Civilinė byla Nr. 2-64-324/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00530-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; 3.2.6.1

 (S)

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 20 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,

sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant ieškovei G. D., ieškovų atstovei advokatei Dalei Peckutei,

atsakovų atstovams advokatams R. J. - Mulevičienei, Vytautui Dargiui,

trečiojo asmens atstovei advokatei Alinai Vosyliūtei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. R., G. D., A. S. ieškinį atsakovėms UAB „Mano būstas“, UAB „Statybų ABC“ dėl statybos rangos sutarties pripažinimo negaliojančia ir rangos darbų kainos nustatymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims N. O., UAB “Modilinos modelių agentūrai“, UAB „Laisvės metai“, V. J. M., G. J., V. C., A. M..

 

Teismas

 

nustatė:

 

        Ieškovų reikalavimų ir atsakovių atsikirtimų esmė

 

ieškovai 2022 m. rugpjūčio 26 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančia atsakovių UAB „Kauno centro būstas“ ir UAB „Statybų ABC“ 2019 m. gegužės 8 d. sudarytą rangos sutartį Nr. Ž-SUT-19-132 su visais jos priedais, papildymais ir pakeitimais; 2) nustatyti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai atliktų fasado ir stogo remonto bei langų ir durų pakeitimo darbų kainą 46 906,02 Eur su PVM;  3) priteisti iš atsakovių ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Palaikydamos ieškovų pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ieškovė G. D. ir ieškovų atstovė paaiškino, kad atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė (toliau – ir administratorė, atsakovė administratorė), UAB „Kauno centro būstas“ teisių ir pareigų perėmėja. 2019 m. gegužės mėnesį faktiškai buvo pradėti pastato 1A2p, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir pastatas) fasado ir stogo remonto darbai. Šiame pastate ieškovams nuosavybės teise priklauso butai ir kitos paskirties patalpos. 2019 m. balandžio 15 d. administratorė paskelbė viešą konkursą dėl stogo ir fasado paprastojo remonto darbų atlikimo, tačiau 2019 m. gegužės 8 d. pasirašė rangos sutartį Nr. Ž-SUT-19-132 (toliau – ir Rangos sutartis, Sutartis) su konkurse nedalyvavusia UAB „Statybų ABC“ (toliau – ir rangovė, atsakovė rangovė). Sutartyje nurodyta darbų kaina yra 154 035,80 Eur, PVM (21 proc.) 32 347,52 Eur (Sutarties 1.5 punktas); bendra Sutarties kaina, paskirstoma daugiabučio namo savininkams, su PVM 186 383,32 Eur, t. y. sutarta dėl darbų kainos, kuri yra beveik 50 % didesnė, negu kaina, kurią pasiūlė konkurso laimėtoja UAB „Jotuna“. Papildomų remonto darbų pirkimas turėjo būti vykdomas pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdines taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-913 (toliau – ir Pirkimų taisyklės). Statybų eigoje administratorė ir rangovė remonto kainą didino du kartus dėl neva papildomų stogo ir fasado darbų 18 984,04 Eur suma ir dėl langų ir durų keitimo 8228,82 Eur suma. Administratorė dėl šių darbų atlikimo pirkimo konkurso neorganizavo, darbai atlikti nesudarius jokios sutarties. Administratorė neužtikrino pirkimo konkurse dalyvavusių asmenų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, nes pasirašė Rangos sutartį su nedalyvavusiu konkurse juridiniu asmeniu, sutartis nepasirašyta su konkursą laimėjusiu juridiniu asmeniu, pasiūliusiu per pusę mažesnę kainą; pažeidė proporcingumo ir skaidrumo principus, kai pasirašė Rangos sutartį, neatitinkančią ieškovų teisėtų lūkesčių ir interesų bei naudojant racionaliai jų pinigines lėšas; atlikdama savo funkcijas ir pareigas nebuvo apdairi, sąžininga, neveikė tik naudos gavėjų (butų savininkų) interesais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7.1 punktas); Rangos sutartis dėl darbų atlikimo su UAB „Statybų ABC“ pasirašyta grubiai pažeidžiant organizuoto konkurso taisykles ir teisės aktus. Rangovė, būdamas sąžininga, rūpestinga ir apdairi, turėjo suprasti, kad pažeidžia teisės aktų reikalavimus. UAB „Statybų ABC“ nėra sąžininga sutarties šalis, t. y. nežinanti ir neturinti žinoti, kad administratorė galimai neturėjo teisės sudaryti sandorį. Abi atsakovės savo veiksmais pažeidė gyventojų teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus, nesvarstė ir nesidomėjo, ar gyventojai objektyviai galės sumokėti ir ar sutinka mokėti už remonto darbus kainą, ženkliai viršijančią kainas rinkoje. Tokiais savo veiksmais, o kai kuriais atvejais ir neveikimu atsakovės sukūrė ieškovams pareigą sumokėti nepagrįstai didelę pinigų sumą už pastato paprastąjį remontą.

Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimu yra nustatytos aplinkybės, patvirtinančios neteisėtos Sutarties sudarymą ir statybos darbų pirkimo procedūrų pažeidimus. Jame teismas konstatavo, kad pastato gyventojų 2019 m. gegužės 8 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. BAL012765, kuriuo neva gyventojai priėmė sprendimą ir įgaliojo administratorę pasirašyti Rangos sutartį su UAB „Statybų ABC“, užfiksuota namo butų savininkų valia nebuvo objektyviai ir teisingai išreikšta; namo butų savininkai buvo skatinami balsuoti, nurodant namo statybų darbų rangovę UAB „Statybų ABC“, nors iki balsavimo raštu pradžios namo butų savininkams nebuvo suteikta jokia informacija apie planuojamus atlikti darbus, jų apimtį (sprendimo 68 punktas). Teismas sprendė, jog patvirtindama šį balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. BAL-012765 atsakovė administratorė pažeidė namo butų gyventojų interesus, neužtikrino namo butų savininkams ekonomiškiausio pirkimo įgyvendinimo (sprendimo 70 punktas); sudarius rangos sutartį, atsakovė nevertino to, jog ši sutartis yra finansiškai nenaudinga namo butų savininkams; buvo pažeistos daugiabučio namo butų savininkų teisės ir teisėti interesai“ (sprendimo 71 punktas). Atsakovė pirkimo procedūrą organizavo nesilaikydama esminės racionalumo ir skaidrumo naudojant butų ir kitų patalpų savininkų lėšas principo. Atsakovė neužtikrino, kad butų savininkų lėšos būtų naudojamos ekonomiškiausiu būdu, nesistengė gauti palankiausio pasiūlymo (sprendimo 80 punktas). Išnagrinėjęs tą bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartyje konstatavo, kad dar nepasibaigus paskelbto konkurso terminui butų savininkams buvo pateiktas baigtinis sąrašas siūlomų sprendimų. Tokie atsakovės veiksmai akivaizdžiai prieštaravo viešo konkurso tikslams gauti visus pasiūlymus, atitinkančius ekonomiškumo ir kokybės kriterijus; tokie atsakovės veiksmai rodo atsakovės suinteresuotumą konkretaus pasiūlymą pateikusio asmens, o būtent UAB „Statybų ABC“ laimėjimu viešame konkurse (nutarties 56 punktas).

Dėl to Rangos sutartis pripažintina negaliojančia. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) reglamentuoja, kad sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai; absoliučiai negaliojančios (niekinės) sutarties šalys negali vėliau patvirtinti (CK 6.225 straipsnio 1, 2 dalys). Pirkimo taisyklės reglamentuoja, kad pirkimo tikslas vadovaujantis šių Pirkimo taisyklių nustatytais reikalavimais yra sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti administratoriui priežiūros paslaugas ar darbus, racionaliai ir skaidriai naudojant butų ir kitų patalpų savininkų lėšas (3 punktas). Administratorius užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją ir vykdant pirkimo sutarties reikalavimus, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (4 punktas) (toliau – ir VPĮ). Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos ir principai yra imperatyvūs ir Rangos sutarties šalys negalėjo jų pažeisti net ir tada, kai konkursas buvo organizuojamas ir vykdomas ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o pagal minėtas Pirkimų taisykles. Dėl to Rangos sutartis negalioja kaip niekinė (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, prašo vadovautis minėtame įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytais prejudiciniais faktais.

