Civilinė byla Nr. 3K-3-45/2006
Procesinio
sprendimo kategorija 50.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. vasario
13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos
pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Algimanto Spiečiaus,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8
d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo
Gariūnų smulkiųjų verslininkų asociacijos ieškinį atsakovams UAB „Jurgena“,
Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems
asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto
žemėtvarkos skyriui, dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia,
Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Gariūnų
smulkiųjų verslininkų asociacija prašė pripažinti negaliojančia 2002 m.
birželio 12 d. Vilniaus apskrities viršininko ir UAB „Jurgena“ sudarytą
valstybinės žemės nuomos sutartį, panaikinti Vilniaus apskrities viršininko
2002 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. 2250-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos
sutarties pabaigos ir sklypo Nr. 8, esančio Aukštųjų Panerių pramoninio rajono
C zonos A teritorijoje, Vilniuje, išnuomojimo UAB „Jurgena“. Ieškovas nurodė,
kad atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija ne aukciono tvarka
trejiems metams išnuomojo atsakovui UAB „Jurgena“ 54 771 kv. m valstybinės
žemės sklypą. UAB „Jurgena“ ne aukciono būdu išsinuomotame žemės sklype
neturėjo nei pastatų, nei statinių ar kitų įrenginių, todėl, vadovaujantis CK
6.551 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d.
nutarimu Nr. 692 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d.
nutarimo Nr. 179 redakcija) patvirtinta Naujų valstybinės žemės sklypų
pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka, neturėjo teisės
išsinuomoti valstybinės žemės ne aukciono būdu. Imperatyvioms įstatymo normoms
prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1
dalis). Ieškovo nuomone, ta aplinkybė, kad atsakovas UAB „Jurgena“ nuo 1996 m.
liepos 2 d. iki 1999 m. liepos 1 d. nuomojosi šį žemės sklypą, nėra
pagrindas išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
sprendimų esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m.
vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančia 2002 m.
birželio 12 d. atsakovo Vilniaus apskrities viršininko ir atsakovo UAB
„Jurgena“ sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, panaikino Vilniaus
apskrities viršininko 2002 m. birželio 12 d. įsakymą „Dėl valstybinės žemės
sklypo nuomos sutarties pabaigos ir sklypo Nr. 8, esančio Aukštųjų Panerių
pramoninio rajono C zonos A teritorijoje, Vilniuje, išnuomojimo UAB „Jurgena“.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto valdyba 1996 m. vasario 29 d. sprendimu
Nr. 252 V „Dėl UAB „Valtima“, UAB „Arisma“ ir UAB „Jurgena“ žemės sklypų
ribų ir dydžių nustatymo“ atsakovui UAB „Jurgena“ išnuomojo 3 metams
60 698,14 kv. m dydžio žemės sklypą laikinai turgavietei įrengti
(sprendimo 3 punktas). Vilniaus miesto valdyba, priimdama šį sprendimą,
vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr.
987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“
3.2 punktu, pagal kurį savivaldos vykdomosios institucijos galėjo išnuomoti ne
aukciono tvarka valstybinės žemės sklypus piliečiams ir nustatyta tvarka
įregistruotoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms ne ilgesniam kaip 3 metų
laikotarpiui (leisdamos nuomojamame sklype statyti tik laikinuosius pastatus,
kurie gali stovėti ne daugiau kaip 3 metus). 1996 m. liepos 2 d. sudarytos
žemės nuomos sutarties 5 punkte nustatyta, kad pasibaigus nuomos terminui ar
nutraukus sutartį nuomininko pastatyti (įrengti) pastatai, statiniai,
inžineriniai įrenginiai bei komunikacijos nuomotojo ir nuomininko atskiru
susitarimu perduodami Panerių seniūnijai. Šios nuomos sutarties sudarymo metu
galiojusio Žemės nuomos įstatymo 22 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad žemės
nuomos sutartis pasibaigia, kai pasibaigia nuomos terminas, išskyrus, jei
sutartis pratęsiama per 1 mėnesį po termino pasibaigimo. Pasibaigus minėtai
nuomos sutarčiai (1999 m. liepos 2 d.) galiojo Žemės nuomos įstatymo 18
straipsnio 1 punktas (1998 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija), kuriame buvo
nustatyta, kad pasibaigus žemės nuomos terminui sutartis pasibaigia. Teismas
padarė išvadą, kad ši žemės nuomos sutartis pasibaigė 1999 m. liepos
2 d. Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. birželio
12 d. įsakymo Nr. 2250-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties
pabaigos ir sklypo Nr. 8, esančio Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos A
teritorijoje, Vilniuje, išnuomojimo UAB „Jurgena“ 1 punktu pripažino
pasibaigusia su UAB „Jurgena“ 1996 m. liepos 2 d. pasirašytą 60 643,04
kv. m žemės sklypo valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį,
2 punktu išnuomojo ne aukciono tvarka 3 metams UAB „Jurgena“ 54 771 kv. m ploto
žemės sklypą Nr. 8, esantį Vilniuje, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos
A teritorijoje, su sąlyga, kad UAB „Jurgena“ kartu su Aukštųjų Panerių įmonių
asociacija per šešis mėnesius nuo žemės nuomos sutarties pasirašymo dienos savo
lėšomis parengs Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnų)
infrastruktūros analizę ir ne vėliau kaip likus keturiems mėnesiams iki žemės
sklypo nuomos termino pabaigos kartu su Vilniaus miesto savivaldybės valdyba
parengs susitarimą dėl infrastruktūros objektų šioje teritorijoje plėtojimo.
