Civilinė byla Nr. e2A-97-357/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00514-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2;
3.2.4.11; 3.3.1.20
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Jurgos Kramauskaitės-Butkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. firmos „Infosta“ ieškinį atsakovui S. S. dėl prarasto turto vertės atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. Ž. firma „Infosta“ pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo S. S. 3 967,79 Eur prarasto turto vertės atlyginimo, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso vejapjovė (duomenys neskelbtini), vejos pjovimo traktorius (duomenys neskelbtini) bei jo priedai: mulčiavimo priedas, tentas ir stogas ASD. Visi nurodyti daiktai buvo laikinai sandėliuojami pas atsakovą jo gyvenamojoje valdoje. S. Ž. firmos „Infosta“ direktorius S. Ž. buvo atsakovo dukros Ž. Ž. (S.) sutuoktinis. S. Ž. ir Ž. Ž. pradėjus gyventi skyrium nuo 2017 m. sausio 24 d. bei Ž. Ž. išvykus gyventi pas atsakovą, ieškovė kreipėsi į atsakovą bei pareikalavo grąžinti jam nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, tačiau atsakovas kilnojamųjų daiktų ieškovei negrąžino. Kadangi atsakovas patvirtino, kad kilnojamųjų daiktų pas jį nėra ir jų buvimo vieta jam nėra žinoma, darė išvadą, kad atsakovas šiuos daiktus yra praradęs arba perleidęs tretiesiems asmenims, todėl ieškovas vindikacinio ieškinio dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo iš neteisėto svetimo atsakovo valdymo reikšti negali. Atsakovas, negalėdamas kilnojamųjų daiktų ieškovei grąžinti natūra, privalo ieškovei atlyginti kilusią turtinę žalą, kuri atitinka naujų kilnojamųjų tikrąją vertę, buvusią turto įgijimo metu, tai yra 3 967,79 Eur.
2. Atsakovas S. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad kilnojamieji daiktai buvo sandėliuojami pas atsakovą. Atsakovas nėra verslininkas, užsiimantis prekių saugojimu, nesitarė su ieškove dėl jo kilnojamųjų daiktų sandėliavimo bei nepriėmė iš ieškovės sandėliuoti jo kilnojamųjų daiktų. Ieškovė nepateikė nei sandėliavimo sutarties, sudarytos dėl kilnojamųjų daiktų sandėliavimo su atsakovu, nei kokio nors kito dokumento, kuris pagrįstų ieškovės nurodomas aplinkybes dėl kilnojamųjų daiktų laikinojo sandėliavimo pas atsakovą. Teigė, jog ieškovas pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, todėl atsakovas prašė teismo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį ieškovei skirti 3000 Eurų baudą, pusę šios sumos, tai yra 1500 Eur, priteisiant atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei S. Ž. firmai „Infosta“ iš atsakovo S. S. 3 967,79 Eur, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 2020-01-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1825,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas, atsižvelgdamas į nuolat kitusią atsakovo poziciją, vertino, kad atsakovas teisingiausias aplinkybes nurodė būtent tada, kai buvo apklausiamas policijos pareigūnų 2017-02-03, nes skyrybų procesas dar nebuvo įsibėgėjęs, nebuvo įsibėgėję kiti teisiniai procesai, susiję su S. Ž. ir atsakovu, įskaitant baudžiamąją bylą, nebuvo laiko apgalvoti versijas, pozicijas, kurių būtų laikomasi vėliau. Nurodė, jog yra įmanoma, kad ginčo daiktai bendru S. Ž. ir Ž. Ž. sutarimu, jei tai leido jų pajamos, buvo nupirkti kaip dovana atsakovui, ką jis ir buvo nurodęs 2017-02-03. Kita vertus, pažymėjo, jog atsakovas tokių aplinkybių teismo posėdžio metu neįrodinėjo, apskritai neigė, kad ginčo daiktai yra pas jį. Sprendė, jog kaip matyti iš 2017-02-03 apklausos, ir daiktų padovanojimo pozicija yra gana trapi, kadangi tuo pačiu buvo nurodyta, kad ginčo daiktai yra dukros dalinė nuosavybė, dėl ko dukra kreipsis į teismą. Kritiškai vertino atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad policijos pareigūnai neteisingai jį suprato ar neteisingai užrašė jo parodymus, kadangi apklausose parodymai nurodyti ne abstrakčiai, policijos pareigūnui tokias aplinkybes išgalvoti nebuvo pagrindo, atsakovas protokole patvirtino, kad pastabų dėl protokolo neturi. Teismas įvertino ir tai, kad iš pateiktų įrodymų, baudžiamojoje byloje priimtų sprendimų, matyti, jog atsakovas yra išsilavinęs asmuo, užėmęs aukštas pareigas valstybinėje institucijoje, todėl mažai tikėtina, kad galėjo netiksliai nurodyti aplinkybes policijos pareigūnams ir neskaityti dokumento, po kuriuo pasirašė bei patvirtino, kad pastabų dėl jo neturi. Teismo vertinimu, labai tikėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės vadovas ginčo techniką atsakovui tik „pusiau padovanojo“, t. y. leido ja ilgą laiką naudotis, jei ne skyrybos, galbūt taip būtų ir likę, tačiau normalaus dovanojimo sandorio nebuvo. Tuo tarpu priešinga šalių pozicija šiuo metu galimai yra lemta įvykusio skyrybų proceso, kurio pasekoje teismų sprendimais turtas buvo padalintas visai ne taip, kaip pageidavo Ž. Ž., taip pat ieškovės vadovo ir atsakovo abipusių veiksmų skundžiant vienas kitą ir iš to kilusios konfliktinės padėties. Darė išvadą, jog tai, kad ieškovės vadovas yra nubaustas baudžiamojoje byloje už atsakovo šmeižimą, parodo ieškovės vadovo negatyvią pusę, tačiau negali paneigti aplinkybių, kurios jau nurodytos aukščiau. Taip pat 2020-03-19 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-87-519-/2020 iš kaltinimo buvo pašalintos aplinkybės, susijusios su ginčo technika. LITEKO duomenimis dėl nurodytų sprendimų baudžiamojoje byloje paduotas kasacinis skundas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad 2017-02-03 apklausos protokolai, taip pat 2018-02-05 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įrodo, jog ieškovė atsakovui laikinai perdavė naudotis ginčo technika, ši ginčo technika ilgą laiką buvo atsakovo žinioje, galbūt yra ir šiuo metu, tačiau ieškovės reikalavimu atsakovas jos negrąžino. Nurodė, jog tai, kad turtas buvo naudojamas ir nebenaujas, šiuo metu jo amžius jau būtų 6-7 metai, neduoda pagrindo mažinti priteistiną sumą, kadangi pagal CK 6.237 str. 3 d. turi būti atlyginama jo vertė, buvusi turto įgijimo metu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas S. S. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti atsakovo naudai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normos, netinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus, dėl ko sprendime padarė neteisingas išvadas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagal jo nustatytas aplinkybes netinkamai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, dėl ko sprendime padarė neteisingas išvadas.
