Civilinė byla Nr. e2A-272-934/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00300-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.3.1.20; 3.4.1.9 

                                                                                                                                          (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inti“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inti“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Inti“ (toliau – ieškovė arba tiekėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė arba perkančioji organizacija), prašydama: 1) pripažinti atviro viešojo pirkimo konkurso būdu vykdomo tarptautinio pirkimo „Atgimimo aikštės, įrengiant požeminę automobilių saugyklą, rekonstravimo darbus su darbo projekto parengimu pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas) sąlygų 11, 18.3.2, 50, 93, 107 punktus, specialiųjų sutarties sąlygų (6 pirkimo sąlygų priedas) 17.4 punktą neteisėtais, neatitinkančiais viešųjų pirkimų principų ir nutraukti Pirkimo procedūras; 2) nutraukti Pirkimo procedūras. 

2.       Nurodė, kad susipažinus su Pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, paaiškėjo, jog perkančioji organizacija nustatė neproporcingus, neaiškius, potencialių dalyvių (tame tarpe ir tiekėjos) teisę varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo ribojančius reikalavimus, kurie neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnyje įtvirtintų principų bei riboja tiekėjų konkurenciją. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kurioje atkreipė dėmesį į nustatytus neatitikimus ir prašė Pirkimą nutraukti, tačiau atsakovė pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.

3.       Ieškovės nuomone, Pirkimo sąlygų 11 punkto, 107 punkto, Pirkimo sąlygų 6 priede pateikto specialiųjų sutarties sąlygų 17.4 papunkčio nuostatos, kuriose nustatyta, kad nesant skirto finansavimo, perkančioji organizacija turi teisę nesudaryti sutarties su išrinktu laimėtoju, o sudarius sutartį, turi teisę ją nutraukti, yra neteisėtos. Minėtos nuostatos suponuoja, kad perkančioji organizacija realiai neturi finansavimo Pirkimo objektui, nors Pirkimą vykdo ne dėl preliminariosios sutarties sudarymo, o dėl rangos darbų sutarties sudarymo. Pirkimo sąlygų 11 punkto, 107 punkto specialiųjų sutarties sąlygų 17.4 punkto nuostatos iš esmės sukuria perkančiajai organizacijai neribotą diskreciją nutraukti jau sudarytą sutartį (jei ji būtų sudaryta) su jai nepatinkančiu tiekėju, motyvuojant tuo, kad nebuvo skirtas finansavimas.

4.       Pirkimo sąlygų VII skyriuje reikalaujama, kad tiekėjai pasiūlymą užtikrintų ne mažesne nei 161 000 Eur suma, banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimu. Pirkimo sąlygose taip pat nurodoma, kad atsakovė neturi finansavimo Pirkimo objektui ir jei sutartis nebus sudaryta, tai tiekėjui kompensuos 1 000 Eur pasiūlymo rengimo išlaidas ir tik pagal jas pagrindžiančius dokumentus, t. y. iš tiekėjų reikalaujama pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą itin didelei sumai (vien tik draudimo bendrovės pasiūlymo užtikrinimo laidavimo rašto suteikimas tiekėjams kainuoja kelis kartus brangiau, nei atsakovė nurodo kompensuosianti), nors atsakovė nežino ar pasirašys rangos sutartį. Todėl Pirkimo dokumentų nuostatos, susijusios su tiekėjo patirtų nuostolių kompensavimo ribojimu yra neproporcingos atsakovės prisiimamiems įsipareigojimams. Jei atsakovė nežino ar pasirašys rangos sutartį, tai iš tiekėjų neturėtų reikalauti pateikti pasiūlymų užtikrinimus itin didelei sumai, kuri iš esmės galėtų būti taikoma ne pasiūlymo užtikrinimui, o jau sudarytos sutarties įvykdymui.

5.       Tiekėjai vertina galimybes ir išlaidas, kurias patirs teigdami pasiūlymą, todėl turi įsivertinti, ir išlaidas sutarties vykdymui. Nagrinėjamu atveju sutarties specialiųjų sąlygų projekte nustačius tiesioginių nuostolių atlyginimo ribojimą, tiekėjams yra aiškiai nurodoma, kad didesnė nuostolių suma jiems nebus atlyginama, todėl dalis tiekėjų gali nesiryžti teikti pasiūlymo Pirkimui. Sutartis gali būti nepasirašyta ir tiekėjui nebūtų kompensuojami tiesioginiai nuostoliai (pvz., pasiūlymo užtikrinimo dokumento kaina), nors dėl to tiekėjas nebūtų kaltas.

6.       Atsakovė, paskelbdama Pirkimą ir jame patalpindama senus techninius reikalavimus bei šių reikalavimų paaiškinimus, pateiktus ankstesniuose pirkimuose, sukūrė tiekėjams dar sudėtingesnę pasiūlymų rengimo procedūrą. Ieškovės vertinimu, reikalavimas, kad Pirkimo dokumentai būtų aiškūs ir tikslūs nesiderina su situacija, kai tiekėjai pagal kituose pirkimuose pateiktus atsakymus turi rengti pasiūlymus Pirkimui prieš tai įvertinę visų atsakymų teisingumą. Ieškovės nuomone, Pirkimo procedūra yra chaotiška, neaiški, neteisėta, nes Perkančioji organizacija vietoje to, kad parengtų aiškius ir tikslius Pirkimo dokumentus, šią pareigą iš dalies perkėlė suinteresuotiems tiekėjams.

