Baudžiamoji byla Nr. 1-2916-806/2018

                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37749-2018-4

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.1.6.6       

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,

sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei,

kaltinamajam I. S.,

laiduotojai A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje,  Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, besimokantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

I. S. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, o būtent: jis, 2018 m. rugpjūčio 7 d., apie 5.00 val., Rinktinės g. ties 5-tu pastatu, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,99 ‰ promilės etilo alkoholio).

Apklaustas teisme kaltinamasis I. S. parodė, kad tiesiog po darbo su kolega išgėrė 2-3 alaus, tada stikliuką stipriųjų, visą dieną nebuvo valgęs, tada pavalgė. Nežino, kodėl sugalvojo taip, bet sėdo į mašiną ir važiavo namo. Veiką pripažįsta ir labai gailisi. Yra turėjęs administracinių baudų, dėl važiavimo be bilietų, eismo taisyklių nėra pažeidęs. Stažas vairavimo yra du mėnesiai likę iki dviejų metų. Alkoholis turėjo įtaką, nežino, kodėl taip sugalvojo vairuoti išgėręs. Kai buvo 3 metų, tėtis juos paliko. Su mama visą gyvenimą ir būna, be mamos nieko neturi, jie geriausi draugai. Padeda vienas kitam. Mama juo, I. S., nusivylė, nesinori daugiau to daryti, prašo, kada mama laiduotų, žino, kad nieko nepadarys daugiau, nes tada atsakys už jį ir mama. Automobilis buvo įmonės.

Liudytoja teisme apklausta A. S. parodė, kad ji dirba finansuose, dirbo visuose Lietuvos bankuose, ja pasitiki. Dabar bankininkės karjera baigė, dirba buhaltere. Yra vertinama kaip darbuotoja, skatinama mokymais, premijomis. Su sūnumi santykiai buvo artimi, šiuo poelgiu ją nuvylė, vaikas buvo tvarkingas, pirmas kartas buvo, kad atsitiktų toks įvykis, nežino, ar per draugų įtaka čia viskas įvyko. Šoko kolektyve „U.“, dalyvaudavo „D.“, sportavo lauko tenisą, mokykloje gerai mokėsi, jis būdavo klasėje autoritetas, o čia gal darbas, dirbo bare, gal dėl to taip ir įvyko. Mašina buvo duota, nes važinėdavo į darbą naktimis. Važinėdavo ir autobusais. Daug kalbėjosi, suprato, kad mama ne visada bus tokia gera, suprasdavo ir užjausdavo. Gavo sankcijas, ką užsidirbo, galės ir susimokėti. Sutinka laiduoti, po įvykio buvo gėda prisipažinti ir seneliams, ir krikštatėviams. A. S. parodė, kad ji administracine tvarka nėra bausta, paskutinė nuobauda prieš tris metus.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal tyrėjo tarnybinį pranešimą, kad vairuotojas I. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2018 m. rugpjūčio 7 d., apie 5.00 val., Rinktinės g. ties 5-tu pastatu, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. (b.l.2-5)

Liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad 2018-08-07 apie 5.09 val., patruliuojant ekipaže kartu su vyr. patruliu H. A., važiuojant Vilniuje, Rinktinės g. nuo Šeimyniškių g. pusės ties Rinktinės g. 5, kitoje gatvės pusėje, pamatė pro stovinčio automobilio pravirą langą ranka mojuojantį vairuotoją. Iš karto sustojo ir išlipę iš automobilio nuėjo prie stovinčio automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo. Automobilis Toyota Yaris stovėjo priešingoje jiems eismo pusėje. Buvo matyti, kad automobiliui apgadintas neseniai priekinis bamperis, o žiūrint atgal, pagal automobilio važiavimo kryptį, ant kelio gulėjo numuštos kelio gairės. Tapo aišku, kad tai automobilis Toyota Yaris numušė šias kelio gaires. Pradėjus kalbėtis su prie vairo sėdinčiu jaunuoliu apie tai kas numušė gaires, jis pasakė, kad važiavo po darbo nakties metu, gėrė alaus prieš važiavimą, bet apie numuštas gaires nieko nepasakė. Aiškiai matėsi, kad prie vairo sėdintis jaunuolis neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Apie tai, kad privažiavo po eismo įvykio stovintį automobilį, kurį vairavo neblaivus asmuo, V. K. pranešė Vilniaus aps. VPK OVS budėtojui, kad atsiustų ekipažą su alkotesteriu. Atvykus kelių policijos ekipažui vairuotojas buvo patikrintas alkotesteriu ir jam nustatytas 1,95 prom. girtumas. V. K. patikslino, kad iki kelių policijos ekipažo atvykimo bendraujant su Toyota Yaris automobilio vairuotoju jis prisipažino, kad išgėrė darbe, važiavo vairuodamas automobilį namo, ir prašė padėti jam, t.y. ištraukti automobilį ant kelio, nes jis su dešinės pusės ratais buvo nuvažiavęs nuo kelio. Toje vietoje kur stovėjo nuvažiavęs automobilis buvo atliekami kelio platinimo darbai, darbų atlikimo vieta pažymėta kelio gairėmis, o važiuojantis Toyota Yaris automobilis numušė kelio gaires ir sustojo nuvažiavęs dešinės pusės ratais nuo kelio. (b.l.41)

Kaltinamasis I. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba barmenu bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Darbą baigė 24.00 val., po ko baras užsidaro ir barą susitvarko. Iki maždaug 1.30 val., tvarkantis bare, I. S. išgėrė pusantro bokalo alaus. Vėliau I. S. išgėrė dar vieną bokalą alus. Baigus susitvarkyti išgėrė dar vieną bokalą alaus ir vieną ,,šotą“ (40 mililitrų ,,Jagerio“), ir maždaug po 10 minučių vairuodamas automobilį TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienas I. S. išvažiavo iš baro link namų. Tai buvo, apie 4.30 - 4.40 val., tikslaus laiko nurodyti I. S. negali. I. S. vairavo automobilį, kadangi nenorėjo jo palikti mieste. Važiuojant Rinktinės g., vietoje, kur nesutvarkyta prie pastatyto naujo viešbučio gatvės dalis, dešinės pusės ratais I. S. įvažiavo į tarpą (duobę) tarp asfalto ir bordiūro (ten išpjauta asfalto dalis). I. S. bandė išvažiuoti, tačiau nesėkmingai. I. S. nepajuto, jog važiuojant būtų atsitrenkęs ar kliudęs kelio gaireles. Automobiliui įstrigus, ir nesisekant išvažiuoti, I. S. pamatė pravažiuojantį policijos pareigūnų automobilį, ir jiems signalizavo (mojo ranka pro atidarytą vairuotojo langą), jog sustotų ir pagelbėtų. Pareigūnams sustojus I. S. sėdėjo vairuotojo vietoje, nes po to, kai automobilis įstrigo, iš automobilio išlipęs nebuvo. Koks laiko tarpas praėjo nuo to, kai automobilis įstrigo, ir iki to, kai pro šalį važiavo policijos pareigūnai, I. S. tiksliai nurodyti negali, bet mano - iki 5 minučių. Daugiau jokių alkoholinių gėrimų vairuojant automobilį, ar įstrigus automobiliui, I. S. nevartojo. Policijos pareigūnams I. S. pasakė, jog automobilis įstrigo ir reikalinga pagalba. Bendraujant pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, I. S. sutiko. Po to I. S. pristatė į Priklausomybės ligų centrą, kur tyrimams davė kraujo mėginį. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos I. S. pilnai pripažįsta, dėl to labai gailisi.(b. l. 24, 30)

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės Toyota Yaris 1.0 Linea Terra kaina Lietuvoje su PVM yra 1330 Eur (b. l. 14).

Specialisto išvada Nr. T-A7835/2018(01) I. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,99 prom. etilo alkoholio. (b. l. 12)

VĮ REGITRA duomenimis automobilis Toyota Yaris v/n (duomenys neskelbtini) priklauso UAB ,,O.“ (b.l.13)

Į bylą posėdžio metu pateikti duomenys, charakterizuojantys A. S., kuri prašo perduoti kaltinamąjį I. S. jos atsakomybėn pagal laidavimą. Byloje yra duomenys apie laiduotojos teistumą, baustumą administracine tvarka.

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad I. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo parodymus detalizuoja, kartu ir kaltę dėl jam inkriminuotos teisei priešingos veikos padarymo patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo tyrimo metu duoti paaiškinimai, kompetentingo specialisto išvada dėl kaltinamojo neblaivumo laipsnio, kita rašytinė bylos medžiaga. Veika padaryta tiesiogine tyčia, I. S. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. I. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo būsenos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje A. S. prašė perduoti kaltinamąjį I. S. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl I. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. I. S. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu I. S. motina A. S.,  gyvenanti kartu su sūnumi, pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą su 500 eurų užstatu. I. S. yra neteistas, administracine tvarka baustas už nešiurkščius nusižengimus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. I. S. šiuo metu studijuoja  universitete, yra jauno amžiaus. Kaltinamasis savo elgesį teismo posėdžio metu vertino itin kritiškai. Teismo nuomone, pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad padaryta nusikalstama veika veikiau buvo vienkartinio pobūdžio, ir kad I. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju I. S. laiduotoja sutinka būti jo motina A. S.. Apklausta teisme A. S. parodė, kad su sūnumi santykiai artimi, šiuo poelgiu ją nuvylė, vaikas buvo tvarkingas, pirmas kartas buvo, kad atsitiktų toks įvykis, Daug kalbėjosi apie įvykį. Gavo sankcijas, ką užsidirbo, galės ir susimokėti. Byloje pateikti duomenys apie A. S. teistumą ir baustumą administracine tvarka patvirtina, kad įstatymų reikalavimų ji šiurkščiai nėra pažeidusi – neteista, administracine tvarka bausta kartą 2016 m., bauda sumokėta, dirba, darbovietėje apibūdinama teigiamai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad laiduotoja A. S. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška I. S. elgesiui, manytina, jog jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti sūnui teigiamą įtaką, kadangi juos sieja glaudūs santykiai,  A. S., būdama kaltinamojo motina, yra autoritetas I. S..

Nustačius visas įstatymo leidėjo numatytas ir aptartas sąlygas, I. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą. Užstatas neskirtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Aptariamą nusikalstamą veiką I. S. padarė naudodamasis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), todėl jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. Atsižvelgus į I. S. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, kartu į tai, kad savo kaltę jis visiškai pripažino, posėdžio metu itin kritiškai vertino savo elgesį, dėl poelgio nuoširdžiai gailėjosi, mokosi,  neteistas, administracine tvarka baustas už nešiurkščius nusižengimus, spręstina, kad toks neatsakingas poelgis veikiau buvo vienkartinis ir jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas lygus vieneriems metams dešimt mėnesių.

Atsižvelgus į aktualią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2K-7-144-628/2018), baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymo terminas skaičiuotinas nuo tada, kai I. S. pritaikyta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, t.y. nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d.

Byloje kyla klausimas dėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo, taikymo. Automobilis, kurį vairavo I. S., laikytinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemone. Taigi, minėta transporto priemonė šiuo atveju atitinka konfiskuotino turto sąvoką (BK 72 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi, šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymas ir jų parinkimas – teismo diskrecija. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kartu svarbu ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

Šiuo atveju  VĮ REGITRA duomenimis automobilis Toyota Yaris v/n (duomenys neskelbtini) priklauso UAB ,,O.“ (b.l.13) Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad savininkas žinojo, jog automobilis bus panaudotas aptariamai nusikalstamai veikai įvykdyti. Taigi, šiuo konkrečiu atveju kyla klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš I. S., kaip tai numatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje.

Teismas, spręsdamas dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo I. S., nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš jo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Akcentuotina, kad I. S. padarė vieną iš pavojingiausių KET pažeidimų, jam nustatytas 1,99 prom. girtumo laipsnis, turi nedidelį vairavimo stažą, kaltinamasis sukėlė didelę grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams, jų turtui. Veika itin neigiamai vertinama visuomenėje, dedamos didelės pastangos tokio pobūdžio veikoms užkardyti, bet kaltinamasis to nepaisė. Apie galimus neigiamus padarinius kaltinamasis turėjo pareigą susimastyti prieš darydamas nusikalstamą veiką. Pastebėtina, jog į kaltinamojo teigiamą asmenybės pusę atspindinčias aplinkybes, gailestį dėl neteisėto poelgio, teismas jau atsižvelgė spręsdamas dėl galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo I. S. turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir kuris registruotas trečiojo asmens vardu, vertę atitinkanti pinigų suma. Remiantis byloje esančiais duomenimis, automobilio vertė yra 1330 eurų, todėl būtent tokia suma išieškotina.

Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo I. S. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, byloje (prie bylos viršelio), perduotinas  VĮ „Regitra“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

I. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

Perduoti I. S. pagal laidavimą laiduotojai A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti I. S. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš I. S. transporto priemonės Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1330 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt eurų).

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo I. S. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, byloje (prie bylos viršelio), perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti I. S. ir A. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti I. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                         Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė