartines sutarčių sąlygas, sudaryti tinkamas galimybes kitai sutarties šaliai, kuri prisijungia prie standartinių sutarčių sąlygų, susipažinti su tokiomis sutarčių sąlygomis.

27.       Jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai (CK 6.992 straipsnio 1 dalis). CK 6.185 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. CK 6.185 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai abi sutarties šalys yra įmonės (verslininkai), laikoma, kad supažindinimo su standartinėmis sutarčių sąlygomis pareiga laikoma tinkamai įvykdyta, kai: 1) sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant; 2) iki sutarties pasirašymo praneša kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje; 3) pasiūlo kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją.

28.       Pagal CK 6.991 straipsnio 1 dalies 10 punktą, draudimo liudijime (polise), be kita ko, turi būti įrašas, kad draudėjas yra supažindintas su draudimo rūšies taisyklėmis ir jam įteikta jų kopija. Nurodytas įrašas negali būti formalus, bet juo turi būti patvirtinta, kad draudikas iš tikrųjų įvykdė pareigą supažindinti draudėją su draudimo taisyklėmis ir įteikti jų kopiją.

29.       CK 6.992 straipsnio 2 dalyje detalizuota draudiko pareiga supažindinti kitą sutarties šalį su draudimo rūšies taisyklėmis. Aptariamoje teisės normoje nustatyta, kad draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. Taigi, draudiko pareigos supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis aspektu CK 6.992 straipsnio 2 dalis yra specialioji, o CK 6.185 straipsnio 3 dalis – bendroji teisės norma.

30.       CK 6.992 straipsnio 2 dalis nustatyta dvejopo pobūdžio draudiko pareiga: pirma, pareiga išviešinti draudimo rūšies taisykles ir sudaryti sąlygas bet kada su jomis susipažinti suinteresuotiems asmenims (Draudimo įstatymo 92 straipsnis); antra, pareiga, prieš sudarant draudimo sutartį, įteikti draudimo rūšies taisyklių kopiją draudėjui. Nurodytos dvi pareigos savarankiškos, jos negali būti aiškinamos taip, kad, jeigu draudimo bendrovė išviešina draudimo taisykles, tai nebeprivalo jų kopijos įteikti draudėjui, ir priešingai. Nepakanka tik viešai paskelbti draudimo rūšies taisyklių, bet būtina jų kopiją įteikti draudėjui. CK 6.992 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, kokiu būdu turi būti įteikiamos draudimo taisyklės Tai gali būti padaryta fiziškai perduodant draudimo rūšies taisykles popierine forma, elektroniniu būdu skaitmenine forma, pavyzdžiui, atsiunčiant elektroniniu paštu arba elektronine forma pateikiant aktyvią nuorodą į draudimo bendrovės interneto puslapio konkrečią vietą, kurioje išviešintos aktualios draudimo taisyklės.

31.       Jeigu draudikas netinkamai įvykdo pareigą supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis, remiantis CK 6.185 straipsnio 2 dalimi, tokios taisyklės netampa draudimo sutarties dalimi ir nėra privalomos draudėjui.

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybę, jog kita šalis tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarčių sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis, todėl, kilus ginčui dėl tinkamo supažindinimo su draudimo rūšies taisyklėmis, būtent draudikė, kaip draudimo teisinių santykių profesionalė ir draudimo rūšies taisykles parengusi šalis, turi pareigą įrodyti, kad tinkamai įvykdė įstatyme įtvirtintą pareigą supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691-313/2015; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020, 28 punktas).

33.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad draudimo polise įrašyta pastaba, jog draudėjas, pasirašydamas ir (ar) sumokėdamas draudimo įmoką (ar jos dalį), patvirtina, kad: prieš sudarant draudimo sutartį su draudimo sutarties sąlygomis bei taisyklėmis buvo supažindintas, jų turinys jam aiškus, gavo jų kopiją, joms pritaria ir sudaro draudimo sutartį; Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.4 punktas ir Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių 8.3 ir 9.3.1 punktai individualiai aptarti.

