Civilinė byla Nr. e2A-1438-794/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01585-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.11.5; 2.6.1.5
(S)
VILNIAUS apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-627-981/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“, R. N.
Teismas
n u s t a t ė :
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovė. UAB „Ignitis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, kuriuo prašė priteisti 1 226,55 Eur skolą už elektros energiją, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji tiekia elektros energiją butui, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas, Butas), kuris nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovei. Šiame Objekte mokėtina suma už elektros energiją apskaitoma pagal įrengto elektros apskaitos prietaiso rodmenis (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 103 punktas). Objekte vartotojas privalo pats kiekvieną mėnesį deklaruoti elektros energijos prietaiso apskaitos rodmenis ir pagal juos atsiskaityti su ieškovu už patiektą elektros energijos kiekį. Kai vartotojas nevykdo ar netinkamai vykdo šią pareigą, duomenys apie faktinius elektros apskaitos prietaiso rodmenis kiekvieną mėnesį ir jų pagrindu paskaičiuotas mokėtinas sumas ieškovei nėra žinomi. Priskaitymai už suvartotą elektros energiją šiame Objekte buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotą elektros energijos kiekį deklaruoja pats mokėtojas ir (ar) pagal ieškovės užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis (toliau – Skaitiklis) patikrinimų (keitimo) metu. PVM sąskaitos faktūros (toliau – Sąskaitos) yra išrašomos pagal deklaruotus ir (ar) patikrinimo metu nustatytus faktinius Skaitiklio duomenis.
3. Objektas 2019 m. spalio 3 d. buvo privatizuotas. Skola užfiksuota 2019 m. lapkričio 29 d. Į ieškovę 2019 m. lapkričio 28 d. kreipėsi D. D. prašydamas atnaujinti elektros energijos tiekimą į Objektą.
Objektas, kuriam ieškovė tiekė elektros energiją, nuosavybės teise priklausė atsakovei. Ieškovė nurodė, jog jai teisės aktų numatytus įsipareigojimus vykdė tinkamai, o atsakovė jai teisės aktų numatytų įpareigojimų nevykdė, dėl to susidarė skola. 4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad šioje byloje ji yra netinkama atsakove ir pasiūlė ieškovei ją pakeisti, atsakove patraukti trečiąjį asmenį R. N.
5. Atsakovė nurodė, kad ieškovė skolos laikotarpiu neteikė PVM sąskaitų – faktūrų ar kitų dokumentų, kuriuose būtų nurodytas konkretus paslaugos gavėjas (mokėtojas) bei mokėtino mokesčio dydis. Vienintelis skolą pagrindžiantis įrodymas byloje yra Pristatymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita (toliau – Ataskaita). Daugiau duomenų, taip pat ir konkretizuotų atitinkamų apmokėtų (neapmokėtų) laikotarpiu už elektros energijos tiekimą bute, tarifų, suvartotų kWh, PVM sąskaitų – faktūrų ar kitų dokumentų nepridedama. Atsakovės teigimu, ieškovė, teikdama ieškinį, nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis buvo apskaičiuotas tariamas atsakovės įsiskolinimas ieškovei, taip pat nėra pateikta jokių konkrečių sąskaitų, ar kitų įrodomąją reikšmę turinčių dokumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti konkretų skolos dydį.
6. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovei tinkamai įrodžius skolos laikotarpiu prašomos priteisti skolos dydį, ginčui taptų ypatingai aktualu, jog Vilniaus miesto savivaldybės 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-4741 SĮ ,,Vilniau miesto būstas“ patikėjimo teise buvo perduotos valdyti visos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, įskaitant Butą. Gyvenamųjų patalpų nuomos 2014 m. rugsėjo 3 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), Butas išnuomotas R. N. ir jos šeimos nariams. Sutarties 31 punkte įtvirtinta, jog Nuomininkas moka komunalinius mokesčius ir mokesčius už patalpoms tiekiamą energiją (šilumos, elektros), dujas, šaltą ir (ar) karštą vandenį pastato administracijos ir (ar) paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka. Faktinį nuomininkės gyvenimą Bute įrodo 2014 m. gruodžio 8 d. ir 2019 m. gegužės 8 d., nuomininkės pasirašyti Buto patikrinimo aktai.
7. Atsakovė pažymėjo, kad faktinis Buto naudotojas – elektros energijos vartotojas skolos laikotarpiu buvo būtent R. N., kuri turėjo pareigą atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, t. y. mokėti komunalinius mokesčius ir kitus mokesčius, susijusius su patalpų išlaikymu, tarp jų ir mokesčius už tiektą elektros energiją patalpoms, todėl ieškinys Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Ignitis“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 1 226,55 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nustatė, kad atsakovė per SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. nuomojo trečiajam asmeniui R. N. butą (duomenys neskelbtini) be elektros energijos, nors Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.5 punktas nustatė, kad Objekte elektra yra, vėliau (2019 m. spalio 3 d.) butą nuomininkei pardavė. Objekto Priėmimo-perdavimo akto atsakovė teismui nepateikė, nes pagal esamą faktinę situaciją (nuomotas ir parduotas Objektas esant nutrauktam elektros energijos tiekimui), teismas vertino, jog labiau tikėtina, kad realaus Objekto perdavimo trečiajam asmeniui R. N. (jos atstovui) nebuvo: atsakovė, prieš parduodama Objektą, nepatikrino ir nenustatė, kokia yra reali situacija su Objektui tiekiama elektros energija. Teismas taip pat iš pateikto 2019 m. gegužės 8 d. Buto patikrinimo akto, kuriame fiksuoti elektros skaitiklio parodymai, nustatė, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nedisponavo duomenimis apie elektros energijos Objektui nutraukimą. Tačiau teismas vertino, jog į bylą šalių pateikti įrodymai patvirtina, kad elektros apskaitos prietaiso rodmenų pasikeitimo ir skolos susidarymo (1 226,55 Eur) faktas yra konstatuotas nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d., kai objekto savininkė buvo atsakovė.
10. Teismas nurodė, kad rašytinė nuomininko ir elektros energijos tiekėjo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir tai reiškia, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi (abonentu) laikytinas buto savininkas – atsakovė, kuriai, vadovaujantis bendrąja energijos pirkimo – pardavimo sutarties samprata ir energijos apmokėjimą reglamentuojančia CK 6.388 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, tenka prievolė atsiskaityti su elektros energijos tiekėju nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. už jai priklausančiam butui patiektą ir priskaičiuotą elektros energiją.
11. Teismas nustatė, kad nuomos sutartyje atsakovė ir trečiasis asmuo R. N. buvo susitarusios, kad pareiga mokėti mokesčius už suvartotą elektros energiją tenka nuomininkui. Teismas nurodė, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir tik tuo atveju abonento prievolė atsiskaityti pereina nuomininkui. Nuomininko su savininku sudarytoje nuomos sutartyje įrašytas įsipareigojimas tiesiogiai mokėti už elektrą elektros energijos tiekėjui ar su juo sudaryti elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį tokių padarinių nesukelia, todėl teismas atsakovės argumentus dėl netinkamo atsakovo atmetė kaip nepagrįstus.
12. Teismas pažymėjo, jog atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad Objekto pirkimo – pardavimo sutartyje R. N. patvirtino, jog iki šios sutarties pasirašymo dienos yra sumokėjusi visus eksploatacijos mokesčius, taip pat ir už elektros energiją (Buto pirkimo – pardavimo sutarties 4.3.2 punktas), nesudaro pagrindo kitaip vertinti šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, nes neturi jokios įtakos ieškovės kaip elektros energijos tiekėjos teisėtam reikalavimui buto savininkui atsiskaityti už nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. Objekte suvartotą elektros energiją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškinį tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naudą sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; netenkinus pirmojo prašymo, panaikinti 2022 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-627-981/2022 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino byloje nustatytos aplinkybės, jog nuo 1990 m. sausio 1 d. elektros energijos tiekimas į Butą yra nutrauktas, šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės atstovė nurodydama, jog 1990 metais elektros energijos tiekimas Butui buvo nutrauktas ir neatnaujintas, 2002 metais buvo pakeistas elektros energijos skaitiklis, o elektros energijos tiekimas Butui buvo atnaujintas tik 2019 m. lapkričio 29 d. Nustačius, kad buvo padarytas elektros energijos vartojimo taisyklių pažeidimas – savavališkas pasijungimas prie elektros tiekimo linijos ginče turi būti sprendžiamas ne skolos už elektros energijos suvartojimą grąžinimo, o žalos atlyginimo klausimas.
13.2. Apeliantė pažymėjo, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to, tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis turėjo būti nustatomas remiantis kitais, Taisyklėse nurodytais apskaičiavimo būdais, o ne Ataskaita, kuri sudaryta pagal nurašytus skaitiklio duomenis, kuris neužfiksavo tikrojo suvartoto elektros energijos kiekio.
13.3. Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į ieškovės nepakankamą apdairumą ir rūpestingumą, t. y. nuo 1990 m. sausio 1 d. nutraukus elektros energijos tiekimo į Butą, ieškovė ilgą laiką nesidomėjo savo elektros energijos tiekimo įrenginiais ir teikiamomis paslaugomis ir ieškovė tik 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. SD-2020 410 „dėl skolos už elektros energiją priteisimo“ kreipėsi į atsakovę, nurodydama apmokėti nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 8 d. susidariusią 1 226,55 Eur skolą už Butui, į kurį elektros energija visai neturėjo būti tiekiama. Taigi, ieškovės nuostolių, patirtų dėl to neteisėto elektros energijos vartojimo, dydį lėmė ir pačios ieškovės didelis neatsargumas, todėl yra pagrindas 50 proc. sumažinti nuostolių atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalis).
13.4. Vertinant tinkamo atsakovo byloje aspektą, apeliantė pažymi, jog 2014 m. rugsėjo 3 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, Butas išnuomotas R. N. ir jos šeimos nariams. Sutarties 31 punkte įtvirtinta, jog nuomininkas moka komunalinius mokesčius ir mokesčius už patalpoms tiekiamą energiją (šilumos, elektros), dujas, šaltą ir (ar) karštą vandenį pastato administracijos ir (ar) paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog buvo sudaryta nuomos sutartis, kuriose aiškiai išreikšta nuomotojo pareiga mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius bei kitus sutartyje nurodytus mokesčius, įskaitant elektros energijos tiekimą, teigtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė pasinaudojo teise, nuomos sutartyje sulygti, kad šias išlaidas apmoka nuomininkas, šių mokesčių neįtraukiant į buto nuomos mokestį. Taigi, vien šios sutarties pagrindu nuomininkui tenka pareiga tiek teisės aktų nustatyta tvarka, tiek sutarčių nuostatų pagrindu mokėti mokesčius už tiekiamą elektros energiją.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ignitis“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Ieškovės teigimu, tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio, suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo ar subjekto, atsiskaičiusio su tiekėju už kito asmens neteisėtai vartotą elektros energiją, patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais. Šiuo atveju elektros energija buvo vartojama per elektros apskaitos prietaiso rodmenis (toliau – EAP), visa suvartota elektros energija apskaityta.
14.2. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės skola buvo nustatyta pagal EAP. Apskaitos prietaisų panaudojimas yra reglamentuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų, todėl energijos tiekėjas, įrengdamas vartotojui apskaitos prietaisą ir rinkdamas duomenis apie skolą už suvartotą energiją pagal energijos apskaitos prietaisą, privalo jų laikytis. Matavimo priemonių panaudojimas pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus gali sudaryti pagrindą konstatuoti, jog jų pagalba gauti duomenys yra neteisėti ir todėl nevertintini kaip įrodymai konkrečioje byloje. Tačiau atsakovė neginčijo, jog apskaitos prietaisas veikė netinkamai ar buvo naudojamas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
14.3. Ieškovė nurodė, kad atsakovei priklausančio buto nuomininkas nebuvo sudaręs sutarties su ieškove. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, aiškinant Taisyklių 100 punktą kartu su 20 punktu, darytina išvada, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku būtų sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovė nėra sudariusi rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove, tačiau atsakovei priklausančiame bute esantys elektros energiją naudojantys įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie elektros tinklų ir įrengtas elektros energijos apskaitos prietaisas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
19. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
20. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „Ignitis“ tiekia elektros energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris skolos susidarymo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. priklausė atsakovei.
21. Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. patvirtina, kad elektros energijos tiekimas (duomenys neskelbtini) 1990 m. sausio 1 d. buvo atjungtas (Skaitliuko Nr. 5407645), atnaujintas tik 2019 m. lapkričio 29 d. Iš pateiktos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2014 m. rugsėjo 3 d. sudarė su R. N. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.5 punktas patvirtina, kad Objekte elektra yra, o 31 punktas nustatė, kad nuomininkas moka mokesčius už patalpoms tiekiamą šaltą ir šiltą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir teikiamas komunalines paslaugas pastato administracijos ir (ar) paslaugų teikėjų nurodytais terminais ir tvarka.
22. Vilniaus miesto savivaldybė 2019 m. spalio 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8-7431 butą (duomenys neskelbtini) pardavė buto nuomininkei R. N., o ši 2019 m. spalio 15 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6453 pardavė butą (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims. Atsakovė pateikė 2019 m. spalio 3 d. buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau priėmimo-perdavimo aktas prie pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo nepridėtas. Elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenys (09669 kWh) užfiksuoti pagal 2019 m. lapkričio 28 d. trečiojo asmens prašymą ieškovui atnaujinti elektros energijos tiekimą.
23. Taigi, byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už sunaudotą elektros energiją, tiektą į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
24. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje nustatytos aplinkybės, jog nuo 1990 m. sausio 1 d. elektros energijos tiekimas į Butą yra nutrauktas, o elektros energijos tiekimas Butui buvo atnaujintas tik 2019 m. lapkričio 29 d. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas elektros energijos vartojimo taisyklių pažeidimas – savavališkas pasijungimas prie elektros tiekimo linijos ginče turi būti sprendžiamas ne skolos už elektros energijos suvartojimą grąžinimo, o žalos atlyginimo klausimas.
25. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taip pat taikomos sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis).
26. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo jurisprudencijoje yra įtvirtinęs nuostatą, kad Taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos, nes jos patvirtintos vykdant Energetikos įstatymą ir Vyriausybės pavedimą. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.
27. CK 6.383 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.387 straipsnio 1 dalis nustato, kad abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitų įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją.
28. Vadovaujantis Taisyklių 103 p. suvartotos elektros energijos kiekis yra apskaitomas pagal EAP rodmenis. CK 6.388 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.
29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio, suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo ar subjekto, atsiskaičiusio su tiekėju už kito asmens neteisėtai vartotą elektros energiją, patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012).
30. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodinėjant elektros energijos vartotojo skolą, energijos apskaitos prietaisų rodmenys yra viena iš pagrindinių ir svarbiausių įrodinėjimo priemonių (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-197-642/2020 ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovės skola buvo nustatyta pagal Skaitliuko Nr. 5407645 rodmenis (rodmenų skirtumą nuo 2015 m. spalio 20 d. iki nuo 2019 m. lapkričio 26 d.). Suvartotos elektros energijos apskaitos prietaisų panaudojimas yra reglamentuotas įstatymų ir kitų teisės aktų, todėl elektros energijos tiekėjas, įrengdamas vartotojui elektros apskaitos prietaisą ir rinkdamas duomenis apie skolą už suvartotą elektros energiją pagal elektros apskaitos prietaisą, privalo jų laikytis. Nustačius vartotojo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elementų pažeidimus ir (ar) Taisyklių 79, 131.18, 131.20, 131.21 ir(ar) 132.11, 132.13, 132.14 punktuose nurodytus pažeidimus, operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo, dalyvaujant vartotojui ar jo atstovui, surašo Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą (Taisyklių 2 priedas), kuriame nurodomas Taisyklių pažeidimas, jo vieta ir aplinkybės. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, 2019 m. lapkričio 29 d. atlikto patikrinimo metu (užduotis Nr. 72765409) nustatyta, kad elektros energija tiekiama per apskaitos prietaisą (elektros skaitiklio gnybtų dangtelis nebuvo pažeistas), todėl surašyti pažeidimo aktą nebuvo pagrindo, nes vartojama elektros energija buvo apskaitoma, jokių pažeidimų nefiksuota. Be to, atsakovė neginčijo, jog apskaitos prietaisas veikė netinkamai ar buvo naudojamas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Byloje duomenų, kurie pagrįstų elektros apskaitos prietaiso nepatikimumą, nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl savavališko pasijungimo prie elektros tiekimo linijos ir atitinkamai, jog šioje byloje turėtų būti sprendžiamas ne skolos už elektros energijos suvartojimą grąžinimo, o žalos atlyginimo klausimas, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
31. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje nustatytos aplinkybės, jog nuo 1990 m. sausio 1 d. elektros energijos tiekimas į Butą yra nutrauktas. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Objekto Priėmimo-perdavimo akto atsakovė teismui nepateikė, nes pagal esamą faktinę situaciją (nuomotas ir parduotas Objektas esant nutrauktam elektros energijos tiekimui) labiau tikėtina, kad realaus Objekto perdavimo trečiajam asmeniui R. N. (jos atstovui) nebuvo: atsakovė, prieš parduodama Objektą (Butą), nepatikrino ir nenustatė, kokia yra reali situacija su Objektui tiekiama elektros energija. Pažymėtina, kad šalių pateikti įrodymai patvirtina, kad elektros apskaitos prietaiso rodmenų pasikeitimo ir skolos susidarymo (1 226,55 Eur) faktas yra konstatuotas 2015 m. spalio 20 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d., kai Objektas objekto savininkė buvo atsakovė. Pažymėtina, jog iš pateikto 2019 m. gegužės 8 d. Buto patikrinimo akto, kuriame fiksuoti elektros skaitiklio parodymai, matyti, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nedisponavo duomenimis apie elektros energijos Objektui (Butui) nutraukimą. Taigi, pati atsakovė prieš parduodama Butą nepatikrino realios situacijos dėl tiekiamos elektros energijos, o vien tai, kad elektros energija nuo 1990 m. sausio 1 d. buvo nutraukta, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė nėra atsakinga už jai priklausančiam Butui tiektą elektros energiją.
32. Taip pat apeliantės teigimu, tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Tačiau kaip jau buvo minėta, elektros energija buvo tiekta per apskaitos prietaisus ir byloje nėra duomenų, kad apskaitos prietaisai buvo sugadinti, todėl minėti apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
33. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės nepakankamą apdairumą ir rūpestingumą, t. y. nuo 1990 m. sausio 1 d. nutraukus elektros energijos tiekimo į Butą, ieškovė ilgą laiką nesidomėjo savo elektros energijos tiekimo įrenginiais ir teikiamomis paslaugomis, tačiau pažymėtina, jog pati atsakovė, įvertinus ir tai, kad 2014 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta su R. N. atsakovei priklausančio Buto Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.5 punktas patvirtina, kad Objekte elektra yra, taip pat nesidomėjo dėl elektros tiekimo jai priklausančiame ir išnuomotame bute. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pati atsakovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga.
Dėl nuomos sutarties sąlygų
34. Apeliantė nurodo, jog buvo sudaryta nuomos sutartis, kurioje aiškiai išreikšta nuomotojo pareiga mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius bei kitus sutartyje nurodytus mokesčius, įskaitant elektros energijos tiekimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantė pasinaudojo teise, nuomos sutartyje sulygti, kad šias išlaidas apmoka nuomininkas, šių mokesčių neįtraukiant į buto nuomos mokestį. Apeliantės teigimu, vien šios sutarties pagrindu nuomininkui tenka pareiga tiek teisės aktų nustatyta tvarka, tiek sutarčių nuostatų pagrindu mokėti mokesčius už tiekiamą elektros energiją.
35. Pažymėtina, jog elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 20 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raštiškam sutikimui ir kitoms taisyklėse nurodytoms sąlygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo - pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo - pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-163/2013, Nr. 3K-3-200/2014).
36. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019 nurodyta, jog kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, <...> aiškindamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 83 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014).
37. Apeliantei vertinant tinkamos atsakovės byloje aspektą, pažymėjo, jog 2014 m. rugsėjo 3 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), Butas išnuomotas R. N. ir jos šeimos nariams. Sutarties 31 punkte įtvirtinta, jog nuomininkas moka komunalinius mokesčius ir mokesčius už patalpoms tiekiamą energiją (šilumos, elektros), dujas, šaltą ir (ar) karštą vandenį pastato administracijos ir (ar) paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien Buto nuomos sutarties sudarymas neatleidžia buto savininko nuo pareigos atsiskaityti su ieškove už tiektą elektros energiją. Buto valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų, negali apriboti ieškovės teisių ir teisėtų interesų ginčo atveju gauti atlygį iš buto savininko (atsakovės) už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, kadangi ieškovė nėra minėtų teisinių santykių tarp atsakovės ir trečiojo asmens dalyvis. Kaip nurodė kasacinis teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti ir nėra skirta šalių teisėms ir pareigoms pagal (elektros) energijos pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp (elektros) energijos tiekėjo ir buto savininko, modifikuoti.
38. Taigi, nuomininko su savininku sudarytoje nuomos sutartyje įrašytas įsipareigojimas tiesiogiai mokėti už elektrą elektros energijos tiekėjui ar su juo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tokių padarinių nesukelia. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nesant rašytinės nuomininkės ir elektros energijos tiekėjo sutarties, apeliacinio skundo argumentai dėl nuomos sutarties sąlygų, susijusių su nuomininkės įsipareigojimais atsiskaityti komunalinių paslaugų teikėjais, mokėti mokesčius už elektros energijos tiekimą, dėl faktinio naudojimosi paslaugomis, aplinkybės, susijusios su apmokėjimu iki skolos susidarymo pradžios ir pan., nepanaikina buto savininko prievolės atsiskaityti už patiektą elektros energiją. Dėl šios priežasties aukščiau nurodyti apeliantės argumentai taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
39. Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
41. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tačiau ieškovė nepateikė prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, dėl to šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesvarstomas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
43. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Vaclovas Paulikas