Baudžiamoji byla Nr. 1S-639-493/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14513-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. E. K. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam nustatyta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. balandžio 1 d., bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 1 d. Komisijos posėdžio dieną – 2018 m. birželio 7 d. – likusi neatlikta bausmės dalis 9 mėnesiai 24 dienos.
3. Komisijos 2018 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas taikyti E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai iš naujo vertino jį charakterizuojančias aplinkybes, tokiu būdu abejodamas komisijos kompetentingumu. Teismui pateiktoje socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys apie socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, psichologinės tarnybos išvados patvirtina nuteistojo atitikimą lygtinio paleidimo sąlygoms. Teismas, iš naujo vertindamas Komisijos jau įvertintus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat pastarosios nutarimo teisėtumą, pernelyg apsunkina nuteistojo galimybę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymui.
6. Nuteistojo skundas atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
8. Nuteistasis E. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė (70 balų), ją sudaro 30 dinaminių (kintančių) svertinių taškų, todėl nuteistojo pažanga ją mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad būdamas laisvėje jis nebenusikals, o savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
9. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis socialinės reabilitacijos planą vykdo – pataisos įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryšius,  baigė įžanginės grupės užsiėmimus, kurie skirti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimų nepažeidė, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo jo norą pasitaisyti, tačiau, aukštesnės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties argumentams, konstatuoja, kad vien jų nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama.
10. Minėta, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu savo kryptingu elgesiu turi stengtis sumažinti, skaičius. Nors ši rizika nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. vertinimo sumažėjo, tačiau išlieka pakankamai aukšta, E. K. vis dar nustatomi ne tik statiniai, bet ir kintantys kriminogeniniai veiksniai. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog nusikalstamas veikas nuteistasis vykdė tiek būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tiek siekdamas užvaldyti svetimą turtą, kad gautų lėšų narkotinėms medžiagoms įsigyti. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, kad nuteistasis baigė įžanginės grupės užsiėmimus, kurie skirti psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, tačiau, socialinio tyrimo išvados rekomendacijos dėl galimų probacijos sąlygų individualizavimo (nesilankyti vietose, kur yra vartojamas alkoholis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų) patvirtina, jog rizika pakartotinai nusikalsti, nuteistajam esant apsvaigus nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, vis dar išlieka. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad, nuteistojo teigimu, jis lanko Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga. Juolab, nesant duomenų apie šios priemonės įgyvendinimo rezultatus, aptarti duomenys nepatvirtina ir pakankamos E. K. pažangos eliminuojant alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo riziką.
11. Iš apylinkės teismo nutarties turinio matyti, jog visos lygtinio paleidimo taikymo klausimo sprendimui reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos, atsižvelgus į nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančių duomenų visumą, todėl nėra pagrindo manyti, jog sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundo argumentas, jog apylinkės teismas priešingai, todėl netinkamai, įvertino Komisijos nutarime išdėstytus jį teigiamai apibūdinančius duomenis atmestinas. BVK 157 straipsnio nuostatos suponuoja pareigą ne tik Komisijai, bet ir šios institucijos nutarimą tvirtinančiam teismui, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, išsamiai ir motyvuotai įvertinti, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti. Šiuo atveju, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad nuteistojo pažanga šiuo metu dar nėra duodanti pagrindą išvadai, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Dėl aptartų priežasčių teismas, vertindamas Komisijos nutarimo teisėtumą, pagrįstai atsižvelgė ne tik į formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, bet ir pakartotinai įvertino nuteistojo elgesį pataisos proceso metu.
12. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu, apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų ar turint tikslą jų įsigyti, jis, ir toliau dėdamas pastangas įgyti specialybių ir dirbti, pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimų finansinių sunkumų išėjus iš pataisos įstaigos riziką, taip pat aktyviai dalyvauti elgesio pataisos programose, susijusiose su alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                                            Edita Dambrauskienė

                                                                                                                                            Danutė Giačaitė

                                                                                                                                            Arūnas Paštuolis