7.       Pirkimo sąlygų 18.3.2 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją daugiau, nei to reikia Pirkimo tikslui pasiekti ir neatitinka Pirkimo objekto. Kitaip tariant, Pirkime gali dalyvauti tiekėjai, kurie yra vykdę vandens uostų statiniai – vandens uostų krantinės statybos darbus (nors tokie darbai nėra Pirkimo objekto apimtyje) ir tiekėjai kurie vykdė transporto statinių statybos darbus (kas yra Pirkimo objekto apimtyje). Tačiau Pirkime negali dalyvauti tiekėjai, kurie atliko inžinerinių tinklų (vandentiekio, nuotekų tinklų, kitos paskirties statinių – nuotekų valyklų) statybos darbus, nors tokie darbai Pirkimo atveju sudaro Pirkimo objektą. Pirkimo sąlygų 18.3.2 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neteisėtas ir ta dalimi, kuri nustato, kad pagal vieną ar kelias sutartis tiekėjas turi būti atlikęs išskirtinai tik statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, metalo, betono) statybos ir montavimo darbų už ne mažiau kaip 3 988 967,70 Eur, nes Perkančioji organizacija nustatė siaurą vertinamų darbų sritį, todėl riboja tiekėjų konkurenciją daugiau nei to reikia Pirkimo tikslui pasiekti.

8.       Pirkimo sąlygų 50 punkto reikalavimas nepagrįstai draudžia tiekėjams kooperuotis teikiant pasiūlymus Pirkimui. Atsakovė preziumuoja, kad konkurenciją ribojantys susitarimai automatiškai bus sudaryti tik dėl to, kad tiekėjas pateiks pasiūlymą pats ir dar kartu su jungtinės veiklos partneriais. Minėta nuostata neatitinka viešųjų pirkimų principų, neužtikrina sąžiningos konkurencijos, neleidžia pasiekti racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo tikslo.

9.       Pirkimo sąlygų 93 punkte nustatyta tiekėjo pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo pagal kriterijų „Statinio statybos vadovo patirtis“ neatitinka Pirkimo objekto ir itin riboja tiekėjų konkurenciją daugiau nei to reikia. Ieškovo vertinimu, keliami reikalavimai patirčiai sukuria situaciją, kad perkančioji organizacija negaus ekonominės naudos iš šio kriterijaus. Kaip matyti iš ekonominio naudingumo reikalavimo, didžiausia kokybinė vertė šio reikalavimo apimtyje tenka būtent statybos vadovo patirčiai būti vadovavus spraustasienių įrengimo technologijai. Tai reiškia, kad kokybiniu požiūriu perkančiajai organizacijai neturi būti svarbu kokios paskirties ar kategorijos pastato statyboje tokia technologija buvo naudojama. Perkančiajai organizacijai turi būti svarbu ar siūlomas specialistas tokios technologijos darbams yra vadovavęs. Atsižvelgiant į tai, kad kokybinis reikalavimas yra ne pastato kategorijoje ir ne pastato vadovavimo trukmėje, o darbo technologijoje, tame pačiame ekonominiame kriterijuje papildomai reikalauti, kad statinio statybos darbams, kuriuose naudota spraustasienių technologija, specialistas būtų vadovavęs nuo pradžios iki pabaigos, yra perteklinis bei ribojantis konkurenciją.

10.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė, pateikdama pretenziją ir ieškinį, nepagrindė savo siekio dalyvauti Pirkime pagal jos prašomas pakeisti sąlygas, todėl neįrodė būtinosios teisinio suinteresuotumo sąlygos – savo subjektinių teisių pažeidimo egzistavimo. Tiek nuginčijus pirkimo sąlygas, tiek jas palikus galioti, tai nesukeltų ieškovei teisinių pasekmių.

11.       Ieškinyje minimi teiginiai, kad „Perkančioji organizacija neturi finansavimo Pirkimo objektui“ yra paremti hipotetine prielaida ir neturi jokio pagrindo. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-14 buvo patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės 2023–2025 metų strateginis veiklos planas. Šio plano 7 programoje – Miesto infrastruktūros objektų priežiūros ir modernizavimo programa (Nr. 07), numatytas Atgimimo aikštės sutvarkymas, nurodant, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui po Atgimimo aikšte įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę su 231 vieta; 2022 metais parengtas techninis projektas, kuris pateiktas ekspertizei; 2023 m. numatyta požeminio garažo ir aikštės sutvarkymo rangos darbų pradžia. O šios programos Tikslų, uždavinių, priemonių, priemonių išlaidų ir produkto kriterijų detalioje suvestinėje yra numatytas lėšų poreikis ir finansavimo šaltinis.

12.       Perkančiosios organizacijos sprendimas nesudaryti sutarties ar ją nutraukti jau sudarytąją, nėra neribotas ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių (ne)buvimo, tų aplinkybių objektyvaus pobūdžio ir išimtinumo bei perkančiosios organizacijos galimybių ir pastangų išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Kol perkančioji organizacija nepasinaudojo pirkimo sąlygose numatyta teise, įvertinti atitinkamo sprendimo teisėtumo nėra galimybės, todėl šioje stadijoje nėra pagrindo abejoti Pirkimo sąlygų teisėtumu.

