Baudžiamoji byla Nr. 2K-591-303-/2015

Teisminio proceso Nr. 1-05-1-08001-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.5.2;

1.1.8;

1.2.29.1;

1.2.29.3;

1.2.29.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Olego Fedosiuko ir pranešėjos Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. M. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 302¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, 302¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 302 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. kovo 3 d. iki 2011 m. kovo 4 d. ir laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. spalio 8 d.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, kuria nuteistojo N. M. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Šioje byloje taip pat nuteisti D. D., A. J. ir D. I., tačiau kasaciniai skundai dėl jų nepaduoti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

N. M. pagal BK 302 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. J., per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laikotarpį iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir nuomojamame bute Kaune, (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį įvairių fizinių asmenų dokumentų – dešimt Lietuvos Respublikos piliečių pasų, tris išrištus be duomenų lapų Lietuvos Respublikos piliečių pasus, Lenkijos Respublikos piliečio pasą, Norvegijos piliečio pasą, devynių Lietuvos Respublikos pasų 1, 2–31, 32 ir vieno Lietuvos Respublikos paso 1, 2 puslapius, šešiasdešimt septynis Lietuvos Respublikos piliečių pasų duomenų lapus, Nyderlandų karalystės paso duomenų lapą, dvi Lenkijos Respublikos asmens tapatybės korteles, Didžiojoje Britanijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lenkijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, Norvegijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, keturis Vokietijos Federacinės Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo blankus, du Olandijoje išduotus vairuotojo pažymėjimus.

N. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kartu su A. J. ir D. I. subūrė organizuotą grupę didelio kiekio netikrų asmens tapatybės, banko kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų pagaminimui arba didelio kiekio tikrų asmens tapatybės, banko kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų suklastojimui, panaudojimui ar realizavimui ir, iš anksto pasiskirstę vaidmenimis, susitarė, kad A. J. suderins su nenustatytais asmenimis užsakymus dėl didelio kiekio netikrų dokumentų pagaminimo arba didelio kiekio tikrų dokumentų suklastojimo, pasirūpins asmenų nuotraukomis, anketiniais duomenimis, dokumentų blankais, ruošinių formomis ir atsiskaitymo už jų pagaminimą arba suklastojimą bei jų realizavimo modelį ir toliau vadovaus organizuotos grupės nariams, kad N. M. vykdys A. J. nurodymus ir pagal nenustatytų asmenų užsakymus, D. I. sumaketavus bei paruošus klastojamų dokumentų ruošinius, pagamins arba suklastos didelį kiekį dokumentų, kad D. I. pagal A. J. nurodymą sumaketuos bei paruoš klastojamų dokumentų ruošinius ir juos perduos A. J. dokumentams pagaminti ar suklastoti. Įgyvendindamas parengtą nusikalstamos veikos planą, N. M. nuo 2010 m. pradžios, tiksliau nenustatytu laiku, iki 2011 m. kovo 2 d., turėdamas tikslą pagaminti didelį kiekį netikrų asmens tapatybės, banko kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų, nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų įsigijo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės, banko kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ir juos laikė nuomojamame bute, Kaune, (duomenys neskelbtini). Vykdydamas A. J. nurodymus, D. I. savo kompiuteriu sumaketavus ir paruošus reikalingų pagaminti dokumentų formas, pagal iš anksto įsigytus įvairių asmenų anketinius duomenis, nuotraukas, minėtame nuomojamame bute pagamino keturias Lietuvos Respublikos asmens tapatybės korteles skirtingų asmenų vardu, Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, du Didžiosios Britanijos vairuotojo pažymėjimus skirtingų asmenų vardu, Danijos vairuotojo pažymėjimą, keturis Norvegijos vairuotojo pažymėjimus vieno asmens vardu, du Olandijos piliečio paso duomenų lapus vieno asmens vardu, du Olandijos vairuotojo pažymėjimus skirtingų asmenų vardu, Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, dvi Lenkijos Respublikos asmens tapatybės korteles skirtingų asmenų vardu, dvi vieno asmens vardu ir penkias vieno asmens vardu su integruota savo paties nuotrauka, Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimą, dvi „American Express“, šešias „Visa HSBC“ ir vieną „MasterCard“ banko kortelę, vieno asmens vardu „Visa WBK“ banko kortelę, „Viza KB“ banko kortelę ir žinomai pagamintas netikras asmens tapatybės, banko korteles, pasus, vairuotojo pažymėjimus laikė A. J. bute Kaune, (duomenys neskelbtini), ir nuomojamame bute Kaune, (duomenys neskelbtini).

N. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe, suklastojo didelį kiekį tikrų Lietuvos Respublikos pasų ir juos gabeno bei realizavo, t. y. kartu su D. D., A. J. ir D. I. 2010 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, subūrė organizuotą grupę didelio kiekio tikrų Lietuvos Respublikos pasų suklastojimui, gabenimui ar realizavimui ir, iš anksto pasiskirstę vaidmenimis, susitarė, kad A. J. suderins su D. D. užsakymus ir organizuos didelio kiekio tikrų Lietuvos Respublikos pasų suklastojimo ir atsiskaitymo už jų suklastojimą bei jų gabenimo ir realizavimo modelį ir toliau vadovaus organizuotos grupės nariams, D. D. organizuos Gruzijos Respublikos piliečių nuotraukų, anketinių duomenų atsiuntimą į Lietuvos Respubliką ir jų perdavimą A. J., reikalingų Lietuvos Respublikos pasams suklastoti, ir atsiskaitymą už jų suklastojimą, N. M. vykdys A. J. nurodymus ir pagal D. D. užsakymą, D. I. sumaketavus bei paruošus klastojamų dokumentų ruošinius, suklastos didelį kiekį Lietuvos Respublikos pasų, D. I. pagal A. J. nurodymą sumaketuos bei paruoš klastojamų dokumentų ruošinius ir juos perduos A. J. pasams suklastoti. Įgyvendinant parengtą nusikalstamos veikos planą, A. J. nuo 2010 m. pradžios iki 2011 m. kovo 2 d. iš D. D. priėmė užsakymą suklastoti septynis Lietuvos Respublikos piliečių pasus, suderino įvairių Gruzijos Respublikos piliečių nuotraukų ir anketinių duomenų pristatymą bei atlygio už suklastotus tikrus Lietuvos Respublikos piliečių pasus dydį – 7500 Lt (2172,15 Eur) sumą. Vykdydamas A. J. nurodymus, D. I. pagal iš D. D. gautus įvairių Gruzijos Respublikos piliečių anketinius duomenis ir nuotraukas tiksliai nenustatytu laiku kompiuteriu sumaketavo ir paruošė reikalingų pagaminti dokumentų formas ir jas perdavė N. M., kuris, turėdamas  nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų iš anksto įsigytą didelį kiekį tikrų Lietuvos Respublikos pasų, laikomų nuomojamame bute Kaune, (duomenys neskelbtini), suklastojo septynis Lietuvos Respublikos piliečių pasus, iš jų pašalindamas asmenų, kuriems šie pasai buvo išduoti, duomenis ir juose nurodydamas neteisingus duomenis, kad jie išduoti kitiems asmenims, ir 2011 m. kovo 2 d., apie 16.00 val., didelį kiekį žinomai suklastotų tikrų Lietuvos Respublikos piliečių pasų kartu su A. J. gabeno iki prekybos centro „Mega“ Kaune, Islandijos gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelės, kur juos realizavo perduodamas D. D.

N. M. pagal BK 302¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku įsigijo ir nuomojamame bute Kaune, (duomenys neskelbtini), laikė įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas netikriems arba tikriems dokumentams klastoti: mechaninį įrenginį raidėms ant plastikinių kortelių iškelti, popieriaus pjaustyklę, du mechaninius laminavimo įrenginius, elektrinį laminavimo įrenginį, kopijavimo–spausdinimo aparatą „Canon“, ultravioletinių spindulių lempą „UV-test”, kuriais, vykdydamas A. J. nurodymus, šiame bute pagamino netikrus ar suklastojo tikrus dokumentus.