34.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasisakydamas dėl panašaus pobūdžio įrašų draudimo polise kvalifikavimo kasacinis teismas laikėsi skirtingos praktikos. Pirmiausiai laikytasi pozicijos, jog aplinkybė, kad draudimo polise yra įrašas, jog draudėjui žinomos draudimo taisyklės, ir draudėjo atstovo parašas, nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad draudikas tinkamai jį supažindino su draudimo rūšies taisyklėmis, nėra pakankamas įrodymas, kad draudėjui tikrai buvo tinkamai atskleistas draudimo rūšies taisyklių turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000). Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje spręsta, kad toks kitos šalies patvirtinimas yra pakankamas įrodymas, kad draudikas įvykdė pareigą supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1540/2002; 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2013).

35.       Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas nagrinėjamoje byloje šalių sudarytą sutartį patvirtinančiame draudimo polise esančius įrašus aiškina ir vertina pagal šioje byloje nustatytų aplinkybių visetą. Pažymėtina, kad abi sutarties šalys yra verslininkai. Ieškovė prekiauja automobiliais ir, atsakovės teigimu, ne pirmą kartą sudaro savanoriško automobilių draudimo (kasko) sutartį. Aptariama aplinkybė negali būti pagrindas kitai draudimo sutarties šaliai – atsakovei, kaip draudimo srities profesionalei, nevykdyti pareigos įteikti draudimo taisyklių kopiją ieškovei.

36.       Ieškovės pateiktame draudimo polise aiškiai įvardytos konkrečios draudimo taisyklės, Bendrosios draudimo sąlygos ir jų redakcija. 2019 m. rugsėjo 4 d. draudimo sutartis sudaryta elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. draudimo brokerė atsiuntė ieškovei elektroniniu paštu draudimo polisą ir kitus dokumentus, o ieškovė mokėjo draudimo įmoką draudimo polise nustatytomis dalimis. Taigi draudimo sutartis sudaryta elektroninių ryšių priemonėmis. Ieškovė nepasirašė popierinio sutarties originalo. Draudimo polise nėra ieškovės atstovo parašo.

37.       Iš prie ieškinio pridėtų priedų matyti, kad draudimo brokerė ieškovės vadovui 2019 m. rugsėjo 19 d. išsiųstame elektroniame laiške parašė, jog siunčia kasko sutartį sąskaitą apmokėti, taip pat pavyzdį, kaip nupaveiksluoti automobilį. Elektroniniuose laiškuose nėra nuorodų į aktyvių nuorodų į draudimo polise išvardytas draudimo taisykles ir Bendrąsias draudimo sutarties sąlygas. Ieškovė teigia, kad kartu su elektroniniais draudimo brokerės laiškais gavo draudimo polisą, du jo priedus Nr. 1 ir Nr. 2 (Individualiai sutartas sąlygas ir Pagalbos draudimą) bei Draudimo produkto informacinį dokumentą. Nurodyti dokumentai pateikti prie ieškinio. Ieškovės atstovas taip pat nepasirašė jų popierinių originalų.

38.       Aptariamuose dokumentuose paminėtos ir pacituotos tam tikros 2018 m. lapkričio 15 d. redakcijos Seesam Insurance AS Lietuvos filialo Draudimo Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006 nuostatos (konkretūs punktai). Draudimo brokerė kartu su ieškovės vadovui siųstais elektriniais laiškais, draudimo polisu, jo priedais ir Draudimo produkto informacinio dokumento nesiuntė aptariamų draudimo taisyklių, taip pat 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų. Minėta, kad nei ieškovei siųstuose elektroniniuose laiškuose, nei prie jų pridėtuose dokumentuose nėra aktyvių nuorodų į taikomas draudimo taisykles ir Bendrąsias draudimo sutarties sąlygas.

39.       Ieškovė yra juridinis asmuo. Ji užsiima automobilių prekyba. Taigi jos veikla nesusijusi su draudimo paslaugų teikimu. Ieškovė naudojasi draudimo bendrovių teikiamomis draudimo paslaugomis. Ji 2019 m. rugsėjo 4 d. draudimo sutartį sudarė prisijungimo būdu, t. y. prisijungė prie atsakovės iš anksto parengtų draudimo sutarties sąlygų (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atsakovės teigimu, ieškovė anksčiau yra reikalavusi draudimo išmokų dėl kitų draudžiamųjų įvykių, neįrodo, jog ieškovė buvo susipažinusi su Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų ir draudimo taisyklių Nr. 006 nuostatomis, kuriomis atsakovė remiasi nagrinėjamoje byloje. Kita aplinkybė, kad kartu su ieškiniu ieškovė pateikė atsakovės Bendrąsias draudimo sutarties sąlygas ir draudimo taisykles Nr. 006 bei Nr. 008, taip pat neįrodo, jog šių dokumentų kopijos ieškovei įteiktos 2019 m. rugsėjo 4 d. draudimo sutarties sudarymo metu. Pažymėtina, kad ieškinį parengė advokatas, su kuriuo ieškovė sudarė atstovavimo sutartį. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieškovei pateiktas siūlymas, jei ji pageidautų, popierine ar elektronine forma atsiųsti Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų ir draudimo taisyklių Nr. 006 kopiją (CK 6.185 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