13.       Prielaida, kad dėl atsisakymo sudaryti sutartį tiekėjo galimi patirti nuostoliai viršys 1 000 Eur yra hipotetinė. Be to, tiekėjas galės tokiu hipotetiniu atveju net ginčyti ir sutarties nuostatą, kuri riboja atlygintinių nuostolių dydį. Šioje stadijoje, kuomet pirkimo sąlygos yra dar tik paskelbtos, nėra teisinių prielaidų kvestionuoti ginčo sąlygų teisėtumo vien tik remiantis hipotetinėmis prielaidomis. Be to, Pirkimo sąlygose aiškiai nurodyta, kad tokiu hipotetiniu atveju būtų laikoma, kad sutartis nutraukiama ne dėl tiekėjo kaltės, o maksimalus nuostolių atlyginimo dydis taikomas tik tuo atveju, kuomet perkančioji organizacija atsisako sudaryti sutartį, o ne jos nutraukimo atveju. Specialiųjų sutarties sąlygų 17.4 punkte nėra įtvirtinta atlygintinų nuostolių maksimali riba ir tai neturės jokio poveikio nei tiekėjų apsisprendimui dalyvauti konkurse nei konkurencijai.

14.       Tiekėjų patirtį užskaityti ir kitose statybos darbų rūšyse (naujos statybos ir (ar) rekonstravimo ir (ar) kapitalinio remonto darbuose), taip pat, ne tik negyvenamųjų pastatų grupėje, bet ir gyvenamųjų pastatų grupėje bei susisiekimo komunikacijų grupės pogrupyje, buvo nuspręsta siekiant didesnės konkurencijos, o ne todėl, kad tokie statiniai neva sudaro Pirkimo objektą. Dar labiau plėsti statinių, kuriais grindžiama patirtis, kategorijas nėra jokios pagrindo, nes tokiu atveju kvalifikacinis reikalavimas būtų pernelyg nebesusijęs su Pirkimo objektu.

15.       Konkurso sąlygų nuostatos, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, suteikia teisę tiekėjams pateikti tik vieną pasiūlymą – individualiai arba kaip tiekėjų grupės nariui, o tiekėjas, pateikęs pasiūlymą savarankiškai, ar pirkime dalyvaujantis jungtinės veiklos pagrindu, gali būti kitos įmonės, pateikusios pasiūlymą tame pačiame pirkime, kitu ūkio subjektu, kurio pajėgumais remiamasi, subrangovu. Pirkimo sąlygos šioje dalyje yra visiškai atitinkančios teisinį reglamentavimą yra teisėtos.

16.       Pirkimo sąlygose ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus dėl pagrindinio personalo patirties buvo įtvirtintas dėl to, kad, perkančiosios organizacijos vertinimu, jis turi reikšmingos įtakos pirkimo sutarties įvykdymo kokybei. Ekonominę naudą sukuria būtent statinio statybos vadovo patirtis ypatingų statinių kategorijos pastatuose ir (ar) ypatingų statinių kategorijos inžineriniuose statiniuose naudojant spraustasienių įrengimo technologiją. O reikalavimas, kad vadovo pareigas per paskutinius 5 metus būtų ėjęs nuo statybos pradžios iki užbaigimo, užtikrinta, kad vadovavimo patirtis tokiose objektuose būtų įgyta naudojant būtent spraustasienių įrengimo technologiją. Nenustačius tokio reikalavimo balai tiekėjui galėtų būti skiriami net jei statybos vadovas būtų vadovavęs nesudėtingos statinio statybos darbams tik darbų pradžioje, t. y. kai statybos objekte dar nebuvo įrengtos spraustasienės ir neturėtų jokios patirties, susijusios su tokių darbų atlikimu ir pridavimu. Tokia patirtis kokybinės pridėtinės vertės nesukurtų.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

17.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

18.       Nurodė, kad ieškovė, be bendrojo siekio dalyvauti pirkimuose, savo subjektinių teisių pažeidimą dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų procese grindė Pirkimo sąlygų neaiškumu, konkurencijos iškraipymu, tačiau nepateikė kitų argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jos teisių suvaržymą ar pažeidimą. Ieškovės pateikti argumentai tiesiogiai nenukreipti į tikslą užkardyti savo teisių pažeidimą, nes ji neįrodė, kad esant ginčijamoms Pirkimų sąlygoms negalėtų dalyvauti Pirkime. Ieškovės suinteresuotumas pasireiškia tuo, kad ji gina savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir savo teisę varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Vadinasi, jos tikslas – sudaryti sutartį su perkančiąja organizacija, todėl ieškinio reikalavimais siekiama apginti ieškovės subjektines teises.

19.       Atkreipė dėmesį, kad byloje nesant kitų ieškovės pateiktų argumentų (įrodymų), VPĮ 37 straipsnio nuostatų taikymas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, reikštų ne konkretaus ūkio subjekto teisių įgyvendinimą (gynimą), o viešojo intereso apsaugos užtikrinimą, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog nustatant ginčo Pirkimo sąlygas buvo pažeistos jos subjektinės teisės, todėl jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas kvestionuoti Pirkimo sąlygų antrojo elemento (subjektinių teisių pažeidimo) pagrindu.

20.       Ieškovės argumentus, susijusius su finansavimu Pirkimo objektui, teismas laikė deklaratyviais. Nurodė, kad remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, jog finansavimas Pirkimo objektui yra skirtas. Be kita ko, pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog finansavimas Pirkimo objektui realiai skirtas, ieškovės argumentai dėl galimybių nesudaryti sutarties ar ją nutraukti bei nuostolių atlyginimo maksimalios sumos poveikio konkurencijai bei tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime, vertintini kaip hipotetiniai. 

21.       Nurodė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas nesudaryti sutarties ar ją nutraukti jau sudarius nėra neribotas ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių (ne)buvimo, tų aplinkybių objektyvaus pobūdžio ir išimtinumo bei perkančiosios organizacijos galimybių ir pastangų išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Perkančioji organizacija neturi neribotos diskrecijos teisės bet kada nutraukti pirkimo procedūras. Kol perkančioji organizacija nepasinaudojo pirkimo sąlygose numatyta teise, įvertinti atitinkamo sprendimo teisėtumo nėra galimybės, todėl šioje stadijoje nėra pagrindo abejoti Pirkimo sąlygų teisėtumu. Atsižvelgiant į tai, Pirkimo sąlygų nuostatos, kad nesant skirto finansavimo, perkančioji organizacija turi teisę nesudaryti sutarties su išrinktu laimėtoju, o sudarius sutartį, turi teisę ją nutraukti, nelaikytinos neteisėtomis. Dėl nuostatos, kad perkančioji organizacija atlygins tik tiesioginius nuostolius neviršijant 1 000 Eur ribos, pažymėjo, jog minima suma taikoma tik tuo atveju, kada perkančioji organizacija atsisako sudaryti sutartį, o ne jos nutraukimo atveju. Specialiųjų sutarties sąlygų 17.4 punkte nėra numatyta maksimalios atlygintinų nuostolių sumos ir tai neturės ir negali turėti jokio poveikio nei tiekėjų apsisprendimui dalyvauti konkurse, nei konkurencijai.

22.       Pažymėjo, kad Pirkimo salygų 18.3.2 punkte nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai atitinka VPĮ nuostatas, atsižvelgiant į statomą objektą yra proporcingi ir susiję su Pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs, taip pat nepažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų principų.

23.       Nurodė, kad sistemiškai įvertinus VPĮ 2 straipsnio 36 punkto ir 40 straipsnio 9 dalies nuostatas, matyti, kad tiekėjas viešajame pirkime gali pateikti tik vieną pasiūlymą. Taigi, ieškovo ginčijama Pirkimo sąlygų 50 punkto nuostata, atitinka viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą ir yra teisėta.

24.       Dėl ieškovo ginčijamų Pirkimo sąlygų 93 punkto pažymėjo, kad atsižvelgiant į atsakovės argumentus, kuriais ji grindžia savo poziciją dėl pasirinktų kriterijų, t. y. jog ekonominę naudą sukuria būtent statinio statybos vadovo patirtis ypatingų statinių kategorijos pastatuose ir (ar) ypatingų statinių kategorijos inžineriniuose statiniuose naudojant spraustasienių įrengimo technologiją, o reikalavimas, kad vadovo pareigas per paskutinius 5 metus būtų ėjęs nuo statybos pradžios iki užbaigimo, užtikrinta, jog vadovavimo patirtis tokiose objektuose būtų įgyta naudojant būtent spraustasienių įrengimo technologiją, teismas laikosi pozicijos, kad šis kriterijus nustatytas teisėtai ir pagrįstai.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

25.       Ieškovė UAB ,,Inti“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB ,,Inti“ ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvai, tiek kiek jais pripažįstama, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo yra nepagrįsti. Teigia, kad teismas neįsigilino į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir motyvus, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė neturi teisinio suinteresuotumo teikti ieškinį, nes nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad Pirkimo dokumentai yra neaiškūs. Tačiau visuma ieškinyje nurodytų Pirkimo dokumentų nuostatų, įrodo, kad Pirkimu siekiama suvaržyti tiek apeliantės, tiek ir kitų pajėgių rinkos dalyvių konkurenciją. Be to, apeliantė būtent ir akcentavo, kad Pirkimo dokumentacija turi būti konkreti ir aiški, o ne padrika. Sutarties sąlygos būtų tinkamos, jei būtų aišku, kad yra finansavimas Pirkimo objektui, bet, to nėra, todėl ir pagrindinės sutarties pasirašymas iš esmės neįmanomas.

25.2.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantės argumentus, kad Pirkimas jau buvo vykdytas kelis kartus, ankstesniuose pirkimuose buvo teikti klausimai (prašymai) paaiškinti pirkimų reikalavimus, teikiami atsakymai, todėl atsakovė galėjo sutvarkyti visus neaiškumus ir pateikti tinkamai parengtą dokumentaciją. Tačiau atsakovė trečią kartą šiek tiek patikslintas Pirkimo sąlygas, su ta pačia technine specifikacija ir papildomai pridėjo visus atsakymus į tiekėjų klausimus bei nustatė minimaliai leistiną terminą pasiūlymams pateikti. Taigi, apeliantei bei kitiems tiekėjams, sunkumus rengiant pasiūlymą kelia ne Pirkimo dokumentų gausa, o tai, kad jie nėra vientisi, jie vienas kitą aiškina, keičia, tikslina, todėl rengiant pasiūlymą neįmanoma įvertinti, ar visi aspektai buvo aptarti ir išanalizuoti, ar buvo paskaičiuoti visi reikiami darbai ir ar pasiūlymas nebus atmestas dėl neatitikties, nustatytos kažkuriame iš tų Pirkimo dokumentų.

25.3.                      Pirmosios instancijos teismas reikalavimą, kad pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir be dviprasmybių vertino taip, tarsi apeliantė ginčytų Pirkimo dokumentų neaiškumą dėl šiuose dokumentuose naudojamos lingvistikos, tačiau apeliantė kvestionuoja Pirkimo dokumentų neaiškumą dėl šių dokumentų apimties ir jų turinyje esančio chaoso, dėl ko nei ji pati, nei bet kuris rinkos dalyvis negali tinkamai parengti pasiūlymo. Tokie Pirkimo dokumentai, kokie yra paskelbti yra neaiškūs net ir pačiai atsakovei, nes tikėtina, kad net ir ji pati nežino, kokios apimties darbus perka ar kokio rezultato tikisi, kadangi to neįmanoma suprasti dėl keliamų reikalavimų ir jų painiavos. Visa Pirkimo objekto apimtis ir darbai iš esmės paaiškės tik darbų vykdymo metu. Pagal tokius dokumentus, net jei ir būtų teikiami pasiūlymai, tikėtina, kad jų (pasiūlymų) kainos būtų itin didelės, nes tiekėjai nenorės rizikuoti nežinodami ką iš tiesų gali tekti statyti. Tiekėjas, kuris jau iš anksto, dar iki Pirkimo paskelbimo visus reikalavimus atliekamų darbų apimtims ir Pirkimo objektui žinojo, pateiks optimaliai įvertintą pasiūlymą, kurio kaina nulems, kad jis laimės Pirkimą, nes kaina bus mažesnė nei tų tiekėjų, kurie pasiūlymus teikė įvertinę rizikas.

25.4.                      Pirmosios instancijos teismo motyvas dėl realiai skirto finansavimo prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Apeliantė pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2023  m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-14 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės 2023–2025 metų strateginio veiklos plano 7 programos priedą, kuriame Pirkimo objektui jokia konkreti pinigų suma nei ateinančiais, nei dar kitais metais nebuvo numatyta. Atitinkamai Pirkimo objektui finansavimas nebuvo numatytas, kaip ir nenumatyti jo finansavimo šaltiniai ir skirtina lėšų suma, o tik yra patvirtinta, kad tokio finansavimo bus ieškoma, kad Pirkimo objektas yra kažkokioje savivaldybės programoje, pagal kurią jis bus finansuojamas kažkada ateityje.

25.5.                      Atsakovės procesiniuose dokumentuose pateikti paaiškinimai apie jos prisiimtus įsipareigojimus vykdant kitus projektus ir apie tai, kad neįgyvendinus ginčo Pirkimo objekto, neva bus prarastos lėšos tų objektų finansavimui, nedaro jokios įtakos faktui, kad šiam Pirkimo objektui skiriamos lėšų sumos atsakovė nebuvo nusimačiusi, bet Pirkimo procedūras vykdė, be kita ko, Pirkimo sąlygose nustatė galimybę pagal Pirkimo laimėtoją spręsti ar yra biudžete pinigų Pirkimo sutarties vykdymui ar nėra.

25.6.                      Ieškinyje apeliantė nurodė, kad kvalifikacijos reikalavimas riboja pajėgių Pirkimo sutartį gebančių įvykdyti tiekėjų konkurenciją, kadangi šiuo reikalavimu nesuteikiama teisė dalyvauti tiekėjams, kurie rangos darbų veiklą vykdo vandentvarkos inžinerinių statinių ir tinklų statybos srityje, nors šios kategorijos darbai netgi ir sudaro Pirkimo objektą. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad atsakovė kvalifikaciniame reikalavime nustatė, kad tiekėjai kurie vykdo statybos veiklą uostų statiniuose ir yra įvykdę šių darbų reikiamas apimtis Pirkime dalyvauti gali, nors uostų statiniai net nepatenka į Pirkimo objekto apimtį. Taigi, tiekėjai veikiantys vandentvarkos objektų statybos srityje, net negali dalyvauti Pirkime, nors minėti darbai patenka į Pirkimo objekto apimtį.

25.7.                      Apeliantei nėra suprantami atsakovės bei teismo sprendime minėtu klausimu nurodomi motyvai. Neaišku, dėl kokių priežasčių uostų statinių statyba, kuri visiškai nesusijusi su Pirkimo objektu, tinkama ir konkurenciją užtikrina, tačiau vandentvarkos objektų statybos darbai, kurie sudaro Pirkimo objektą, jau padarytų kvalifikacinį reikalavimą nesusijusį su Pirkimo objektu.

25.8.                      Pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovės teiginiu, kad tiekėjas, turintis patirtį statant vandentiekio, nuotekų tinklus ir valyklas, gali būti nepajėgus įvykdyti ypatingo statinio–negyvenamojo pastato (požeminio garažo) naujos statybos, nes iš esmės skiriasi tokių statinių statybos darbai ir jiems statybos normatyviniuose dokumentuose keliami reikalavimai. Tačiau teiginys, kad tiekėjas gali būti nepajėgus nėra pagrįstas konkrečiais motyvais ir įrodymais. Tokie teiginiai tik rodo, kad atsakovė neturi argumentų, kodėl pagal kvalifikacinį reikalavimą yra draudžiama dalyvauti vandentvarkos objektų statybos darbus atliekantiems tiekėjams.

25.9.                      Ypatingos kategorijos statinių statybos darbus teisę vykdyti suteikia tiekėjų turimi kvalifikacijos atestatai. Apeliantė yra pastačiusi nuotekų valyklas, kitus inžinerinius statinius, kurių dalis yra įrengiama po žeme. Apeliantė taip pat yra vykdžiusi kitus didelės apimties požeminės statybos darbus objektuose, tiesiant įvairias komunikacijas, inžinerinius tinklus, statant inžinerinius statinius. Tokia patirtis ir darbų apimtys niekuo nenusileidžia tiekėjo, kuris yra statęs požeminius garažus, patirčiai.