5.2. Teismas neteisingai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus - besąlygiškai patikėjo nenuosekliais ir prieštaringais ieškovės paaiškinimais, duotais teismo posėdyje (kurie iš dalies neatitiko ir 2020 m. sausio 22 d. ieškinyje nurodytų aplinkybių); ignoravo ieškovės versijų dėl Kilnojamųjų daiktų kaitaliojimą; neskyrė reikiamo dėmesio ieškovės pozicijai dėl kilnojamųjų daiktų per laikotarpį nuo kilnojamųjų daiktų įsigijimo iki 2020 m. sausio 22 d. ieškinio pareiškimo; neskyrė reikiamo dėmesio tam, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuris pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą privalo fiksuoti visas operacijas bei tinkamai tvarkyti apskaitą; nepagrįstai išskirtinę pirmenybę suteikė 2017 m. vasario 3 d. liudytojo apklausos protokolui; nepagrįstai atmetė atsakovo paaiškinimus, kad jam niekada ieškovė jokiu pagrindu neperdavė kilnojamųjų daiktų ir niekada jie nebuvo jo atsakomybėje; netinkamai įvertino tą aplinkybę, jog ieškovės savininkas yra nuteistas dėl atsakovo šmeižimo - ko pasekoje netinkamai nustatė esmines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovė atsakovui esą laikinai perdavė naudotis ginčo technika (kilnojamaisiais daiktais), ši ginčo technika ilgą laiką buvo atsakovo žinioje, galbūt yra ir šiuo metu, tačiau ieškovės reikalavimu atsakovas jos negrąžino. Toks teismo vertinimas (kad ieškovė atsakovui esą laikinai perdavė naudotis ginčo technika) neatitinka ir pačios ieškovės pozicijos 2020 m. sausio 22 d. ieškinyje, kur ji nenurodė, jog būtų perdavusi atsakovui laikinai naudotis kilnojamuosius daiktus, o nurodė, jog kilnojamuosius daiktus ji laikinai sandėliavo pas atsakovą.
5.3. Atsakovas nėra verslininkas, užsiimantis prekių saugojimu. Jis nuosekliai tvirtino, kad niekada nesitarė su ieškove dėl jos kilnojamųjų daiktų sandėliavimo bei niekada nepriėmė iš ieškovės sandėliuoti ieškovui priklausančių kilnojamųjų daiktų. Ieškovė, nors pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę turėjo įrodyti, kad tarp jos ir atsakovo susiklostė sandėliavimo teisiniai santykiai, į bylą nepateikė nei sandėliavimo sutarties, sudarytos dėl kilnojamųjų daiktų sandėliavimo su atsakovu, nei kvito, nei kokio nors kito dokumento, kuris pagrįstų ieškovės nurodomas aplinkybes dėl kilnojamųjų daiktų laikinojo sandėliavimo pas atsakovą (CPK 178 straipsnis).
5.4. Ieškovė yra juridinis asmuo, kuris pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą turi prievolę tinkamai tvarkyti apskaitą bei fiksuoti visas ūkines operacijas. Ieškovė ne tik, kad nepateikė jokio objektyvaus įrodymo, jog ji kilnojamuosius daiktus būtų perdavusi sandėliuoti atsakovui (kaip tvirtino 2020 m. sausio 22 d. ieškinyje) ar, kad būtų perdavusi kilnojamuosius daiktus atsakovui laikinai naudotis (kaip nustatė teismas), o, priešingai, į bylą pateikti ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos ji pati formino - Kilnojamųjų daiktų nusidėvėjimo skaičiavimas (Nusidėvėjimas pagal balansines sąskaitas (nusidėvėjimo) už 2014.01.01 - 2014.12.31; už 2015.01.01 - 2015.12.31; už 2016.01.01 - 2016.12.31; už 2017.01.01 - 2017.03.31 - įrodo, kad kilnojamieji daiktai visą laiką buvo naudojami ieškovės ūkinėje-komercinėje veikloje, taigi jie niekaip nuo 2014 m. pradžios iki 2017 m. kovo 31 d. negalėjo būti atsakovo žinioje ir atsakomybėje (ką pati ieškovė netiesiogiai patvirtina vedama buhalterine apskaita).
5.5. Teismas sprendė, kad ieškovė ginčo techniką laikinai perdavė naudotis ir ši ginčo technika ilgą laiką buvo atsakovo žinioje. CPK 270 straipsnio 4 dalis 4 punktas nustato, kas motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodoma įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismas šio reikalavimo nesilaikė bei nenurodė, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo. Iš teismo argumentacijos galima spręsti, jog jis laikė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnis). CK 6.629 straipsnio 2 dalis nustato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai taikomos CK 6.478 straipsnio nuostatos. CK 6.478 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Ieškovas (juridinis asmuo) nepateikė nė vieno objektyvaus įrodymo, kad su atsakovu būtų sudaręs panaudos sutartį.
5.6. Jeigu ieškovė (juridinis asmuo) būtų kilnojamuosius daiktus perdavusi atsakovui sandėliavimui (kaip tvirtino 2020 m. sausio 22 d. ieškinyje) arba būtų kilnojamuosius daiktus perdavusi atsakovui laikinai naudoti (kaip konstatavo teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendime), tokius juridinius faktus neabejotinai būtų forminusi atitinkamais dokumentais. Tokių dokumentų ieškovė nepateikė, taigi neįrodė turinti reikalavimo teisę į atsakovą. Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, patvirtinančios ieškovės prieštaringą ir nuoseklumo stokojantį elgesį, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, užsiima verslu, taigi turėjo išmanyti civilinius santykius reglamentuojančius įstatymus, teismo nepagrįstai nebuvo įvertintos kaip ieškovės nesąžiningumas.
5.7. Teismas deramai neįvertino tos aplinkybės, kad jeigu iš tikro ieškovė būtų sandėliavusi kilnojamuosius daiktus pas atsakovą (kaip ieškovė nurodė 2020 m. sausio 22 d. ieškinyje) arba būtų kilnojamuosius daiktus davusi laikinai naudotis atsakovui (kaip konstatavo teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendime), ji 2017 m. vasario 3 d. nebūtų nurodžiusi, kad šie kilnojamieji daiktai buvo pas ieškovę ir jie iš ten yra pavogti, o juos pavogti galėjo ieškovės savininko sutuoktinė, bei, kad pavogusi kilnojamuosius daiktus ji juos galėjusi paslėpti pas savo tėvus. Teismas deramai neįvertino tos aplinkybės, kad jeigu ieškovė būtų sandėliavusi kilnojamuosius daiktus pas atsakovą (kaip ieškovė nurodė 2020 m. sausio 22 d. ieškinyje) arba būtų kilnojamuosius daiktus laikinai perdavusi naudotis atsakovui (kaip konstatavo teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendime), tada kodėl ieškovei 2017 m. vasarį reikėjo meluoti teisėsaugos pareigūnams apie kilnojamųjų daiktų vagystę bei, kad vagystę iš ieškovės įvykdė ieškovės savininko sutuoktinė, kas turi baudžiamosios teisės uždraustos veikos požymių (BK 236 straipsnis įtvirtina melagingo įskundimo ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą sudėtį). Teismas deramai neįvertino ir ieškovės 2017 m. liepos 7 d. ieškinio dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo turinio, kur ieškovė tokį reikalavimą pareiškė ne atsakovui, o ieškovės savininko sutuoktinei Ž. Ž..