Šio įsakymo pagrindu Vilniaus apskrities viršininkas ir UAB „Jurgena“ 2002 m.
birželio 12 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį. Teismas nurodė, kad
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692
patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio
paskirčiai (veiklai) tvarkos (2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 179
redakcija) 16 punktas negali būti naujos valstybinės žemės nuomos sutarties,
sudarytos 2002 m. birželio 12 d., pagrindu ne tik todėl, kad 1996 m. liepos 2
d. nuomos sutartis buvo pasibaigusi 1999 m. liepos 2 d., bet ir dėl to, jog
pagal šį punktą leidžiama pratęsti valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo
terminą tuo atveju, jei sklypas jau buvo išnuomotas aukcione pagal Naujų
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)
tvarkos nuostatas. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.
birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 (2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 179
redakcija) 2.3 punktas, pagal kurį nauji valstybinės žemės sklypai turi būti
išnuomojami aukcione, išskyrus atvejus, numatytus Žemės reformos įstatyme ir
Žemės nuomos įstatyme. Žemės nuomos įstatymo (2000 m. birželio 13 d. įstatymo
Nr. VIII-1729 redakcija) 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo nustatyta,
kada valstybinė žemė gali būti nuomojama be aukciono: jei ji yra užstatyta
fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų
nuomojamais pastatais, išskyrus laikinus. Žemės nuomos įstatymas neteko galios
įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui. CK 6.551 straipsnio 2 dalis
analogiška Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktui, išskyrus tai,
kad neišskirti laikinieji statiniai. Teismo nuomone, nepaisant to, šios normos
savo turiniu yra identiškos (išskyrus CK 6.551 straipsnio 2 dalies blanketinę
nuorodą į kitus įstatymų numatytus atvejus), ir laikinųjų statinių buvimo
faktas nesuteikia teisės nukrypti nuo aukciono būdo, nes sąvoka „nuosavybės
teise naudojamais ar nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais“ apima
tiktai tuos pastatus ir statinius, kurie Nekilnojamojo turto registre įstatymų
nustatyta tvarka įregistruoti kaip nekilnojamasis turtas. Teismas nurodė, kad
laikinojo statinio buvimas negali pateisinti bendrosios taisyklės išimties,
nustatytos CK 6.551 straipsnio 1 dalyje, kad valstybinė žemė nuomojama tiktai
aukcione, nes nėra pagrindo suteikti laikinojo statinio savininkui prioritetą
prieš kitus suinteresuotus asmenis. Be to, šį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos
Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai
(veiklai) tvarkos, galiojusios nuomos sutarties sudarymo metu, 29.1 punktas,
pagal kurį ne aukciono tvarka valstybinė žemė nuomojama, jeigu ji užstatyta
asmenims nuosavybės teise priklausančiais pastatais, įrenginiais arba kitais
statiniais, išskyrus laikinuosius. Teismas taip pat nurodė, kad, net jeigu
atsakovai ginčo žemės sklypą laikė atsakovo UAB „Jurgena“ naudojamu sklypu, nes
jame pastatyti laikinieji statiniai, tai Vilniaus apskrities viršininkas,
priimdamas 2002 m. birželio
12 d. įsakymą Nr. 2250-01, turėjo remtis ne Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės
žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (2001 m.