N. M. pagal BK 302¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. balandžio iki 2012 m. spalio 8 d. nuomojamame bute Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), laikė įrangą ir priemones, tiesiogiai skirtas ir pritaikytas netikriems ir tikriems dokumentams klastoti: nešiojamą kompiuterį „eMachines G725”, laminavimo apartą „Ofitech”, skenerį–skaitytuvą „Epson GT-S620/GT-S630”, skenerį–skaitytuvą „Canon Pixma“, du indelius su pigmentiniais milteliais, švirkštą su liuminescenciniu skysčiu, įrankius smulkiems ir miniatiūriniams darbams, klišę – medinį rėmelį su audiniu, ant kurio buvo skiriamieji ženklai, spausdinami ant dokumentų, aparatą „Opus“ dokumentų kraštams užapvalinti, popieriaus pjaustytuvą „Paper Cutter“, dvidešimt šešis A4 formato laminuotus lapus su dokumentų hologramomis, kol šią įrangą ir priemones kratos metu surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

N. M. pagal BK 302 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. balandžio iki 2012 m. spalio 8 d. iš nenustatytų asmenų, nenustatytoje vietoje, ne daugiau kaip per šešiasdešimt keturis kartus, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir nuomojamame bute Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį įvairių fizinių asmenų dokumentų: Lietuvos Respublikos piliečio pasą, penkiasdešimt dviejų Lietuvos Respublikos piliečių pasų antrųjų viršelių su asmens duomenimis puslapius, keturių Lietuvos Respublikos piliečių pasų dalis ir jų lapus su Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos vizomis, Lietuvos studento pažymėjimą, Vokietijos Federacinės Respublikos asmens tapatybės kortelę, Vokietijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimą, dviejų Danijos Karalystės pasų lapus su asmens duomenimis, Danijos Karalystės vairuotojo pažymėjimą, elektroninę banko mokėjimo kortelę „VISA elektron”, kol juos kratos metu surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Be to, N. M. nuo 2011 m. balandžio iki 2012 m. spalio 8 d. iš nenustatytų asmenų, nenustatytoje vietoje, ne daugiau kaip per tris kartus, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir 2012 m. spalio 8 d. automobiliu „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno fizinių asmenų dokumentus: Norvegijos Karalystės vairuotojo pažymėjimą, Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, kol 2012 m. spalio 8 d. 14.00 val. Kalvarijos savivaldybėje, Salaperaugio kaime, juos surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

N. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. balandžio iki 2012 m. spalio 8 d. nuomojamame bute Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), pasikėsino suklastoti dvi Lietuvos Respublikos asmens tapatybės korteles, įrašydamas kito asmens kodą ir įklijuodamas kitų asmenų nuotraukas, pasikėsino suklastoti aštuonis Lietuvos Respublikos pasus, įklijuodamas kito asmens nuotrauką, nurodydamas, kad pasas išduotas kito asmens vardu, įrašydamas tikrovės neatitinkantį asmens kodą, suklastojo, atspausdindamas kito asmens kodą, įklijuodamas kito asmens nuotrauką, nurodydamas, kad vairuotojo pažymėjimai išduoti kitų asmenų vardu, ir laikė du Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus, suklastojo, atspausdindamas kito asmens kodą, įklijuodamas kito asmens nuotrauką, ir laikė Lietuvos Respublikos piliečio pasą. 2012 m. spalio 8 d. suklastotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą automobiliu „Mazda 323“ gabeno iš Kauno rajono į Kalvarijos savivaldybę, Salaperaugio kaimą, kol 2012 m. spalio 8 d. 14.00 val. juos surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Kasaciniu skundu nuteistasis N. M. prašo pakeisti teismų sprendimus ir sušvelninti paskirtą bausmę arba paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Kasatorius teigia, kad teismai į jam paskirtos bausmės laiką įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. kovo 3 d. iki 2011 m. kovo 4 d., bet jis laikinajame sulaikyme išbuvo nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 4 d., tai patvirtina ir bylos dokumentai.

