Civilinė byla  Nr. 2S-759-302/2013

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01011-2013-8

           Procesinio sprendimo kategorijos 94.5;  122.3; 122.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. pareiškimą dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo pagal LR Statybos įstatymo 28 str. 3 d., suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. G. kreipės į teismą su pareiškimu, prašydamas pratęsti 2012-03-02 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimu Nr. REI-00-120302-00080 ir 2012-08-30 sprendimu Nr. (23.29)RE-452 D. G. nustatytą savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą iki 2013 m. gegužės 31 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. G. pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi pateiktas pareiškimas turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teismo manymu, šis reikalavimas yra administracinio pobūdžio, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas D. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės-pareiškėjo pareiškimą priimti. Nurodo, kad LR Statybos įstatymo 28 str. 3 d. turinys nereglamentuoja į kokį teismą turėtų šiuo atveju kreiptis asmuo siekiantiems pasinaudoti šia teise. Pažymi, kad teismo nuoroda į LR ABTĮ 18 str. yra formali ir teisiškai nepagrįsta, kadangi apelianto manymu, jo skundas neatitinka nei vieno iš LR ABTĮ 15 str. 1 d. reglamentuotų administracinės kompetencijos teismo nagrinėjamų bylų. Nurodo, kad apeliantas nekelia reikalavimo dėl valstybės ar savivaldybės institucijų priimtų teisės aktų ar veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

      Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir jo teismingumo klausimus, teisingai nustatė ginčo šalis siejančių teisinių santykių pobūdį, tinkamai vadovavosi teismų praktika, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo D. G. pareiškimą kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi teismo vertinimu pareiškimu keliamas reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog toks pareiškimas nagrinėtinas administraciniame teisme. Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje yra keliamas reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo klausimas, o ne ginčijamas pats reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad šis klausimas yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl turėtų būti  sprendžiamas pagal Statybos įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nustatytas sąlygas. Kaip pažymėjo Specialioji teisėjų kolegija 2011 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2-31-3-00679-2011-5, pareiškime keliamo reikalavimo išsprendimas civiliniams teisiniams santykiams tiesioginės įtakos nedaro, todėl byla aptariamu atveju yra susijusi su viešojo administravimo sritimi, o tai reiškia, kad yra teisminga administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta byloje pagal G.K. prašymą dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo termino pratęsimo).

Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumą ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

 Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                      Romualda Janovičienė