25.10.                      Pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į ginčo esmę, o formaliai palaikydamas atsakovės pateiktus motyvus, nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo sąlygų 90 punkte nustatyto ekonominio naudingumo kriterijus „Statinio statybos vadovo patirtis (StatV)“ yra teisėtas ir atitinka viešųjų pirkimų principus. Jei atsakovei svarbu, kad ypatingo statinio statybos vadovas būtų vadovavęs kuo daugiau statinių statybos darbų nuo pradžios iki pabaigos, tai tik tokį kriterijų ji ir turėtų vertinti. Jei atsakovei taip pat svarbu, kad siūlomas statybos vadovas turėtų patirtį vadovaujant darbams pagal spraustasienių įrengimo technologiją, tai ji tik tai turėtų vertinti ir neturėtų eliminuoti specialistų, kurie vadovavo spraustasienių įrengimo darbams neypatingos ar nesudėtingos kategorijos statiniuose, nes šiuo atveju yra svarbi statybos vadovo kompetencija vadovaujant spraustasienių technologiniam įrengimui, o ne tai kokiame statinyje jis vadovavo. Pirkimo dokumentuose nustatytu kriterijumi atsakovė sudeda viską į vieną visumą ir iš esmės susidaro situacija, kad rinkoje yra itin mažai specialistų galinčių varžytis pagal nustatytą kriterijų.

26.       Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

26.1.                      Apeliantė kalba apie savo teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas ir nurodo, kad jos riboja konkurenciją bei yra neaiškios. Pozicija grindžiama tais pačiais argumentais kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau be ankstesnės terminologijos papildomai nurodoma, apie Pirkimo dokumentų gausą bei chaotiškumą, dėl kurio yra neįmanoma parengti pasiūlymo Pirkimui. Tokie teiginiai neturi jokio pagrindo, kadangi Pirkimo sąlygos yra vienodos visiems tiekėjams ir ginčo Pirkime buvo pateikti penki pasiūlymai. Tai leidžia teigti, kad ne Pirkimo dokumentų gausa ar tariamas chaotiškumas, o tik apeliantės kvalifikacija yra trūkumas trukdantis pateikti pasiūlymą.

26.2.                      Apeliantės teiginiai apie finansavimo objektui turėjimą ar neturėjimą yra niekaip nesusiję su jos galimybėmis pateikti pasiūlymą. Apeliantė ir toliau teigia, kad Pirkimo dokumentų chaotiškumas, Pirkimo sąlygų ir sutarties nuostatos bei siekis neturint finansavimo sudaryti rangos sutartį, o ne preliminarią sutartį dėl rangos darbų sutarties, sudaro vaizdą, kad Pirkimas yra pritaikytas konkrečiam tiekėjui, pasiliekant galimybę sutarties nesudaryti arba atsisakyti ją sudaryti su kitu nei numatytas laimėtoju, tą motyvuojant finansavimo neturėjimu. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Kalbant apie Pirkimo sąlygų tariamą neaiškumą, skunde nėra nurodoma, kuri konkrečiai Pirkimo sąlyga yra neaiški ar dviprasmiškai bei nenurodoma, kodėl tos sąlygos negalima tiesiog paaiškinti, o būtina nutraukti Pirkimą. Skundo teiginiai yra tiesiog deklaratyvūs.

26.3.                      Teisinis suinteresuotumas nėra siejamas pareiga įrodyti, kad tiekėjas darbus pirkimo objekte galės atlikti. Atsakovė atviro konkurso būdu vykdo tarptautinio viešojo pirkimo „Atgimimo aikštės, įrengiant požeminę automobilių saugyklą, rekonstravimo darbus su darbo projekto parengimu pirkimas“ procedūras. Todėl yra visiškai normalu ir natūralu, kad Pirkimo dokumentai nėra vientisi, jie vienas kitą aiškina, keičia, tikslina. Net ir teiktuose Pirkimų dokumentų paaiškinimuose yra nuolat akcentuojama, kad dalis techninių sprendinių bus detalizuojami darbo projekto rengimo metu. Todėl yra visiškai normalu (taip ir turi būti), kad dalis fiziniam darbų atlikimui būtinos informacijos pasiūlymo pateikimo diena yra nežinoma.

26.4.                      Atsakovės nuomone, apeliantė tiesiog nesupranta Pirkimo esmės ir sudėtingumo, kadangi Pirkimo objekto apimtis yra vienareikšmiškai aiški (Atgimimo aikštės, įrengiant požeminę automobilių saugyklą, rekonstravimo darbai su darbo projekto parengimu), o fiziškai sudarytos rangos sutarties pagrindu atliekami darbai ir jų technologinio įgyvendinimo sprendiniai paaiškės tik po darbo projekto parengimo.

26.5.                      Apeliantė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (toliau – LAT) viešųjų pirkimų bylose pareigos nustatyti aiškius reikalavimus kontekste ir teigia, kad ginčo Pirkimo sąlygos neatitinka šių reikalavimų. Tačiau apeliantė nenurodo nė vienos neaiškios ar pirkimo dokumentams prieštaraujančios sąlygos, todėl tokie apeliantės teiginiai yra nepagrįsti.

26.6.                      Pirkimo objekto apimtis yra pagrindinis kriterijus, pagal kurį reikia spręsti ar pateiktų paaiškinimų skaičius gali būti pakankamas išvadai, jog kažkas yra nepakankamai aišku. Pirkimo objektas didžiąja dalimi yra ypatingo statinio – negyvenamojo pastato (dviejų aukštų požeminio garažo) nauja statyba, tai didelis objektas, todėl didelis paklausimų skaičius yra visiškai normalus dalykas. Kuo daugiau paaiškinimų pateikė perkančioji organizacija, tuo pirkimo dokumentų turinys tampa aiškesnis. Be to, kaip matyti iš Pirkimo objekto, rangos darbai yra perkami kartu su darbo projekto parengimo paslauga, o didžioji dalis paklausimų yra susiję su klausimais, kurie turi būti sprendžiami būtent darbo projekto rengimo stadijoje.

