Civilinė byla Nr. e2S-157-924/2020                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15252-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.2.9.13.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. I., L. K. ir L. P., atstovaujamų advokato V. G., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28578-475/2019 pagal E. I., L. K. ir L. P. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. B., M. K..

Teismas

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1.       Ieškovai E. I., L. K. ir L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės ieškovo E. I. naudai 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovės L. K. naudai - 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovės L. P. naudai - 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatė ieškovams L. K., E. I. ir L. P. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovai trečiaisiais asmenimis įtraukė S. B. ir M. K., tačiau nenurodė jų asmens kodų ar gimimo datų bei gyvenamųjų vietų adresų. Ieškinyje nenurodyta, kuris ikiteisminio tyrimo teisėjas sprendė kardomosios priemonės skyrimo klausimus. Ieškinyje nurodytos aplinkybės nepatvirtintos rašytiniais įrodymais. Nors ieškovai prašo prijungti Kauno apygardos teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-63-319/2018, tačiau įvertinus tai, kad ieškovai (E. I. ir L. K.) dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime ir tai, kad ieškovus atstovauja advokatas, o ieškovai nenurodė aplinkybių, dėl ko negali pateikti įrodymų, kurie patvirtintų jų ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas įpareigojo ieškovus pateikti įrodymus, susijusius su šios bylos ginčo dalyku. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovai nenurodė nuomonės dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

3.       Ieškovai 2019 m. lapkričio 28 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovų L. K., E. I. ir L. P. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. B., M. K., laikė nepaduotu.

5.       Teismas nurodė, kad teismo nustatytu terminu ieškovai dalį nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalino. Tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovai ir toliau palaiko prašymą prijungti baudžiamąją bylą Nr. 1-63-319-2018, nes joje yra visa medžiaga, reikalinga šios bylos nagrinėjimui. Ieškovai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovui E. I. ir jo atstovui nebuvo leista daryti šios baudžiamosios bylos dokumentų kopijų, vadovaujantis BPK 181 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais. Teismas pažymėjo, kad BPK 181 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktas numato, kad susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu draudžiama daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, kai duomenys yra apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius ir dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Taigi ieškovui ir jo atstovui nebuvo leista daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijų, o ne baudžiamosios bylos Nr. 1-63-319-2018 kopijų, todėl ieškovai 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Teismas pažymėjo, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovai E. I., L. K. ir L. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismo pozicija, kad ieškovai turėtų pateikti į civilinę bylą baudžiamosios bylos medžiagą, yra nepagrįsta. Sutinkamai su LR Konstitucijos 5 str. 1 d., 109 str., teismas yra valstybės valdžios institucija, todėl tai, kad baudžiamoji byla, kaip įrodymas, yra kitame vieningos valstybės valdžios institucijos padalinyje (apygardos teisme), o ne tame, į kurį su ieškiniu kreipėsi ieškovai (apylinkės teisme), plačiąja prasme nėra pagrindo teigti, kad baudžiamoji byla, kaip įrodymas, nėra teismo žinioje ir teismas jo neturi, todėl ieškovai jį teismui turėtų pateikti. Kita vertus, ieškovai (jų atstovas) patys neturi galimybių paimti baudžiamosios bylos iš Kauno apygardos teismo ir pristatyti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Tuo tarpu visos baudžiamosios bylos kopijavimas Kauno apygardos teisme, kad kopijas pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, yra ekonomiškai netikslingas ir beprasmis, lyginant su tuo, kad pats teismas turi galimybę šią bylą pareikalauti ir prijungti prie civilinės bylos. Be to, ieškovui ir tuometiniam jo gynėjui, kuris šiuo metu yra visų trijų ieškovų atstovu, nebuvo leista daryti baudžiamosios bylos dokumentų kopijų ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme, kita vertus, atskirų baudžiamosios bylos dokumentų teikimas į šią civilinę bylą nebūtų tinkamu ieškinio įrodinėjimu, nes, kaip minėta, ieškovai ieškinį grįs visa baudžiamąjį byla, kaip vientisu įrodymu, todėl tik teismui visą ją turint galima bus įvertinti baudžiamojo proceso eigą ir ieškovų argumentus dėl baudžiamojo proceso, vykusio po 2016-11-24 teismo medicinos specialisto išvados teisėtumo (pagrįstumo).

7.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

9.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui, konstatavus, kad ieškovė teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).

11.       Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111 – 114 straipsniai), taip pat specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

12.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

13.       Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovų ieškinį nutarė laikyti nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu, konstatavęs, kad ieškovai teismo nustatytu terminu pašalino tik dalį ieškinio trūkumų, t. y. ieškovai iš esmės netinkamai pašalino teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje nurodytą ieškinio trūkumą pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, o ir toliau palaiko prašymą prijungti baudžiamąją bylą, nes joje yra visa medžiaga, reikalinga šios bylos nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovui ir jo atstovui nebuvo leista daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijų, o ne baudžiamosios bylos kopijų, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

14.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad po tikrovės neatitinkančios 2016 m. lapkričio 24 d. teismo medicinos specialisto išvados pateikimo sekęs ieškovo baudžiamasis persekiojimas, ikiteisminio tyrimo tęsimas, kardomųjų priemonių skyrimas, bylos perdavimas teismui ir jos teisminis nagrinėjimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas, dėl ko ieškovai patyrė neturtinę žalą. Be to, ieškiniu L. P. prašoma priteisti neturtinė žala grindžiama tuo, kad visuma ieškinyje nurodytų aplinkybių sąlygojo jos sveikatos sužalojimą - laikiną psichikos sutrikimą, kaip reakciją į stiprų stresą. 

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovų ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, todėl ieškinys atitinka CPK 111 straipsnyje ir CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Iš ieškovų pateikto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovai jame nurodė esminės faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio (patikslinto) ieškinio nepašalinti trūkumai, susiję su ieškinio įrodomąja reikšme, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą neturėtų būti keliami. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio.

16.       Pažymėtina, jog ieškinyje ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis).

17.       Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškovų E. I., L. K. ir L. P. patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,  

n u t a r i a :        

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir ieškovų E. I., L. K. ir L. P. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                     Edvardas Paliokas