5.8. Teismas labai nevienodai vertino faktus, juos aiškiai palankiai aiškindamas ieškovės naudai bei atsakovo nenaudai (nors tam jokio pagrįsto pagrindo nebuvo). 2017 m. vasario 3 d. apklausos protokolas buvo surašytas tamsiu paros metu, rašomas automobilyje, suskaityti jį tokiu paros metu nėra taip paprasta, visas pasakojimas policijos pareigūnams ir protokolo surašymas truko tik mažiau nei pusvalandį, tačiau ten nurodytas aplinkybes teismas laikė tikromis. Tuo tarpu ieškovės kreipimąsi į teisėsaugos pareigūnus, kurį ieškovės savininkas bei vadovas, tikėtina, rašė šviesoje, išdėstė visus tikrus faktus apie kilnojamuosius daiktus bei atsakingą asmenį už juos, teismas kažkodėl nevertino pagal jo turinį, nors jo turinys paneigia ieškovės vėliau užimtą versiją apie kilnojamųjų daiktų sandėliavimą pas atsakovą (taip pat paneigia ir teismo išvadą, kad kilnojamuosius daiktus ieškovė atsakovui perdavė laikinai naudotis). Teismas nenustatė, kad ieškovės savininkas nebūtų išsilavinęs arba nebūtų supratęs, ką jis rašo pranešime teisėsaugos pareigūnams. Visos pirmiau išdėstytos aplinkybės, priešingai nei vertino teismas, verčia labiau abejoti ieškove nei atsakovu, ypač atsižvelgiant į tai, jog ieškovės savininkas yra nuteistas už atsakovo šmeižimą. Tai, kad yra pateiktas kasacinis skundas dėl apkaltinamojo nuosprendžio, neturi teisinės reikšmės, nes teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo konstatuoti baudžiamosios teisės draudžiami veiksmai, atlikti ieškovės savininko atsakovo atžvilgiu, yra įsiteisėjęs.
5.9. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį nurodė, tiek teismo posėdyje paaiškino, jog 2017 m. vasario 3 d. apklausos protokole (iš kurio perrašyta į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus kaimiškosios policijos nuovados 2017 m. vasario 6 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) nurodytos aplinkybės dėl kilnojamųjų daiktų nėra tikslios - atsakovas paaiškino, jog jis policijos pareigūnams 2017 m. vasario 3 d. nurodė, kad ieškovės savininkas ir direktorius iš tikro buvo atsivežęs žoliapjovę bei vejos traktorių išbandymui, bet jų niekada neperdavė atsakovui, o kadangi tuo metu, kai atsakovas buvo apklausiamas (2017 m. vasario pradžia), jau vyko ginčas tarp ieškovės savininko bei Ž. Ž. jų santuokos metu įgyto turto padalijimo, atsakovas papasakojo pareigūnui apie, jo nuomone, to turto (kilnojamųjų daiktų) priklausomybę abiem sutuoktiniams. Atsakovas policijos pareigūnams tai pasakojo vakare, esant tamsiam paros laikui (kaip matyti iš 2017 m. vasario 3 d. liudytojo apklausos protokolo, apklausa tarnybiniame automobilyje pradėta 19.02 val., baigta - 19.30 val.), apklausos protokolas surašytas ne atsakovo, tamsiu paros laiku sunku skaityti, visa procedūra truko trumpai, mažiau nei pusvalandį, ir atsakovas nelaikė svarbiu būtinai perskaityti tai, kas parašyta. Tokį atsakovo elgesį iš tikrųjų galima būtų vertinti kaip nerūpestingą, tačiau tai nesudaro pagrindo dėl to kruopščiai nepatikrinti atsakovo civilinėje byloje užimtos nuoseklios pozicijos (kurią jis buvo nurodęs ir baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nuteistas ieškovės savininkas), jog jis policijos pareigūnams 2017 m. vasario 3 d. tikrai nenurodė, kad kilnojamieji daiktai yra jo gyvenamojoje valdoje, ir tai, kas protokole parašyta, nėra teisinga.
5.10. Teismas atsietai nuo kitų įrodymų vertindamas iš esmės tik 2017 m. vasario 3 d. liudytojo apklausos protokolą, padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas perdavė kilnojamuosius daiktus atsakovui naudotis, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą.
5.11. Pirmosios instancijos teismas tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius civilinius teisinius santykius neteisingai kvalifikavo kaip nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą (CK 6.237 straipsnis - CK 6.242 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 5 d. nurodė, jog nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad ieškovė perdavė atsakovui naudojimuisi ginčo turtą. CK 6.629 straipsnio 1 dalis nustato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai panaudos gavėjui nesunaudojamą daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Taigi, pagal teismo nustatytas aplinkybes tarp atsakovo ir ieškovės dėl kilnojamųjų daiktų buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai (pagal teismo konstatuotas aplinkybes panaudos teisiniai santykiai). Todėl neteisinga teismo išvada, kadangi atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad ginčo daiktų pas jį nėra, todėl negalimas kitoks teisių gynimas. Tai reiškia, kad teismas visiškai nepagrįstai pagal jo konstatuotas aplinkybes nagrinėjamu atveju taikė nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto normas (CK 6.237 - 6.242 straipsniai), nes nustatė, jog šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Pagal teismo konstatuotas aplinkybes bei konstatuotą sutartinį pobūdį teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 3967,79 Eur ignoruodamas kilnojamųjų daiktų nusidėvėjimą, apie kurio dydį duomenis į bylą pateikė ir kurį skaičiavo pati ieškovė.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. Ž. firma „Infosta“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir ieškovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Paprastas atsakovo nesutikimas su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, nėra pagrindas keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo.
6.2. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog labiau tikėtina ieškovės išsakyta ir įrodinėta pozicija, jog ieškovės vadovas ginčo techniką buvo davęs atsakovui, kaip teismas įvardija „pusiau padovanojo“, ši ginčo technika ilgą laiką buvo atsakovo žinioje ir jo naudojama pagal paskirtį, ir ieškovės reikalavimu atsakovas jos ieškovei negrąžino. Todėl, teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad tarp šalių buvo susiklostę giminiški santykiai, galima laikyti, kad ieškovė ginčo daiktus bendru sutarimu laikė pas atsakovą. Todėl, teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas realiai yra gavęs ginčo turtą ir turėjo jį savo žinioje.
6.3. Atvirkščiai nei nurodo apeliantas, pirmos instancijos teismas vertino atsakovo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, kai atsakovas aiškino, kad neva jis pats turi tokios pačios prekės ženklo vejapjovę ir traktorių, jis neva pats pirkęs panašiu metu, o neva ieškovės vadovas buvo atvežęs į atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) rajone ieškovei priklausančią ginčo techniką, kurią išbandęs vėl tariamai išsivežė atgal į (duomenys neskelbtini). Atsakovo paaiškinimai be to, kad jie nenuoseklūs, jiems trūksta elementarios logikos ir protingumo. Atsakovas savo poziciją teismo posėdžio metu dėstė, teismui teikdamas neteisingą informaciją, t. y. teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes siekia išvengti ieškovei priklausančio prarasto turto vertės grąžinimo, teigdamas, kad šiuo metu šių daiktų neturi, bet ir tuo pačiu negalėdamas protingai ir logiškai paaiškinti jokių su ginčo technikos buvimu pas jį ir tariamu ieškovės vadovo jos pasiėmimu faktinių aplinkybių. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, atsakovas, net teismui pasiūlius įrodinėti reikšmingas faktines aplinkybes, neteikė į bylą jokių įrodymų, susijusių su tariamu jo paties to paties prekės ženklo technikos pirkimu, turėjimu, techniniu aptarnavimu ir pan. Kas akivaizdžiai leido pirmos instancijos teismui įsitikinti, kad patikėti atsakovo šioje byloje teismo posėdžio metu dėstoma įvykių versija yra tiesiog objektyviai neįmanoma.
6.4. Teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo ir jo dukros Ž. Ž. užfiksuotus paaiškinimus dėl ginčo technikos dar 2017 m. pradžioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Abiejų asmenų parodymai yra vienodi. Teismas neturėjo jokio pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad jo parodymai, užfiksuoti 2017 m. vasario 3 d. liudytojo apklausos protokole, yra galimai užrašyti neteisingai dėl tamsaus paros meto ir/ar kad parodymai buvo užrašomi policijos automobilyje. Teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo asmenybę ir jo asmenines savybes, kas kartu su kitais faktais, t. y. identišku aplinkybių aiškinimu, kurį nurodė savarankiškai ir atskirai apklausta Ž. Ž., taip pat Ž. Ž. išreikšta valia santuokos nutraukimo byloje ginčo techniką prašant priteisti jai natūra, ir pagrįstai pripažino, kad nei tamsus paros metas, nei parodymų davimo vieta negalėjo sukliudyti atsakovui teisingai paaiškinti faktus, ir atsakovas 2017 m. aiškindamas apie ginčo techniką, šias aplinkybes nurodė būtent tokias, kokios jos realiai buvo.
6.5. Byloje yra pagrįstai ir teisingai pripažinta, kad ginčo technika buvo atsakovui perduota 2013 ir 2014 m. ir buvo atsakovo žinioje iki pat ieškovės pareikalavimo ją grąžinti. Ieškovė nuo 2017 m. vasario mėn. įvairiais teisiniais būdais bandė šią ginčo techniką išsireikalauti, tačiau nesėkmingai, todėl nesant galimybių paneigti šį faktą, yra akivaizdu, kad atsakovas turėjo savo žinioje svetimą turtą be jokio teisinio pagrindo ir jo negrąžino ieškovei. Todėl, pirmos instancijos teismo išvados yra teisėtos ir sprendimas teisingas.
6.6. Pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisingai pripažino, kad ieškovės įvairių teisinių priemonių ėmimasis dėl ginčo technikos susigrąžinimo, nereiškia, kad ieškovė teikia prieštaringus aiškinimus dėl faktų.
6.7. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kadangi ieškovė ginčo technikos turtą buvo įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą ir jį apskaitė reiškia, kad šis turtas buvo ieškovės žinioje, yra absoliučiai nelogiška ir klaidinga, kadangi ieškovė buvo ir yra ginčo technikos turto savininkė ir akivaizdu, kad savo buhalterinėje apskaitoje apskaitė šį turtą įstatymų nustatyta tvarka. Tai jokiu būdu nelemia išvados, kad dėl to ieškovė nebuvo praradusi šio turto valdymo, todėl tokie apeliaciniame skunde dėstomi nelogiški išvedžiojimai yra absoliučiai deklaratyvūs ir atmestini.
6.8. Nagrinėjamu atveju, absoliučiai teisinga teismo išvada dėl to, kad pačiam atsakovui betarpiškai patvirtinus faktą, kad jam buvo atvežta ginčo technika į jo gyvenamąją vietą ir jis ją ten saugojo tiek 2017 m. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2018 m. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Ž. Ž. šį faktą patvirtinus 2017 m., atsakovui šios bylos nagrinėjimo metu iš esmės slepiant duomenis apie tai, kur šiuo metu yra ši ginčo technika, ir teismui niekaip nepaaiškinant šių aplinkybių sąžiningai, teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, atsakovas gavo ieškovės turtą be teisinio pagrindo, ir atsisakė jį grąžinti, šiuo metu negali paaiškinti turto buvimo vietos, t. y. turtą prarado, todėl privalo atlyginti prarasto turto vertę pagal CK 6.237 str. 3 d.
6.9. Ieškovė savo reikalavimą dėl prarasto turto vertės priteisimo iš atsakovo kildino iš to, kad atsakovas gavęs iš ieškovės ginčo techniką, pareikalavus ją grąžinti, jos negrąžino ir šią ginčo techniką valdė be jokio teisinio pagrindo, šiuo metu technika yra prarasta. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jokie teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo dėl ginčo technikos nebuvo susiklostę, jokių sandorių dėl ginčo technikos atsakovas su ieškove nebuvo sudarę. Tuo pačiu atsakovas teigia, kad jis neturi ginčo technikos, ką teismas pripažino kaip neatitinkančią faktų byloje konstatuota aplinkybe. Todėl, pirmos instancijos teismas pripažinęs, kad ginčo technika buvo perduota atsakovui, ir ji jo žinioje ir gyvenamojoje vietoje buvo tiek 2017 metais, tiek 2018 metais, atsakovas ją naudojo tvarkant savo kiemo teritoriją, pagrįstai teigtina, kad šio fakto konstatavimas, ir atsakovo neigimas bet kokių teisinių santykių buvimo ir/ar susiklostymo tarp šalių, leido pirmos instancijos teismui konstatuoti, kad atsakovas ginčo techniką įgijo be teisinio pagrindo arba šis pagrindas išnyko vėliau. Pirmos instancijos teismui nustačius faktą, kad ieškovė ginčo technikos susigrąžinimo siekia nuo 2017 m., ir reikalavo ją grąžinti tiek atsakovo, tiek Ž. Ž., atsakovui turint šį turtą ir jo negrąžinant turto savininkui, šį turtą įgijus be teisinio pagrindo ir valdant be jokio teisinio pagrindo, pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.237 str. nuostatas, kadangi jokie sandoriai dėl ginčo technikos tarp šalių nebuvo sudaryti.
6.10. Teismas visiškai pagrįstai priteisė visą reikalaujamą vertės sumą, kuri sudaro 3967,79 Eur, kadangi tai numato CK 6.237 str. 3 d., pabrėžtina, kad ginčo technika atsakovo žinioje buvo jo gauta visiškai nauja, jis visą laiką naudojo šią techniką, t. y. nusidėvėjimas įvyko dėl atsakovo šio turto naudojimo, todėl, visa šio turto suteiktina nauda buvo gauta išimtinai tik atsakovo. Absoliučiai teisinga ir sąžininga išvada, kad ieškovė turi atgauti visą prarasto turto vertę, buvusią šio turto pirkimo (įgyjimo) metu, nes tą numato CK 6.237 str. 3 d., ir toks yra teisinis reguliavimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Byloje kilo ginčas dėl prarasto turto vertės atlyginimo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Ieškovė S. Ž. firma „Infosta“ pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo S. S. 3 967,79 Eur prarasto turto vertės atlyginimo. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso vejos pjovimo technika (duomenys neskelbtini), vejos pjovimo traktorius (duomenys neskelbtini) bei jo priedai: mulčiavimo priedas, tentas ir stogas ASD. Savo reikalavimui pagrįsti ieškovė į bylą pateikė sąskaitas (b. l. 7-9), e. susirašinėjimą (b. l. 13), sprendimus (b. l. 14-74), reikalavimą (b. l. 75), protokolą (b. l. 76-88), nutarimą (b. l. 89-91), apklausos protokolus (b. l. 106-110), nutarimą. Atsakovas S. S. su ieškiniu nesutinka, teigia, kad ieškinyje nurodytų daiktų pas jį nebuvo. Atsakovas savo poziciją byloje grindžia nutartimi ir nuosprendžiu (b. l. 113-172), ieškovės buhalteriniais dokumentais.