40.       Iš anksto daugkartiniam naudojimui parengtame draudimo polise (jo formoje) įrašyta standartinė draudimo sutarties sąlyga, kad, pagal kurią patvirtinimas, jog atsakovė įvykdė pareigą supažindinti ieškovę su visomis draudimo sutarties sąlygomis (taisyklėmis) ir jas įteikti, susieta su ieškovės (draudėjos) pareiga sumokėti draudimo įmoką ar jos dalį. Tokį draudimo bendrovės elgesį teismas vertina kaip nesąžiningą pasinaudojimą pranašesne standartinę sutarties formą daugkartiniam naudojimui parengusios šalies padėtimi. Byloje nėra įrodymų, kad nurodyta sutarties sąlyga ieškovei išaiškinta ir ji, sumokėdama draudimo įmoką, aiškiai suvokdama prisiėmė riziką, jog jai bus taikomos bendrosios draudimo sutarties sąlygos ir draudimo taisyklės Nr. 006, kurių kopijų ji iš tikrųjų negavo ir jai nepasiūlyta tų kopijų atsiųsti, jei ji to pageidautų.

41.       Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė, nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, remdamasi ieškovei neįteiktų draudimo taisyklių Nr. 006 nuostatomis, nes ieškovei jos neprivalomos (aptariamų draudimo taisyklių 8.1.2 punktu, taip pat iš dalies 8.1.21 punktu) (CK 6.185 straipsnio 2 dalis). Atsakovė 2020 m. balandžio 10 d. atsisakyme išmokėti draudimo išmoką nepagrįstai rėmėsi draudimo taisyklių 8.1.2 punktu, pagal kurį draudikas neatlygina žalos apdraustam objektui, jeigu įvyko variklio ar jo papildomos įrangos, transmisijos arba šaldymo įrangos gedimas, kai po įvykio, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei, ji buvo toliau eksploatuojama ir gedimą lėmė nepakankama tepalo ar vėsinimo skysčio cirkuliacija. Aptariamas atvejis neįrašytas į Draudimo produkto informacinį dokumentą, kuris 2019 m. rugsėjo 4 d. įteiktas ieškovei elektroniniu paštu. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog, ieškovei pasitelkus specialistą, jau esant iškeltai bylai, ginčo automobilis pakeltas, iš variklio išleista alyva (apie 10 l) (žr. ieškovės pateiktą filmuotą vaizdo medžiagą). Byloje nenustatyta konkreti priežastis, automobilio sugadinimas, šiam atsitrenkus į gatvės bortą, dėl kurios užsidegė automobilis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pažymoje nurodyta tikėtina gaisro priežastis – atsitrenkimo į gatvės bortą padariniai, bet nenustatyti draudimo taisyklių 8.1.2 punkte išvardyti gedimai. Be to, iš eismo įvykio schemos, vairuotojo paaiškinimų darytina išvada, kad į gatvės bortą atsitrenkęs automobilis 250 m iki sustojimo vietos buvo eksploatuotas tam, jog būtų tiek, kiek įmanoma, saugiau paliktas stovėti nakčiai ir vairuotojas kitą dieną galėtų apžiūrėti ir įvertinti dėl atsitrenkimo į gatvės bortą atsiradusius sugadinimus. Liudytojas paaiškino, kad automobilis užsidegti galėjo arba dėl skysčių, arba dėl elektros grandinės pažeidimų. Stabdžių skystis yra degi medžiaga, bet jį uždegti sunkiau už benziną. Teismo posėdyje apklausus liudytoją, išanalizavus automobilio nuotraukas, jose užfiksuotus automobilio sugadinimus, atsakovė nepaneigė ieškovės atstovų teiginių, kad kai kurie automobilio elementų lūžiai atsirado ne dėl to, kad automobilis atsitrenkė į gatvės bortą, bet dėl to, jog užgesinus liepsną, sudegęs automobilis buvo keliamas ant vilkiko, pervežtas į saugojimo aikštelę ir ten iškrautas. Byloje nenustatyta, kad gaisro priežastis buvo ne dėl atsitrenkimo į kelio bortą atsiradę automobilio pažeidimai, bet jo eksploatacija, t. y. važiavimas 250 m.

42.       Atsisakymą išmokėti draudimo išmoką atsakovė grindė taip pat ir Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.7.1 ir 9.3.8.2 punktais. Palyginęs jų formuluotes, taip pat draudimo taisyklių Nr. 006 8.1.18 punkto dalį ir 8.1.21 punktą su ieškovei elektroniniu būdu sudarant draudimo sutartį pateiktu Draudimo produkto informaciniu dokumentu, teismas nustatė, kad aptariamų draudimo taisyklių Nr. 006 ir Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų punktai iš esmės atitinka Draudimo produkto informacinio dokumento dalies „Kam netaikoma draudimo apsaugas?“ 6 punktą ir dalies „Kokios mano pareigos?“ 4 ir 5 punktus.

43.       Draudimo produkto informacinio dokumento dalies „Kam netaikoma draudimo apsauga?“ 6 punkte įrašyta, kad draudimo apsaugas netaikoma, kai transporto priemonės valdytojas buvo neblaivus ar neturėjo teisės valdyti tos kategorijos transporto priemonę. Nurodyta nuostata atitinka draudimo taisyklių 8.1.16 ir 8.1.17 punktuose nustatytus atvejus, kada draudikas neatlygina žalos apdraustam objektui.

44.       Draudimo taisyklių 8.1.16 punkte nustatyta, kad neatlyginama žala, kai transporto priemonės vairuotojas eismo įvykio metu buvo neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigių medžiagų (neblaivumas ar apsvaigimas suprantamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką), vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ar vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo eismo įvykio vietoje. Pažymėtina, kad atsakovė 2020 m. balandžio 10 d. atsisakyme išmokėti draudimo išmoką nesirėmė nurodytu draudimo taisyklių punktu (pirmiau minėta, kad šis punktas atkartotas ieškovei įteikto Draudimo produkto informacinio dokumento dalies „Kam netaikoma draudimo apsauga?“ 6 punkte). Iš į nagrinėjamą bylą pateiktų draudiko surinktų žalos administravimo bylos duomenų, taip pat policijos informacijos nenustatyta, kad apdraustą automobilį vairavęs ieškovės vadovas eismo įvykio metu (kai automobilis atsitrenkė į gatvės bortą) buvo neblaivus. Taip pat vairuotojas nenubaustas už administracinį nusižengimą – vairavimą būnant neblaiviam (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, KET 14 punkto pažeidimas).

45.       Draudimo produkto informacinio dokumento dalies „Kokios mano pareigos?“ 4 punkte įrašyta draudėjo pareiga apie draudžiamąjį įvykį nedelsiant pranešti policijai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai pranešti nebūtina (t. y. kai po eismo įvykio užpildoma deklaracija). Nurodytas punktas iš esmės atitinka draudimo taisyklių Nr. 006 8.1.18 ir 8.1.21 punktų formuluotes, kurios yra išsamesnės. Dėl to teismas daro išvadą, kad atsakovė turėjo teisę 2020 m. balandžio 10 d. atsisakyme išmokėti draudimo išmoką remtis nurodytomis draudimo taisyklių nuostatomis.

46.       Draudimo informacinio dokumento „Kokios mano pareigos?“ 5 punkte įrašyta draudėjo pareiga, įvykus eismo įvykiui, imtis prieinamų, protingų veiksmų galimai žalai sumažinti. Tai iš esmės atitinka Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.7.1 nustatytą draudėjo pareigą ir 9.3.8.2 punkte įtvirtintą atvejį, kai draudėjui pažeidus aptariamą pareigą draudimo bendrovė turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba sumažinti jos dydį. Taigi teismas daro išvadą, kad atsakovė turėjo teisę 2020 m. balandžio 10 d. atsisakyme išmokėti draudimo išmoką remtis taip pat ir nurodytais Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų punktais.

