Civilinė byla Nr. e2A-1353-259/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01253-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.; 2.6.8.5.; 2.6.8.11.1.; 3.2.4.3.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GLASS CON“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GLASS CON“ dėl draudiminės išmokos grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Abelas“, V. B..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu, skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „GLASS CON“ ieškovo naudai 938,74 Eur draudiminės išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 17). Nurodė, kad ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės VW TOUAREG v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą. Pagal draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2019-04-30, tačiau buvo sumokėta 2019-05-23. 2019-05-17 įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VOLVO v/n (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas UAB „GLASS CON“ priklausančios transporto priemonės VW TOUAREG v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo draudimo išmoką 938,74 Eur, dėl transporto priemonės VOLVO v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimų. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Šiuo pagrindu ieškovas reikalauja iš atsakovės grąžinti dėl transporto priemonės VOLVO v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimų išmokėtą draudimo išmoką.
2. Atsakovė UAB „GLASS CON“ atsiliepime į ieškinį, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 25-27). Nurodė, kad 2018-06-04 ieškovas ir atsakovė sudarė sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transportą, draudimo sutartį Nr. TPD (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis 1), pagal kurią ieškovas apdraudė transporto priemonę VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti bendrą 653,67 Eur sumą ieškovei tokia tvarka: 163,00 Eur iki 2018-06-12, 163,00 Eur iki 2018-09-12, 163,00 Eur iki 2018-12-12 ir 164,67 Eur iki 2019-03-12 dienos. Draudimo laikotarpis: nuo 2018-06-12 iki 2019-06-11 24.00 val. Taip pat ieškovas ir atsakovė 2018-06-04 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis 2), kuria ieškovas apdraudė atsakovės civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o už tai atsakovė įsipareigojo sumokėti 170,86 Eur draudimo įmoką ne vėliau kaip iki 2018-06-12, draudimo laikotarpis: nuo 2018-06-12 iki 2019-06-11 24.00 val. Atsakovė tinkamai vykdė abi Sutartis: 2018-06-08 atliko pavedimą, kuriuo sumokėjo 333,86 Eur sumą (pirmoji 163,00 Eur įmoka pagal Sutartį 1 ir 170,86 Eur įmoka pagal Sutartį 2), 2018-09-12 atliko 163,00 Eur antrąją įmoką pagal Sutartį 1, 2018-12-11 atliko 163,00 Eur trečiąją įmoką pagal Sutartį 1 ir 2019-03-06 atliko 164,67 Eur ketvirtąją ir paskutinę įmoką pagal Sutartį 1. 2019-03-25 transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu atsakovė perdavė naudotis transporto priemonę UAB „Abelas“. Apie tai atsakovė ieškovą informavo tinkamai 2019-04-30 pranešimu. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė nevėlavo sumokėti nei vienos įmokos už apdraustą transporto priemonę nei pagal Sutartį 1, nei pagal Sutartį 2. Atsakovė tinkamai ir laiku vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tuo tarpu už UAB „Abelas“ veiksmus atsakovė neatsako. Jeigu ir buvo sudaryta nauja sutartis tarp ieškovo ir UAB „Abelas“, o pastaroji nesumokėjo įmokos, tuomet šioje byloje turėtų būti pakeista atsakovė – vietoje UAB „GLASS CON“ atsakove turėtų tapti UAB „Abelas“. Be to, eismo įvykio metu transporto priemonę vairavęs V. B. niekaip nėra susijęs su atsakove. Tuo labiau, kad šis asmuo ir prisipažino eismo įvykio kaltininku, todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovė nurodyta kaip eismo įvykio kaltininkė visiškai neatitinka tikrovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „GLASS CON“ 938,74 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,00 Eur žyminio mokesčio ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą naudai (2 t., e. b. l. 1-6).
4. Teismas pažymėjo, kad TPVCAPD sutartis – rašytinė (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 4 punktas) atlygintinė sutartis. Tai – konsensualinė sutartis. Draudimo sutartis įsigalioja nuo joje nurodytos datos (TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas nustatytas nukentėjusio asmens interesais, nes, net ir draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos, draudikas privalės nukentėjusiajam mokėti draudimo išmoką. TPVCAPD 11 straipsnio 7 dalis nustato teisinę kompensuojamojo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui. Draudimo įmokos mokėjimas yra viena iš draudėjo pareigų ir ji turi būti vykdoma tinkamai pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė yra automobilio „VW Touareg“, v. n. (duomenys neskelbtini), savininkė, su kuria 2019 m. balandžio 30 d. buvo sudaryta aktuali draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pati atsakovė 2019 m. balandžio 30 d. buvo pateikusi ieškovei prašymą nutraukti draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nes pasikeitė draudimo rizika. Tą pačią dieną, dėl to paties automobilio „VW Touareg“, v.n. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta nauja (aktuali) draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sudarymą iniciavo UAB „Abelas“, būtent ir pateikusi atsakovės prašymą dėl draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo. Juo labiau, kad atsakovė 2019 m. kovo 25 d. transporto priemonės „VW Touareg“, v.n. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiuoju asmeniu UAB „Abelas“, be kita ko, susitarė, jog pirkėjas UAB „Abelas“ įsipareigoja per 24 val. po transporto priemonės „VW Touareg“, v.n. (duomenys neskelbtini), priėmimo apdrausi ją privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (Sutarties 3.5. punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius apie tai, jog ji neturėjo valios sudaryti naują draudimo sutartį. Vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 6 straipsnio 10 dalimi, įsigaliojus naujai draudimo sutarčiai, prieš tai dėl tos pačios transporto priemonės sudaryta draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė atsakovės argumentus, jog galiojo ankstesnė, t. y. 2018 m. birželio 4 d. įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Nors atsakovė teigė ir pateikė rašytinius įrodymus, jog automobilis „VW Touareg“, v.n. (duomenys neskelbtini), 2019-03-25 Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas ir 2019-03-25 Transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu buvo perduotas trečiajam asmeniui – UAB „Abelas“, todėl ir atsakomybė turi kilti UAB „Abelas“, teismas sprendė, kad tokie atsakovės argumentai nepagrįsti ir atmestini. Po minėtos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties ir perdavimo – priėmimo akto pasirašymo, transporto priemonės savininke liko atsakovė ir tai numatyta atsakovės su trečiuoju asmeniu UAB „Abelas“ sudarytoje 2019 m. kovo 25 d. pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 4.1.4.; 6.1. punktai). Taigi, trečiasis asmuo UAB „Abelas“, sudarius pirkimo – pardavimo sutartį netapo automobilio savininku, todėl už pareigą nustatytu terminu sumokėti draudimo įmoką atsakinga liko atsakovė. 2019 m. balandžio 30 d. įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės UAB „GLASS CON“, o vadovaujantis TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalimi, atsakovės vardu sutartį sudaręs atstovas yra vadinamas įstatyminiu atstovu. Draudėjas įsipareigojo sumokėti draudikui už suteikiamą draudimo apsaugą draudimo įmoką iki 2019 balandžio 30 d. (sutarties 4, 5 punktai). Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Abelas“ sudarytos 2019-03-25 Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties pažeidimai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamam ginčui teisinės reikšmės neturi tai, jog permoka atsakovei nebuvo grąžinta, nes duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi grąžinti, ar įskaityti nepanaudotą įmoką, o ieškovas būtų nesutikęs, byloje nepateikta. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir atsakovės argumentus, jog transporto priemonė „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 4 d. buvo apdrausta pagal draudimo sutartį Nr. TPD (duomenys neskelbtini) (Kasko sutartį), todėl eismo įvykio metu padarytą žalą galima padengti ir vadovaujantis šia sutartimi. Teismas nurodė, jog pagal minėtą Kasko sutartį draudžiamasis įvykis yra bet koks draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikęs įvykis, kurio metu dėl tiesioginio, staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės ar dėl gaisro, sprogimo buvo sugadinta, sunaikinta apdraustoji transporto priemonė, taip pat jei apdrausta transporto priemonė (jos dalis (-ys) buvo pavogta ar užvaldyta plėšimo būdu. Šiuo atveju dėl 2019 m. gegužės 17 d. įvykio buvo apgadinta ne apdraustoji, bet kita transporto priemonė, t. y. „VOLVO“, v/n (duomenys neskelbtini). Taigi, ginčui aktuali 2019 m. balandžio 30 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią draudimo įmoka nebuvo sumokėta laiku, nes įvykis įvyko 2019 m. gegužės 17 d., o draudimo įmoka sumokėta 2019 m. gegužės 23 d.
8. Teismas pažymėjo, kad draudimo įmokų mokėjimo tvarkos pažeidimas kvalifikuojamas kaip draudėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ir tai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtą sumą. Esminė sąlyga TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nurodytai normai taikyti, yra draudimo įmokos nesumokėjimas iki sutartyje nustatyto termino ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas. Todėl nustatęs, kad įmoka nustatytu terminu nebuvo sumokėta, o 2019 m. gegužės 17 d. įvyko draudiminis įvykis, dėl kurio ieškovė išmokėjo 938,74 Eur dydžio draudimo išmoką, teismas sprendė, jog ieškovas įgijo teisę regreso tvarka išieškoti minėtą sumą iš atsakovės, kaip automobilio savininkės ir priteisė ieškovui iš atsakovės 938,74 Eur dydžio draudimo išmoką.
9. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkinus ieškinį teismas sprendė, kad iš atsakovės ieškovui priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
10. Teismui ieškinį patenkinus pilnai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „GLASS CON prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (2 t., e. b. l. 16-22). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas ir atsakovė sudarė 2019-04-30 įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šiuo atveju nebuvo atsakovės valios tokiai sutarčiai sudaryti. Byloje nėra duomenų, kad viena iš šalių būtų pateikusi ofertą, o kita šalis – akceptą. Nėra ir atsakovės parašo ant 2019-04-30 sutarties. Tarp šalių nevyko joks susirašinėjimas, kurio metu atsakovė būtų išreiškusi valią sudaryti naują draudimo sutartį. Atsakovė 2019-04-30 tik nurodė, kad prašo nutraukti 2018-06-04 įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas į šį atsakovės el. laišką nieko neatsakė, niekaip neinformavo, ar sutinka nutraukti 2018-06-04 sutartį. Be to, net jeigu ir būtų buvusi nutraukta 2018-06-04 sutartis, atsakovė turėjo teisę rinktis kitą draudimo bendrovę analogiškai sutarčiai sudaryti. Taigi, imperatyvi nuostata, kad transporto priemonės savininkas negali pasirinkti sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį ar ne, neįpareigojo atsakovės sudaryti tokią sutartį būtent su ieškovu. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad atsakovės parašo nėra ir ant 2018-06-04 sutarties, tačiau prieš sudarant 2018-06-04 sutartį atsakovė aiškiai išreiškė valią ją sudaryti, t. y. kreipėsi į ieškovą tiek žodžiu, tiek raštu, tarp šalių vyko derybos dėl sutarties sąlygų, kurios buvo suderintos tarpusavyje, todėl tokia 2018-06-04 sutartis buvo sudaryta įgyvendinus CK numatytus reikalavimus.
11.2. Atsakovė laiko, kad eismo įvykio metu galiojo 2018-06-04 Sutartis, kadangi ieškovas nebuvo patvirtinęs jos nutraukimo. Atsakovė buvo sumokėjusi draudimo įmokas už visus metus, todėl 2018-06-04 sutartis turėjo galioti iki 2019-06-11. Nesuprantama, iš kur atsakovė turėjo žinoti, kad 2018-06-04 sutartis nutrūko, jeigu ieškovas tokio patvirtinimo nepateikė, o atsakovė neišreiškė jokios valios naujai sutarčiai sudaryti. Tuo labiau, kad atsakovė nurodė ne nutraukianti 2018-06-04, o tik prašanti nutraukti 2018-06-04 sutartį, vadinasi laukė ieškovo patvirtinimo, tačiau jo nesulaukė. Be to, atsakovei nebuvo įteikti pati 2019-04-30 sutartis, PVM sąskaita faktūra su apmokėjimui reikalinga informacija, 2019-04-30 mokėjimo pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-09-25 pretenzija dėl 938,74 Eur sumos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini). Toks ieškovo elgesys apskritai yra nesąžiningas ir piktybiškas, kadangi ieškovas be atsakovės žinios sukūrė 2019-04-30 sutartį.
11.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2019-04-30 sutartį atsakovės vardu sudarė UAB „Abelas“, remdamasis UADBB MAMA LT draudimo brokerio E. J. rašytiniais paaiškinimais apie UAB „Abelas“ vardu veikusį T.. Tuo tarpu uždaroji akcinė bendrovė sandorius sudaro per savo vadovą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalis). Kadangi UAB „Abelas“ vadovas nuo 2018-12-05 iki pat šiol yra A. Ž., nesuprantama, kas toks yra asmuo, vardu T., kuris neatskleidė net savo pavardės, taip pat nėra duomenų, kad toks asmuo būtų veikęs pagal įgaliojimą. Atsakovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl šios situacijos ištyrimo, kuomet jos vardu buvo suklastotas dokumentas atsakovei apie tai net nežinant ir panaudotas civilinėje apyvartoje, o tai padarė su atsakove nesusiję asmenys, kurių atsakovė net nepažįsta. Iškėlus baudžiamąją bylą ir atitinkamus asmenis pripažinus kaltais, o apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą, būtų pagrindas atnaujinti teisminį procesą šioje byloje.
11.4. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis E. J. rašytiniais paaiškinimais, taip pat padarė grubų civilinio proceso taisyklių pažeidimą. CPK 192 straipsnio 8 dalis numato, kad rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina. Šiuo atveju E. J. parodymai buvo užfiksuoti ne notaro akivaizdoje, jų notaras nepatvirtino, juose nėra nurodyta data, taip pat nenurodyta, kokį ryšį E. J. turi su ieškovu, kadangi E. J. pasirašo kaip UADBB MAMA LT brokeris, o atsakovė nėra turėjusi reikalų su UADBB MAMA LT įmone. Pirmosios instancijos teismas galėjo vertinti E. J. parodymus tik iškvietus jį liudyti į teismo posėdžių salę, tačiau to nebuvo padaryta.
11.5. Atsakovė kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad teisiškai nereikšminga, jog už anksčiau laiko neva nutrauktą 2018-06-04 sutartį ieškovas negrąžino nepanaudotos draudimo įmokos, nes to neprašė atsakovė. TPVCAPDĮ 7 straipsnio 1 dalis numato, kad draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas. Taigi įstatyme yra įtvirtinta prievolė draudimo bendrovei grąžinti draudimo įmoką už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu draudėjas atsisako draudimo sutarties. Atsakovė už 2018-06-04 sutartį laiku ir tinkamai sumokėjo 170,86 Eur dydžio sumą, tačiau jeigu ieškovas laikė, kad atsakovė anksčiau laiko nutraukė 2018-04-06 sutartį, turėjo grąžinti sumą, kuri nebuvo panaudota už paskutinius 1,5 mėn. draudimo laikotarpio, arba šią sumą įskaityti į tariamai sudarytos 2019-04-30 sutarties įmoką, tačiau ir to nepadarė. Taigi, iš ieškovo veiksmų matyti, kad jis ir toliau vykdė 2018-06-04 sutartį, todėl laikytina, kad atsakovės sumokėtos įmokos už 2018-06-04 sutartį ir toliau garantavo atsakovės transporto priemonės draudimą.
11.6. Niekam nesumokėjus įmokos už niekinę 2019-04-30 sutartį per joje numatytą terminą, t. y. per tą pačią dieną, ši sutartis apskritai neturėjo įsigalioti, nes pagal CK 6.996 straipsnio 1 dalį draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją), jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, ir jeigu draudėjas nesumoka numatytos draudimo įmokos, tai draudimo sutartis nutrūksta, jeigu draudimo sutartyje nėra nustatyta ko kita (CK 6.996 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju turėjo likti galioti 2018-06-04 Sutartis. Atsakovė neginčijo 2019-04-30 Sutarties, kadangi, kaip minėta, šis dokumentas nebuvo pasirašytas atsakovės atstovo, nebuvo išreikšta atsakovės valia dėl šios 2019-04-30 sutarties galiojimo, dėl to ji neturi teisinės galios ir nesukelia atsakovei jokių teisinių pasekmių.
12. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur už advokato pagalbą (2 t., e. b. l. 31-34). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nesudarė draudimo sutarties su ieškovu. Remiantis TPVCAPDĮ įtvirtinta draudimo sutarties sudarymo tvarka, draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su už draudimo sutarties sudarymą atsakingais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikė prašymus, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymą (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovė yra automobilio VW Touareg v.n. (duomenys neskelbtini), savininkė, su kuria 2019-04-30 buvo sudaryta aktuali draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Aktualią draudimo sutartį atsakovės vardu sudarė UAB „Abelas”, kuri laikoma atsakovės įstatyminiu atstovu (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad draudimo brokerio UADBB MAMA LT paaiškinimas dėl draudimo sutarties sudarymo aplinkybių patvirtina draudimo sutarties sudarymą.
12.2. Draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta vadovaujantis 2019 balandžio 30 d. atsakovės prašymu, nurodžius, kad pasikeitė draudimo rizika. Kadangi tą pačią dieną, dėl to paties automobilio VW Touareg v.n. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta aktuali draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 6 straipsnio 10 dalimi, įsigaliojus naujai draudimo sutarčiai, prieš tai dėl tos pačios transporto priemonės sudaryta draudimo sutartis Nr. 12 (duomenys neskelbtini) pasibaigė. Įstatymas visiems galioja vienodai, todėl atsakovės interpretacijos laikytinos teisiškai nepagrįstomis.
12.3. Apeliantė teikia žinomai nelogiškus paaiškinimus dėl nežinojimo apie naują sutartį, kai pati atsakovė kreipėsi dėl Draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, o jos įstatyminis atstovas tą pačią dieną sudarė naują draudimo sutartį. Nagrinėjamam ginčui pagal analogiją taikoma praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, kur išaiškinta, kad savininkas turi teisę nuomos/panaudos sutarties pagrindu susitarti, kad draudimo sutartį sudarys ir įmokas mokės nuomininkas/panaudos gavėjas, tačiau pastariesiems pažeidus sutartinę prievolę (pagal nuomos, panaudos sutartis), atsakomybė už draudimo sutarties pažeidimą tenka savininkui/ draudėjui, t. y. draudimo sutarties šaliai.
12.4. Pagal TPVCAPD įstatymo 9 straipsnio 1 dalį draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos, t. y. draudimo apsaugos pradžia nėra siejama su įmokos mokėjimu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nustatyta, jog atsakovė 2018 – 2019 metais turėjo, naudojosi ir valdė transporto priemonę – automobilį VW TOUAREG v/n (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovė 2019-04-30 sudarė privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta atsakovei priklausančios transporto priemonės VW TOUAREG v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2019 m. balandžio 30 d. Byloje nustatyta, kad sutartyje numatytą draudimo įmoką atsakovė sumokėjo 2019 m. gegužės 23 d. Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 17 d. įvyko autoįvykis, kurio metu transporto priemonė VW TOUAREG v/n (duomenys neskelbtini) susidūrė su transporto priemone VOLVO v/n (duomenys neskelbtini), šio autoįvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė VOLVO v/n (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas UAB „GLASS CON“ priklausančios transporto priemonės VW TOUAREG v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas. Ieškovė išmokėjo 938,74 Eur draudimo išmoką transporto priemonės VOLVO v/n (duomenys neskelbtini) savininkui, todėl teisme pareiškė regreso pagrindu ieškinį atsakovei, prašė priteisti iš atsakovės UAB „GLASS CON“ ieškovei 938,74 Eur išmokėtą draudiminę išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 17).
15. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „GLASS CON“ ieškovei 938,74 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21 Eur žyminio mokesčio sumą. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas ir atsakovė sudarė naują 2019-04-30 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju nebuvo atsakovės valios tokiai sutarčiai sudaryti, nėra parašo atsakovės sutartyje; eismo įvykio metu galiojo 2018-06-04 Sutartis, pagal kurią atsakovė buvo sumokėjusi draudimo įmokas už visus metus, todėl 2018-06-04 sutartis turėjo galioti iki 2019-06-11; UAB „Abelas“ nebuvo įgaliota sudaryti 2019-04-30 draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); nesumokėjus įmokos už niekinę 2019-04-30 sutartį per joje numatytą terminą, t. y. per tą pačią dieną, ši sutartis apskritai neturėjo įsigalioti, nes pagal CK 6.996 straipsnio 1 dalį draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją); teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo E. J. rašytiniais paaiškinimais, jis nebuvo iškviestas liudyti į teismo posėdžių salę (skundo 11.1 – 11.6 punktai).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios 2018-06-04 draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė apdraudė atsakovės civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pagal kurią ieškovė apdraudė transporto priemonę VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti bendrą 653,67 Eur sumą ieškovei tokia tvarka: 163,00 Eur iki 2018-06-12, 163,00 Eur iki 2018-09-12, 163,00 Eur iki 2018-12-12 ir 164,67 Eur iki 2019-03-12 dienos. Draudimo laikotarpis: nuo 2018-06-12 iki 2019-06-11 24.00 val. Nustatyta, kad šios sutarties galiojimo metu, atsakovė pateikė ieškovei 2019-04-30 prašymą nutraukti draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nes pasikeitė draudimo rizika – 2019-03-25 transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu atsakovė perdavė naudotis transporto priemonę UAB „Abelas“. Apeliantė savo poziciją byloje grindžia tais argumentais, jog prašymo pateikimas anksčiau sudarytos automobilio VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nenutraukė, ji liko galioti, todėl atsakovė turėjo draudiminę apsaugą iki 2019-06-11. Kauno apygardos teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.
17. TPVCAPDĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Vadinasi, teisė nutraukti draudimo sutartį nustatyta tik draudėjui, kaip asmeniui, turinčiam iš draudimo sutarties kylančias teises ir pareigas, inter alia, teisę nutraukti draudimo sutartį. Tai, kad pagal TPVCAPDĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos, reiškia, kad draudikas privalo draudimo sutartį nutraukti ne vėliau nei po 15 dienų nuo draudėjo prašymo nutraukti draudimo sutartį pateikimo dienos, tačiau šis teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas kaip reiškiantis tai, kad draudėjas ir draudikas neturi teisės susitarti ir draudimo sutartį nutraukti nuo jų sutarto momento. Kad nagrinėjamu atveju draudėjas ir draudikas susitarė nutraukti 2018-06-04 draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019-04-30, įrodo ta aplinkybė, jog ieškovė ir atsakovė 2019-04-30 sudarė privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta atsakovei priklausančios transporto priemonės VW TOUAREG v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 6 straipsnio 10 dalimi, įsigaliojus naujai draudimo sutarčiai, prieš tai dėl tos pačios transporto priemonės sudaryta draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės argumentai, jog 2019 m. gegužės 17 d., kai įvyko autoįvykis, kurio metu transporto priemonė VW TOUAREG v/n (duomenys neskelbtini) susidūrė su transporto priemone VOLVO v/n (duomenys neskelbtini) galiojo ankstesnė, t. y. 2018-06-04 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Kauno apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tokia draudimo sutarties sudarymo tvarka, kuria draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su už draudimo sutarties sudarymą atsakingais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikė prašymus, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymą. Aiškinant ir taikant nurodomas pirmiau įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 2019-04-30 automobilio VW Touareg v .n. (duomenys neskelbtini) privalomojo draudimo sutartį atsakovės vardu sudarė UAB „Abelas” įgaliotas asmuo, kuri laikoma atsakovės įstatyminiu atstovu pagal TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalį.
19. Draudiko, apdraudusio transporto priemonių valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, sumokėjusio išmoką nukentėjusiam asmeniui, teisę susigrąžinti sumokėtas dėl padarytos žalos sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens reguliuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, atsakovė nebuvo sumokėjusi sutartyje numatytos draudiminės įmokos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išmokėtą draudimo išmoką trečiajam asmeniui iš atsakovės (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 2 dalis, 2019-04-30 automobilio VW Touareg v. n. (duomenys neskelbtini) privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), CPK 178 straipsnis).
20. Šios nutarties 16-19 pastraipose nurodomais motyvais Kauno apygardos teismas atmeta apeliantės skundą, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl turėtų išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
21. Nustatyta, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovė turėjo 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (priedas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą). Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, juridinio asmens kodas 300665654, iš uždarosios akcinės bendrovės “GLASS CON”, juridinio asmens kodas 302806790, 500 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Arvydas Žibas