Kasatorius mano, kad veikos padarymas organizuota grupe nuosprendyje nustatytas tik formaliai, nes nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių kaltinamųjų ilgesnius glaudesnius ryšius, išankstinį susitarimą daryti nusikaltimą, veiksmų pasiskirstymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius, D. D. ir D. I. vienas kito nepažinojo. Byloje nėra duomenų, kad A. J. ir D. I. tarpusavyje ar su kasatoriumi būtų intensyviai bendravę, susitikinėję ir taręsi ar planavę daryti nusikaltimą. Byloje nustatyta, kad veiksmai buvo atliekami iš eilės, kiekvienas iš nuteistųjų atliko savo dalį darbų klastojant dokumentus, dėl to jų veika turėjo būti kvalifikuota, kaip padaryta bendrininkų grupe.

Kasatorius teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas už nusikaltimui naudotos įrangos įgijimą ir laikymą, nes teismai ignoravo parodymus, kad įranga A. J., kuris tai patvirtino.

Kasatorius pažymi, kad paskirta reali tokio dydžio laisvės atėmimo bausmė neatitinka visuomenės interesų, yra aiškiai per griežta ir prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nes teismai neatsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei jo asmenybę apibūdinančius bylos duomenis ir nukrypo nuo teismų praktikos skiriant bausmes tokios kategorijos bylose. Kasatorius pažymi, kad per šį suėmimo laikotarpį jis ne kartą buvo skatintas, jam įteikti padėkos raštai, diplomai, tęsia mokslus tardymo izoliatoriuje, turi mažametį 2012 m. gimusį sūnų, taip pat galimybę įsidarbinti. Skiriant kardomąsias priemones, teismas šiuo klausimu pasisakė, pripažindamas, kad kasatorius nori integruotis į socialinį gyvenimą, apibūdinamas teigiamai, jo elgesys gerėja, tačiau apkaltinamajame nuosprendyje į tai nebuvo atsižvelgta.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į nuteistojo N. M. kasacinį skundą prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad teismai teisingai įvertino bylos įrodymus ir nustatė, kad A. J. derindavo su D. D. ir nenustatytais asmenimis užsakymus dėl didelio kiekio netikrų dokumentų pagaminimo arba didelio kiekio tikrų dokumentų suklastojimo, rūpindavosi asmenų nuotraukomis, duomenimis, dokumentų blankais, ruošinių formomis ir atsiskaitymu už jų pagaminimą ar suklastojimą, kurdavo jų gabenimo ir realizavimo modelį, vadovavo kitiems organizuotos grupės nariams, N. M. vykdė A. J. nurodymus pagal nenustatytų asmenų užsakymus, D. I. maketuodavo bei ruošdavo klastojamų dokumentų ruošinius ir juos perduodavo A. J., D. D. organizavo Gruzijos Respublikos piliečių nuotraukų, anketinių duomenų atsiuntimą į Lietuvos Respubliką ir juos perduodavo A. J., kratos bute, kurį nuomojosi N. M. ir A. J., metu buvo rasti ir paimti įvairių Lietuvos Respublikos piliečių pasų tikri duomenų lapai, įvairių šalių vairuotojų pažymėjimai, banko kortelių ruošiniai, Lietuvos Respublikos piliečių pasų lapai, Olandijos, Lenkijos, Norvegijos piliečių pasai bei įranga dokumentams klastoti. Taigi  A. J. ir kitų nuteistųjų veiksmai buvo derinami, darydami nusikalstamas veikas, jie turėjo konkrečius vaidmenis ir kiekvienas žinojo, kokius veiksmus turi atlikti. Nors D. D. tiesiogiai nebendravo su D. I. ir N. M., bet jo užsakymus teikdavo A. J., kuris padalindavo pinigus. Įvertinę nurodytas aplinkybes abiejų instancijų teismai teisingai konstatavo, kad minėti asmenys veikė organizuota grupe. Veikos kvalifikavimui pagal BK 3021 straipsnį nėra svarbus įrangos, skirtos dokumentams klastoti, įgijimo momentas, taip pat nesvarbu, kam ji priklauso nuosavybės teise, pakanka, kad asmuo minėtą įrangą tiesiog laikytų, taigi teismai teisingai įvertino šios nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Nuteistajam N. M., atsižvelgę į tai, kad jis padarė septynis apysunkius nusikaltimus, iš kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, anksčiau buvo teistas, nusikalstamas veikas darė ir ikiteisminio tyrimo metu, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad dalį nusikalstamų veikų padarė veikdamas bendrininkų grupe, o lengvinančia – kad prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų, teismai paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistojo N. M. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme nuostatos reiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išdėstytos išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–173/2013, 2K-313/2013, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Dėl to kasatoriaus skundo teiginiai, kad jis nepagrįstai nuteistas už nusikaltimui naudotos įrangos įgijimą ir laikymą, grindžiami ne teisiniais argumentais, o iš esmės savo kaltės neigimu, kitokių nei teismų sprendimais nustatytų faktinių aplinkybių dėstymu. Šie kasacinio skundo argumentai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, dėl to paliekami nenagrinėtini.

Dėl BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų. Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo, į priemonių numatymą, padedančių paslėpti nusikaltimo pėdsakus ir išvengti atsakomybės, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-301-924/2015).

Nagrinėjamoje byloje teismai savo sprendimuose išdėstė argumentus, kuriais remdamiesi pripažino, kad nuteistasis N. M. nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas organizuota grupe. Nusikalstami veiksmai dėl didelio kiekio tikrų dokumentų (pasų, asmens tapatybės kortelių, vairuotojo pažymėjimų, banko kortelių) suklastojimo, gabenimo ar realizavimo, dėl didelio kiekio netikrų  dokumentų (asmens tapatybės, banko kortelių, vairuotojo pažymėjimų, pasų) pagaminimo, laikymo tarp N. M. ir kitų nuteistųjų buvo derinami per A. J., su kuriuo jie visi kontaktavo, vykdė jo nurodymus, žinodami, kokius veiksmus kiekvienas iš grupės narių turi atlikti, siekiant bendro rezultato (pvz., A. J. vadovavo kitiems organizuotos grupės nariams, rūpinosi užsakymais dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų suklastojimo, atlygiu už tai, dokumentų blankais, ruošinių formomis, be to, gautus už šią veiklą pinigus padalindavo tarp grupės narių ir pan.; D. D. per A. J. teikė užsakymus dėl Lietuvos Respublikos piliečių tikrų pasų suklastojimo pagal jo pateiktus Gruzijos piliečių asmens duomenis ir nuotraukas ir kt.; D. I. maketavo ir ruošė reikalingų dokumentų formas; N. M. pagal šias formas su įranga, tiesiogiai skirta tikrų ar netikrų dokumentų klastojimui, gamino netikrus ir klastojo tikrus fizinių asmenų dokumentus, turėjo įsigijęs didelį kiekį tikrų fizinių asmenų, taip pat ir iš kitų valstybių (Olandijos, Lenkijos, Norvegijos), dokumentų (tapatybės, banko kortelių, pasų, jų lapų, vairuotojo pažymėjimų ir pan.)). Dėl to teismai teisingai konstatavo, kad N. M. veiksmai su kitais nuteistaisiais pagal tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos organizuotos grupės požymius. Kaip teisingai konstatuota skundžiamuose teismų sprendimuose, didelio kiekio tikrų dokumentų (pasų) klastojimo, gabenimo ar realizavimo, netikrų dokumentų (asmens tapatybės, banko kortelių, vairuotojų pažymėjimų ir pasų) gaminimo planas galėjo būti įgyvendintas ir buvo įgyvendinamas tik bendrais, iš anksto suderintais veiksmais. Organizuotos grupės požymio buvimo N. M. veikose negali paneigti ir jo skunde nurodytas argumentas, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis, D. D. ir D. I. tiesiogiai nepažinojo vieni kitų. Teisėjų kolegija pritaria teismų išvadai, jog nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamų veikų padarymo planą jie realizuoja bendrai.

Pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas keisti teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2013, 2K-86/2013, 2K-301-942/2015). Teisėjų kolegija, patikrinusi kasacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą žemesnės instancijos teismai nepažeidė.

Dėl nuteistajam N. M. paskirtos bausmės

              Kasatorius skunde nesutinka su jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės dydžiu, teigia, kad tokia bausmė neatitinka visuomenės interesų, yra aiškiai per griežta, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Todėl, kasatoriaus manymu, bausmė jam galėtų būti švelninama, be kita ko, ir paskiriant jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

              Pagal bendruosius bausmės skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-30/2014, 2K-492/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė paprastai skiriama asmeniui, teisiamam pirmą kartą už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), o BK 75 straipsnio nuostatos, be kita ko, gali būti taikomos, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

              Byloje nustatyta, kad N. M. padarė septynis apysunkius nusikaltimus valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų klastojimu, iš kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Šių nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis yra palyginti didelis. Nuteistasis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė didelį kiekį įvairių fizinių asmenų dokumentų, gamino taip pat didelius kiekius netikrų ir klastojo tikrus dokumentus, juos laikė, gabeno, turėdamas tikslą realizuoti; dalį nusikalstamų veikų (BK 300 straipsnio 3 dalis) N. M. padarė veikdamas organizuota grupe, ir tai teismas pagrįstai pripažino kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dalį nusikalstamų veikų, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, N. M. padarė vienas (BK 302 straipsnio 2 dalis, 3021 straipsnio dalis,  22 straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 3 dalis) arba bendrininkaudamas su A. J. (BK 302 straipsnio 2 dalis). Nusikalstami kasatoriaus veiksmai taip pat nebuvo ir atsitiktinio pobūdžio, jie buvo vykdomi tam tikrą laiką (nuo 2010 m. pradžios iki 2011 m. kovo 2 d. ir nuo 2011 m. balandžio iki 2012 m. spalio 8 d.), siekiant savanaudiškų tikslų (už atlygį). Be to, praeityje N. M. jau buvo teistas, o jam taikytas teisinę padėtį lengvinantis institutas (du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas), nepadarė pozityvaus poveikio, nepaveikė jo taip, kad daugiau nenusikalstų. Kita vertus, tai, kad N. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, įvertinęs visas, turinčias reikšmės bausmės skyrimui aplinkybes, pirmosios instancijos teismas N. M. už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu arba artima minimaliai, arba nesiekianti straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkio; subendrindamas bausmes, teismas taikė jų dalinio sudėjimo būdą. Taigi, įvertinusi visas prieš tai aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. M. paskirta sankcijose numatyta reali (ir tik reali) laisvės atėmimo bausmė (alternatyvi bausmė – areštas, numatyta tik dėl vienos BK 3021 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo) atitinka bausmės paskirtį, teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Nuteistojo N. M. prašymas švelninti jam bausmę, nes, jo nuomone, byloje reikšmingomis aplinkybėmis gali būti laikoma tai, kad per kardomojo kalinimo (suėmimo) laikotarpį jis ne kartą buvo skatintas (jam įteikti padėkos raštai, diplomai), mokosi, turi mažametį vaiką, esant galimybei bus įdarbintas, taip pat atmestinas. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apie jo pavyzdingą elgesį kardomojo kalinimo (suėmimo) metu, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nėra pagrindas švelninti paskirtą bausmę.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad į jam paskirtos bausmės laiką neteisingai  įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 361 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai, o klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo N. M. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                Dalia Bajerčiūtė                                                                                                  

Olegas Fedosiukas

Audronė Kartanienė