26.7.                      Nėra teisės akto nei imperatyviai privalomo, nei rekomendacinio, kuris numatytų, kad perkančioji organizacija neturi teisės pradėti Pirkimo procedūros iki finansavimo skyrimo. Be to, toks reglamentavimas, net jei jis hipotetiškai ir būtų, būtų neracionalus, ir neteisėtas, neatitinkantis viešo intereso bei VPĮ tikslų, principų ir paskirties. Be to, iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2023 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-14 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės 2023–2025 metų strateginio veiklos plano 7  programos priedas, matyti, kad sprendime yra aiškiai nurodyta, jog lėšos yra suplanuotos

26.8.                      Klaipėdos miesto tarybos kolegija 2015 metais patvirtino sklypo, kuriame yra Klaipėdos muzikinis teatras, detaliojo plano koncepciją. Parengtame Klaipėdos muzikinio teatro pastato rekonstrukcijos ir plėtros investicijų plane numatyta, kad pastato tūris padidės 50  proc., nes bus statomi du nauji priestatai. Kadangi prie Muzikinio teatro pastato ketinama statyti du priestatus, sklype nebelieka vietų statyti automobilius. Jau tuomet buvo numatoma, kad automobiliais atvykę žiūrovai savo transporto priemones galės palikti po Atgimimo aikšte ketinamoje įrengti 200 vietų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje (ginčo konkursas). 2016 metų pabaigoje buvo parengtas atitinkamas Klaipėdos muzikinio teatro pastato rekonstrukcijos techninis projektas, kuriame remiantis atitinka STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 107–112. punktų nuostatomis, numatytas privalomų automobilių stovėjimo vietų įrengimas už statinio žemės sklypo ribų, t. y. Atgimimo aikštėje požeminėje automobilių aikštelėje. 2019 metais buvo pritarta rekonstrukcijos projektui su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Projektas ekspertuotas, jo pagrindu gautas statybą leidžiantis dokumentas. Be automobilio stovėjimo vietų teatro pastato statybos užbaigimas ir eksploatacija nėra galimi. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Šiuo metu darbai jau yra baigiami.

26.9.                      Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras 2019 metais teikė paraišką Europos Sąjungos fondų finansavimui gauti. 2020 metų pradžioje finansavimo sutartis buvo pasirašyta ir projektas tapo proporcingai finansuojamas tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos fondų lėšomis. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. birželio 17 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo neatlygintinai įrengti Muzikinio teatro rekonstrukcijos atlikimui būtiną detaliame plane numatytą infrastruktūrą, be kurios nebuvo galimas statybą leidžiančio dokumentų gavimas. 2018 m. liepos 5 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įsipareigojo 2021  metų I ketvirtį įrengti ne amžiau kaip 116 Muzikinio teatro privalomų automobilių stovėjimo vietų naujai projektuojamoje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje po Atgimimo aikšte. 2018 m. spalio 2 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo finansuoti infrastruktūros įrengimą bei skirti dar ir 150 000 Eur jungties tarp požeminės aikštelės ir Muzikinio teatro pastato įrengimui. Atitinkamai dėl šios priežasties Pirkimo dokumentuose pateiktame techniniame projekte yra numatyti sprendiniai, kad po Atgimimo aikštės dalimi projektuojama dviejų aukštų, 231 vietų požeminė automobilių saugykla. 1 aukšte projektuojamos 107 parkavimo vietos, 2 aukšte 124 vietos. 116 vietų, pagal 2018 m. liepos 5 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir VĮ „Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras“ turės būti įrengtos ir užtikrinta galimybė jomis naudotis, VĮ „Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras“ lankytojams.

26.10.                      Kadangi be po Atgimimo aikštės dalimi projektuojamos dviejų aukštų, 231 vietų požeminės automobilių saugyklos, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas negalės būti užbaigtas ir eksploatuojamas (STR 2.06.04:2014 1121 punktas  numato, kad 112 punkte nurodytų automobilių stovėjimo vietų statyba turi būti užbaigta prieš statinio ar statinių grupės statybos užbaigimą), akivaizdu, jog tikimybė, kad finansavimas ginčo objektui nebus skirtas yra lygi praktiškai nuliui, nes Muzikinio teatro pastato statybos jau yra baigiamojoje stadijoje. Be to, šio objekto finansavimas ir šaltiniai yra numatyti patvirtintame strateginiame veiklos plane.

26.11.                      Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad Pirkimo sąlygų 18.3.2 punktas nustato nepagrįstus, tiekėjų konkurenciją ribojančius reikalavimus. Pirkimų vykdytojams yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius kvalifikacinius reikalavimus nustatyti konkrečiu atveju, tačiau nustatomi reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi. Tam, kad pirkimo vykdytojas galėtų išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, kvalifikacijos reikalavimai ir jų reikšmės turi būti nustatomi tokie, kokie yra būtini atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą, jo specifiką bei visas susijusias aplinkybes.