10. Nustatyta, kad ieškovės S. Ž. firmos „Infosta“ vardu 2013 metais buvo įgyta vejos pjovimo technika (duomenys neskelbtini), o 2014 metais buvo įgytas vejos pjovimo traktorius (duomenys neskelbtini) (PVM sąskaitos-faktūros (b. l. 7-9)). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šie ginčo daiktai buvo nuvežti ir laikomi atsakovo gyvenamojoje valdoje, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad technika bendru sutarimu laikinai buvo nuvežta pas atsakovą, jam buvo leidžiama technika naudotis. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kilnojamųjų daiktų savo žinioje niekada nebuvo bei nėra. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad policijos pareigūnams sakęs, jog ta technika yra jo, policijos darbuotojai jį klaidingai suprato, internetu nusipirko padėvėtą techniką.
Dėl naujų įrodymų
11. Apeliantas pateikė prašymą prie bylos prijungti naują įrodymą – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-458/2020. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus S. Ž. kasacinį skundą 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi galutinai patvirtinta, jog jis šmeižė atsakovą. Pažymi, kad nutartis priimta jau po to, kai atsakovas pateikė apeliacinį skundą, todėl jos atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu neturėjo galimybės pateikti.
12. Ieškovė S. Ž. firma „Infosta“ prašo netenkinti apelianto prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo. Nurodo, kad atsakovo prašyme cituojamos LAT teismo nutarties ištraukos yra teisinis S. Ž. atitinkamų veiksmų vertinimas, kuris neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla apeliacinės instancijos teisme.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Teisėjų kolegija priima naują įrodymą, tačiau jį vertina tik tuo aspektu, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-458/2020 atmetė nuteistojo S. Ž. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda; nukentėjusiojo S. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš S. Ž. priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti; taip pat skundė Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 19 d. nutartį, kuria iš dalies tenkintas nuteistojo S. Ž. gynėjo advokato A. V. apeliacinis skundas ir iš kaltinimo S. Ž. pašalinta aplinkybė, kad jis paskleidė apie S. S. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti S. S. bei pakirsti pasitikėjimą juo, epizode su 2017 m. kovo 13 d. elektroniniu paštu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog nors S. Ž. firmos „Infosta“ savininkas ir vadovas S. Ž. yra nuteistas už atsakovo šmeižimą, tačiau yra pateiktas kasacinis skundas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog naujas įrodymas įrodo, jog S. Ž. firmos „Infosta“ savininkas ir vadovas S. Ž. yra nuteistas už atsakovo šmeižimą (nutartis įsiteisėjusi), atmestas kasacinis skundas, tačiau atsakovo prašyme cituojamos kasacinio teismo nutarties ištraukos yra teisinis S. Ž. atitinkamų veiksmų vertinimas, kuris neturi ryšio su nagrinėjama byla apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini), vejos pjovimo traktoriaus (duomenys neskelbtini). Nors konstatuotas šmeižimas patvirtina negatyvų S. Ž. požiūrį atsakovo atžvilgiu, tai neįrodo, kad ieškovo reikalavimas šioje byloje būtų nepagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-458/2020.
Dėl įrodymų vertinimo
16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus - besąlygiškai patikėjo nenuosekliais ir prieštaringais ieškovės paaiškinimais, duotais teismo posėdyje (kurie iš dalies neatitiko ir 2020 m. sausio 22 d. ieškinyje nurodytų aplinkybių); ignoravo ieškovės versijų dėl Kilnojamųjų daiktų kaitaliojimą; neskyrė reikiamo dėmesio ieškovės pozicijai dėl kilnojamųjų daiktų per laikotarpį nuo kilnojamųjų daiktų įsigijimo iki 2020 m. sausio 22 d. ieškinio pareiškimo; neskyrė reikiamo dėmesio tam, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuris pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą privalo fiksuoti visas operacijas bei tinkamai tvarkyti apskaitą; nepagrįstai išskirtinę pirmenybę suteikė 2017 m. vasario 3 d. liudytojo apklausos protokolui; nepagrįstai atmetė atsakovo paaiškinimus, kad jam niekada ieškovė jokiu pagrindu neperdavė kilnojamųjų daiktų ir niekada jie nebuvo jo atsakomybėje; netinkamai įvertino tą aplinkybę, jog ieškovės savininkas yra nuteistas dėl atsakovo šmeižimo – dėl ko netinkamai nustatė esmines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovė atsakovui esą laikinai perdavė naudotis ginčo technika (kilnojamaisiais daiktais), ši ginčo technika ilgą laiką buvo atsakovo žinioje, galbūt yra ir šiuo metu, tačiau ieškovės reikalavimu atsakovas jos negrąžino. Toks teismo vertinimas (kad ieškovė atsakovui esą laikinai perdavė naudotis ginčo technika) neatitinka ir pačios ieškovės pozicijos 2020 m. sausio 22 d. ieškinyje, kur ji nenurodė, jog būtų perdavusi atsakovui laikinai naudotis kilnojamuosius daiktus, o nurodė, jog kilnojamuosius daiktus ji laikinai sandėliavo pas atsakovą.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
18. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).
20. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas). Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau šie netiesioginiai įrodymai turi būti patvirtinami pirminiais faktų šaltiniais, atspindėti faktinę būklę ir su visuma kitų bylos aplinkybių leisti daryti išvadą.
21. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, teismas įvertino ieškovės poziciją byloje, nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovės vadovas policijai nurodęs, jog ginčo daiktai pavogti, tuo tarpu byloje jau nurodo, kad jie buvo saugomi pas atsakovą, nelemia prieštaringos ieškovės pozicijos, kadangi ji kreipėsi į policiją, siekdama atsiimti ginčo daiktus ir byloje nėra konstatuotas neteisingų duomenų pranešimo policijai faktas.
22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pozicija dėl ginčo daiktų yra nenuosekli. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2017 m. vasario 3 d. atsakovas policijos pareigūnams teigė, kad ginčo daiktai tikrai jam buvo atvežti 2013-2014 metais, buvo padovanoti, ginčo daiktai yra dukros dalinė nuosavybė, technika yra pas atsakovą privačioje valdoje; 2018 m. vasario 5 d. atsakovas teigė, kad žoliapjovė ir žolės pjovimo traktorius (duomenys neskelbtini) buvo pirkti už atsakovo pinigus firmos „Infosta“ vardu, daiktai pirkti pačiam S. S., jie laikomi pas S. S. namuose, naudojami tvarkant namo teritoriją. Apklausiamas S. Ž. baudžiamojoje byloje 2019 m. liepos 4 d. atsakovas jau nurodė, kad S. Ž. buvo atvežęs pas atsakovą žoliapjovę, traktorių, pasibandė ir išsivežė; nagrinėjant bylą dėl ginčo daiktų atsakovas 2020 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog policijos darbuotojai jį klaidingai suprato, internetu nusipirko padėvėtą techniką, nebuvo taip, kad technika jo, bet pirkta įmonės (ieškovės) vardu. Nors abiejų šalių pozicijose yra prieštaravimų, ginčas spręstinas atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus bei šalių įgyvendintą įrodinėjimo pareigą.
23. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šias faktines bylos aplinkybes: 1) Apklausiamas ieškovės vadovo S. Ž. baudžiamojoje byloje 2019-07-04 atsakovas nurodė, kad S. Ž. buvo atvežęs pas atsakovą žoliapjovę, traktorių, pasibandė ir išsivežė (b. l. 86-87); 2) Atsakovo dukra Ž. Ž. toje baudžiamojoje byloje apklausiama 2019-07-04 nurodė, kad apie žoliapjoves nieko neprisimena, su vyru tėvams žolės pjovimo technikos nėra nuvežusi, ikiteisminio tyrimo metu greičiausiai nurodė klaidingas aplinkybes, buvo pasimetusi (b. l. 82); 3) 2017-02-06 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 89-91) nurodyta, kad 2017-02-03 ieškovės vadovas kreipėsi į policiją dėl vejos pjovimo traktoriaus (duomenys neskelbtini) - pirktas 2014-11-10, ir vejapjovės (duomenys neskelbtini) - pirkta 2013-08-01. 2017-02-03 buvo apklausta Ž. Ž., kuri paaiškino, kad pasiruošusi nutraukti santuoką su S. Ž., artimiausiu metu ketina pateikti teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir išspręsti turto pasidalinimo klausimą, todėl turto, kuris yra pas ją, įmonei negrąžins, jo užvaldyti neketina, saugo dėl sugadinimų. Ž. Ž. taip pat nurodė, kad vejos pjovimo traktorius (duomenys neskelbtini) ir vejapjovė (duomenys neskelbtini), kuriuos pranešime mini S. Ž., yra pas jos tėvus (duomenys neskelbtini) rajone, kurias bendru sutarimu nuvežė kartu su S. Ž. jos tėvams; 4) 2017-02-03 buvo apklaustas Ž. Ž. tėvas S. S., kuris paaiškino, kad minėta žoliapjovė ir vejos traktorius yra jo gyvenamojoje valdoje, jas naudojimuisi atvežė S. Ž. kartu su jo dukra Ž. Ž., atitinkamai 2013 metais rugpjūčio mėnesį ir 2014 metais lapkričio mėnesį. Nurodė, kad šis turtas yra dukros Ž. Ž. dalinė nuosavybė ir be jos žinios niekam negali atiduoti; 5) Iš 2017-02-03 Ž. Ž. apklausos protokolo (b. l. 106-108) matyti, kad apklausiama ji nurodė, jog yra pasiruošusi nutraukti santuoką, be teismo sprendimo įmonės turto, kuris yra pas ją, negrąžins. S. Ž., su ja pasitaręs, nuvežė pas jos tėvus dvi žoliapjoves, kuriomis leido naudotis. Dėl šių daiktų taip pat prašys teismo nustatyti jų naudojimosi tvarką ar priteisti, Ž. Ž. pabaigoje nurodė, kad protokolas surašytas teisingai ir pasirašė; 6) Iš 2017-02-03 atsakovo apklausos protokolo (b. l. 109-110) matyti, kad apklausiamas jis nurodė, jog 2013 m. rugpjūčio mėn. S. Ž. su šeima atvyko pas atsakovą ir atvežė vejapjovę (duomenys neskelbtini), pasakė kad jiems dovanoja. 2014 m. lapkričio mėn. S. Ž. atvežė vejos pjovimo traktorių (duomenys neskelbtini), pasakė, kad jį atvežė, nes anksčiau žadėjo nupirkti ir padovanoti. Jo dukra jam pasakė, kad dėl įmonės (ieškovės) technikos duos dokumentus į teismą, nes ji yra bendros šeimos įmonės bendrasavininkė, todėl atsakovas šių daiktų atiduoti įmonei negali, nes tai yra dukros dalinė nuosavybė. Nurodė, kad ši technika yra pas atsakovą privačioje valdoje ir jos niekam nesiruošia duoti ar realizuoti be dukros žinios. Atsakovas pabaigoje nurodė, kad protokolas surašytas teisingai, pastabų neturi ir pasirašė; 7) 2018-02-05 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ieškovės vadovas kreipėsi į policiją dėl šmeižto, taip pat dėl žolės pjovimo traktoriaus (duomenys neskelbtini) ir žoliapjovės (duomenys neskelbtini), kuriuos pasisavino atsakovas. Apklaustas atsakovas S. S., paaiškino, kad žoliapjovė ir žolės pjovimo traktorius (duomenys neskelbtini) buvo pirkti už jo, t. y. S. S. pinigus ir tai galėjo būti 2013 metais, kuomet tarp jo ir S. Ž. dar nebuvo kilę jokių konfliktų ir nesutarimų. Pasak S. S., tuos daiktus firmos „Infosta“ vardu pasiūlė pats S. Ž., aiškindamas, kad perkant firmos vardu bus pigiau. Minėti daiktai pirkti pačiam S. S., jie laikomi pas S. S. namuose, naudojami tvarkant namo teritoriją; 8) Atsakovas 2020 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog policijos pareigūnams sakė, kad ta technika yra jo, policijos darbuotojai jį klaidingai suprato, internetu nusipirko padėvėtą techniką. Nebuvo taip, kad technika jo, bet pirkta įmonės (ieškovės) vardu, įrodymų neturi, kad pirko. Apie sumokėtus pinigus jokio patvirtinimo neturi, stumdomą žoliapjovę pirko 2011-2012 m., (duomenys neskelbtini), nebeturi, 2013-2014 m. pirko kitą, irgi (duomenys neskelbtini), naudotą. Traktorius irgi (duomenys neskelbtini), pirko 2013-2014 m., naudotą. 2015 m. pirko kitą, irgi (duomenys neskelbtini); 9) Iš ieškovės pateikto Ž. Ž. 2017-02-06 ieškinio civilinėje byloje e2-3517-1030/2017 (vėliau e2-36-841/2019) matyti, kad Ž. Ž. 2017-01-24 išvyko gyventi atskirai, o netrukus prasidėjo skyrybų procesas.
24. Taigi, pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė abiejų bylos šalių poziciją ir padarė pagrįstą išvadą, jog paties atsakovo pozicija dėl ginčo turto buvo prieštaringa. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsakovas teisingas aplinkybes nurodė būtent tada, kai buvo apklausiamas policijos pareigūnų 2017 m. vasario 3 d., nes skyrybų procesas dar nebuvo įsibėgėjęs, nebuvo įsibėgėję kiti teisiniai procesai, susiję su S. Ž. ir atsakovu, įskaitant baudžiamąją bylą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, kurios rėmėsi būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais atsakovo parodymais. Apklausose atsakovas patvirtino, kad pastabų dėl protokolo neturi. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas yra išsilavinęs asmuo, užėmęs aukštas pareigas valstybinėje institucijoje, todėl mažai tikėtina, kad galėjo netiksliai nurodyti aplinkybes policijos pareigūnams ir neskaityti dokumento, po kuriuo pasirašė bei patvirtino, kad pastabų dėl jo neturi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo aiškinimas dėl suklydimo ir visiškai priešingų aplinkybių nurodymo 2017-02-03 policijos nutarime bei apklausos protokole yra nelogiškas.
