Administracinė byla Nr. eAS-581-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00431-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1; 45

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. K., I. D., Z. M. ir K. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. K., I. D., Z. M. ir K. S. skundą atsakovams Šakių rajono savivaldybei ir Šakių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija 

nustatė:

I.

Pareiškėjai K. K., I. D., Z. M. ir K. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydami: 1) panaikinti Šakių rajono savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. T-54 „Dėl pritarimo Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema (integruojant koregavimą) sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitai už 2016 – 2023 metus“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. AT-125 „Dėl Šakių miestosupriemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema (integruojant koregavimą) sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos už 2016 – 2023 metus patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 3) įpareigoti Šakių rajono savivaldybės administraciją parengti Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema (integruojant koregavimą) sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą už 2023 metus ir atlikti ataskaitos rezultatų viešinimo procedūrą. Taip pat pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo ir Įsakymo (toliau kartu – ir ginčijami aktai) galiojimą iki galutinio sprendimo administracinėje byloje priėmimo.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų pagrindais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreipdamiesi į teismą su patikslintu skundu, pareiškėjai nepagrįstai siekia teismine tvarka ginti viešąjį interesą. Patikslinto skundo reikalavimai patiems pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai nesutinka su atsakovų atliekamais teritorijų planavimo veiksmais. Pareiškėjai patikslintame skunde įvardijo, kad ginčijami aktai yra tarpinio pobūdžio dokumentai, kurių pagrindu vėliau gali būti koreguojamas Šakių miesto su priemiesčiais bendrasis teritorijų planas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijami aktai tik sudaro prielaidas vykdyti tolimesnius teritorijų planavimo veiksmus – priimti administracinius sprendimus dėl Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano keitimo.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjų ginčijami administraciniai aktai savaime nėra pakankami sukelti teisinius padarinius, kuriuos pareiškėjai apibūdina kaip pažeidžiančius jų teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovams nesiėmus tolimesnių veiksmų, pareiškėjų teisinė padėtis nepasikeistų.

III.

Pareiškėjai K. K., I. D., Z. M. ir K. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 22 d. nutartį ir perduoti patikslinto skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą.

Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų patikslintą skundą, nepagrįstai nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m.
birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-263-602/2024. Minėtoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, pripažino pareiškėjų teisėtą interesą aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo procese.

Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo esmę. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai ginčija jiems teisines pasekmes sukeliančius administracinius aktus. Pareiškėjai paaiškina, kad Šakių rajono savivaldybės administracija nepagrįstai pradėjo vykdyti Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano keitimo ir koregavimo procedūras. Minėtų procedūrų metu nebuvo parengta 2023 metų Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema (integruojant koregavimą) sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia panaikinti ginčijamus aktus, kurių pagrindu buvo tik formaliai patvirtinta 2023 metų Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema (integruojant koregavimą) sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita, bei įpareigoti Šakių rajono savivaldybės administraciją tokią ataskaitą atlikti pagal nustatytą tvarką.

Pareiškėjams taip pat kyla abejonių dėl pareiškėjų patikslinto skundo priėmimo klausimą nagrinėjusios teisėjos S. F. nešališkumo. Pareiškėjai nurodo, kad teisėja pateikė savo išankstinę nuomonę dėl nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo esmės. Spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčijamų administracinių teisės aktų reikšmę pareiškėjams ir du kartus iš eilės atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų
2024 m. liepos 22 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjų patikslintą skundą pagrįstumo ir teisėtumo.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų nuostatose numatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, kreipdamiesi į teismą su patikslintu skundu, pareiškėjai nepagrįstai siekia teismine tvarka ginti viešąjį interesą. Patikslinto skundo reikalavimai patiems pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėjai, nesutikdami su Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. liepos 22 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą.

Nagrinėdama pareiškėjų patikslintą atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo, teisėjų kolegija pabrėžia, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 151 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų pagrįstumas bei teisėtumas turi būti vertinamas vadovaujantis ABTĮ III dalies II skyriaus nuostatomis.

Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo dalyką, teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatose nustatytais pagrindais. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ 33 straipsnio
2 dalies 8 punkte yra įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydami panaikinti Sprendimą bei Įsakymą. Pareiškėjai patikslintame skunde nurodo, kad Sprendimas bei Įsakymas pažeidžia jų, kaip (duomenys neskelbtini) esančių gyvenamųjų namų gyventojų, teises bei teisėtus interesus. Šakių rajono savivaldybės institucijos, priimdamos Sprendimą bei Įsakymą, nepagrįstai inicijavo Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema koregavimo/keitimo procedūrą.

Pareiškėjai paaiškina, kad minėtose gatvėse esantys jų gyvenamieji namai patenka į Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema nustatytas teritorijos ribas. Šakių rajono savivaldybės institucijos, siekdamos įvardytoje teritorijoje sudaryti sąlygas prekybos centro statybai, Sprendimu bei Įsakymu inicijavo Šakių miesto su priemiesčiais bendrojo plano su GIS sistema koregavimo/keitimo procedūrą. Pareiškėjų teigimu, dėl siekiamų prekybos centro statybų jų gyvenamajame kvartale atsiradęs itin didelis prekybos centrą aptarnaujančio sunkiasvorio transporto bei pirkėjų transporto priemonių srautas, iš prekybos centro sklindantys kvapai ir garsai pakenktų pareiškėjų gyvenimo kokybei.

Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, pareiškėjų patikslinto skundo argumentus bei bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, teismas tik patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų inicijuoti ginčo nagrinėjimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Spręsdama pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies
1 punkte nurodytu pagrindu teismui atsisakyti priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjų inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas. Minėtų teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgdama į šias teises normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai kvalifikavo pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimus. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, siekdami inicijuoti administracinį ginčą dėl  jų, kaip (duomenys neskelbtini) esančių gyvenamųjų namų gyventojų, teisių bei teisėtų interesų pažeidimo. Pareiškėjai patikslintame skunde teigia, kad kad Sprendimas bei Įsakymas pažeidžia jų teises bei teisėtus lūkesčius į saugią, sveiką ir švarią aplinką, bei nurodo reikalavimus pagrindžiančius argumentus. Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad, kreipdamiesi į teismą su patikslintu skundu, jie gina savo privatų interesą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė klausimą dėl pareiškėjų patikslintame skunde nurodytų reikalavimų pagrįstumo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas skundo priėmimo stadijoje vertina tik formalią skundo atitiktį ABTĮ nustatytiems procesinių dokumentų reikalavimams, ir nesprendžia dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Tai reiškia, kad skundo priėmimo stadijoje teismas nesprendžia klausimo dėl pareiškėjų materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. teismas negali atsisakyti priimti skundo remdamasis materialiojo teisinio pobūdžio motyvais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-222-556/2024). Aplinkybes, susijusias su pareiškėjų teise į materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimo patenkinimą, teismas gali įvertinti tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; kt.).

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo pareiškėjų patikslintame skunde nurodytus reikalavimus ir skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė klausimą dėl šių reikalavimų pagrįstumo.

Dėl teismo šališkumo

Pareiškėjai atskirajame skunde taip pat išreiškia abejones dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, netinkamai vertino ginčijamų administracinių teisės aktų reikšmę pareiškėjams ir du kartus iš eilės atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Išnagrinėjusi byloje nustatytas aplinkybes bei pareiškėjų patikslinto skundo motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjų argumentais.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai abejoja pirmosios instancijos teismo nešališkumu dėl atliktų procesinių veiksmų sprendžiant pareiškėjų patikslinto skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo nušalinimo pagrindus nustato ABTĮ
44 straipsnio nuostatos. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas, sudarantis pagrindą teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2024).

Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėjus. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų patikslinto skundo priėmimo klausimą, buvo šališkas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjo kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų
2024 m. liepos 22 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjų patikslinto skundo priėmimo klausimas perduodamas Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų K. K., I. D., Z. M. ir K. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 22 d. nutartį ir pareiškėjų patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Artūras Drigotas

        Arūnas Sutkevičius