vasario 20 d. nutarimo Nr.179 redakcija), o Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų
pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (2001 m. vasario 20 d.
nutarimo Nr.180 redakcija), kuriuo patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės
sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 29.1
punkte buvo įtvirtintas draudimas išnuomoti ne aukciono tvarka laikinaisiais
statiniais užstatytus žemės sklypus.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 8 d. sprendimu atsakovo UAB „Jurgena“ apeliacinį skundą tenkino, trečiojo asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad 1999 m. liepos 2 d. suėjus 1996 m. liepos 2 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties galiojimo terminui, šalys jos nenutraukė, nuomos santykiai tęsėsi. Kolegija nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, to neneigia ir ieškovas. UAB „Jurgena“, esant Vilniaus miesto Panerių seniūnijos, kurios teritorijoje yra ginčo žemės sklypas, leidimams, o vėliau ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento leidimui, statė bei naudojo ir šiuo metu naudoja laikinuosius turgaus statinius: prekybos paviljonus, pavėsines, kavinę, tualetus, apšvietimo ir kanalizacijos įrengimus. Pagal ginčo sutartį nuomininkui nebuvo leista statyti kapitalinių statinių, o laikinieji statiniai Nekilnojamojo turto registre neregistruojami (Statybos įstatymo 2 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 46 punktas), todėl išvardyti statiniai nėra įtraukti į viešą registrą ir turi laikinųjų statinių statusą. Tačiau atsakovas UAB „Jurgena“ už nurodytus statinius 2002-2003 metais mokėjo nekilnojamojo turto mokestį. Šių statinių vertė siekia 3 397 255 Lt, o atsakovo investicijos už sklypo ribų (magistralės prie turgavietės tvarkymui) – 100 000 Lt. Atsakovo UAB „Jurgena“ teigimu, į ginčo sklypą yra investuota apie 3 500 000 Lt suma. Be to, net ir suėjus 1996 m. liepos 2 d. nuomos sutartyje nustatytam nuomos terminui, atsakovas UAB „Jurgena“ ir toliau mokėjo pagal šią sutartį žemės nuomos mokestį. Tai patvirtina teismui pateikti 1999-2002 metų mokėjimo pavedimai. Kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog 1996 m. liepos 2 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis pasibaigė 1999 m. liepos 2 d., nepagrįsta. Pirmiau nurodyti rašytiniai įrodymai, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Miesto plėtros komiteto 2000 m. liepos 24 d. posėdžio protokolo Nr. 3 2 punktas, pagal kurį, remiantis 1999 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 692 ir Vilniaus miesto bendrojo plano bei detaliojo plano sprendiniais, siūloma pratęsti žemės nuomos sutartis esantiems subjektams, patvirtina žemės nuomos santykių tarp atsakovų egzistavimą ir pasibaigus 1996 m. liepos 2 d. sutarties terminui. Kolegija nurodė, kad, šalims nenutraukus žemės nuomos sutartinių santykių po 1999 m. liepos 2 d., jie laikytini atnaujintais ne tik pagal 1964 m. CK 301 straipsnį, numatantį nuomos teisinių santykių tęstinumą, pasibaigus sutarties terminui, bet ir pagal 1993 m. gruodžio 23 d. Žemės nuomos įstatymo 22 straipsnio l punktą, numatantį, kad žemės nuomos sutartis pasibaigia, kai pasibaigia nuomos terminas, išskyrus jei sutartis pratęsiama per 1 mėnesį po termino pasibaigimo, nes per l mėnesį po nuomos sutarties termino pasibaigimo šalys šią sutartį pratęsė savo konkliudentiniais veiksmais. Kolegija nurodė, kad 2002 m. birželio 12 d. priimtame įsakyme Vilniaus apskrities viršininkas, pripažindamas 1996 m. liepos 2 d. žemės nuomos sutartį pasibaigusia, jos pasibaigimo datos nenurodė. Kolegijos nuomone, tai dar kartą patvirtina, kad ginčo sutarties šalių santykiai nepasibaigė 1999 m. liepos 2 d. ir tęsėsi iki tol, kol Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo nutraukti. Šiuo įsakymu iš esmės užfiksuotas nuomos sutarties šalių santykių tęstinumas bei sudarytas pagrindas naujai sutarčiai tarp jos dalyvių atsirasti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 179 redakcija) 16 punkte nustatyta, kad, pasibaigus žemės sklypų, išnuomotų laikotarpiui iki 3 metų, nuomos terminui, žemės nuomos sutartis nepratęsiama ir šie žemės sklypai parduodami ar išnuomojami aukcione, jeigu jų nenumatoma naudoti pagal teritorijų planavimo dokumentuose numatytą kitą paskirtį. Tačiau ši nuostata netaikoma žemės sklypams, kuriuose pagal nustatyta tvarka patvirtintas schemas yra pastatyta laikinųjų statinių ir šios schemos nėra keičiamos. Kolegija nurodė, kad ginčo sklype yra pastatyta laikinųjų statinių, skirtų turgavietei eksploatuoti. Pagal Vilniaus miesto valdybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 410 patvirtintą žemės sklypo detalųjį planą nebuvo keičiama nei ginčo sklypo paskirtis, nei jo schema. Kolegija padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 16 punktas (2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 179 redakcija) galėjo būti taikomas. Kolegija sutiko su apelianto argumentais, kad CK 6.551 straipsnyje, skirtingai nei 2001 m. liepos 1 d. nustojusio galioti Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte, neišskirti pastatai, statiniai, įrengimai pagal jų naudojimo laiką, todėl, esant laikiniesiems statiniams, žemės nuomai irgi gali būti taikoma ne aukciono tvarka. Be to, pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį, be aukciono, valstybinės žemės sklypas gali būti išnuomotas taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais, o pagal CK 6.482 straipsnio l dalį ir 6.566 straipsnį, pasibaigus nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. birželio 12 d. įsakyme Nr. 2250-01 turėjo remtis ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 179 redakcija), o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 180 redakcija), nes ginčo sklypas nėra naujas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 nurodytus požymius, o yra naudojamas. Kolegijos nuomone, ginčo sutartimi išnuomotas žemės sklypas turi ypatingą statusą – dėl nuolatinių viešajame registre registruotinų statinių nebuvimo jis laikomas nauju (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.1 punktas), tačiau pagal faktinę padėtį jis yra naudojamas komercinei paskirčiai, turi išplėtotą infrastruktūrą, įtrauktas į šios miesto teritorijos ilgalaikę raidos programą. Kolegija nurodė, kad turi būti atsižvelgta ir į viešąjį interesą, kuris šiuo atveju suprantamas kaip visuomenės interesas racionaliai ir maksimaliai naudingai visai bendruomenei naudoti valstybinį turtą – žemę. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas, bet ne a priori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2003, 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1103/2003). Kolegijos nuomone, atsižvelgtina į tai, kad pagal ginčo sutartimi išnuomoto žemės sklypo detalųjį planą nebuvo keičiama nei jo paskirtis (turgavietei įrengti ir eksploatuoti), nei jo schema; į tai, kad atsakovas UAB „Jurgena“ į ginčo sklypą investavo bei investuoja dideles lėšas, kad yra sukuriamos darbo vietos bei sąlygos komercijai plėtoti; į tai, kad UAB „Jurgena“ tinkamai ir tvarkingai vykdė žemės nuomos sutarties sąlygas; taip pat į kitas aplinkybes. Kolegija padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininkui priimant 2002 m. birželio 12 d. įsakymą bei jo pagrindu atsakovams sudarant žemės nuomos sutartį imperatyvios teisės normos nebuvo pažeistos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis
asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8
d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m.
vasario 3 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos
teismo išvada, kad 1996 m. liepos 2 d. sutartis, pagal kurią UAB „Jurgena“ 3
metams išnuomotas 60 643,04 kv. m sklypas laikinai turgavietei
įrengti, pasibaigus jos terminui 1999 m. liepos 2 d. ne pasibaigė, o tapo
neterminuota, prieštarauja sutarčiai ir teisės aktams. Pagal 1996 m. liepos 2
d. sutarties 5 punktą pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį
nuomininko pastatyti (įrengti) pastatai, kiti statiniai, inžineriniai
įrenginiai bei komunikacijos nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu
perduodami Panerių seniūnijai. Taigi sutartyje nebuvo numatytas nuomos santykių
pratęsimas, bet numatytos nuomos termino pasibaigimo pasekmės –statinių
perdavimas. Žemės įstatymo (1997 m. liepos 11 d. redakcija) 22 straipsnio 3
dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomojimo tvarką nustato įstatymai ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kasatorius nurodė, kad 1964 m. CK nuostatos,
jog jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas toliau naudojasi turtu ir
nuomotojas tam neprieštarauja, tai sutartis laikoma atnaujinta neapibrėžtam
terminui (CK 301 straipsnis), nuomininkas, tvarkingai vykdęs nuomos sutartimi
prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę,
palyginus su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį (CK 302 straipsnis), yra
bendrosios normos ir šiuo atveju taikytinos specialiosios teisės normos, t. y.
Žemės nuomos įstatymo 18 straipsnio 1 punktas (1998 m. kovo 24 d.
redakcija), kuriame nustatyta, kad žemės nuomos sutartis pasibaigia pasibaigus
nuomos terminui. Išvadą, kad CK 301 straipsnis netaikomas žemės nuomos
sutartims, patvirtina ir tai, kad nei Žemės nuomos įstatyme (1998 m. kovo 24 d.
redakcija), nei kituose teisės aktuose nenumatyta neterminuotų valstybinės
žemės nuomos santykių. Žemės nuomos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko
susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Minėtus teiginius patvirtina Aukštųjų
Panerių įmonių asociacijos, kurios narė yra UAB „Jurgena“, 2000 m. gruodžio 12
d. prašymas Miesto plėtros departamentui, kuriuo prašoma pratęsti nuomos
sutartį su UAB „Jurgena“ ir kitomis asociacijos narėmis. Nurodytame prašyme
pripažįstama, kad 1996 m. liepos 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartis nėra
pratęsta, todėl ji laikytina pasibaigusia pagal Žemės nuomos įstatymo 18
straipsnio 1 punktą (pasibaigus nuomos terminui).
2. Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 (2001 m. vasario
20 d. redakcija) patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir
nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 16 punkte nustatyta, kad,
pasibaigus žemės sklypų, išnuomotų laikotarpiui iki 3 metų, nuomos terminui,
žemės nuomos sutartis nepratęsiama ir šie žemės sklypai parduodami ar
išnuomojami aukcione, jeigu jų nenumatoma naudoti pagal teritorijų planavimo
dokumentuose numatytą kitą paskirtį. Ši nuostata netaikoma žemės sklypams,
kuriuose pagal nustatyta tvarka patvirtintas schemas yra pastatyta laikinųjų
statinių ir šios schemos nėra keičiamos. Atsižvelgiant į Žemės nuomos įstatymo
7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir
nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 16 punkto nuostatos gali būti
taikomos tik valstybinės žemės nuomos sutarčių pratęsimui, bet ne naujų
valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymui prie esančių laikinųjų statinių
tais atvejais, kai ši sutartis jau buvo pasibaigusi. UAB „Jurgena“ 1999 m.
liepos 2 d., pasibaigus 1996 m. liepos 2 d. valstybinės žemės nuomos
sutarties terminui, buvo įgijusi teisę į šios sutarties pratęsimą, tačiau
minėta sutartis 1999 m. liepos 2 d. nebuvo pratęsta ir UAB „Jurgena“ negalėjo
įgyti teisių į valstybinės žemės nuomą pagal Naujų valstybinės žemės sklypų
pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 16 punktą.
3. Apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad ne aukciono tvarka taip pat gali būti
išnuomojami ir žemės sklypai, užstatyti laikinaisiais statiniais, taip žemės
sklypus, užstatytus laikinaisiais statiniais, pripažįstant naudojamais žemės
sklypais, nepagrįsta. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 6.551
straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji
užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar
jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų
numatytais atvejais. Valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu išskyrus
naudojamus žemės sklypus, t. y. sklypus, užstatytus Nekilnojamojo turto
registre įregistruotais statiniais. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (2001 m. vasario 23 d.
redakcija) patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos
ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 2 punktas, kuriame nustatyta,
kokiems sklypams priskirtini naudojami valstybinės žemės sklypai. Šiame punkte
nenurodyti valstybinės žemės sklypai, užstatyti laikinaisiais statiniais ir
inžineriniais tinklais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d.
nutarime Nr. 692 (2001 m. vasario 23 d. redakcija) „Dėl naujų valstybinės žemės
sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nustatyta, kad
naujais valstybinės žemės sklypais laikomi pagal teritorijų detaliojo planavimo
dokumentus atitinkamos paskirties veiklai suplanuoti ir Nekilnojamojo turto
registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra fiziniams bei
juridiniams asmenims ar įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių,
viešosios ar privačios nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių
(2.1 punktas); nauji žemės sklypai parduodami ir išnuomojami aukcione (2.3
punktas). Pagal Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės
ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 16 punktą žemės sklypai, užstatyti
laikinaisiais statiniais, yra išnuomojami kaip nauji žemės sklypai tik tada,
jei laikinųjų statinių savininkas prieš tai buvo valstybinės žemės nuomininkas.
UAB „Jurgena“ išnuomoto žemės sklypo kaip naujo žemės sklypo statusą taip pat
patvirtino Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002 m. kovo 27 d.
raštas Nr. 10-11/30/2002/2-657 „Dėl Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio
12 d. sprendimų Nr. 701V, 702V, 703V ir 704V“ ir Vilniaus apskrities
viršininko 2002 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. 2232-01. CK 6.551 straipsnyje
yra įtvirtintas draudimas išnuomoti valstybinę žemę be aukciono, išskyrus žemės
sklypus, užstatytus fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančiais
pastatais. Ši norma negali būti pakeista šalių susitarimu.
Atsakovas UAB „Jurgena“
atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d.
sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas
tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, visapusiškai
išanalizavęs faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad, 1999 m. liepos 2
d. suėjus nuomos terminui, atsakovai Vilniaus apskrities viršininko administracija
ir UAB „Jurgena“ sutarties nenutraukė. Kasatorius, aiškindamas žemės nuomos
teisinių santykių pasibaigimo pagrindus, neteisingai vadovaujasi Žemės nuomos
įstatymo 1998 m. kovo 24 d. redakcija. 1996 m. liepos 2 d. valstybinės žemės
nuomos sutartis buvo sudaryta 3 metų terminui galiojant 1993 m. gruodžio 23 d.
Žemės nuomos įstatymui, kurio 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad
nuomos sutartis pasibaigia, pasibaigus nuomos terminui, jeigu nuomos sutartis
nebuvo pratęsta per vieną mėnesį po termino pabaigos. Vadovaujantis civilinių
teisinių santykių stabilumą užtikrinančiu principu, kad įstatymas, išskyrus kai
kurias išimtis, atgaline tvarka netaikomas, atsižvelgiant į sąžiningos
sutarties šalies teisėtų lūkesčių gynybos būtinumą, darytina išvada, kad šiai
žemės nuomos sutarčiai taikytinas 1993 m. gruodžio 23 d. Žemės nuomos įstatymo
22 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Taip pat pažymėtina, kad kasatorius, būdamas
priešingos nuomonės dėl žemės nuomos sutarties tęstinumo, nepateikė santykių,
egzistavusių nuo 1999 m. liepos 2 d. iki ginčo 2002 m. birželio 12 d. žemės
nuomos sutarties sudarymo, teisinio įvertinimo. Byloje yra surinkta pakankamai
įrodymų, leidžiančių įsitikinti, kad minėtame žemės sklype atsakovas UAB
„Jurgena“ nepertraukiamai nuo 1996 m. liepos 2 d. iki 2002 m. birželio 12 d.
organizavo turgavietės veiklą – statė bei naudojo laikinuosius turgaus
statinius: prekybos paviljonus, pavėsines, kavinę, tualetus, apšvietimo ir
kanalizacijos įrengimus, mokėjo žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčius.
Atsakovo nuomone, atsakovai savo konkliudentiniais veiksmais nuo 1999 m. liepos
2 d. atnaujino nuomos santykius.
2. Atsakovai, 2002 m. birželio 12 d. sudarydami ginčo
valstybinės žemės nuomos sutartį ir kartu pratęsdami šiuos santykius, teisėtai
vadovavosi CK 6.551 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų
pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtintos Naujų
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)
tvarkos 16 punktu. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas ginčo
valstybinės žemės nuomos sutarties tęstinumą, įvertino tai, kad ginčo žemės
sklypo detalusis planas nebuvo pakeistas, o pagal žemės sklypo schemą ginčo
sutarties sudarymo dieną sklype buvo pastatyti laikinieji statiniai.
3. Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės
žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“, nes
abiejų instancijų teismai nustatė faktą, kad atsakovas UAB „Jurgena“ žemės
sklype pastatė laikinuosius statinius, reikalingus turgavietės veiklai. Kadangi
pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m.
sausio 22 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro
nuostatų 46 punktą viešame registre laikinieji statiniai neregistruojami, tai
jie nebuvo įtraukti į viešą registrą, ir duomenų apie tokius statinius savo
duomenų banke viešas registras negalėjo turėti, todėl ginčo žemės sklypas pagal
savo teisinį statusą buvo įvardytas kaip naujas žemės sklypas ir nuomos
sutartis turėjo būti sudaroma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m.
birželio 2 d. nutarimą Nr. 692.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko
administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas
tuo, kad ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 2002 m. birželio 12 d.
valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią žemės sklypas išnuomotas trejiems
metams, ir sutarties terminas jau pasibaigė.
Teisėjų kolegija
ko
n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Vilniaus miesto valdyba 1996 m. vasario 29 d.
sprendimu atsakovui UAB „Jurgena“ nusprendė išnuomoti 3 metams 60 698,14
kv. m dydžio žemės sklypą laikinai turgavietei įrengti (sprendimo 3
punktas). Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 1996 m. liepos 2
d. Suėjus šioje nuomos sutartyje nustatytam nuomos terminui, atsakovas UAB
„Jurgena“ ir toliau mokėjo pagal šią sutartį žemės nuomos mokestį. UAB
„Jurgena“, esant Vilniaus miesto Panerių seniūnijos leidimams, o vėliau ir Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento leidimui, statė
bei naudojo ir šiuo metu naudoja laikinuosius turgaus statinius: prekybos
paviljonus, pavėsines, kavinę, tualetus, apšvietimo ir kanalizacijos įrengimus.
Atsakovas UAB „Jurgena“ už nurodytus statinius 2002-2003 metais mokėjo
nekilnojamojo turto mokestį. Pagal Vilniaus miesto valdybos 1999 m. liepos 9
d. sprendimu Nr. 410 patvirtintą žemės sklypo detalųjį planą nebuvo keičiama
nei ginčo sklypo paskirtis, nei jo schema. Vilniaus apskrities viršininkas 2002
m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 2250-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos
sutarties pabaigos ir sklypo Nr. 8, esančio Aukštųjų Panerių pramoninio rajono
C zonos A teritorijoje, Vilniuje, išnuomojimo UAB „Jurgena“ 1 punktu pripažino
pasibaigusia su UAB „Jurgena“ 1996 m. liepos 2 d. pasirašytą 60 643,04
kv. m žemės sklypo valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį,
2 punktu išnuomojo ne aukciono tvarka 3 metams UAB „Jurgena“ 54 771 kv. m ploto
žemės sklypą Nr. 8, esantį Vilniuje, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos
A teritorijoje. Šio įsakymo pagrindu Vilniaus apskrities viršininkas ir UAB
„Jurgena“ 2002 m. birželio 12 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį.
V.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl 1996 m. liepos 2 d. valstybinės
žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties
1996 m. liepos 2 d. valstybinės žemės
nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Vilniaus miesto meras išnuomojo UAB
,,Jurgena” 60 643,04 kv. m žemės sklypą. Pagal sutarties 2 ir 3 punktus žemės
sklypas buvo išnuomotas trejiems metams laikinai turgavietei įrengti.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus,
konstatavo, kad 1999 m. liepos 2 d. suėjus žemės nuomos sutarties terminui, ši
žemės nuomos sutartis ne pasibaigė, o buvo pratęsta.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su kasacinio
skundo argumentais, jog tokia apeliacinės instancijos išvada prieštarauja
sutarčiai ir teisės aktams.
Žemės nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)
tikslas buvo apibrėžtas sutartyje – laikinai turgavietei įrengti (3 punktas).
Iš sutarties 5 punkto matyti, kad UAB ,,Jurgena” planavo išnuomotoje
teritorijoje statyti laikinuosius statinius, kurie užtikrintų turgavietės
funkcionavimą. Dėl to, kad išsinuomotoje teritorijoje buvo pastatyti laikinieji
statiniai, ginčo tarp šalių nėra. Tai patvirtina ir byloje surinkti įrodymai:
1998 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto Panerių seniūnijos potvarkis Nr. 86,
kuriuo leista UAB ,,Jurgena” nuomojamoje teritorijoje pasistatyti 240 kv. m
laikinąjį statinį (užkandinę) (T.1, b. l. 144-149); Vilniaus miesto valdybos
1998 m. rugsėjo 24 d. sprendimas, iš kurio matyti, kad buvo įrengta 200
prekystalio vietų, 1182 – kioskų ir automobilių stovėjimo vietų, ir kt. Pagal
šios sutarties 5 punktą, pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį,
nuomininko pastatyti pastatai, kiti statiniai, inžineriniai įrenginiai bei
komunikacijos nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu turėjo būti perduodami
Panerių seniūnijai. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nei viena iš šalių,
suėjus sutarties terminui, nelaikė, kad sutartis pasibaigė, nuomotojas
laikinųjų statinių ir įrenginių iš nuomininko neperėmė, toliau ėmė nuomos
mokestį, netrukdė nuomininkui toliau vykdyti savo veiklą šiame žemės sklype.
2000 m. birželio – liepos mėnesiais kelis kartus posėdžiavęs Vilniaus miesto
tarybos miesto plėtros komitetas 2000 m. liepos 24 d. nusprendė siūlyti
pratęsti žemės nuomos sutartį su UAB ,,Jurgena”, o trečiuoju nutarimo punktu
pasiūlė UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba” pernuomoti UAB ,,Jurgena” žemės
sklypą, esantį prie UAB ,,Jurgena” nuomojamo žemės sklypo (T. 1, b. l.
221-222). Be to, Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001 m. liepos 5 d.
sprendimu Nr. 1401 V (T. 1, b. l. 57), iš dalies pakeisdama savo 1998 m.
rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 1759 V, nustatė UAB ,,Jurgena”, kaip
eksploatuojančiai Gariūnų turgavietę, padidintą vietų, skirtų prekiauti ne
žemės ūkio produkcija ir ne maisto prekėmis, skaičių. Šios ir kitos byloje
nustatytos ir įvertintos aplinkybės (pvz., žemės nuomos ir nekilnojamojo turto
mokesčio mokėjimas 1999-2002 metais) leidžia pagrįstai konstatuoti, kad UAB
,,Jurgena” nuomos teisiniai santykiai 1999 m. liepos 2 d. nesibaigė, žemės
nuomos santykiai tęsėsi ir Vilniaus miesto savivaldybė (kasatorius) šiuos
santykius toliau tęsė. Realiai nuomos teisiniai santykiai egzistavo iki pat
ginčijamos 2002 m. birželio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.
Sudarant ginčijamą valstybinės žemės nuomos sutartį jau galiojo (nuo 2001 m. liepos
1 d.) Civilinis kodeksas, kurio šeštosios knygos XXIX skyrius reglamentavo
žemės nuomos santykius.
Dėl 2002 m. birželio
12 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2250-01 ir Valstybinės žemės
nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais
Priimdamas ginčijamą įsakymą Vilniaus
apskrities viršininkas vadovavosi CK 6.562 straipsniu, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr.
692 „Dėl
naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai
(veiklai)“ (2001 m. vasario 20 d.
nutarimo Nr. 179 redakcija) bei kitais norminiais aktais, o šio įsakymo
pagrindu buvo pasirašyta 2002 m. birželio 12 d. ginčijama valstybinės žemės
nuomos sutartis.
Byloje konstatavus, kad nuomos teisiniai
santykiai faktiškai egzistavo iki pat ginčijamos žemės nuomos sutarties
sudarymo, kad UAB ,,Jurgena” ginčijama nuomos sutartimi išnuomotame žemės
sklype turėjo laikinųjų pastatų ir statinių, teisėjų kolegija sprendžia, kad
šiuo atveju buvo pagrindas taikyti CK 6.551 straipsnį. Minėto straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje
nustatytus atvejus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu
asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Pagal šio straipsnio 2 dalį
valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar
juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais
pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais
atvejais. Šioje teisės normoje nėra akcentuojama ir nenumatyti jokių ypatumų
dėl to, ar yra išnuomojamas naujas žemės sklypas (kaip nurodyta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir
nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ su
vėlesnėmis redakcijomis), ar naudojamas žemės sklypas (kaip nurodyta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 ,,Dėl naudojamų
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai
(veiklai)“ su vėlesnėmis redakcijomis). Taip pat nedaroma išimčių atsižvelgiant
į tai, ar sudaroma nauja sutartis, ar pratęsiamos jau pasibaigusios sutartys.
Taikant CK 6.551 straipsnio 2 dalį, esminė aplinkybė yra tai, ar žemė yra
užstatyta fiziniams, ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais
ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Kitoks šios normos
aiškinimas neatitiktų jos prasmės ir nepagrįstai susiaurintų šios normos
taikymą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus
argumentus, konstatuoja, kad naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą
kasacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362
straipsnio 1 dalimi,
n
u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Česlovas Jokūbauskas
Sigitas Gurevičius
Algimantas Spiečius