Teismui pripažinus sandorį negaliojančiu ieškovai prašo nustatyti, kad sandoris jiems nesukūrė civilinių teisių ir pareigų tokia apimtimi, kuri yra įforminta sandoriu jį sudarant ir po to jį vykdant, o iš dalies ir jo nevykdant, kai dalis remonto darbų neatlikti, bet surašyti aktai apie jų atlikimą. Nežiūrint to, kad administratorė 2019 m. balandžio 15 d. Kvietime pateikti pasiūlymą paslaugų tiekėjams nurodė dokumentus remonto kainai paskaičiuoti (stogo ir fasado paprastojo remonto projektas ir darbų kiekių žiniaraštis), faktiškai remonto darbų pirkimas organizuotas, o vėliau neteisėtai sudaryta Rangos sutartis ir remonto darbai pagal ją buvo vykdyti neturint darbo projekto, remonto darbų sąmatos kaip projekto dalies, sąnaudų kiekio žiniaraščio, tuo pažeisti STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ 33, 52, 57 punktų reikalavimai. Tai sudarė sąlygas sudaryti Rangos sutartį ir ją vykdyti Rangovei naudingomis sąlygomis, t. y. gauti atlygį didesnėmis negu rinkos kainomis, o administratorė nesirūpino, kad lėšos būtų naudojamos racionaliai. Atsakovė UAB „Statybų ABC“ yra surašiusi 5 atliktų darbų aktus bendrai 213 596,18 Eur (su PVM) sumai: atliktų darbų aktai Nr. 2019 07 22 PAR-1, Nr. 2019 09 02 PAR-1 ir Nr. 2019 09 13 PAR-1 pagal sąmatą 19/04/23-1; atliktų darbų aktas Nr. 2019 07 22 PAR-2 pagal sąmatą 19/06/15-1; atliktų darbų aktas Nr. 19/10/09-1 pagal pasiūlymą Nr. 190814-02, kuriuose pasirašė rangovės vadovas ir administratorės statybos darbų techninės priežiūros vadovas ir/ar administratorės vadybininkas. Galutinį tvarkybos-statybos darbų priėmimo aktą 2019 m. spalio 30 d. pasirašė rangovės vadovas ir administratorės vadovas. Ieškovų iniciatyva UAB „Statybos tyrimų institutas“ padarė pastato fasado ir stogo remonto darbų tyrimą ir 2020 m. kovo 3 d. surašė aktą Nr. 20-13. Ekspertai tyrimo metu rėmėsi atliktų darbų aktuose nurodytais darbais (darbų pozicijomis), kadangi šiuos darbus rangovė nurodė kaip atliktus bei prašo už šiuos darbus apmokėjimo, atitinkamai juos pakoregavo pagal tyrimo metu nustatytus faktiškai pastate atliktus darbus ir kiekius. Ekspertai pateikė 5.1 lentelę „Atliktų darbų aktuose nurodytų darbų ir faktiškai atliktų darbų suvestinė“. Iš jos matyti, kad buvo atlikti: stogo remonto darbai: asbestinio šiferio nuėmimas; grebėstavimo išardymas; šlaitinių stogų lietaus nuvedimo sistemos išardymas; vėjo izoliacinės plėvelės montavimas ant gegnių; plėvelės tvirtinimas ant gegnių; plėvelės tvirtinimas, gegnių paaukštinimas 25x50 mm; grebėstai 22x100; valcuotos skardos stogo danga; latakai; lietvamzdžiai; statybinių šiukšlių pakrovimas ir išvežimas; fasado remonto darbai: fasadų valymas naudojant aukšto slėgio plovimo įrenginį; tinkuotų rustuotų traukių ir pan. valymas pašalinant kelis sintetinių dažų sluoksnius; pastatų išorinių paviršių dažymas voleliu sintetiniais dažais pirmu sluoksniu; pastatų tinkuotų rustuotų paviršių valymas rankiniu būdu kai valomo sluoksnio storis 2 mm; kaminų tinkavimas, dažymas; fasado ir stogo papildomi darbai: atšokusio tinko nuardymas; supuvusių medinių balanų ardymas; tinkuoto karnizo-traukės nuardymas; supuvusios plėvelės-tolio ardymas; supuvusio mūrloto ir statramsčio nuardymas; naujo mūrloto ir statramsčio montavimas; plėvelės Tyvek montavimas; kietos fasadinės vatos 18cm montavimas; sienos armavimas; puošybos elemento-karnizo atstatymas; naujų medinių balanų montavimas; dienos tinkavimas; stogelio mūrlotų keitimas 15x15cm; stogelio gegnių keitimas 5x15cm; gegnių keitimas naujomis ties kaminais 5x15cm; supuvusių stogo gegnių galų keitimas, stiprinimas dedant 5x15cm andėklus iš dviejų pusių; supuvusių stogo gegnių galų keitimas, stiprinimas dedant 5x15cm andėklus iš vienos pusės; gegnių galų keitimas ir pailginimas 5x5cm; statybinių šiukšlių utilizavimas; supuvusios medienos atliekų išvežimas, utilizavimas; langų ir durų įrengimo darbai: laiptinės langų įrengimas; medinių durų įrengimas; šarvo durų įrengimas; vidaus palangės įrengimas; vidaus apdaila. Atliktų darbų aktuose dalies darbų nurodyti didesni kiekiai, negu faktiškai atlikta, t. y. atlikta mažiau fasado remonto darbų: fasadų sienų lygaus tinko pertrynimo; fasadų paviršių sanavimas tinkuojant dviem sluoksniais tinko mišiniais apdailinant, glaistant; pastatų išorinių paviršių gruntavimas voleliu giliai įsigeriančiais gruntais; pastatų išorinių paviršių dažymas voleliu sintetiniais dažais kartotiniu sluoksniu; fasado elementų apskardinimas; kaminų viršaus apskardinimas; pastolių išorės darbams įrengimas ir išardymas; pastolių uždengimas; fasado remonto darbai: fasadų lygaus tinko restauravimas – atkūrimas kalkių cemento skiediniu; fasadų tinko su įrėžiamais rustais tinko restauravimas-atkūrimas cemento kalkių skiediniu; fasadų dekoratyvinio tinko su įrėžiamais rustais tinko restauravimas-atkūrimas cemento kalkių skiediniu apskritai nebuvo atlikti. Be to, papildomų remonto darbų pirkimas turėjo būti vykdomas pagal tas pačias „Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdines taisykles“, tačiau remonto eigoje atsakovės kainą padidino dėl papildomų darbų ir fasado darbų 18 984,04 Eur suma ir dėl langų bei durų keitimo 8228,82 Eur suma. Administratorė dėl šių darbų atlikimo neorganizavo pirkimo konkurso, darbai atlikti nesudarius rangos sutarties.

UAB „Statybos tyrimų institutas“ atlikto tyrimo metu nurodyta pastate atliktų darbų vidutinė rinkos kaina. Statybos darbų vidutinė rinkos kaina nustatyta vadovaujantis Aplinkos ministro 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. D1-492 VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre įregistruotomis ir paskelbtomis UAB „Sistela“ skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis ir programine įranga SAMATA. Nustatant statinio statybos skaičiuojamąją kainą, taikomi kainų ir normatyvų rinkiniai, parengti vadovaujantis vidutinėmis rinkos kainomis. Tyrimo metu nustatytos tokios pastate atliktų darbų vidutinės rinkos kainos: stogo remonto darbų vidutinė rinkos kaina – 14 180,91 Eur su PVM; fasado remonto darbų vidutinė rinkos kaina – 22480, 83 Eur su PVM; papildomų fasado ir stogo remonto darbų vidutinė rinkos kaina – 5 128,38 Eur su PVM; langų ir durų pakeitimo darbų vidutinė rinkos kaina – 5 115,90 Eur su PVM; iš viso remonto darbų atlikta už 46 906,02 Eur sumą su PVM. Neatliktų darbų kaina Atliktų darbų aktuose nurodytais įkainiais yra 88 297,05 Eur su PVM. Iš 213 596,18 Eur sumos, kuri nurodyta kaip galutinė tvarkybos-statybos darbų faktinė kaina, atėmus neatliktų darbų sumą 88 297,05 Eur, administratorės ir rangovės susitarimu yra atlikta darbų už 125 299,13 Eur sumą. Ieškovai prašo nustatyti faktiškai atliktų remonto darbų kainą 46 906,02 Eur su PVM, t. y. taip, kaip apskaičiuota ekspertizės akte vidutinėmis rinkos kainomis. Ieškovai pripažįsta šią sumą kaip piniginį ekvivalentą, kurį turėtų sumokėti butų ir kitų patalpų savininkai už restituciją, taikant CK normas (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Ieškovų nuomone, pripažinęs Rangos sutartį negaliojančia, teismas savo iniciatyva turėtų taikyti restituciją tarp atsakovių (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

 

Atsakovė UAB „Statybų ABC“ su ieškiniu nesutiko. Palaikydamas šios atsakovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus jos atstovas paaiškino, kad VPĮ nuostatos netaikytinos Rangos sutarčiai. VPĮ reglamentuoja tik perkančiųjų organizacijų vykdomus pirkimus. Atsakovė administratorė nėra perkančioji organizacija (VPĮ 2 straipsnio 25 dalis). Nuostatų 4.6.3 punktas nustato, jog tais atvejais, kai administratorius nėra perkančioji organizacija, jis pirkimus organizuoja ir vykdo vadovaudamasis savo parengtomis ir patvirtintomis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų taisyklėmis. VPĮ normos netaikytinos ginčo teisiniams santykiams, todėl šalys savo veiksmais (sudarydamos Sutartį ir ją vykdydamos) negalėjo jų pažeisti. Atitinkamai atmestini ieškovų reikalavimai pripažinti Sutartį negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnį dėl tariamo imperatyvių VPĮ normų pažeidimo.

Dėl administratorės organizuotam remontui taikytinos teisės ir jos reikšmės ginčui nurodė, kad Nuostatai ir Pirkimo taisyklės yra skirtos įgyvendinti LR CK 4.84 straipsnį, t .y. butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties. Šie teisės aktai niekaip neriboja butų ir kitų patalpų savininkų teisės CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka įgyvendinti jiems priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teisės, kurios sudėtine dalimi yra teisė savo nuožiūra spręsti dėl investicijų į daugiabutį namą. Ginčo atveju ieškovai kartu su kitais butų ir kitų patalpų savininkais sprendė dėl daugiabučio namo stogo ir fasado remonto. Ieškovai pripažįsta, jog buvo organizuojamas balsavimas dėl daugiabučio namo stogo ir fasado remonto. Antra, 2019 m. gegužės 8 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. BAL012765 liudija, jog buvo organizuojamas balsavimas dėl daugiabučio namo stogo ir fasado remonto. Taigi, šiuo atveju ieškovai kartu su kitais butų ir kitų patalpų savininkais CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka įgyvendino jiems priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teisę balsuodami dėl daugiabučio namo stogo ir fasado remonto, savo nuožiūra sprendė dėl daugiabučio namo remonto. Tai svarbu vertinant Sutarties sudarymo aplinkybes. Vidinių bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių dalyviais yra tik butų ir kitų patalpų savininkai bei administratorius. Atsakovė rangovė nėra šių santykių dalyvė, todėl šis klausimas nesusijęs su jos teisėmis ir pareigomis. Patikslintame ieškinyje keliamas klausimas dėl tarp atsakovės administratorės (butų ir kitų patalpų savininkų atstovės) ir rangovės sudarytos Sutarties teisėtumo patenka į išorinius bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius, todėl jiems neturi būti taikomos vidiniams bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams taikytinos normos. Pagal CK 2.133 straipsnio 1 dalį vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalį, jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011). Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, nepriklausomai nuo vidinių bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių atsakovės administratorės kaip bendraturčių atstovės sudaryta Sutartis yra galiojanti ir įpareigojanti, kadangi atsakovė rangovė turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu – administratorė įstatymų nustatyta tvarka yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore; ji kaip administratorė organizavo remonto darbų pirkimą, t. y. vykdė administratoriaus funkcijas; ji rangovei pateikė 2019 m. gegužės 8 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. BAL012765, kuriame užfiksuota bendraturčių valia sudaryti sutartį dėl remonto su UAB „Statybų ABC“; byloje nėra jokių duomenų, kad tuo metu (2019 m. pavasarį) rangovė būtų turėjusi kokios nors informacijos, kuri keltų pagrįstų abejonių dėl administratorės įgaliojimų; nei ieškovai, nei kiti gyventojai nesikreipė į rangovę dėl statybos darbų stabdymo šiai juos pradėjus, toks elgesys rangovei davė rimtą pagrindą manyti, jog ieškovai pritaria statybos darbų atlikimui; ieškovai neįrodė ginčo teisinių santykių patekimo į viešųjų pirkimų teisės ar kitos viešosios teisės taikymo sritį. Konstatuotina, kad rangovė yra sąžininga sutarties šalis, t. y. nežinanti ir neturinti žinoti, kad atstovas galimai neturėjo teisės sudaryti sandorį, todėl pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalį Sutartis negali būti pripažinta negaliojančia. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų rangovės sąžiningumo prezumpciją.

Dėl jos atliktų statybos darbų pažymėjo, kad ji faktiškai atliko visus statybos darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose Nr. 2019 07 22 PAR-1, Nr. 2019 09 02 PAR-1, Nr. 2019 09 13 PAR-1 pagal sąmatą 19/04/23-1, atliktų darbų akte Nr. 2019-07-22 PAR-2 pagal sąmatą 19/06/15-1, atliktų darbų akte Nr. 19/10/09-1 pagal pasiūlymą Nr. 190814-02, 2019-10-30 tvarkybos-statybos darbų priėmimo akte. Šią aplinkybę patvirtina tokie įrodymai: nuotraukos, statybos darbų žurnalas ir atliktų darbų aktai. Faktas, kad administratorė pasirašė atliktų darbų aktus, įrodo darbų atlikimo faktą. Faktas, kad techninis prižiūrėtojas padarė įrašus statybos žurnale, irgi tai patvirtina. UAB „Statybos tyrimų institutas“ ekspertinis aktas (toliau – ir Aktas) yra nepatikimas įrodymas. Juo negalima vadovautis dėl toliau išvardintų priežasčių. Aktas nėra tinkamai motyvuotas, jame nėra detaliai aptarti atlikti tyrimai (neaišku kaip buvo išmatuoti/apskaičiuoti faktiškai atliktų darbų kiekiai), nėra nurodyti pasitelkti moksliniai metodai ir/ar specialios priemonės, jis sudarytas nedalyvaujant rangovei, nėra visų aptariamų konstrukcijų vaizdo fiksacijos. Dėl to neįmanoma patikrinti akto išvadų teisingumo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsniu tokios išvados pripažintinos turinčiomis mažesnę įrodomąją galią už kitus byloje esančius įrodymus. 

 

Atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ su ieškiniu nesutiko.

Palaikydama šios atsakovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus jos atstovė paaiškino, kad ieškovai neturi teisės ginčyti Sutartį ir prašyti darbų kainos sumažinimo. Dėl visų klausimų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, sprendžia daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai priimdami sprendimus balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Sutartis dėl darbų buvo sudaryta ir įvykdyta viso namo butų ir kitų patalpų savininkų naudai ir interesais. Darbų rezultato gavėjais yra visi namo savininkai. Name yra 11 patalpų. Šioje byloje Sutartį ginčija ir darbų kainos sumažinimo prašo tik trys namo bendrasavininkai. Namo butų ir kitų patalpų savininkai nėra priėmę jokio sprendimo kreiptis į teismą ir ginčyti Sutartį bei darbų kainą. Ieškovams nesuteiktos teisės veikti visų namo savininkų interesais ir siekti atitinkamų materialinių padarinių. Ieškovai, būdami tik vieni iš bendrosios dalinės nuosavybės subjektų, nenurodo, kokiu pagrindu jie reiškia tokio pobūdžio reikalavimus, kurių patenkinimas reikštų ne tik jų, bet visų namo savininkų teisių ir pareigų modifikavimą. Dauguma namo savininkų nelaiko, kad jų teisės ar interesai ginčo Sutartimi buvo pažeisti. Ieškovai taip pat nėra subjektai, kurie gali ginti viešąjį interesą. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-63-955/2022 sprendė dėl savininkų sprendimo pritarti darbų kainai ir rangovo pasirinkimui galiojimo, todėl šioje byloje ieškovai nėra atleisti nuo pareigos įrodyti realius Sutarties negaliojimo pagrindus. 

 Nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia. Ieškovai tik bendrai teigia, kad administratorė pažeidė imperatyvias normas, tačiau jų nekonkretizuoja. Administratorė nepažeidė tokių imperatyvų, kurie lemtų Sutarties negaliojimą. Ieškovai patys pripažįsta, kad daugiabučio namo administratorius paslaugas ir darbus perka ne pagal VPĮ.

Ieškovų prašoma nustatyti (pakeisti) darbų kaina yra nepagrįsta ir nelogiška, jie už atliktus darbus turi atsiskaityti rinkos kaina, sutartinė darbų kaina ir yra rinkos kaina, todėl, net jei Sutartis ir būtų pripažinta negaliojančia, ieškovai už atliktus darbus turi atsiskaityti pagal realią tokių darbų rinkos kainą. Ieškovų prašymas pripažinti Sutartį negaliojančia ir kartu prašymas pakeisti (sumažinti) darbų kainą nedera tarpusavyje.  Jei daryti prielaidą, kad ieškovai remiasi savo, kaip galutinio užsakovo pažeistų teisių gynimo būdu – reikalavimu sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai toks jų teisių gynimo būdas ginčo atveju yra negalimas, nes darbai yra atliki kokybiškai, dėl to nėra ginčo. Reikalaujant nustatyti pagal Sutartį atliktų darbų kainą, negalima reikalauti Sutarties pripažinimo negaliojančia.  Ieškovų reikalavimas nustatyti darbų kainą 46 906,02 Eur parodo, kad darbų rezultatas juos visiškai tenkina, tokiu būdu jie bando sumažinti savo pareigą atsiskaityti už darbų apimtį. Ieškovai spekuliuoja teiginiu, esą rangovei buvo sudarytos išskirtinės (naudingos) sąlygos sudaryti Sutartį ir gauti atlygį didesnėmis negu rinkos kainomis, nes esą darbai buvo vykdomi neturint darbo projekto, darbų sąmatos kaip projekto dalies, sąnaudų kiekio žiniaraščio. Visi šie dokumentai yra pateikti į bylą, jais perkant ir atliekant darbus buvo vadovautasi, atliekant darbus jokie formalūs dokumentacijos, jos pildymo ar panašūs reikalavimai nebuvo pažeisti (administratorė tokių pažeidimų nenustatė). Ieškovų teiginys, kad rangovė gavo didesnį atlygį už darbus nei tokių darbų rinkos kaina, yra neparemti įrodymais. Ieškovai nenurodo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kodėl jie už atliktus darbus turėtų atsiskaityti ne rinkos, t. y. ne konkretaus darbus atliekančio rangovo nustatyta kaina, už kurią jis sutinka atlikti darbus, o vidutinėmis rinkos kainomis. Daugiabučių namų administravimo ir priežiūros bei tam reikalingų darbų ir paslaugų pirkimų teisinis reguliavimas yra toks, kad paslaugos ir darbai yra perkami rinkoje, o už juos yra mokama tiek, kiek tokių paslaugų ir darbų kainas nustato rangovai. UAB „Statybų ABC“ atliktų darbų kaina buvo nustatyta jai pateikus komercinį pasiūlymą atlikti darbus sudarius Sutartį. Kitokios rinkos kainos nenurodo ir patys ieškovai. Ieškovų nurodoma 46 906,02 Eur nėra vidutinė šių konkrečių darbų rinkos kaina. UAB „Statybų tyrimų institutas“ aktas ir jame nurodytos išvados itin kritikuotinos, jos nėra objektyvios. Akte dirbtinai eliminuojama darbų dalis iš viso 88 297,05 Eur su PVM sumai (Akto 7.1 lentelė). Ieškovų pasitelkti specialistai laikė, kad tokiai apimčiai darbų atlikta nebuvo. Tačiau ši Akto dalis yra deklaratyvi ir nepagrįsta, nes neatlikti jokie konkretūs skaičiavimai ir vertinimai, kiek darbų atlikta, apsiribojant iš vien spėjimais ir tokiomis pasikartojančiomis formuluotėmis, kaip kad „tikėtina, kad buvo atlikti ne visi darbai, darbų atlikti nebuvo būtina, nenustatyta, kad darbai būtų buvę atlikti“. Šias Akto išvadas paneigia administratorės į bylą pateikti ekspertiniai faktiniai atliktų darbų skaičiavimai. Pasitelktas ekspertas dar kartą patikrino atliktų darbų apimtis. UAB „Mano Būstas Kaunas“ neturi pagrindo abejoti, kad kažkurie iš darbų nebuvo atlikti. Priešingai, ekspertinio tyrimo rezultatai rodo, kad faktiniai atliktų darbų kiekiai buvo netgi didesni, nei juos rangovė UAB „Statybų ABC“ suplanavo pateikdama komercinį pasiūlymą ir užaktavo atliktų darbų aktuose. Akte po to, kai dirbtinai eliminuota esą neatliktų darbų apimtis, jų kaina yra skaičiuojama tik nuo likusios, kaip galimai tikėtinai atliktų darbų apimties, nurodant, kad tyrimo metu esą yra nustatoma atliktų darbų vidutinė rinkos kaina („statybų darbų vidutinė rinkos kaina laikoma statybos darbų skaičiuojamoji rinkos kaina“, Akto 6 dalis). Kodėl vidutinė darbų rinkos kaina nagrinėjamuoju atveju buvo prilyginta skaičiuojamajai kainai, ieškovų užsakytame tyrime nenurodoma. Faktinė rinkos analizė siekiant nustatyti, kokia būtent darbų kaina buvo rinkoje, nebuvo atlikta. Atliktų darbų rinkos kaina, net jei ją ir bandyti nustatyti pagal kitus kriterijus (ne sutartinius), negali būti prilyginama statinių statybos skaičiuojamajai kainai. Rinkos kaina susiformuoja tik sandoriuose tarp nepriklausomų ir ketinančių pirkti ar parduoti asmenų. Išvadas, kad skaičiuojamoji kaina neatspindi realiosios faktinės rinkos kainos, galima padaryti vertinant pačios UAB „Sistela“ tinklapyje pateiktą kainodaros statyboje paaiškinimą. Skaičiuojamosios kainos pagal UAB „Sistela“ normatyvinius įkainius paskaičiavimas (ką faktiškai ir padarė ieškovų pasitelkti specialistai) ir tokia kainodara, yra galimi tik išankstiniai paskaičiavimai toje stadijoje, kai dar nėra pasirinktas konkretus rangovas. Šie skaičiavimai yra preliminarus reikiamų investicijų vertinimas ir nereiškia faktinės rinkos kainos. Tai neatitinka rinkos sąlygų, jokios logikos ir joks rangovas nebūtų sutikęs atlikti tokio pobūdžio darbų Pastate už ieškovų nurodomą 46 906,02 Eur su PVM kainą (nevertinant, kad net 41 proc. darbų buvo eliminuota iš skaičiavimų). Tokia kaina yra neadekvati tam, kokie realūs rangovų UAB „Statybų ABC“ ir UAB „Jotuna“ kainų pasiūlymai buvo pateikti pirkimo metu. Kad Akte specialistai siekė pateikti kuo mažesnį galimą darbų kainos paskaičiavimą, geriausiai įrodo tai, kad net ir taikydami UAB „Sistela“ įkainius, jie į kainos paskaičiavimą neįtraukė netiesioginių rangovo išlaidų, kurios yra patiriamos visais atvejais, kadangi kompensuoja rangovų bendrąsias administracines pridėtines išlaidas ir garantuoja jiems pelną.

UAB „Statybų ABC“ atliktų darbų kaina 213 596,18 Eur nėra aiškiai per didelė, nepagrįsta, neatitinkanti rinkos kainos ar pan. UAB „Mano Būstas Kaunas“ pasitelkė ekspertus V. B. E. ir G. M., kad jie tiksliai nustatytų visą faktinį atliktų darbų kiekį ir suskaičiuotų kainą pagal UAB „Jotuna“ pirkimo metu pateiktus vienetinius darbų įkainius. Darbams, kurių UAB „Jotuna“ nebuvo įtraukusi į savo sąmatinius skaičiavimus, tačiau kurie faktiškai buvo atlikti, buvo pritaikyti UAB „Statybų ABC“ įkainiai, nes nėra kitų objektyvių duomenų, kokie galėjo būti šių darbų UAB „Jotuna“ įkainiai. Netiesioginės išlaidos (jų dydis) UAB „Jotuna“ sąmatoje taip pat nebuvo numatytos, tačiau jos yra būtina sudėtinė visų darbų kainos dalis, šias išlaidas patiria bet kuris rangovas. Jas priskaičiuojant buvo taikytas mažiausias ir vienintelis objektyviai prieinamas rodiklis – UAB „Sistela“ pateikiamas bendrasis ekonominis normatyvas statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymui – 10 proc. nuo tiesioginių išlaidų. Apibendrinus visus ekspertinius skaičiavimus, atliktų darbų kaina, jei ją skaičiuoti pagal UAB „Jotuna“ pasiūlytus darbų įkainius, sudaro 195 518,50 Eur su PVM. Atsižvelgiant į tai, kad galutinė UAB „Statybų ABC“ faktinė darbų kaina sudarė 213 596,18 Eur su PVM, realus skirtumas, lyginant šią kainą su darbų kaina, kuri būtų buvusi, jei darbus būtų dariusi UAB „Jotuna“, yra sąlyginai nežymus (siekia vos 8 proc.). Kartu tai rodo, jog būtent tokia ir buvo darbų rinkos kaina, t. y. rangovo UAB „Statybų ABC“ atliktų darbų kaina nėra ženkliai per didelė, nepagrįsta ar ypatingai išsiskirianti. Todėl šioje byloje arba restitucija iš viso neturėtų būti taikoma, arba, jei bus nuspręsta ją taikyti laikant, kad rangovo UAB „Statybų ABC“ kaina yra per didelė, turi būti atsižvelgiama į rangovės pateiktą galimą darbų kainos apskaičiavimą.

 

Trečiasis asmuo A. M. palaikė ieškovų poziciją. Jo atstovė paaiškino, kad minėtoje Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje byloje teikdama 2020 m. gruodžio 4 d.  atsiliepimą kaip trečiasis asmuo į ieškovo A. M. ieškinį UAB „Statybų ABC“ nurodė, kad „Atsakovas informavo trečiąjį asmenį (1), kad jis laimėjo konkursą, t. y. kad butų ir kitų patalpų savininkų pasirinko jį namo fasado ir stogo paprastojo remonto darbams atlikti“ (DOK-145846). Iš byloje gautų duomenų matyti, kad konkursą laimėjo UAB „Jotuna“, atsakovė rangovė jame nedalyvavo. Iš to darytina išvada, kad Rangos sutarties pasirašymą lėmė ne dalyvavimas administratoriaus organizuotame konkurse, o kiti nežinomi susitarimai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, UAB „Statybų ABC“, kaip nedalyvavusi konkurse įmonė, žinojo ar turėjo žinoti, kad administratorė sudaro Rangos sutartį viršydama įgaliojimus, todėl negali būti laikoma sąžininga sandorio šalimi. Nors darbai pagal atsakovių sudarytą Rangos sutartį buvo atlikti be teisėto pagrindo, tačiau dalis darbų faktiškai atlikta. Nesant galiojančio susitarimo, daugiabučio namo patalpų savininkai turėtų atsiskaityti už atliktus darbus, nurodytus atsakovių pasirašytuose priėmimo – perdavimo aktuose, tačiau tik už tuos, kurie faktiškai buvo atlikti. Darbų bei medžiagų įkainiai turėtų būti nustatyti pagal įkainius, kuriuos taikė mažiausią kainą konkurse pasiūlęs tiekėjas, arba įkainius, apskaičiuotus remiantis UAB „Sistela“ „Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybos vertės) kainynu“, siekiant nustatyti faktiškai atliktų darbų apimtį bei realią jų rinkos kainą. UAB „Sistela” parengtos duomenų bazės yra  registruotos VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras” kaip skaičiuojamosios rinkos kainos. Sistela programinė įranga skirta statybos darbų kainų sąmatiniams apskaičiavimams, statinių atkuriamosios vertės nustatymui, pasiūlymų konkursų dalyviams paruošimui, atsiskaitymų už atliktus darbus kontrolei, investicijų planavimui. UAB „Sistela“ patvirtinta skaičiavimo metodika yra plačiai taikoma ir negali reikšti vienos įmonės pateiktų duomenų, ji remiasi bendrai rinkoje patvirtintais įkainiais. Ieškovės G. D. iniciatyva buvo atliktas ekspertinis tyrimas, kurio 2020 m. kovo 3 d. tyrimo akte Nr. 20-13 nustatyta, kad bendrai yra atlikta darbų, kurių rinkos kaina 46 906,02 Eur (su PVM). Kadangi byloje nėra žinoma jokia kita atliktų darbų suma, kuri turėtų būti sumokėta, jei sutartis būtų sudaryta nepažeidžiant imperatyvių įstatymo normų, nėra aišku, kokią kainą ieškovai ir tretieji asmenys turėtų sumokėti administratorei už rangovės faktiškai atliktus darbus. Be to, po remonto darbų atlikimo praėjus vos 3 metams, t. y. nepasibaigus garantiniams terminams, jau atsirado defektų dėl nekokybiškai atliktų darbų.

 

Kiti tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jiems pranešta.

 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ieškovų reikalavimų teisinis įvertinimas

        Iš šalių atstovų paaiškinimų, rašytinių įrodymų, teismo ekspertizės akto ir teismo eksperto paaiškinimų, liudytojų parodymų ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso ieškovams ir tretiesiems asmenims, namo administratorė yra atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“. 2019 m. balandžio 15 d. šio namo administratorės pareigas tuo metu vykdžiusi UAB „Kauno centro būstas“ paskelbė viešą konkursą dėl stogo ir fasado paprastojo remonto darbų atlikimo. Paskelbto konkurso terminas, iki kurio galima buvo pateikti pasiūlymus, buvo nustatytas iki 2019 m. balandžio 26 d. Nors terminas pasiūlymams pateikti dar buvo nepasibaigęs, 2019 m. balandžio 22 d. namo administratorė išsiuntė šio daugiabučio namo gyventojams parengtus balsavimo raštu biuletenius, kuriuose buvo nurodomas svarstomas klausimas: išsiaiškinti, ar (duomenys neskelbtini), namo bendrasavininkai pritaria, kad pagal suderintą stogo ir fasadų (visų sienų) paprastojo remonto darbų projektinę dokumentaciją būtų atlikti remonto darbai. Minėtuose balsavimo raštu biuleteniuose jau buvo įvardinti statybos darbų rangovai, t. y. UAB „Jotuna“, kurios pasiūlyta darbų kaina 104 223,75 Eur (su PVM), savivaldybės skiriamos lėšos – 17 625,00 Eur (su PVM), gyventojams tenkanti suma – 86 598,75 Eur (su PVM), 1 kv. m gyv. plotui preliminariai tenkanti suma – 172,07 Eur (su PVM); bei UAB „Statybų ABC“, kurios pasiūlyta darbų kaina 186 383,32 Eur (su PVM), savivaldybės skiriamos lėšos – 17 625,00 Eur (su PVM), gyventojams tenkanti suma – 168 758,32 Eur (su PVM), 1 kv. m gyv. plotui preliminariai tenkanti suma – 335,32 Eur (su PVM). Tuo tikslu 2019 m. gegužės 8 d. buvo surašytas Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. BAL-0127658, kuriame konstatuota, kad iš 12 daugiabučio gyvenamojo namo butų sprendė, jog pastato fasado ir stogo tvarkymo darbus atliktų maksimalią kainą pasiūliusi UAB „Statybų ABC“.

Šio protokolo pagrindu 2019 m. gegužės 8 d. pastato patalpų savininkus atstovaujanti atsakovė administratorė sudarė su UAB „Statybų ABC“ rangos sutartį Nr. 2-SUT-19-132 dėl pastato fasadų (4 sienų) ir stogo paprastojo remonto. Rangovė įsipareigojo darbus atlikti ir priduoti Sutartyje nustatyta tvarka užsakovei iki 2019 m. rugsėjo 15 d. Sutartis darbų kaina 154 035,80 Eur (PVM 21 proc. 32 347,52 Eur). Rangos sutarties 1.9 punktu šalys susitarė, kad Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki šalys visiškai įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus.

Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-63-955/2022 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ dėl balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo pripažinimo negaliojančiu, pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais G. D. pareiškimą dėl balsavimo raštu biuletenių pripažinimo negaliojančiais, pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. R. pareiškimą dėl balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys V. C., A. S., N. O., G. J., O. M., uždaroji akcinė bendrovė „Modilinos modelių agentūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Laisvės metai“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų ABC“, taip pat šį sprendimą apeliacine tvarka palikusioje galioti Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e2A-831-896/2022, nustatyta, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip administratorės funkcijas, neužtikrino ieškovo A. M. bei kitų 2019 m. gegužės 8 d. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. BAL-012765 teisėtumu abejojančių butų savininkų teisių į informacijos pateikimą, dėl ko 2019 m. gegužės 8 d. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. BAL-012765 užfiksuota namo butų savininkų valia nebuvo objektyviai ir teisingai išreikšta. Namo butų savininkai buvo skatinami balsuoti nurodant namo statybų darbų rangovą UAB „Statybų ABC“, kurio kaina buvo ženkliai didesnė nei UAB „Jotuna“ pasiūlymas, nors iki balsavimo raštu pradžios namo butų savininkams nebuvo suteikta jokia informacija apie planuojamus atlikti darbus, jų apimtį; ir vėliau atsakovei sudarius Rangos sutartį atsakovė nevertino to, jog ši Sutartis yra finansiškai nenaudinga namo butų savininkams. Patvirtindama 2019 m. gegužės 8 d. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. BAL-012765, atsakovė pažeidė namo butų gyventojų interesus, neužtikrino namo butų savininkams ekonomiškiausio pirkimo įgyvendinimo, nors pačios atsakovės 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. Ž-ĮS-16-00001A patvirtintose Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Kauno centro būstas“ priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo taisyklėse yra įtvirtinta administratorės pareiga viešuosius pirkimus organizuoti taip, kad nebūtų nepagrįstai didinamos namo butų savininkų išlaidos bei užtikrinama, jog bus parenkamas pats ekonomiškiausias pirkimų rezultatas. Minėtų Pirkimo taisyklių 4 punktas numato, jog vykdomo pirkimo tikslas – vadovaujantis Pirkimų taisyklių nustatytais reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti administratoriui priežiūros paslaugas ar darbus, racionaliai ir skaidriai naudojant butų ir kitu patalpų savininkų lėšas. Pirkimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad administratorius, užtikrindamas Pirkimų taisyklių 3-4 punktuose nustatytų principų laikymąsi, turi teisę derėtis su tiekėjais dėl techninių, ekonominių, teisinių ir kitokių pasiūlymo sąlygų, siekdamas ekonomiškiausio rezultato. Jų 23 punktas numato administratoriaus teisę tiekėjų reikalauti pateikti paaiškinimus apie pateiktus pasiūlymus. Atsižvelgdamas į šį administratorės veiklos reglamentavimą teismas sprendė, jog patvirtindama 2019 m. gegužės 8 d. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. BAL-012765 atsakovė pažeidė namo butų gyventojų interesus, neužtikrino namo butų savininkams ekonomiškiausio pirkimo įgyvendinimo, nors Taisyklių 24.3. punktas suteikia atsakovei teisę vienašališkai atmesti pasiūlymą, jei, jos nuomone, pasiūlyta kaina yra per didelė. Atsakovei į bylą nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog UAB „Statybų ABC“ darbų apimtys buvo numatytos ženkliai didesnės, nei UAB „Jotuna“ pasiūlyme, bei 2019 m. gegužės 8 d. Balsų raštu skaičiavimo komisijos protokolu BAL-012765 konstatavus, jog namo butų savininkai statybų rangovu pasirinko UAB „Statybų ABC“, teismas sprendė, jog buvo iš esmės  pažeistos daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų teises ir teisėti interesai. Be to, nesusidarė balsavimo kvorumas, todėl 2019 m. gegužės 8 d. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas BAL-012765 negali būti pripažintas teisėtu. Atsakovės veiksmai iš esmės pažeidė namo butų savininkų interesus, balsavime dalyvavę asmenys negalėjo ir neturėjo galimybių išreikšti savo tikrosios valios. Atsakovė pirkimo procedūrą organizavo nesilaikydama esminės racionalumo ir skaidrumo naudojant butų ir kitų patalpų savininkų lėšas principo. Atsakovė neužtikrino, kad butų savininkų lėšos būtų naudojamos ekonomiškiausiu būdu, nesistengė gauti palankiausio pasiūlymo. Dėl aukščiau išvardintų atsakovės veiksmų organizuojant butų savininkų balsavimą ir konstatuojant viešo konkurso laimėtoją 2019 m. gegužės 8 d. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. BAL-012765 laikytinas neteisėtu ir pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento. Minėtu sprendimu teismas pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento šį protokolą ir 2019 m. balandžio 22 d. surašytą balsavimo raštu biuletenį, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, ar (duomenys neskelbtini), namo bendrasavininkai pritaria, kad pagal suderintą stogo ir fasadų (visų sienų) paprastojo remonto darbų projektinę dokumentaciją būtų atlikti remonto darbai; tris 2019 m. balandžio 26 d. G. D. balsavimo raštu biuletenius, kuriuose G. D. pritarė, kad pagal suderintą stogo ir fasadų (visų sienų) paprastojo remonto darbų projektinę dokumentaciją būtų atlikti remonto darbai; 2019 m. liepos 11 d. balsavimo raštu biuletenį, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, ar (duomenys neskelbtini), namo bendrasavininkai pritaria, kad pagal papildomai suderintą stogo vertikalių konstrukcijų stiprinimo schemą būtų atlikti remonto darbai.

Taigi, iš cituojamame įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytų prejudicinių faktų darytina išvada, kad Rangos sutartis buvo sudaryta 2019 m. gegužės 8 d. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo BAL-012765 ir balsavimo raštu biuletenių, parengtų pažeidžiant procedūrinius reikalavimus ir atsakovei administratorei neužtikrinus namo butų savininkams ekonomiškiausio pirkimo įgyvendinimo principų, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintuose Daugiabučių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose (4.6.1, 14.1, 14.2, 6.1-6.2, 6.5-6.8 punktai) ir atsakovės administratorės priimtame teisės akte (12, 23, 24 punktai) bei dėl tų pažeidimų teismo pripažinti negaliojančiais, pagrindu (CPK 182 straipsnio 2 punktas). 

 

        Dėl ieškovų reikalavimo teisės

 

Teismas nesutinka su atsakove administratore, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės ginčyti Rangos sutartį ir prašyti darbų kainos sumažinimo, nes tokio sprendimo pagal CK 4.82 – 4.85 straipsnio nuostatas nėra priėmę visi pastato bendraturčiai.

Ieškovai kreipėsi į teismą siekdami pripažinti niekine Rangos sutartį, kurią atsakovė administratorė, veikdama kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų administratorė, sudarė su rangove, taip sukurdama pastato (duomenys neskelbtini) butų savininkams pareigą sumokėti atitinkamą (ieškovų teigimu, per didelę) pinigų sumą už rangovės atliktą šio pastato paprastąjį remontą, ir sumažinti rangovės atliktų statybos rangos darbų apmokėjimo sumą, susijusią su neteisėtais abiejų atsakovų veiksmais Rangos sutartį sudarant ir šiuos darbus atliekant.

Pagal CK 6.227 straipsnio 1 dalį teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. 

Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad UAB „Mano būstas Kaunas“ yra pareiškusi ieškinius D. R. ir G. D. dėl skolos už pastato (duomenys neskelbtini), remonto darbus priteisimo. Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-356-962/2024 ir e2-2140-752/2024 yra sustabdytos iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-64-324/2024, t. y. nagrinėjamoje byloje. Taigi, ieškovai yra tiesiogiai suinteresuoti šio pastato remonto darbų kaina.

Kiekvieno asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, įtvirtina CPK 5 straipsnio 1 dalis.

Nors sprendimo dėl kreipimosi į teismą ginčijant Rangos sutartį ir darbų kainą viso pastato butų bendraturčiai ir nėra priėmę, visi jie dalyvauja byloje trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad tretieji asmenys būtų atsakovių pusėje.

 

Dėl Rangos sutarties pripažinimo niekine

 

Pagal CK 6.224 straipsnį sutartis ar jos sąlyga gali būti pripažinta negaliojančia CK pirmosios knygos nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Sutartis ar jos sąlyga gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu tuomet, kai ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015; kt.).

Imperatyvių įstatymų normų pažeidimą ieškovai įrodinėja prejudiciniais faktais, nustatytais įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-63-955/2022. Jų teigimu, nesilaikydama atsakovės administratorės 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. Ž-ĮS-16-00001A patvirtintų Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Kauno centro būstas“ priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo taisyklių, kuriose yra įtvirtinta administratorės pareiga viešuosius pirkimus organizuoti taip, kad nebūtų nepagrįstai didinamos namo butų savininkų išlaidos bei užtikrinama, jog bus parenkamas pats ekonomiškiausias pirkimų rezultatas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų reikalavimų, ši atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip administratorės funkcijas, neužtikrino A. M. bei kitų 2019 m. gegužės 8 d. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. BAL-012765 teisėtumu abejojančių butų savininkų teisių į informacijos pateikimą, dėl ko 2019 m. gegužės 8 d. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. BAL-012765 užfiksuota namo butų savininkų valia nebuvo objektyviai ir teisingai išreikšta. 

Ieškovų nuomone, sudarydamos Rangos sutartį atsakovės pažeidė ir Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdines taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-913, nes administratorė pasirašė Rangos sutartį su nedalyvavusiu konkurse juridiniu asmeniu, sutartis nepasirašyta su konkursą laimėjusiu juridiniu asmeniu, pasiūliusiu per pusę mažesnę kainą. Atsakovės pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.1 punktą, nes Rangos sutartis neatitinka ieškovų teisėtų lūkesčių ir interesų racionaliai naudoti jų pinigines lėšas; atlikdama savo funkcijas ir pareigas administratorė nebuvo apdairi, sąžininga, neveikė tik naudos gavėjų (butų savininkų) interesais.

Ieškovų teigimu, išvardintų teisės aktų pažeidimas kartu reiškia ir VPĮ įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (t. y. VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintos imperatyviosios teisės normos) pažeidimą.

Teismas su šiuo ieškovų argumentu nesutinka ir pritaria atsakovėms, kad ginčo teisiniams santykiams VPĮ normos netaikytinos. VPĮ reglamentuoja tik perkančiųjų organizacijų vykdomus pirkimus. Ginčo sandorio sudarymo metu galiojusios VPĮ redakcijos 2 straipsnio 37 dalis nustatė, kad viešasis pirkimas (toliau – pirkimas) – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant viešojo pirkimo-pardavimo sutartį (sutartis), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui. Atsakovė administratorė nėra perkančioji organizacija. VPĮ 2 straipsnio 25 dalis nustatė, kad perkančioji organizacija yra: 1) valstybės ar savivaldybės institucija; 2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų; b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; 3) šios dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija. Atsakovė UAB „Mano būstas Kaunas“ yra privatus juridinis asmuo ir byloje nėra įrodymų, jog ji būtų įsteigta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti. Nei ji, nei kitos bylos šalys neatitinka perkančiosios organizacijos sampratos, todėl jų veikla nepatenka į viešųjų pirkimų teisės reglamentavimo sritį. Pažymėtina, jog tai pripažįsta ir ieškovai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.6.3 punktas  nustato, jog tais atvejais, kai administratorius nėra perkančioji organizacija, jis pirkimus organizuoja ir vykdo vadovaudamasis savo parengtomis ir patvirtintomis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų taisyklėmis. Kadangi VPĮ normos netaikytinos ginčo teisiniams santykiams, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdines taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-913, 4 punkto nuostatos, įpareigojančios administratorių užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją ir vykdant pirkimo sutarties reikalavimus, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, nesilaikymas savaime nereiškia ir VPĮ 17 straipsnio imperatyvų pažeidimo.

Tuo remiantis atmestinas ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimas dėl Rangos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu.

Tačiau teismas sprendžia, jog faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovai grindžia savo patikslinto ieškinio reikalavimus, įgalina daryti išvadą, jog ginčijamas sandoris yra niekinis dėl kitoje civilinės teisės normoje įtvirtintų pagrindų.

Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį niekinis ir negaliojantis yra viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris.

Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013 ir kt.).

Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Tai reiškia, kad ginčijant sandorį CK 1.81 straipsnio pagrindu turi būti įrodyta, kad visų sandorio šalių valia sudarant sandorį buvo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai. Jei bent viena iš sandorio šalių tokio tikslo sudarydama sandorį neturi ir jai nėra žinomi kitos sandorio šalies viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai, toks sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismas sprendžia, kad visos faktinės ieškovų nurodytos aplinkybės, kuriomis jie grindžia ieškinio reikalavimą dėl rangos sutarties pripažinimo niekine – ginčijamo sandorio sudarymas su viešame konkurse nedalyvavusia UAB „Statybų ABC“ (tai patvirtina 3 tomo 10 ir 107 lapuose esantis Konkurso gautų pasiūlymų vertinimo protokolas ir atsakovės rangovės pripažinimas teikiant paaiškinimus bei baigiamojoje kalboje, kad ji konkurse dalyvavo neva per susijusią įmonę UAB „Malisa ir Ko“ (pastaroji aplinkybė atmestina ir kaip neįrodyta, ir kaip teisiškai nereikšminga, nepaneigianti UAB „Statybų ABC“ nedalyvavimo viešame konkurse fakto)), esant pirmiau nurodytoms prejudicine tvarka nustatytoms aplinkybėms dėl teisės aktų, kurių daugiabučio namo administratorė privalėjo laikytis organizuodama paprastojo remonto darbų pirkimą viešojo konkurso būdu, pažeidimo (atsakovė administratorė negalėjo nežinoti, kad UAB „Statybų ABC“ nedalyvauja viešame konkurse, negalėjo nežinoti savo, kaip daugiabučio namo administratorės veiklą reglamentuojančių teisės aktų), taip pat Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-63-955/2022)  ir Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties (civilinė byla Nr. e2A-831-896/2022) 56 punkte nustatyti prejudiciniai faktai, jog dar nepasibaigus paskelbto konkurso terminui butų savininkams buvo pateiktas baigtinis sąrašas siūlomų sprendimų, kas akivaizdžiai prieštaravo viešo konkurso tikslams gauti visus pasiūlymus, atitinkančius ekonomiškumo ir kokybės kriterijus, kartu tokie atsakovės administratorės veiksmai rodo jos suinteresuotumą UAB „Statybų ABC“ laimėjimu viešame konkurse – paneigia atsakovės rangovės argumentus, kad ji yra sąžininga Rangos sutarties šalis.

Kartu tai reiškia, kad ieškovai įrodė, jog abiejų ginčo sandorio šalių valia jį sudarant buvo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai ir abi Rangos sutarties šalys tai žinojo (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 178 straipsnis). Tokia Rangos sutartis yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė administratorė į bylą pateikė įrodymus, kad su rangove už atliktus pastato remonto darbus atsiskaitė sumokėdama 167 699,48 Eur, išskyrus 8 826,29 Eur sulaikytą sumą (t. 5 b. l. 76-91, 149-170).

Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Jeigu sandoris negalioja dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikomos, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. 

Tuo remiantis, pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu, tarp atsakovių netaikytina restitucija.  

 

Dėl darbų kainos sumažinimo

 

Nustatyti, kad rangos sandoris jiems nesukūrė civilinių teisių ir pareigų tokia apimtimi, kuri yra įforminta šiuo sandoriu jį sudarant ir po to jį vykdant, ieškovai prašo dviem faktiniais pagrindais: 1) dėl to, kad Rangos sutartis yra niekinė; 2) dėl to, kad dalis remonto darbų neatlikti, nors ir surašyti aktai apie jų atlikimą. Ieškovai neginčija savo pareigos apmokėti už langų ir durų pakeitimo darbus bei už papildomus darbus, tik prašo juos vertinti patikslintame ieškinyje nurodoma vidutine kaina, todėl nepasisakytina dėl jų argumento, kad papildomų darbų atlikimui nebuvo sudaryta atskira rangos sutartis.

Pritartina ieškovų pozicijai, kad rangos darbų kaina nustatytina tik faktiškai atliktų darbų atžvilgiu.

Kadangi niekinė Rangos sutartis negalioja, darydamas minėtą išvadą teismas negali remtis ieškovų nurodomu Rangos sutarties 3.3 punktu, nustatančiu, kad sutarties kaina mažinama, jeigu rangovo atliktų darbų apimtys yra mažesnės, todėl vadovaujasi faktine aplinkybe, kad atsakovė administratorė priėmė rangovės atliktus darbus pagal penkis atliktų darbų aktus bendrai 213 596,18 Eur (su PVM) sumai: atliktų darbų aktai Nr. 2019 07 22 PAR-1, Nr. 2019 09 02 PAR-1 ir Nr. 2019 09 13 PAR-1 pagal sąmatą 19/04/23-1; atliktų darbų aktas Nr. 2019 07 22 PAR-2 pagal sąmatą 19/06/15-1; atliktų darbų aktas Nr. 19/10/09-1 pagal pasiūlymą Nr. 190814-02, kuriuose pasirašė rangovės vadovas ir administratorės statybos darbų techninės priežiūros vadovas ir/ar administratorės vadybininkas (t. y. teismas remiasi faktiniais rangos teisiniais santykiais). Galutinį tvarkybos-statybos darbų priėmimo aktą 2019 m. spalio 30 d. pasirašė rangovės vadovas ir administratorės vadovas. Sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes nustatančiame CPK 6.205 straipsnyje įtvirtinta, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą.

Faktiškai rangovės atliktų darbų kiekių įvardijimui ieškovai pateikė 2020 m. kovo 3 d. UAB „Statybos tyrimų institutas“ tyrimo aktą Nr. 20-13. Ekspertas S. M. tyrimo metu rėmėsi Atliktų darbų aktuose nurodytais darbais (darbų pozicijomis), kadangi šiuos darbus rangovė nurodė kaip atliktus bei prašo už šiuos darbus apmokėjimo, atitinkamai juos pakoregavo pagal tyrimo metu nustatytus faktiškai pastate atliktus darbus ir kiekius. Ekspertas pateikė 5.1 lentelę „Atliktų darbų aktuose nurodytų darbų ir faktiškai atliktų darbų suvestinė“. Joje nurodyti atlikti stogo remonto darbai, fasado remonto darbai. Atliktų darbų aktuose dalies darbų nurodyti didesni kiekiai, negu faktiškai atlikta, t. y. atlikta mažiau fasado remonto darbų: fasadų sienų lygaus tinko pertrynimo; fasadų paviršių sanavimas tinkuojant dviem sluoksniais tinko mišiniais apdailinant, glaistant; pastatų išorinių paviršių gruntavimas voleliu giliai įsigeriančiais gruntais; pastatų išorinių paviršių dažymas voleliu sintetiniais dažais kartotiniu sluoksniu; fasado elementų apskardinimas; kaminų viršaus apskardinimas; pastolių išorės darbams įrengimas ir išardymas; pastolių uždengimas; fasado remonto darbai: fasadų lygaus tinko restauravimas – atkūrimas kalkių cemento skiediniu; fasadų tinko su įrėžiamais rustais tinko restauravimas-atkūrimas cemento kalkių skiediniu; fasadų dekoratyvinio tinko su įrėžiamais rustais tinko restauravimas-atkūrimas cemento kalkių skiediniu apskritai nebuvo atlikti.

UAB „Statybos tyrimų institutas“ ekspertinio tyrimo akto 5.1 lentelėje nurodyti fasado ir stogo papildomi darbai (atšokusio tinko nuardymas; supuvusių medinių balanų ardymas; tinkuoto karnizo-traukės nuardymas; supuvusios plėvelės-tolio ardymas; supuvusio mūrloto ir statramsčio nuardymas; naujo mūrloto ir statramsčio montavimas; plėvelės Tyvek montavimas; kietos fasadinės vatos 18cm montavimas; sienos armavimas; puošybos elemento-karnizo atstatymas; naujų medinių balanų montavimas; dienos tinkavimas; stogelio mūrlotų keitimas 15x15cm; stogelio gegnių keitimas 5x15cm; gegnių keitimas naujomis ties kaminais 5x15cm; supuvusių stogo gegnių galų keitimas, stiprinimas dedant 5x15cm andėklus iš dviejų pusių; supuvusių stogo gegnių galų keitimas, stiprinimas dedant 5x15cm andėklus iš vienos pusės; gegnių galų keitimas ir pailginimas 5x5cm; statybinių šiukšlių utilizavimas; supuvusios medienos atliekų išvežimas, utilizavimas; langų ir durų įrengimo darbai: laiptinės langų įrengimas; medinių durų įrengimas; šarvo durų įrengimas; vidaus palangės įrengimas; vidaus apdaila).

Tyrimo metu buvo nurodyta pastate atliktų darbų vidutinė rinkos kaina. Statybos darbų vidutinė rinkos kaina buvo nustatoma vadovaujantis Aplinkos ministro 2006-10-26 d. įsakymu Nr. D1-492 VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre įregistruotomis ir paskelbtomis UAB „Sistela“ skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis ir programine įranga SAMATA. Nustatant statinio statybos skaičiuojamąją kainą, taikomi kainų ir normatyvų rinkiniai, parengti vadovaujantis vidutinėmis rinkos kainomis. Tyrimo metu nustatytos tokios pastate atliktų darbų vidutinės rinkos kainos: stogo remonto darbų vidutinė rinkos kaina – 14 180,91 Eur su PVM; fasado remonto darbų vidutinė rinkos kaina – 22480, 83 Eur su PVM; papildomų fasado ir stogo remonto darbų vidutinė rinkos kaina – 5 128,38 Eur su PVM; langų ir durų pakeitimo darbų vidutinė rinkos kaina – 5 115,90 Eur su PVM; iš viso remonto darbų atlikta už 46 906,02 Eur sumą su PVM. Neatliktų darbų kaina Atliktų darbų aktuose nurodytais įkainiais yra 88 297,05 Eur su PVM. Iš 213 596,18 Eur sumos, kuri yra nurodyta kaip galutinė tvarkybos-statybos darbų faktinė kaina, atėmus neatliktų darbų sumą 88 297,05 Eur, administratorės ir rangovės susitarimu yra atlikta darbų už 125 299,13 Eur sumą.

Atsakovė UAB „UAB „Mano Būstas Kaunas“, nesutikdama su ieškovų reikalavimais, pateikė V. B. E. paskaičiuotus pastato (duomenys neskelbtini), atliktų darbų kiekius  (2022 m. rugpjūčio 22 d. šio eksperto parengtoje konsultacinėje išvadoje pateikė rangovės atliktų darbų kiekių skaičiavimus ir nurodė, kad rangovė atliko panašius darbų kiekius, kokie ir yra nurodyti Atliktų darbų aktuose). Pagal šiuos kiekius G. M. paskaičiavo darbų kainą 195 518,50 Eur, t. y. ši remonto darbų kaina keliskart skiriasi nuo ieškovų nurodytos kainos. 

Abi šalys dėl atliktų darbų kiekių pateikė skirtingus ekspertinius tyrimus, todėl ginčo klausimų (atliktų darbų fakto, apimties bei įkainavimo) įvertinimui buvo paskirta teismo ekspertizė.

Be kita ko, ekspertui pateikti klausimai, kokius darbus ir kokiais kiekiais pagal užsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“ ir rangovės UAB „Statybų ABC“ 2019 m. gegužės 8 d. sudarytą rangos sutartį Nr. Ž-SUT-19-132 pastate (duomenys neskelbtini), faktiškai atliko rangovė; ar Rangovė yra atlikusi visus į bylą pateiktuose atliktų darbų aktuose Nr. 2019-07-22 PAR-1; Nr. 2019-07-22 PAR-2; Nr. 2019-09-02 PAR-1; Nr. 2019-09-13 PAR-1; Nr. 19/10/19-1 bei 2019-10-30 d. Tvarkybos-statybos darbų priėmimo akte nurodytus darbus, taip pat kokie tuose aktuose nurodyti darbai nebuvo atlikti ar atlikti mažesni jų kiekiai.

Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pažymėta, kad rangovės parengtoje sąmatoje Nr. 19/04/23-1, kurios pagrindu buvo apskaičiuota ir Rangos sutarties darbų kaina, fasado remonto darbai ir jų kiekiai atitinka darbų kiekių žiniaraštyje įrašytus darbus ir jų kiekius. Skiriasi tik kai kurie stogo remonto darbų kiekiai. Projekto SA dalies brėžiniuose yra pažymėti darbai, kuriuos reikia atlikti remontuojant pastato fasadą ir stogą, tačiau nėra pateikti darbų kiekiai, kuriais būtų galima vadovautis. Tai sukuria ginčą dėl darbų apimčių, kadangi projekte nėra apskaičiuoti net preliminarūs kiekiai, kuriuos rangovė turi atlikti įgyvendindama projektą, nėra pažymėtos konkrečios vietos, kur reikia atlikti, pvz., tinko restauravimo darbus, o kur tik perdažymo darbus. Stogo forma taip pat yra sudėtinga, su daugybe stogelių, tūrinių ir plokštuminių stoglangių, kaminų, todėl stogo ploto skaičiavimai kiekvienąkart gali skirtis. Faktiškai apžiūrint jau suremontuotą pastato fasadą ir stogą, tiksliai galima nustatyti tik nepaslėptų darbų apimtis, kadangi nepaslėptus darbus galima matyti, išmatuoti ir apskaičiuoti. Paslėptų darbų apimtys tikrinamos dar statybos darbų atlikimo metu, statybos darbų žurnale surašant paslėptų darbų patikrinimo aktus. Įprastai statybos darbų žurnalas yra dokumentas, kuriame ieškoma faktų apie atliktus darbus, atliktų darbų datas, darbų apimtis. Byloje yra pateiktas statybos darbų žurnalas, kuriame pateikti įrašai apie statybos darbus vykdytus nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. spalio 28 d. Analizuojant statybos darbų žurnalo įrašus buvo sudaryta lentelė, kurioje pateikti visi statybos darbų žurnale įrašyti darbai su suminiais jų kiekiais (žr. 2 lentelę). Išnagrinėjus statybos darbų žurnalo įrašus nustatyta, kad statybos darbų žurnale įrašytų darbų kiekiai neatitinka rangovės atliktų darbų aktuose įrašytų kiekių, skiriasi darbų pavadinimai. Pavyzdžiui, statybos darbų žurnale nėra įrašų apie pakeistas medines stogo konstrukcijas, apie fasado tinkavimą sanuojančiu tinku, apie traukių restauravimą, apie rustuotų paviršių restauravimą, statybinių šiukšlių išvežimą. Statybos darbų žurnale yra įrašai apie darbus, kurių nėra atliktų darbų aktuose: kaminų mūrijimas, cokolio gruntavimas ir dažymas, deformacinių siūlių užsandarinimas, dviejų balkonų šonų uždengimas klasikine danga ir kt. Skiriasi ir atliktų darbų aktuose ir statybos darbų žurnale įrašytų darbų pavadinimai, todėl kai kuriuos darbus sudėtinga sutapatinti, mat skiriasi ir jų kiekiai. Pavyzdžiui, statybos darbų žurnale įrašyta, kad buvo nugruntuota 1057,59 m2 sienų, kai atliktų darbų aktuose įrašytas kiekis 601,31 m2. Statybos darbų žurnale įrašytas kiekis nepagrįstai padidintas, kadangi fasado paviršių plotas yra kiek didesnis už 600 m2. Statybos darbų žurnale įrašyta, kad buvo nutinkuota ir nudažyta 34,90 m2 kaminų, kai atliktų darbų akte 14,68 m2. Statybos darbų žurnale įrašytas kiekis nepagrįstai padidintas, kadangi kaminų šoninių paviršių plotas yra 20,8 m2. Statybos darbų žurnale įrašyta, kad buvo įrengta 847,5 m2 pastolių, kai atliktų darbų aktuose – 630 m2. Su Atliktų darbų aktuose įrašytų darbų kiekiais nesutampa visi statybos darbų žurnale įrašyti darbų kiekiai. Tokius palyginimus galima atlikti ir su kitomis darbų pozicijomis. Akivaizdu, kad atliktų darbų aktai buvo pildomi nepriklausomai nuo statybos darbų žurnalo įrašų ir atvirkščiai. Atsižvelgiant į tai, kad statybos darbų žurnalo ir atliktų darbų aktų įrašai nesutampa, o kiekiai statybos darbų žurnale yra nepagrįstai padidinti, daroma išvada, kad negalima remtis statybos darbų žurnalo įrašais nustatant faktiškai atliktų paslėptų ir nepaslėptų darbų apimtis (į statybos darbų žurnalą rangovė įrašė daugiau nedidelės apimties remonto darbų, tačiau į atliktų darbų aktus tie darbai nepateko).

Šiuos teismo eksperto vertinimus patvirtina liudytojų V. T. (statybos darbų vadovo, pildžiusio statybos darbų žurnalą) ir I. M. (atsakovės administratorės paskirto statybos darbų techninės priežiūros vadovo) parodymai, iš kurių nustatyta, jog statybos darbų žurnaluose tikslių atliktų darbų kiekių nėra. I. M. negalėjo paaiškinti, kodėl dalį aktų (pvz., 2019 m. rugsėjo 1 d. PAR-1, 2019 m. rugsėjo 13 d. PAR-1) pasirašė nenurodęs atliktų darbų kiekių. I. M. detaliai netikrino statybos darbų vadovo pažymėtų darbų kiekių. Šių liudytojų teigimu, statybos darbų žurnale svarbu nurodyti tik technologinį procesą, nei viename dokumente tikslių darbų kiekių nėra.

Atlikus teismo ekspertizę nustatyta, kad rangovės atliktų darbų aktuose stogo darbų grupėje užaktuotas plėvelės tvirtinimas, gegnių paaukštinimas 25x50 mm užaktuotas kiekis sudaro 1,1, o ekspertizės metu nustatytas kiekis 0,74; atitinkamai nesutampa užaktuotas kiekis ir realiai egzistuojantis (m3) grebėstai 22x100; sienos: fasado lygaus tinko restauravimas-atkūrimas kalkių cemento skiediniu (m2) 601,31 – tokie darbai neatlikti; fasadų paviršių sanavimas tinkuojant dviem sluoksniais tinko mišiniais apdailinant, glaistant 601,31 – tokie darbai neatlikti; fasadų tinko su įrėžiamaisiais rustais tinko restauravimas-atkūrimas cemento kalkių skiediniu 67,686 – tokie darbai neatlikti; fasadų dekoratyvinio tinko su įrėžiamaisiais rustais tinko restauravimas-atkūrimas cemento kalkių skiediniu 67,686 – tokie darbai neatlikti; fasadų elementų (ir palangių) apskardinimas 269,22 – 59,4; kaminų viršaus apskardinimas 25,36 – 3,92; pastolių uždengimas (mato vienetas 100 m2) 6 – 2,31.

Teismo posėdyje ekspertas D. K. 2024 m. vasario 7 d. teismo posėdyje paaiškino, kad pastato fasado tinkas restauruojamas tuomet, kai dėl sunykimo tinko ant pastato fasado visai nėra arba esama būklė yra tokia bloga, kad reikia esamą tinką numušti ir tinkuoti pakartotinai. Byloje pateiktose nuotraukose matyti, kad pastato fasadas prieš remontą buvo tinkuotas, be tinko netekčių, todėl restauravimas nebuvo reikalingas. Pašalinus dažus tinkas turėjo būti pertrintas, o tai ir buvo atlikta. Jeigu tinkas būtų restauruotas, tuomet esamą tinką būtų reikėję pašalinti. Tinko šalinimo darbai neužfiksuoti ne tik atliktų darbų aktuose, bet ir statybos darbų žurnale, todėl nėra pagrįstų duomenų, kad šie darbai buvo atlikti. Ekspertizės metu taip pat nenustatyta, kad pastato fasadas būtų buvęs tinkuotas sanuojančiu tinku. Tai tinkas, skirtas fasado „kvėpavimui", kad drėkstančios atitvaros lengviau atiduotų drėgmę ir druskas į aplinką. Sanuojančio tinko tekstūra yra grubesnė, tačiau visas fasadas yra pertrintas vienodos tekstūros tinku. Tinkuojant fasadą sanuojančiu tinku (atliktų darbų akte yra įvertintas viso fasado sanavimas), būtų reikėję esamą tinką pašalinti. Tinko šalinimo darbai neužfiksuoti ne tik atliktų darbų aktuose, bet ir statybos darbų žurnale, todėl nėra pagrįstų duomenų apie tai, kad šie darbai buvo atlikti. Dažant fasadą turėjo būti atlikti gruntavimo ir dažymo darbai, dažymą atliekant du kartus, kad fasadas būtų padengtas tinkamo storio dažų sluoksniu. Gruntuojamo ir dažomo fasado kiekis 608,82 m2. Atliktų darbų aktuose yra užaktuoti rustuotų fasado elementų valymo rankiniu būdu, restauravimo-atkūrimo ir rustuotų elementų dekoratyvinio tinko restauravimo darbai, tačiau nė vienas iš šių darbų nėra įrašytas į statybos darbų žurnalą. Rustuotų elementų valymo darbai yra atlikti, tačiau nėra pagrįstų duomenų apie tai, kad būtų atlikti restauravimo darbai. Rustuotų fasado elementų būklė prieš pastato remonto darbus buvo pakankamai gera. Ekspertizės metu buvo apžiūrėtas stogas ir nustatyta, kad 7 kaminai iškilę virš stogo yra tinkuoti ir dažyti. Visų kaminų šoninių plokštumų plotas - 20,80 m2. Kaminų viršus apskardintas, skardos uždengimų plotas - 3,92 m2.

Atsižvelgiant į tai nesiremtina liudytojo V. T. parodymais, jog keturis kartus pakartoti fasado tinko atkūrimo darbus teko dėl to, kad nuplovus fasadą ir patikrinimo metu stuksenant tinką iškrito tinko gabalai, todėl visus restauravimo - sanavimo darbus kelis kartus reikėjo atlikti visam fasado plotui. Darbų perdavimo priėmimo aktuose nurodyti fasado remonto darbai dubliuoja vienas kitą, o dubliavimo pagrįstumas nėra paremtas jokiais objektyviais tokius darbų kiekius įrodančiais duomenimis.

Remiantis nurodytais motyvais, sprendžiant apie rangovės faktiškai atliktų darbų apimtį teismas vadovaujasi eksperto D. K. pagal minėtus penkis darbų perdavimo - priėmimo aktus sudaryta lokaline sąmata (ji pateikta atsakant į ketvirtąjį klausimą), į kurią nėra įtraukti minėti rangovės neatlikti fasado remonto darbai ir padidinti užaktuotų darbų kiekiai.

Civilines teises saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kada šios teisės įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams (CK 1.137 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, ieškovų reikalavimas atliktų darbų kainą nustatyti remiantis ne sutartinėmis, o vidutinėmis rinkos kainomis, galiojusiomis tų darbų atlikimo metu, yra pagrįstas. Nustačius, kad rangos sutartis negalioja, nes prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, negali būti ginama asmenų, kurie tą sutartį sudarė siekdami viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio tikslo (kad remonto darbų pirkimą laimėtų konkurse nedalyvavusi įmonė), teisė gauti tokioje sutartyje numatytą atlygį. Asmens teisė gali būti neginama, jei asmuo piktnaudžiauja savo teise. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Remdamasis nurodytomis materialinės teisės normomis, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir teismo ekspertizės išvada, kad objekte (duomenys neskelbtini) faktiškai atliktų remonto darbų vidutinė rinkos kaina, galiojusi tų darbų atlikimo metu, yra 61 075,74 Eur, tenkintinas ieškovų reikalavimas nustatyti, kad šiame pastate atsakovės UAB „Statybų ABC“ faktiškai atliktų remonto darbų kaina yra 61 075,74 Eur (CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu, tenkinant atsakovių prašymus laikyti, kad šiuo atveju rangovės atliktų darbų kaina yra tokia, kokia nurodyta Rangos sutartyje ir darbų perdavimo-priėmimo dokumentuose, arba analogiška kaina, įprastai imama už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, nebūtų įvykdytas teisingumas, kurio ieškovai siekė kreipdamiesi į teismą tikslu apginti teisėtus savo interesus ir užkirsti kelią atsakovėms piktnaudžiauti teise.

Pažymėtina, kad ši kaina (61 075,74 Eur) yra beveik tapati ieškovų patikslintame ieškinyje nurodytai kainai, apskaičiuotai UAB „Statybų ekspertai“, su PVM sudarančiai 56 756,28 Eur, dėl to, atsižvelgiant ir į ieškovų reikalavimo esmę šią kainą sumažinti iki vidutinės rinkos kainos, laikytina, kad abu ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimai yra įrodyti ir dėl to patenkinti visiškai (CPK 178 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Remiantis Rekomendacijomis, atstovavimo išlaidos yra priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).

Ieškovai byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas:

1) sumokėjo žyminį mokestį: 989 Eur (D. R.), 500 Eur (A. S.), 1000 Eur (G. D.), 478,45 Eur (G. D.), 50 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (G. D.) (prašymas atmestas 2021 m. birželio 25 d. teismo nutartimi), 197 Eur už patikslintą ieškinį (G. D.); iš viso sumokėta žyminio mokesčio 2664,45 Eur (neskaičiuojamas mokestis už laikinąsias apsaugos priemones); 2) sumokėjo 2420 Eur už UAB „Statybos tyrimų institutas“ ekspertinį įvertinimą (G. D.);  2000 Eur už teismo ekspertizės paskyrimą (D. R.) (t. 1 b. l. 10-11, 92-93, 121, t. 3 b. l. 41, t. 4 b. l. 33, t. 6 b. l. 97-98);

2) ieškovų atstovė yra pateikusi du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sąskaitas už teisines paslaugas: 540 Eur už patikslinto ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose pagal sąskaitą 2023-09-22 DP Nr. 036/22, 540 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose, prašymą paskirti ekspertizę pagal 2023-11-24 sąskaitą DP Nr. 036/23, 480 Eur už pasiruošimą eksperto apklausai, bylos nagrinėjimui iš esmės ir atstovavimą teismo posėdyje pagal 2024-02-02 sąskaitą DP Nr. 006/24, 540 Eur už patikslinto ieškinio parengimą ir fasado ir stogo remonto darbų kainos nustatymo parengimą pagal 2022-10-18 sąskaitą DP Nr. 040/22, 360 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, prašymą paskirti ekspertizę pagal 2023-11-24 sąskaitą DP Nr. 037/23, 480 Eur už pasiruošimą eksperto apklausai, bylos nagrinėjimui iš esmės, atstovavimą teismo posėdyje pagal 2024-02-02 sąskaitą DP Nr. 004/24, 540 Eur už patikslinto ieškinio parengimą ir atstovavimą pagal 2022-10-18 sąskaitą DP Nr. 041/22, 260 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, prašymą paskirti ekspertizę pagal 2023-11-24 sąskaitą DP Nr. 038/23, 480 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, pasiruošimą eksperto apklausai, bylos nagrinėjimui iš esmės pagal 2024-02-02 sąskaitą DP Nr. 005/24, 2100 Eur už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose pagal 2020-09-21 sąskaitą DP Nr. 036/20 (iš viso paslaugų už 6060 Eur). Ieškovai sumokėjo advokatės Dalės Peckutės atstovavimo išlaidas: 2020-10-12 700 Eur, 2022-09-25 540 Eur, 2023-11-29 540 Eur, 2022-12-06 540 Eur, 2023-11-29 540 Eur, 2022-11-29 300 Eur, 2022-11-29 240 Eur, 2023-11-30 500 Eur, 2020-09-22 350 Eur, pagal pinigų priėmimo kvitą 1050680 (data nenurodyta) 350 Eur, 2024-06-26 700 Eur, 2024-02-07 480 Eur, 2024-02-10 480 Eur, iš viso 6260 Eur (t. 7 b. l. 111-120, t. 8 b. l. 3-6).

Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85) (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl iš atsakovių ieškovams priteistina 6060 Eur advokatės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnis). 

Už ieškinio reikalavimą dėl Rangos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia mokėtinas 3164 Eur žyminis mokestis (186 383,32x3/100x75) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovai, siekdami Rangos sutarties pripažinimo niekine, siekė darbų kainos sumažinimo ir gavo 125 307,58 Eur turtinę naudą (186 383,32 - 61 075,74), jų mokėtinas žyminis mokestis už abu patikslinto ieškinio reikalavimus apskaičiuotinas nuo pastarosios sumos (2553 Eur).

2023 m. rugsėjo 6 d. nutarė sumokėti teismo ekspertui D. K. 2500 Eur pagal jo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą iš teismo depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų, sumokėtų ieškovės D. R. ir atsakovės UAB „Statybų ABC“ mokėjimo nurodymais (abi šalys sumokėjo po 2000 Eur šių išlaidų). 2024 m. vasario 13 d. nutartimi nutarta ekspertui sumokėti 2500 Eur iš ieškovų (D. R.) ir atsakovės rangovės sumokėtų lėšų. Pusė ieškovei iš atsakovių priteistinos šios paskirties bylinėjimosi išlaidų sumos sudaro 1250 Eur, likusi 750 Eur suma, sumokėta ieškovės D. R. 2023 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 482 į teismo specialiąją sąskaitą, jai grąžintina.

Iš viso ieškovams iš atsakovių priteistina 12 283 Eur bylinėjimosi išlaidų (2553 Eur žyminio mokesčio + 6060 Eur advokatės pagalbos išlaidų + 1250 Eur už teismo ekspertizės atlikimą + 2420 Eur už UAB „Statybos tyrimų institutas“ ekspertinį įvertinimą). Iš šios sumos 3670 Eur (1250 + 2420) (t. y. po 1835 Eur) priteistina ieškovei D. R., likusi 8613 Eur (po 4306,5 Eur) priteistina visiems ieškovams (jų atstovė teikė mokėjimų detalizaciją, tačiau, kadangi ieškinys kelis kartus buvo tikslinamas ir iš atsakovių priteistinas žyminis mokestis yra mažesnis nei sumokėtas ieškovų, o jų mokėjimai už advokatės paslaugas nėra susieti su jos išrašytomis sąskaitomis, sumokėta didesnė suma, nei suteikta paslaugų, šių bylinėjimosi išlaidų negalima paskirstyti konkretiems ieškovams).  

Atsakovei rangovei grąžintina 750 Eur suma už ekspertizės atlikimą, sumokėta 2023 m. mokėjimo nurodymu Nr. 112025254, ir 250 Eur suma už eksperto apklausą, sumokėta 2023 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1127141837966.

Trečiasis asmuo A. M. pateikė duomenis apie tai, kad pagal 2024-02-05 PVM sąskaitą faktūrą ADV171769 sumokėjo 605 Eur išlaidų advokatės pagalbai, susijusių su pasirengimu teismo posėdžiui ir atstovavimu 2024-02-05 teismo posėdyje, ir 605 Eur šių išlaidų už atstovavimą apklausiant teismo ekspertą ir pasirengiant baigiamosioms kalboms 2024-02-07 ADV171771, iš viso 1210 Eur (t. 7 b. l. 154-155, 161-163). Jam iš atsakovių priteistina po 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 292,43 Eur, iš atsakovių valstybei priteistina po 146,21 Eur šių išlaidų (CPK 96 straipsnio 1, 3 dalys).

    

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį patenkinti.

pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Kauno centro būstas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ABC“ 2019 m. gegužės 8 d. sudarytą Rangos sutartį Nr. Ž- SUT-19-132.

Nustatyti, kad pagal šią sutartį pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai atliktų remonto darbų kaina yra 61 075,74 Eur (šešiasdešimt vienas tūkstantis septyniasdešimt penki eurai 74 centai).

Priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ (juridinio asmens kodas 305174520) ir uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ABC“ (juridinio asmens kodas 304745400) po 1835 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt penkis) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir po 4306,5 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus šešis eurus 50 centų) iš kiekvienos atsakovės ieškovams D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ (juridinio asmens kodas 305174520) ir uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ABC“ (juridinio asmens kodas 304745400) po 605 Eur (šešis šimtus penkis) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ (juridinio asmens kodas 305174520) ir uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ABC“ (juridinio asmens kodas 304745400) po 146,21 Eur (šimtą keturiasdešimt šešis eurus 21 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant šias sumas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                Virginija Gudynienė