25. Pažymėtina, kad byloje pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik bylos šalių, bet ir Ž. Ž. poziciją dėl ginčo turto. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas: 1) 2017-02-03 Ž. Ž. apklausos protokole nurodyta, kad S. Ž. nuvežė pas jos tėvus dvi žoliapjoves, kuriomis leido naudotis, dėl šių daiktų taip pat prašys teismo nustatyti jų naudojimosi tvarką ar priteisti. Ž. Ž. protokole patvirtino, kad protokolas surašytas teisingai; 2) Iš Ž. Ž. 2017-02-06 ieškinio matyti, kad dalinantis turtą ji prašė teismo priteisti dvi žoliapjoves. Sutiktina su teismo vertinimu, jog atsižvelgiant į faktą, jog ieškinys teiktas faktiškai tuo pačiu metu kaip ir vykusios 2017-02-03 apklausos policijoje, tikėtina, kad ieškinyje buvo nurodyta būtent ginčo technika, o ieškovė šiuos daiktus priteisti jai prašė todėl, kad ginčo daiktai buvo būtent Ž. Ž. tėvų žinioje; 3) Vėlesnė Ž. Ž. pozicija taip pat buvo nenuosekli, kadangi baudžiamojoje byloje apklausiama 2019-07-04 ji jau nurodė, kad apie žoliapjoves nieko neprisimena, su vyru tėvams žolės pjovimo technikos nėra nuvežusi, ikiteisminio tyrimo metu greičiausiai nurodė klaidingas aplinkybes, buvo pasimetusi. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnas neteisingai užrašė jos parodymus 2017-02-03.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju, kai bylos šalių pozicija kardinaliai skiriasi ir yra prieštaringa, teismas turi priimti procesinį sprendimą pagal visus turimus įrodymus, pagrįsdamas, kuriais iš jų jis vadovaujasi, kuriuos atmeta dėl vienokių ar kitokių argumentų. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl turimų duomenų, paaiškino, kodėl remiasi būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais atsakovo ir jo dukters parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus aptarus byloje esančius esminius duomenis, pagrįstai darė išvadą, jog labai tikėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės vadovas ginčo techniką atsakovui tik paskolino t. y. leido ja ilgą laiką naudotis, tačiau dovanojimo sandorio nebuvo. Tokia išvada daroma iš bylos šalių pozicijos, Ž. Ž. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, pozicijos skyrybų byloje dėl turto padalijimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju tarp bylos šalių buvo susiklostę giminiški santykiai, todėl nustatytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog ieškovė ginčo daiktus bendru sutarimu laikė pas atsakovą, kad konfliktas dėl ginčo daiktų kilo prasidėjus S. Ž. ir Ž. Ž. skyrybų procesui.
27. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybės, atsakovo nurodytos policijos pareigūnams 2018-02-05 apie tai, kad žoliapjovė ir žolės pjovimo traktorius (duomenys neskelbtini) buvo pirkti už atsakovo pinigus firmos „Infosta“ vardu, nėra teisingos, kadangi 2020-09-15 teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog nebuvo taip, kad technika yra atsakovo, bet buvo pirkta įmonės (ieškovės) vardu. Aplinkybės, atsakovo nurodytos baudžiamojoje byloje 2019-07-04 apie tai, kad S. Ž. buvo atvežęs pas atsakovą žoliapjovę, traktorių, bet pasibandęs išsivežė, neatitinka kitų jau nustatytų byloje faktų.
28. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, kai atsakovas teigė, jog jis pats turi tokios pačios prekės ženklo vejapjovę ir traktorių, jis pats pirko panašiu metu, o ieškovės vadovas buvo atvežęs į atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) rajone ieškovei priklausančią ginčo techniką, kurią išbandęs vėl tariamai išsivežė atgal į (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui teismo posėdžio metu taip pat buvo pasiūlė pateikti įrodymų apie tai, kad jo žinioje esanti žolės pjovimo technika, kurios prekės ženklas taip pat yra (duomenys neskelbtini), yra ne ta pati, kaip ir ginčo daiktai, pateikiant įsigijimo dokumentus, daiktų nuotraukas su galbūt egzistuojančiais skiriamaisiais identifikaciniais numeriais, pagaminimo metais. Atsakovas jokių šią poziciją pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, nors atsakovas ir nurodė, kad jo įsigytas traktorius kainavo 6000-7000 Lt, tačiau įrodymų, apie minėtų pinigų sumokėjimą, neturi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į traktoriaus kainą, į faktą, kad atsakovas yra išsilavinęs, mažai tikėtina, kad tokios sumos sandorio sudarymui įrodyti negali pateikti pinigų sumokėjimą patvirtinančio rašytinio dokumento.
29. Taigi, byloje esant neįrodytai atsakovo pozicijai, kad jis pats pirko tokios pačios prekės ženklo vejapjovę ir traktorių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo ir Ž. Ž. paaiškinimais dėl ginčo technikos perdavimo, duotais 2017 m. pradžioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad policijos pareigūnų užfiksuoti atsakovo, tiek Ž. Ž. paaiškinimai tarpusavyje sutampa. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas neturėjo pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad jo parodymai, užfiksuoti 2017 m. vasario 3 d. liudytojo apklausos protokole, yra galimai užrašyti neteisingai dėl tamsaus paros meto ir/ar kad parodymai buvo užrašomi policijos automobilyje. Kaip jau nurodyta anksčiau, byloje teismas įvertino atsakovo parodymus atsižvelgiant į kitus byloje nustatytus faktus ir pagrįstai sprendė, jog atsakovas 2017 m. aplinkybes apie ginčo techniką, nurodė būtent tokias, kokios jos realiai buvo.
30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017-02-03 apklausos protokolai, taip pat 2018-02-05 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įrodo, jog ieškovė atsakovui laikinai perdavė naudotis ginčo techniką, ši technika ilgą laiką buvo atsakovo žinioje ir atsakovas jos negrąžino.
31. Atsakovas byloje aplinkybių dėl dovanojimo sandorio neįrodinėjo, apskritai neigė, kad ginčo daiktai yra pas jį. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus atsakovo 2017-02-03 apklausą, atsakovas nurodo, jog ginčo daiktai yra atsakovo dukros dalinė nuosavybė.
32. Apeliantas teigia, kad į bylą pateikti ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos ji pati formino - Kilnojamųjų daiktų nusidėvėjimo skaičiavimas (Nusidėvėjimas pagal balansines sąskaitas (nusidėvėjimo) už 2014.01.01 - 2014.12.31; už 2015.01.01 - 2015.12.31; už 2016.01.01 - 2016.12.31; už 2017.01.01 - 2017.03.31 - įrodo, kad kilnojamieji daiktai visą laiką buvo naudojami ieškovės ūkinėje-komercinėje veikloje, taigi jie niekaip nuo 2014 m. pradžios iki 2017 m. kovo 31 d. negalėjo būti atsakovo žinioje ir atsakomybėje.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė buvo ir yra ginčo technikos turto savininkė, todėl ji buhalterinėje apskaitoje apskaitė ginčo turtą įstatymų nustatyta tvarka. Tai, kad ginčo turtas buvo apskaitytas ieškovės buhalterijoje nereiškia, kad ieškovė nebuvo praradusi šio turto valdymo.
34. Byloje nustatyta, kad atsakovas tiek 2017 m. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2018 m. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino faktą, jog jam buvo atvežta ginčo technika į jo gyvenamąją vietą ir jis ją ten saugojo. Šį faktą patvirtino ir Ž. Ž. 2017 m. ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Taigi, byloje pagrįstai nustatyta, kad ginčo technika buvo atsakovui perduota 2013 ir 2014 m. ir buvo atsakovo žinioje iki ieškovės pareikalavimo ją grąžinti. Apeliantas nepagrįstai savo apeliaciniame skunde aptaria ir vertina ieškovės atliktus veiksmus, bandant susigrąžinti ginčo turtą nuo 2017 m. vasario mėn., teigdamas, kad ieškovės veiksmai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė pagrindė, jog ėmėsi visų įmanomų veiksmų savo turtui susigrąžinti.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo nepagrįstu praturtėjimu
35. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ginčo šalių santykius kvalifikavo kaip nepagristą praturtėjimą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad ieškovė perdavė atsakovui naudojimuisi ginčo turtą. Mano, kad pagal teismo nustatytas aplinkybes tarp atsakovo ir ieškovės dėl kilnojamųjų daiktų buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai (pagal teismo konstatuotas aplinkybes panaudos teisiniai santykiai). Todėl neteisinga teismo išvada, jog negalimas kitoks teisių gynimas.
36. Pažymėtina, kad CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas).
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).
38. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vejapjovė (duomenys neskelbtini), vejos pjovimo traktorius (duomenys neskelbtini) bei jo priedai (mulčiavimo priedas, tentas ir stogas ASD) buvo laikinai sandėliuojami pas atsakovą. Ieškovė savo reikalavimą dėl prarasto turto vertės priteisimo iš atsakovo kildino iš to, kad atsakovas, gavęs iš ieškovės ginčo techniką, pareikalavus ją grąžinti, jos negrąžino ir šią ginčo techniką valdė be jokio teisinio pagrindo, šiuo metu technika yra prarasta.
39. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio, reglamentuojančio pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
40. Taigi, esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 25 punktą).
41. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą; ir kt.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).
42. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė perdavė atsakovui naudojimuisi ginčo turtą, tačiau vėliau savo valią pakeitė (galimai pasikeitus šeimyniniams santykiams, ieškovės vadovui ir atsakovo dukrai iniciavus skyrybų procesą) ir pareikalavo daiktus grąžinti. Aplinkybė, kad šalis siejo giminiški santykiai, lėmė, kad ieškovė turtą perdavė naudotis atsakovui be jokių sutarčių, tačiau nuosavybės teisės nebuvo perleidusi. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas realiai buvo gavęs ginčo turtą, atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jokie teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo dėl ginčo technikos nebuvo susiklostę, jokių sandorių dėl ginčo technikos atsakovas su ieškove nebuvo sudarę. Tuo pačiu metu atsakovas teigia, kad jis neturi ginčo technikos, kas pirmosios instancijos teismo buvo paneigta byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog ginčo technika buvo perduota atsakovui, ir ji jo žinioje, jo gyvenamojoje vietoje buvo tiek 2017 metais, tiek 2018 metais, atsakovas ją naudojo tvarkant savo kiemo teritoriją. Šio fakto konstatavimas, ir atsakovo neigimas bet kokių teisinių santykių buvimo ir/ar susiklostymo tarp šalių, leido pirmosios instancijos teismui spręsti, jog atsakovas ginčo techniką įgijo be teisinio pagrindo arba šis pagrindas išnyko vėliau.
43. Pirmosios instancijos teismui nustačius faktą, kad ieškovė ginčo technikos susigrąžinimo siekia nuo 2017 m., teismas pagrįstai taikė CK 6.237 straipsnio nuostatas, kadangi jokie rašytiniai sandoriai dėl ginčo technikos tarp šalių nebuvo sudaryti. Kaip teisingai nurodo ieškovė, aplinkybė, jog ginčo technika buvo laikinai perduota atsakovui ir buvo jo žinioje, neatleidžia atsakovo nuo pareigos ją grąžinti arba atlyginti vertę.
44. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovė įrodė faktinę aplinkybę, kad ginčo technika buvo laikoma pas atsakovą, tą patvirtino pats atsakovas tiek 2017 metais, tiek 2018 metais (ikiteisminių tyrimų medžiagoje esantys atsakovo parodymai), todėl teismas pagrįstai nustatęs, kad turtas atsakovo yra gautas, o teisinio įgijimo pagrindo nebuvo, atsakovas turi pareigą grąžinti be teisinio pagrindo įgytą turtą, o atsakovui neįrodinėjus ir neįrodžius jokių teisinių santykių tarp šalių galimo buvimo dėl šio turto įgijimo/gavimo, atvirkščiai teigiant, kad turto nebuvo įgijęs ir jo neturi, teismas padarė teisėtas ir teisingas išvadas dėl prarasto be teisinio pagrindo atsakovo įgyto turto vertės priteisimo iš atsakovo ieškovės naudai.
45. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 3967,79 Eur ignoruodamas kilnojamųjų daiktų nusidėvėjimą, apie kurio dydį duomenis į bylą pateikti ir kurį skaičiavo pati ieškovė.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.237 straipsnio 3 dalis numato, kad įgytas turtas turi būti grąžintas natūra, o jeigu jis žuvęs ar sužalotas, atlyginama pinigais jo tikroji vertė, buvusi turto įgijimo metu, ir nuostoliai, atsiradę dėl vėlesnio turto vertės pasikeitimo. Turto įgijėjas atsako nukentėjusiam asmeniui už bet kokį turto pabloginimą ar trūkumą, įskaitant atsitiktinį, po to, kai įgijėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie nepagrįstą praturtėjimą ar turto įgijimą. Iki sužinojimo momento turto įgijėjas atsako tik už tyčią ar didelį neatsargumą.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.237 straipsnio 3 dalį ir pagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad turtas buvo naudojamas ir nebenaujas, šiuo metu jo amžius jau būtų 6-7 metai, neduoda pagrindo mažinti priteistiną sumą, kadangi pagal CK 6.237 straipsnio 3 dalį turi būti atlyginama jo vertė, buvusi turto įgijimo metu. Taigi, įvertinus tai, kad ginčo daiktų vertė 2896,20 Eur su 376,51 Eur priedais ir 695,08 Eur (2400 Lt), iš viso 3967,79 Eur, šią sumą pagrįstai teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
48. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
49. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovo S. S. apeliacinis skundas atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos jo naudai nepriteistinos. Ieškovė S. Ž. firma „Infosta“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1440 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė teismui jų sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, minėtos išlaidos neviršija numatytų dydžių, todėl yra priteistinos iš atsakovo S. S. ieškovės S. Ž. firma „Infosta“ naudai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei S. Ž. firmai „Infosta“, į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 1440,00 Eur (tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, partirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Danutė Burbulienė
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė