Civilinė byla Nr. Nr. eA2-3424-867/2017
Proceso Nr. 2-24-3-00742-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.1.; 3.3.4.3
(S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. gruodžio 18 d.
Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Inga Sakalauskaitė,
sekretoriaujant D. P.,
dalyvaujant ieškovui A. P., atsakovui Ž. L., jo atstovui advokato padėjėjui E. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Ž. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1238-729/2017.
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1238-729/2017 tenkino ieškovo ieškinį ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. rugsėjo 24 d. tarp ieškovo ir atsakovo pasirašyta transporto priemonės BMW, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį bei taikė restituciją, priteisiant ieškovui iš atsakovo jam sumokėtus 10 500,00 Eur, įpareigojant ieškovą grąžinti atsakovui automobilį. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. liepos 28 d. Vykdomasis raštas byloje išduotas 2017 m. rugpjūčio 16 d.
Atsakovas Ž. L. 2017 m. spalio 24 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1238-729/2017. Prašyme nurodė, kad po bylos išnagrinėjimo Klaipėdos rajono apylinkės teisme, paaiškėjo, kad automobilį BMW, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), areštavo neteisėtos sudėties Klaipėdos apygardos teismas. Nurodė, jog ieškovas automobilio pirkimo – pardavimo metu žinojo, jog transporto priemonei yra uždėtas areštas, buvo susitarta, jog ieškovas palauks, kol transporto priemonei bus panaikintas areštas, šį faktą patvirtina ne tik ieškovo elgesys, jog nuo 2016 m. rugsėjo 24 d. iki 2017 m. spalio 4 d. jis naudojosi automobiliu, bet ir du papildomi liudytojai, kuriuos atsakovas atsivestų į teismo posėdį. Nurodo, kad į bylos nagrinėjimą Klaipėdos rajono apylinkės teisme negalėjo atvykti, nes sugedo jo automobilis. Susipažinęs su civiline byla pastebėjo, jog joje nėra jokių įrodymų, kad šis automobilis egzistuoja ir yra tokios pačios būklės kaip ir perdavimo metu.
Ieškovas A. P. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovo prašyme nurodytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu nežinojo, jog automobiliui yra uždėtas areštas, be to, pats atsakovas sutartimi patvirtino, jog transporto priemonės nuosavybės teisės neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos. Taip pat nurodė, kad automobilio pirkimo – pardavimo metu atsakovas sutartyje pateikė melagingus duomenis apie automobilio ridą. Siekiant susitarti dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1238-729/2017 įvykdymo, t.y. transporto priemonės perdavimo, atsakovui siuntė priminimus, tačiau nesulaukus jokio atsakymo jis 2017 m. rugpjūčio 16 d. antstoliui Aleksandrui Selezniovui pateikė vykdomąjį dokumentą. Atsakovo nurodytų liudytojų nepažįsta. Dėl atsakovo nurodytų teiginių prašo priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentus metinių palūkanų nuo Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1238-729/2017 priteistos 10 737 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. kovo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei įvertinti atsakovo galimą nusikalstamą veiką ir perduoti duomenis teisėsaugai.
Posėdžio metu atsakovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio pabaigoje, pasikonsultavęs su teisininkais sužinojo, kad automobiliui buvo neteisėtais uždėtas areštas. Apie tai, jog transporto priemonė areštuota, sužinojo tik kai ieškovas nusipirko automobilį ir pranešė, kad neina transporto priemonės priregistruoti. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo neskundė apeliacine tvarka, nes tuo metu tarėsi su ieškovu dėl automobilio, pastarasis žadėjo pinigų nereikalauti ir palaukti, kol bus nuimtas areštas. 2017 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu laišku ieškovui pranešė, kad laikinosios apsaugos priemonės automobiliui yra panaikintos. Mano, kad apygardos teismas neteisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones, dėl to prašo procesą atnaujinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas patvirtino, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. pateikė ieškovui antstolio patvarkymą, dėl arešto panaikinimo. Mano, kad ieškovas jam turi pirma grąžinti automobilį, o tik tada jis atiduos pinigus. Nenori priimti dabar automobilio, nes ieškovas ilgą laiką juo naudojasi ir neaišku kokia yra automobilio būklė. Tvirtino, kad su ieškovu visą laiką tarėsi, kad ieškovas pasiliks automobilį, tačiau kada tai buvo negali pasakyti.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad antstolis atžvelgęs į pateiktus argumentus areštą automobiliui panaikino 2017 m. rugsėjo 12 d., kas patvirtina, kad automobilio pirkimo – pardavimo metu areštas automobiliui buvo uždėtas neteisėtai. Be to, neaiški automobilio būklė šiuo metu.
Posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nesutinka su atsakovo prašymu dėl proceso atnaujinimo. Paaiškino, kad atsakovas po Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo, nebendravo su juo. Atsakovui jis siuntė elektroninį laišką, taip pat registruotus laiškus, siekdamas suderinti automobilio perdavimo tvarką, tačiau nesulaukęs jokio atsakymo kreipėsi į antstolių kontorą. Atsakovui automobilio neperdavė po sprendimo įsiteisėjimo, nes atsakovas su juo visiškai nebendravo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
procesą atnaujinti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnio) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).
Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai, kita vertus, proceso atnaujinimu suardoma teismo sprendimu atkurta (sukurta) teisinė taika tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004). Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006).
Proceso atnaujinimas galimas tik esant 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t.y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir peržiūrint ją instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).
Atsakovas, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais, prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1238-729/2017.
Šiais pagrindais procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, taip pat jeigu pirmos instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis, tokia aplinkybė (aplinkybės) turėjo egzistuoti bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-22 Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005, 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009). Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.
Sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą priimtas 2017 m. birželio 27 d., įsiteisėjo 2017 m. liepos 28 d., ieškovui prašant 2017 m. rugpjūčio 16 d. išduotas vykdomasis raštas. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2017 m. spalio 24 d.
Iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-1030-253/2016 pagal ieškovės Lietuvos ir Švedijos UAB „ViaCon Baltic“ ieškinį atsakovams UAB „Liutenas“ ir Ž. L. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, priėmė nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant 43 0329,82 Eur vertės atsakovui Ž. L. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinė byla pagal teismingumą perduota Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų atsakovei UAB „Liutenas“ nutraukė, likusioje dalyje ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo Ž. L. 43 270,48 Eur skolą, 1 905,71 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimą vykdant subsidiariai su UAB „Liutenas“ pagal Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarės 2016 m. kovo 31 d. atliktą vykdomąjį įrašą; priteisė iš atsakovo Ž. L. ieškovei 894 Eur žyminio mokesčio ir 511,83 Eur atstovavimo išlaidų, valstybei – 5,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo Ž. L. ieškovei Lietuvos ir Švedijos uždarajai akcinei bendrovei „ViaCon Baltic“ 700 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, o valstybei – 10 Eur žyminio mokesčio.
Atsakovas tiek pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, tie ir posėdžio metu duodamas paaiškinimus tvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio pabaigoje, pasikonsultavęs su teisininkais jis sužinojo, kad automobiliui Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1030-253/2016 buvo neteisėtais uždėtas areštas. Taigi, jau įsiteisėjus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-1238-729/2017, jam tapo žinoma, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės automobiliui buvo neteisėtos, todėl vadovaujantis bendruoju teisės principu ex injuria jus non oritur, automobilis pirkimo-pardavimo metu nebuvo areštuotas ir ieškinys turėjo būti atmestas.
Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog ieškovas automobilio pirkimo - pardavimo metu žinojo, jog transporto priemonei yra uždėtas areštas ir buvo susitarta, jog ieškovas palauks kol transporto priemonei bus panaikintas areštas. Teismo posėdžio metu atsakovas jau tvirtino, kad apie tai, jog automobilis yra areštuotas sužinojo, kai ieškovui nepavyko perregistruoti automobilio. Tačiau iš civilinėje byloje Nr. e2-1238-729/2017 esančio atsiliepimo matyti, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog dar prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį jis ieškovą informavo apie tai, kad transporto priemonė yra areštuota. Priešingai ieškovas nuo pat ieškinio pateikimo tvirtina, kad apie tai, kad atsakovo jam parduotas automobilis yra areštuotas jam tapo žinoma tik tada, kai jis norėjo automobilį įregistruoti savo vardu. Tai yra darytina išvada, jog jau automobilio pirkimo - pardavimo metu atsakovas žinojo, kad automobilis, kurį atsakovas pardavinėjo yra areštuotas, šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir pats atsakovas.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad automobilio pirkimo - pardavimo metu, t.y. 2016 m. rugsėjo 24 d., atsakovui jau buvo žinomos aplinkybės dėl automobiliui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-1030-253/2016 priėmė nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinė byla pagal teismingumą perduota Kauno apygardos teismui. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje e2-2013-153/2016, panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsakovo Ž. L. prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atmetė ir pakeitė Ž. L. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nustatant, kad atsakovo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikomos 16 179,19 Eur sumai subsidiariai su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi atsakovei UAB „Liutenas“. Valstybės įmonė registrų centras, Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties pagrindu, 2016 m. rugsėjo 20 d. įregistravo turto arešto akto pakeitimo duomenis, iš kurių nustatyta, kad transporto priemonei BMW, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir toliau buvo taikomas turto areštas. Atsakovas teismui pateikė antstolio Aleksandro Selezniovo 2017 m. rugsėjo 12 d. patvarkymą dėl arešto turtui panaikinimo vykdomojoje byloje pagal Kauno apygardos teismo, e2-2013-254/2016. Iš pateikto patvarkymo nustatyta, kad atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 11 d. išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės „Stamela“ prašymą panaikinti areštą transporto priemonei BMW, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nutarė panaikinti areštą šiai transporto priemonei turto arešto aktas Nr.2017036384. Teismo turimas 2017 m. gruodžio 18 d. išrašas apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gautas iš Kelių transporto priemonių registro patvirtina, kad atsakovui priklausančiam automobiliui BMW, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. kovo 8 d. yra uždėtas areštas (apribojimo pagrindas 2016010127), be to nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. automobiliui yra įregistruotas areštas (apribojimo pagrindas 2017054084).
Taigi, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis tik 2017 m. rugpjūčio pabaigoje sužinojo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi automobiliui buvo neteisėtais uždėtas areštas, dėl to automobilis pirkimo-pardavimo metu nebuvo areštuotas, ko pasėkoje A. P. ieškinys turėjo būti atmestas, nelaikytina nauja. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad jis, spręsdamas automobiliui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo klausimą, klaidingai vadovaujasi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1030-253/2016. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad automobilio pirkimo - pardavimo metu, t.y. 2016 m. rugsėjo 24 d., atsakovui jau buvo žinoma, kad automobiliui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir, vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje e2-2013-153/2016, Valstybės įmonė registrų centras 2016 m. rugsėjo 20 d. įregistravo turto arešto akto pakeitimo duomenis (pranešimas Nr. TA2-16-106254). Ši Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis buvo teisėta ir galutinė sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjui dar iki automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, taigi darytina išvada, kad ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Išdėstytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad nėra ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto pagrindo procesui atnaujinti.
Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad jis, būdamas atsakovu ir matomai turėdamas priešingą nuomonę dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu, be to, kaip pats nurodo, žinodamas, kad automobilio pirkimo-pardavimo procese, galimai dalyvavo ir du liudininkai E. L. ir T. K., neatvyko į bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teisme, nors apie posėdžio datą ir laiką žinojo, teigdamas, kad jam sugedo automobilis, pirmos instancijos teismui nepateikė jokio prašymo dėl posėdžio atidėjimo ir teismo neinformavo telefonu, kad negali atvykti į teismo posėdį. Be to, atsakovas, matydamas, kad jo netenkina pirmos instancijos teismo sprendimas, turėjo teisę apeliacine tvarka jį apskųsti, tačiau šia teise taip pat nepasinaudojo, teigdamas kad tuo metu tarėsi su ieškovu dėl automobilio, pastarasis žadėjo pinigų nereikalauti ir palaukti, kol bus nuimtas areštas. Atsakovas pirmos instancijos teismui nepateikė jokio prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Taigi, tokiais savo veiksmais atsakovas pats prisiėmė riziką, dėl jo netenkinančio teismo sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Atsakovo motyvai, kad šiuo metu jis nežino kokios būklės yra automobilis ir dėl to nesutinka jo priimti, nes ieškovas juo ilga laiką naudojasi atmestini kaip nepagrįsti, nes atsakovas taip pat negrąžino ieškovui sumos sumokėtos už automobilį ir naudojasi šiais pinigais nemokėdamas jokių palūkanų ieškovui.
Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytų pagrindų ir kitų pagrindų procesui atnaujinti.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 290 straipsniu, 291 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1238-729/2017.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.
Teisėja Inga Sakalauskaitė