Dėl atsakovės atsisakymo išmokėti draudimo išmoką kvalifikavimo

47.       Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

48.       Atsakovė teigia, kad vairuotojas pažeidė draudimo sutartį, nes, 2020 m. vasario 7 d. automobiliui atsitrenkus į gatvės bortą ir u 250 m užgesus varikliui, apie eismo įvykį nedelsdamas nepranešė policijai, kitoms institucijos ir draudimo bendrovei. Draudimo produkto informaciniame dokumento dalies „Kokios mano pareigos?“ 4 punkte įrašyta aptariama draudėjo pareiga su išimtimi – išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai pranešti nebūtina (t. y. kai po eismo įvykio užpildoma deklaracija).

49.       Byloje nustatyta, kad ieškovės vadovas, 2020 m. vasario 7 d., apie 21.40 val., sankryžoje sukdamas automobilį, jo nesuvaldė, atsitrenkė į gatvės bortą ir pavažiavęs 250 m sustojo, nes užgeso automobilio variklis. Vairuotojas automobilį užrakino ir nuėjo į už 150 m esančius savo namus. Automobilis paliktas įstrižai prie gatvės dešiniosios dalies krašto. Atstumas ties siauriausia vieta, t. y. nuo automobilio kairiosios galinės dalies iki gatvės kairiojo kelkraščio buvo 3,90 m. Stovintį automobilį buvo galima apvažiuoti kairiąją gatvės dalimi.

50.       Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punktą, eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi pirmiau nurodytas įvykis yra eismo įvykis, nes apgadinta ieškovės transporto priemonė. Byloje nustatyta, kad asmenų nesužalota, nesugadintas kitų asmenų turtas.

51.       Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) XXIX skyriuje nustatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui.  Pagal KET 219.1 punktą, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.

52.       Pagal KET 291.2 punktą privalu pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus.

53.       Pagal KET 219.4 punktą, vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.

54.       Vadovaudamiesi KET 220 punktu, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti.

55.       Pagal KET 221 punktą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

56.       Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

57.       Pirmiau nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje yra tokia situacija, kai įvyko eismo įvykis ir apgadinta tik ieškovės transporto priemonė. Ją vairavo ieškovės vadovas. Nesužalotas nė vienas asmuo, nesugadintas kitų asmenų turtas. Gatvės bortui – tik apibraižytas. Atsakovė nepateikė duomenų, kad padaryta žalos aplinkai dėl iš automobilio išbėgusių techninių skysčių. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techninių reikalavimų) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, priešgaisrinės, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Tuo atveju, kai važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to ji neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus KET nustatytus atvejus.

58.       Atsižvelgdamas į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį, teismas daro išvadą, kad, nors po to, kai atsitrenkė į gatvės bortą, ieškovės automobilis sugedo, tapo techniškai netvarkingas, bet vairuotojas negalėjo pašalinti gedimų, todėl galėjo važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos. Taigi, atsitrenkus į bortą, ginčo automobiliu buvo galima važiuoti. Vis dėlto, pavažiavus 250 m, užgeso automobilio variklis. Įvertinęs įvykio schemą, teismas sprendžia, kad vairuotojas sustojusį riedėti automobilį paliko stovėti saugiai. Dėl to darytina išvada, kad vairuotojas nepažeidė KET 219.1 ir 219.2 punktuose nustatytų eismo dalyvių pareigų įvykus eismo įvykiui.

59.       Įvykus 2020 m. vasario 7 d. eismo įvykiui – ieškovės automobiliui atsitrenkus į Lazūnų gatvės bortą, nežuvo ir nesužaloti žmonės. Dėl to vairuotojui nekilo KET 219.4 punkte nustatytos pareigos pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje. Vairuotojas buvo vienintelis eismo dalyvis, todėl jam nekilo KET 220 punkte nustatytos pareigos užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

60.       Apie sudegusį automobilį vairuotojas sužinojo iš policijos pareigūnų 1.15 val., kurie atvyko į jo namus, patikrino blaivumą ir nustatė, kad vairuotojas neblaivus. Nuo eismo įvykio iki momento, kada patikrintas vairuotojo blaivumas, praėjo apie tris valandas. Nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad automobilį gatvėje, netoli savo namų, palikęs vairuotojas nepastebėjo jokių požymių, jog sustojęs automobilis gali užsidegti ir kilti gaisras. Vairuotojas nepaliko degančio automobilio. Taigi nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybės, kad iškart po to, kai automobilis atsitrenkė į gatvės bortą ir sustojo, vairuotojas pradėjo vartoti alkoholį. Ieškovės vadovas nurodė, kad namuose su drauge vartojo alkoholinį gėrimą (šampaną). Nepagrįsta taikyti vairuotojui tokį elgesio standartą ir reikalauti, kad vairuotojas, nesuvaldęs automobilio, atsitrenkęs į gatvės bortą, tamsiu paros metu palikęs sugedusį, nebevažiuojantį ir sustojusį užrakintą automobilį prie kelkraščio, kai nesužaloti kiti asmenys ir nesugadintas svetimas turtas, neturėdamas pareigos kviesti policiją, iki tol, kol praneš apie įvykį automobilį apdraudusiam draudikui, negalėtų vartoti alkoholio. Pažymėtina, kad pagal draudimo taisyklių Nr. 006 9.1 punktą ir Draudimo produkto informacinio dokumento dalies „Kokios mano pareigos?“ 3 punktą, draudėjas privalo pranešti apie įvykį draudimo bendrovei per 5 darbo dienas, išskyrus automobilio ar jos dalių vagystę. Akcentuotina, kad draudimo taisyklių Nr. 006 8.1.18 punkte draudimas vartoti alkoholį po eismo įvykio susietas su tais atvejais, kai, vadovaujantis KET, apie eismo įvykį privaloma pranešti policijai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje susidariusiose situacijoje nėra draudimo taisyklių Nr. 006 8.1.18 punkte nustatyto atvejo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką dėl sudegusio automobilio.

61.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skiriasi atsakovės draudimo taisyklių Nr. 006 9.1 punkte ir Draudimo produkto informacinio dokumento dalies „Kokios mano pareigos?“ 3 punkte nustatytas terminas pranešti apie apdrausto automobilio dalių vagystę – taisyklėse nustatytos 2 darbo dienos, bet informaciniame dokumente – 48 val. Nurodytas terminas neaktualus nagrinėjamoje byloje, todėl dėl jo teismas išsamiau nepasisako.

62.       Atsakovė nurodė, kad atsisakė išmokėti draudimo išmoką taip pat ir dėl to, kad vairuotojas, automobiliui atsitrenkus į gatvės bortą ir už 250 m sustojus, nesiėmė visų reikalingų priemonių užkirsti kelią žalai atsirasti ar jos dydžiui sumažinti. Atsakovė teigia, kad vairuotojas, išlipęs iš automobilio, turėjo jį atidžiai apžiūrėti, atjungti akumuliatoriaus laidus, iškviesti techninę pagalbą visą parą veikiančiu telefonu 1888 tam, kad automobilis būtų pervežtas į servisą arba saugojimo aikštelę (pagal 2019 m. rugsėjo 4 d. automobilių savanoriškojo draudimo poliso priedą Nr. 2 ieškovė automobilį buvo apsidraudusi taip pat ir pagalbos draudimu) (draudimo poliso priedo Nr. 2 „Pagalbos draudimas“ 2.1 punktas). Pirmiau šiame sprendime nustatyta, kad eismo įvykis įvyko (automobilis atsitrenkė į gatvės bortą) mieste, penktadienį, tamsiu paros metu (21.40 val.). Tai nutiko netoli automobilį vairavusio ieškovės vadovo namų (150–350 m). Vairuotojas teigia, kad nematė jokių automobilio prietaiso skydelyje užsidegusių pranešimų. Automobilis stovėti paliktas individualių namų kvartale esančioje gatvėje, kurioje eismas neintensyvus. Automobilis paliktas nakčiai taip, kad iš esmės netrukdė kitiems eismo dalyviams. Policijos 2020 m, vasario 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patrulių ekipažui apie užsidegusį automobilį pranešta 21.47 val. Įvertinęs laiko tarpą nuo atsitrenkimo į gatvės bortą iki užsidegimo pradžios, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad per 7 minutes atvykus vairuotojui iškvietus techninę pagalbą, automobilis vis tiek būtų užsidegęs. Pažymėtina, kad akumuliatoriaus laidus galima atjungti panaudojus specialų raktą. Ieškovės atstovai nurodė, kad vairuotojas tokio rakto neturėjo įvykio metu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad vairuotojas turėjo galimybę ir būtų spėjęs per septynias minutes surasti raktą ir atjungti akumuliatoriaus laidus bei būtų užkirtęs kelią gaisrui kilti. Dėl to darytina išvada, kad vairuotojas nepažeidė pareigos imtis visų reikalingų priemonių užkirsti kelią žalai atsirasti ar jos dydžiui sumažinti.

