Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-891/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15028-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.1.8.10; 1.2.14.1.2.2; 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1;
2.4.6.4.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio,
sekretoriaujant Živilei Osipovai,
dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,
nuteistajam V. P., jo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; BK 259 straipsnio 1 dalį –laisvės atėmimu 10 mėnesių; BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį bei 260 straipsnio 1 dalį skirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir V. P. paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta galutinė bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir V. P. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Nukentėjusiojo R. Z. civilinis ieškinys tenkintas visiškai iš V. P. priteisiant nukentėjusiajam R. Z. 130 € turtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš V. P. konfiskuoti 24 € (dvidešimt keturi eurai).
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteista L. K., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. kovo 28 d., nuo 10.30 val. iki 11.00 val., įsibrovė į daugiabučio namo bendro naudojimo požeminį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. Z. priklausantį turtą – keturias vasarines padangas R17 su lengvo lydinio ratlankiais, kurios vieneto vertė – 20 €, o bendra vertė pagal UAB „Melga“ vertinimą – 80 €, ir pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. Z. priklausantį 80 € vertės turtą.
2. Taip pat, V. P. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, ne trumpiau nei iki 2018 m. birželio 5 d., apie 17.48 val., laikė 4 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė yra 0,070 g, kol 2018 m. birželio 5 d., apie 17.48 val., A. J. Povilaičio g. 8, Vilniuje, namo arkoje, stebint Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK 5 PK) Veiklos skyriaus vyresniesiems tyrėjams T. J. ir D. T., šiuos lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu už 24 €, pardavė L. K., tokiu būdu V. P., turėdamas tikslą parduoti, laikė bei pardavė narkotines medžiagas.
3. Taip pat, V. P. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, o būtent: jis, ne trumpiau nei iki 2018 m. birželio 6 d., 16.30 val., laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, kol minimu laiku, t. y. 2018 m. birželio 6 d., 16.30 val., A. J. Povilaičio g. 8, Vilniuje, namo kieme jį sulaikius Vilniaus apskrities VPK 5 PK Veiklos skyriaus vyresniesiems tyrėjams T. J. ir D. T. bei Vilniaus apskrities VPK 5 PK, esančio Laisvės pr. 80, Vilniuje, tarnybinėse patalpose, vyresniajam tyrėjui T. J. atliekant jo asmens apžiūrą apatinių kelnaičių pamušale esančioje skylėje buvo rastas vienas bespalvis užspaudžiamas maišelis su narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė 0,556 g, taip pat rasti trys vienetai baltos spalvos tablečių su kryžminiu padalinimu iš lizdinės pakuotės, fragmentų su psichotropine medžiaga – klonazepamu, kurio masė 0,006 g, striukės kišenėje rastas virtuvinis peilis, ant kurio paviršiaus rasti narkotinės medžiagos – heroino, pėdsakai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 1 dalį ir sumažinti bausmę. Nurodo, kad į požeminę stovėjimo aikštelę patekti nebuvo jokių kliūčių, durys pastato gale ilgą laiką būdavo atrakintos, jeigu tos durys būtų rakinamos, jis nebūtų galėjęs netrukdomas patekti į aikštelę.
5. Taip pat apeliaciniu skundu prašo apklausus L. K. iš naujo įvertinti epizodą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir sumažinti bausmę. Nurodo, kad niekas neapklausė L. K., ar ji prašė, kad jis jai tabore paimtų 4 lankstinukus heroino. Jis pats žino, kad vartojančiam asmeniui gali būti sunku prisiminti įvykius, nes suvokimas, atmintis, bendra smegenų veikla būna stipriai slopinama narkotinių medžiagų. Tuo labiau, kad tai teisme nebuvo svarbu ir aktualu jai pačiai. Mano, kad tinkamai paklausus L. K., būtų gauti teisingesni ir tikslesni atsakymai.
6. Be to, apeliantas prašo teismo įpareigoti grąžinti jo motinai D. E. P. 95 €. Nurodo, kad tuos pinigus (100 €) ji jam buvo palikusi, kad nupirktų prekių sodo priežiūrai ir konservavimui.
7. Taip pat apeliaciniu skundu nuteistasis prašo rekomenduoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnams, kad jį siųstų atlikti bausmę į Pravieniškių 3-iuosius arba į Vilniaus 2-uosius pataisos namus. Nurodo, kad šiuose pataisos namuose galėtų atlikti bausmę švarioje nuo narkotikų aplinkoje ir dirbti.
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jo veiksmų vertinimu, tai yra prašo perkvalifikuoti dvi nusikalstamas veikas ir paskirti už jas mažesnes bausmes, taip pat grąžinti jo motinai konfiskuotus pinigus.
10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. P. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Baudžiamojo proceso teisės pažeidimų surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant, taip pat klaidų kvalifikuojant veikas apylinkės teismas nepadarė. Visgi, apygardos teismo vertinimu, skirdamas nuteistajam V. P. bausmę apylinkės teismas ne visas aplinkybes nustatė tinkamai, taip pat neteisingai bendrino nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl V. P. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei įrodymų vertinimo
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), aiškindamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nuosekliai pabrėžia, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).
12. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).
13. Tokios kasacinio teismo praktikos kontekste apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir nuosprendį grindė visų byloje esančių ir viešame teisiamajame posėdyje ištirtų bei nešališkai įvertintų duomenų išsamia ir nešališka analize.
14. Pirmiausia, apeliaciniame skunde ginčijama V. P. veiksmų kvalifikacija pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis teigia, kad į požeminio garažo patalpas pateko laisvai, užėjo pro neužrakintas namo duris, esančias pastato gale, kurios buvo neužrakintos kelis mėnesius, tai yra neatliko jokių įsibrovimo į patalpas veiksmų, dėl ko jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bet kaip paprastas svetimo turto pagrobimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo versija, kurią jis buvo iškėlęs ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, yra paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
15. Apklausti pirmosios instancijos teisme tiek liudytojas A. P., kuris yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rangovas ir šio namo gyventojas, tiek minėtame name valytoja dirbanti liudytoja G. G. bei jai padedantis jos sutuoktinis liudytojas B. G., kategoriškai patvirtino, kad visi įėjimai į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra blokuojami, šoninės durys rakinamos, parkingo vartai iš lauko atsidaro tik paskambinus telefonu, išėjimai iš laiptinės į parkingą galimi tik naudojantis specialia kortele. Iš šių liudytojų parodymų akivaizdu, kad patekimas į minėtą gyvenamąjį namą ir jo pagalbines patalpas nebuvo laisvas ir prieinamas bet kuriam asmeniui, kaip kad teigia V. P., nes įėjimai buvo apsaugoti mechaninėmis priemonėmis, laisvai patekti į minėtą namą galimybę turėjo tik to namo gyventojai, darbuotojai (valytoja) ar jų svečiai. Be to, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, požeminio garažo teritorija yra filmuojama, kas taip pat rodo, kad pašaliniai asmenys ten nėra pageidaujami. Kaip nustatyta byloje, V. P. nebuvo nei šio namo gyventojas, nei darbuotojas, nei svečias. Esant šioms aplinkybėms pritartina pirmosios instancijos teismui, kad V. P. į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, požeminį garažą pateko neteisėtai, be daugiabutyje esančių butų savininkų žinios ir veikdamas prieš jų valią.
16. Pažymėtina, kad jokių duomenų apie tai, jog V. P. būtų įveikinėjęs patekimo į namą kliūtis, tai yra laužęs duris, spyną, išjungęs signalizaciją ar atlikęs kitus panašius veiksmus, byloje nėra. V. P. taip pat nurodė, kad užėjo laisvai, atsidaręs duris, todėl negalima atmesti tos galimybės, kad V. P. galėjo užeiti ir pro atrakintas duris, durims laikinai neužsidarius, esant laikinai paliktoms neužrakintoms arba įeinant paskui namo gyventojus ar lankytojus. Kita vertus, pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog V. P. į minėto namo patalpas pateko nekliudomai, šiuo atveju jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Pagal LAT suformuotą teismų praktiką, įsibrovimu taip pat laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-403/2009). Kaip jau minėta, V. P. nebuvo minėto namo gyventojas, be to, jis turėjo galimybę pastebėti tiek įėjimo durų užraktus, tiek įėjimo kortelėms skirtus prietaisus, dėl ko turėjo visas galimybes suvokti, kad įėjimas tiek į namą, tiek į jo požeminio garažo patalpas, yra ribojamas ir jog pašalinių asmenų patekimas į minėtas patalpas namo gyventojų yra nepageidaujamas. V. P. veiksmai atitinka vagystę kvalifikuojantį požymį, tai yra svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Nustatyta, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, jog neteisėtai pateko į požeminio garažo patalpas ir neteisėtai jas apžiūrėjęs, uždengęs vaizdo kameras pasisavino atviroje vietoje buvusį svetimą turtą – 4 padangas su ratlankiais. Šiais savo veiksmais nuteistasis padarė materialinę žalą nukentėjusiajam. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo V. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą – daugiabučio namo bendro naudojimo požeminį garažą, todėl pagrindo perkvalifikuoti V. P. veiksmus pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nėra.
17. Apeliantas taip pat ginčija kitą epizodą, tai yra jo veiksmų kvalifikaciją pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad jis narkotinių medžiagų neplatino, jog kita nuteistoji šioje baudžiamojoje byloje – L. K., iš anksto jo prašė nupirkti narkotinių medžiagų – 4 lankstinukus heroino čigonų tabore, o apylinkės teismas jos tinkamai neapklausė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nuteistojo versija, kurią jis iškėlė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat yra paneigta byloje surinktų ir išsamiai ištirtų įrodymų visuma.
18. Visų pirma pažymėtina, kad paties V. P. parodymai baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis neigė pardavęs L. K. kokią nors medžiagą, teigė, kad tai ji jam pasiūlė nusipirkti narkotinės medžiagos – heroino, tačiau jis iš jos nepirko. Pirmosios instancijos teisme V. P. savo parodymus pakeitė – nurodė, kad įvykio dieną su L. K. susirašė trumposiomis žinutėmis, pasakė jai, kad ruošiasi vykti į taborą, siūlė važiuoti ir jai kartu, tačiau L. K. nenorėjo ar negalėjo ir paprašė jai nupirkti 4 čekius su heroinu, jis sutiko ir į taborą nuvyko vienas, o ten nupirktą heroiną susitikęs po valandos pardavė L. K., tai yra pardavė jai 4 čekius heroino už 24 €, kaip ji buvo prašiusi. Antra, teismas neįžvelgia pagrindo abejoti liudytojos L. K. parodymų patikimumu, nes jie iš esmės viso baudžiamojo proceso metu išliko nepakitę ir buvo nuoseklūs bei išsamūs. Nors apeliantas teigia, kad niekas neapklausė L. K., ar ji prašė, kad jis jai tabore paimtų 4 lankstinukus heroino, tačiau, kolegijos vertinimu, L. K. pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius ir išsamius parodymus, taip pat ir apie apelianto nurodomas aplinkybes, todėl pagrindo abejoti jos parodymų teisingumu ir patikimumu, kaip konstatavo ir apylinkės teismas, teisėjų kolegija neįžvelgia. Be to, L. K. parodymus patvirtina liudytojų parodymai bei kiti pirmosios instancijos teismo ištirti bei tinkamai įvertinti įrodymai.
19. Nuteistoji L. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog V. P. jai dar prieš kurį laiką buvo sakęs, kad gali turėti narkotinių medžiagų ir jei ją domins, ji gali jam paskambinti. Tuo tikslu 2018-06-05 vakare ji paskambino V. P. bei paklausė, ar jis gali jai parūpinti heroino, prašė 4 čekių ir susitarė, kur ir kada susitiks. Susitikus V. P. padavė jai prašytą kiekį heroino, o ši jam už tai sumokėjo 24 €. Byloje apklausti policijos pareigūnai D. T. ir T. J., kurie stebėjo pirkimo-pardavimo momentą, patvirtino, kad iš tiesų L. K. ištiesdama ranką link V. P. kažką jam į ranką perdavė, o analogiškas veiksmas vyko ir iš V. P. rankos, tai yra byloje objektyviai užfiksuotas pats pirkimo-pardavimo faktas. Iš karto po susitikimo su V. P. sulaikius L. K. pas ją buvo rasti 4 folijos lankstinukai, tai yra tiek, kiek ji nurodė įsigijusi iš V. P., o specialisto išvada konstatuota, kad rusvos spalvos medžiagos iš tų 4 vnt. folijos lankstinukų sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,070 g. Kad už 4 čekius su heroinu L. K. sumokėjo V. P. 24 €, patvirtino abu nuteistieji. Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. P. ne tik laikė su savimi narkotines medžiagas, bet ir turėjo tikslą jas parduoti, tai yra norėjo atlygintinai perleisti narkotines medžiagas L. K., ką ir padarė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. P. veiksmai pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuoti būtent pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip neteisėtas narkotinių medžiagų laikymas turint tikslą jas platinti ir šių medžiagų pardavimas.
Dėl nuteistajam V. P. skirtos bausmės
20. Skirdamas nuteistajam V. P. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
21. V. P. nuteistas už trijų tyčinių nusikaltimų, kurie priskiriami nesunkaus, apysunkio ir sunkaus nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4, 5 dalys), padarymą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. P. praeityje teistas 13 kartų, tarp jų ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei už neteisėtą disponavimą narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir jų platinimą, veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Baudžiamosios bylos duomenimis, V. P. ne kartą baustas administracine tvarka, gydytas psichiatrijos ligoninėje, konsultuotas priklausomybės ligų centre, niekur nedirba. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad V. P. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir ne kartą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus V. P. BK 178 straipsnio 2 dalies, 259 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.
22. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų visiškai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Įvertinus tai, kolegijai abejoti prisipažinimo nuoširdumu pagrindo nėra. Taip pat nuteistajam V. P. pagrįstai nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kadangi jis visus nusikaltimus įvykdė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, turėdamas neišnykusį teistumą, tai yra būdamas recidyvistas. Kita vertus, apylinkės teismas V. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl visų jo padarytų nusikalstamų veikų pripažino tai, kad V. P. nusikalto apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog V. P. nusikalstamų veikų padarymo metu būtų buvęs apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. T-N 1449/2018(01) matyti, kad V. P. šlapime, paimtame 2018-06-06, 22.25 val., tai yra praėjus kelioms valandoms po BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, rasta morfino ir kodeino, tai yra narkotinių (psichotropinių) medžiagų pėdsakų, tačiau V. P. apsvaigimas nei šia specialisto išvada nei kitais byloje esančiais duomenimis (pavyzdžiui, liudytojų parodymais ar medicininės apžiūros aktu), nenustatytas. Be to, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą V. P. padarė 2018 m. kovo 28 d., BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą darė ne vėliau nei iki 2018 m. birželio 5 d., 17.48 val., o byloje jokių duomenų, kad šių nusikalstamų veikų padarymo metu V. P. organizme apskritai būtų rasta kokių nors narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad V. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį bei 260 straipsnio 1 dalį pareikštuose kaltinimuose nėra nurodomos jokios aplinkybės, kad šias nusikalstamas veikas jis būtų padaręs apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visų trijų V. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų atžvilgiu V. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nustatė nepagrįstai. Kadangi lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių įvertinimas yra svarbus parenkant nuteistajam skiriamos bausmės dydį, į šią nustatytą aplinkybę atsižvelgtina vertinant skundžiamu nuosprendžiu V. P. paskirtų bausmių dydžius.
23. Pažymėtina, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų, o už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs jau aukščiau minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę), taip pat atsižvelgęs į tai, kad nustatyta viena V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, už visus tris padarytus nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis kiekvienu atveju yra mažesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – 1 metus, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – 10 mėnesių, o už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – 4 metus). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas už kiekvieno nusikaltimo padarymą paskyrė V. P. pakankamai švelnias bausmes, nors nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ne tik viena jo atsakomybę lengvinanti, bet net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kita vertus, kaip jau minėta aukščiau, teisėjų kolegija nustatė, jog V. P. atsakomybę pagal visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas sunkina tik viena aplinkybė – veiką padarė recidyvistas, o ne dvi, kaip konstatavo apylinkės teismas. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismui nepagrįstai pasunkinus V. P. atsakomybę, jam už BK 178 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje bei 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skirtos bausmės turi būti sumažintos, tai yra jam skirtinos atitinkamai 10 mėnesių, 8 mėnesių ir 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmių paskyrimo V. P. už atskiras nusikalstamas veikas keistinas paskiriant naujas bausmes.
24. Bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas V. P. skirtas bausmes apylinkės teismas taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), taip pat nurodė, kad gynėjo prašymas bendrinti bausmes, paskirtas už BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Nors apeliaciniame skunde šis klausimas nekeliamas, tačiau teisėjų kolegija, visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas V. P. už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, ne visiškai tiksliai vadovavosi BK 63 straipsnio nuostatomis. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Nustatyto reikalavimo pirmosios instancijos teismas nevykdė, motyvuodamas V. P. skiriamas bausmes tiesiog nurodė bausmių bendrinimo būdą, taip pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas.
25. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko ne tik, kai yra nusikalstamų veikų sutaptis, kuo motyvuojant apylinkės teismas atmetė gynėjo prašymą taikyti bausmių apėmimą, bet taip pat ir tuo atveju, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pavyzdžiui, nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2015, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad V. P., kaip jau minėta, padarė nesunkų, apysunkį ir sunkų nusikaltimus bei vadovaujantis teismų suformuota praktika, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimų padarymą V. P. skirtas bausmes bendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas ir šioje dalyje - V. P. už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos bausmės iš naujo subendrintinos taikant apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdus (BK 63 straipsnio 6 dalis), tai yra pirmiausia už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skirtinos bausmės bendrintinos nuteistajam palankesniu bausmių apėmimo būdu, o ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Parenkant pridedamą bausmės dalį (BK 63 straipsnio 4 dalis), atsižvelgtina į tai, kad, nors apylinkės teismas pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų nenurodė, tačiau sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, teismas prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridėjo minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį (po 3 mėnesius), todėl, siekiant nepabloginti nuteistojo padėties, aukštesnės instancijos teismas, taikydamas bausmių sudėjimo būdą, šiuo atveju taip pat prideda minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį (3 mėnesius).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 641 straipsnio nuostatomis ir pagrįstai sumažino V. P. skirtą subendrintą bausmę vienu trečdaliu, taip pat pagrįstai ir tinkamai laikydamasis bausmių bendrinimo taisyklių galutinę bausmę bendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu skirta bausme, todėl detaliau šių aplinkybių neanalizuoja. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nuosprendis yra keistinas dalyje dėl bausmių skyrimo (skirtinos mažesnės laisvės atėmimo bausmės už visas V. P. inkriminuotas nusikalstamas veikas, keistinas bausmių bendrinimo būdas), todėl ir BK 641 straipsnio nuostatos taikytinos bei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė su ankstesniu V. P. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu paskirta bausme bendrintina (pridedant tą pačią ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės dalį) iš naujo.
Dėl kitų apeliacinio skundo prašymų
27. Apeliaciniu skundu V. P. taip pat prašo grąžinti jo motinai D. E. P. 95 €. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2018-06-06 sulaikant V. P. atliktos asmens apžiūros metu pas jį iš viso buvo rasta 95,19 € (t. 2, b. l. 72-90). Kaip nustatyta byloje, V. P. pardavęs L. K. narkotinę medžiagą – heroiną, gavo iš L. K. 24 €, tai yra, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, šie pinigai laikytini kaip įgyti iš nusikalstamos veikos, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsniu, pagrįstai privalomai konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Taigi pagrindo grąžinti šių pinigų nuteistajam (jo motinai) nėra. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, konfiskavus iš V. P. 24 €, likusią sumą pinigų, tai yra 71,13 €, nuosprendžiui įsiteisėjus nutarta grąžinti V. P.. Apeliaciniame skunde V. P. nurodo, kad pinigus jam buvo palikusi mama (viso 100 €), jog nupirktų prekių sodo priežiūrai ir konservavimui. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme V. P. taip pat tikino, kad pas jį rastus pinigus jam buvo davusi motina, prašydama nupirkti įvairių prekių ir iš mamos duotų pinigų jis jau buvo išleidęs apie 5 € (t. 4, b. l. 156). Tokie V. P. teiginiai nebuvo paneigti apylinkės teismo, apeliacinės instancijos teismas jų paneigti taip pat negali, o byloje nėra jokių konkrečių duomenų, kad likusi suma pinigų, tai yra 71,19 €, taip pat buvo gauta iš nusikalstamos veikos, todėl likusi suma pinigų skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai grąžinta V. P.. Teisėjų kolegija tik pažymi, kad apylinkės teismas, nurodydamas V. P. grąžintiną sumą pinigų padarė klaidą – tiek nuosprendžio motyvuojamoje (skundžiamo nuosprendžio 18 puslapio 4 pastraipa), tiek rezoliucinėje dalyse nurodė, kad V. P. grąžintina suma pinigų yra 71,13 €, nors ši suma turėtų būti 71,19 €, kadangi V. P. asmens apžiūros metu pas jį iš viso buvo rasta 95,19 € (t. 2, b. l. 88-89), o iš šios sumos teismo nurodyta konfiskuoti 24 €. Šią klaidą teisėjų kolegija vertina kaip techninio pobūdžio apsirikimą, kuris nekeičia teismo nuosprendžio esmės. BPK 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, todėl remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, šie netikslumai iš teismo nuosprendžio šalintini. Ši klaida ištaisoma priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme, o ne nuosprendžio vykdymo stadijoje siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumo principą. Taigi nuosprendžio dalis tikslintina nurodant, kad nuosprendžiui įsiteisėjus V. P. grąžintina pinigų suma yra 71,19 €.
28. Apeliantas skundu taip pat prašo rekomenduoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnams, kad siųstų jį atlikti bausmę į Pravieniškių 3-iuosius arba į Vilniaus 2-uosius pataisos namus. Analogišką prašymą V. P. buvo išreiškęs ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo motyvams pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnį, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas, taip pat ir apeliacinės instancijos teismas, neturi kompetencijos spręsti klausimų, susijusių su konkrečios pataisos įstaigos nuteistajam nustatymu, todėl toks apelianto prašymas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti:
V. P. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. P. subendrintą 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, šią apėmimo būdu subendrintą bausmę subendrinti su pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, ir paskirti V. P. subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. P. 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtąją bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (9 mėnesius) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu skirtos bausmės ir V. P. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse padarytą klaidą ir patikslinti rezoliucinę dalį dėl V. P. grąžintinos pinigų sumos, nurodant, kad: nuosprendžiui įsiteisėjus likusią sumą (71,19 €), 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimu pagal kvitą Nr. 004738 saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Buhalterinės apskaitos valdybos Finansinių operacijų skyriuje (t. 2, b. l. 90, 91), grąžinti V. P..
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Arūnas Budrys
Jurgita Kolyčienė
Ernestas Rimšelis