63.       Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad atsakovė 2020 m. balandžio 10 d. nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką pagal 2019 m. rugsėjo 4 d. automobilių savanoriškojo draudimo sutartį už dėl 2020 m. vasario 7 d. eismo įvykio sugadintą ir sudegusį apdraustą ieškovės automobilį. 

64.       Pagal draudimo taisyklių Nr. 006 9.3.2 punktą, kai transporto priemonė sugadinta nepataisomai, nuostolio dydis lygus transporto priemonės rinkos vertės prieš draudžiamąjį įvykį ir likutinės vertės po draudžiamojo įvykio skirtumui. Pagal draudimo taisyklių Nr. 006 11.2 punktą, mokant draudimo išmoką yra išskaičiuojama franšizė (išskaita), kuri visais atvejais negali būti mažesnė už draudimo sutartyje nustatytą franšizę „kitų žalų atvejai“. Turto vertintojas nustatė, kad sudegusio automobilio rinkos vertė prieš draudžiamąjį įvykį buvo 53 400 Eur. Automobiliui sudegus, jo likutinė vertė yra 5 050 Eur. Pagal 2019 m. rugsėjo 4 d. draudimo polisą, franšizė (išskaita) žalos atveju, išskyrus vagystę, yra 1 000 Eur. Taigi ieškovė turi teisę gauti 47 350 Eur draudimo išmoką (53 400 – 5 050 – 1 000 = 47 350). Atsakovė nekvestionavo šio ieškovės pateikto reikalaujamos draudimo išmokos paskaičiavimo. Dėl to teismas priteisia ieškovei iš atsakovės 47 350 Eur draudimo išmoką.

65.       Ieškovė taip pat reikalauja iš atsakovės 957,38 Eur. Jos paskaičiuotos pagal 6 proc. metinių palūkanų normą už laikotarpį nuo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką (2020 m. balandžio 10 d.) iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatytas kitoks palūkanų dydis. Nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. yra 123 dienos. Už nurodytą laikotarpį ieškovė turi teisę į 957,38 Eur palūkanas (47 350 Eur x 0,06 : 365 d. x 123 d. = 957,38 Eur). Ieškovė pagrįstai reikalauja nurodyto dydžio palūkanų, todėl jos priteisiamos iš atsakovės.

66.       Ieškovei iš atsakovės taip pat priteisiamos 6 proc. metinės palūkanos už priteistą 47 350 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

67.       Patenkinus ieškinį, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Už ieškinį ieškovė sumokėjo 949 Eur žyminį mokestį. Ieškovė pateikė įrodymų, kad patyrė 6 221,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 200 Eur išlaidų už MB „Gaisro tyrimų biuras“ atliktą tyrimą ir 5 021,50 Eur už advokato pagalbą). Išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Įvertinęs byloje keltų fakto ir teisės klausimų pobūdį, bylos apimtį, sudėtingumą, posėdžių trukmę, advokato nurodytą darbo ir laiko sąnaudas, teismas daro išvadą, kad advokato pagalbai patirtos išlaidos per didelės, todėl priteistinų išlaidų dydis mažintinas iki 2 000 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 4 149 Eur bylinėjimosi išlaidų (949 + 1 200 + 2 000 = 4 149 Eur).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263, 265–268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškovės MB „Mobiliukas“ ieškinį atsakovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Priteisti ieškovei MB „Mobiliukas“ (kodas 303834860) iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (kodas 304080146) 47 350 Eur (keturiasdešimt septynių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimties eurų) draudimo išmoką, 957,38 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 38 ct) palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 47 350 Eur (keturiasdešimt septynių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimties eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 4 149 Eur (keturis tūkstančius šimtą keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.