26.12.                      Pirkimo objektas didžiąja dalimi yra ypatingo statinio – negyvenamojo pastato (dviejų aukštų požeminio garažo) nauja statyba. Tiekėjų patirtį užskaityti ir kitose statybos darbų rūšyse (naujos statybos ir (ar) rekonstravimo ir (ar) kapitalinio remonto darbuose), taip pat, ne tik negyvenamųjų pastatų grupėje, bet ir gyvenamųjų pastatų grupėje bei susisiekimo komunikacijų grupės pogrupyje, buvo nuspręsta siekiant didesnės konkurencijos, o ne todėl, kad tokie statiniai neva sudaro Pirkimo objektą. Plėsti statinių, kuriais grindžiama patirtis, kategorijas nėra pagrindo, nes tokiu atveju kvalifikacinis reikalavimas būtų nesusijęs su Pirkimo objektu. Ginčo atveju tiekėjas, turintis patirtį statant vandentiekio, nuotekų tinklus ar valyklas, gali būti nepajėgus įvykdyti ypatingo statinio – negyvenamojo pastato (požeminio garažo) naujos statybos, nes iš esmės skiriasi tokių statinių statybos darbai ir jiems statybos normatyviniuose dokumentuose keliami reikalavimai.

26.13.                      Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Pirkimo objektą didžiąja dalimi sudaro būtent žemės darbai, tačiau technine prasme žemės darbai ir naujo ypatingo pastato statybos darbai yra ne tas pats. Tai, kad naujas pastatas yra po žeme ir jo statybai yra būtina atlikti žemės kasimo darbus negarantuoja, jog žemę kasti mokantis subjektas mokės pastatyti po žemė naują ypatingą statinį. Įkasti į žemę komunikacijas, vamzdžius ar nuotekų valyklas technine prasme nėra taip sudėtinga, kaip po žeme pastatyti dviejų aukštų pastatą. Tokiems statiniams taikomi kardinaliai skirtingi reikalavimai. Ginčo statybos objektas yra arti Danės upės statomas ypatingos kategorijos dviejų aukštų požeminis garažas, pastatas. Tiekėjo patirtis statant vandentvarkos srities objektus tam yra nepakankama, nes jie nėra ypatingos kategorijos statiniai.

26.14.                      Nors apeliantė nesutinka su teismo išvada ir bando ieškoti paralelių tarp Pirkimo sąlygų 18.3.3 ir 93 punktų, pagal viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą kvalifikaciniai reikalavimai ir ekonominio naudingumo kriterijai turi skirtingą paskirtį bei atlieką skirtingą funkciją. Tai du skirtingai institutai, kuriems taikomi skirtingi reikalavimai. Jų nederėtų gretinti ir lyginti. Atsakovei svarbu, kad siūlomas statybos vadovas turėtų patirtį vadovaujant darbams pagal spraustasienių įrengimo technologiją statant ypatingą statinį, o ne bet kokį. Didelis skirtumas kokios kategorijos pastato statybos metu statybos vadovas yra įgiję patirtį įrengiant spraustasienes. Kvestionuojama sąlyga niekaip neriboja tiekėjų galimybės teikti pasiūlymus, tik suteikia pateiktiems pasiūlymams didesnį arba mažesnį įvertinimą. Jei apeliantė nesutinka su tuo kokius patirties reikalavimus atsakovė nustatė statinio statybos vadovui, ji turėtų kvestionuoti Pirkimo sąlygų aprašo 18.3.3  punkte statinio statybos vadovui nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, o ne vertinimo kriterijus.

26.15.                      Atsakovė supranta, kad tokių specialistų, kurie tenkintų visus ekonominio naudingumo kriterijuje keliamus patirties reikalavimus nėra labai daug. Būtent dar ir todėl tokį kriterijų atsakovė nustatė, nes jei būtų nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurį atitinkančių asmenų būtų itin daug, toks vertinimo kriterijus prarastų prasmę, nes visi potencialūs tiekėjai gautų vienodą maksimaliai įmanomą balą ir nei vienam tiekėjui nesuteiktų jokio pranašumo. Prarastų prasmę ir pats balų skyrimas už tokią patirtį.

26.16.                      Ieškovo siūlomas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus išskaidymas nesukuria atsakovei jokios naudos ir yra absoliučiai beprasmis. Ginčo atveju bus statomas požeminis dviejų aukštų ypatingas statinys naudojant spraustasienių technologiją. Todėl statybos darbų vadovo patirtis tiesiant pvz. nuotekų vamzdžius, kuomet naudojama ir spraustasienių technologiją, yra visiškai bevertė. Lygiai taip pat yra bevertė ir statybos vadovo patirtis statant bet kokį ypatingą statinį (nuo pradžios iki galo), jei statybos metu nenaudojama spraustasienių technologija. Be to, tai nepadidintų konkurencijos, nes nėra susiję su kvalifikaciniais reikalavimais. Spraustasienė yra labiau ypatingo statinio sudėtinė konstrukcinė dalis nei darbų atlikimo technologija, kas būdinga ją naudojant neypatinguose statiniuose. Dėl to šis vertinimo kriterijus ir sukuria papildomą pridėtinę vertą pasiūlymui.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

 

27.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

29.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo ir Pirkimo nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

 

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

 

30.       Atsakovė 2023 m. lapkričio 17 d. paskelbė apie atviro viešojo pirkimo konkurso būdu vykdomą tarptautinį pirkimą „Atgimimo aikštės, įrengiant požeminę automobilių saugyklą, rekonstravimo darbus su darbo projekto parengimu pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas).

31.       Ieškovė, susipažinusi su Pirkimo dokumentuose nurodytais reikalavimais, ir nustačiusi, kad šiuose dokumentuose keliami reikalavimai neatitinka VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų principų, riboja tiekėjų konkurenciją, 2023 m. lapkričio 27 d. atsakovei pateikė pretenziją, kurioje nurodė, jog Pirkimo sąlygų 11 punkto, 107 punkto, Pirkimo sąlygų 6 priede pateikto specialiųjų sutarties sąlygų 17.4 punkto nuostatos yra neteisėtos, nes perkančioji organizacija neturi finansavimo Pirkimo objektui, o minėtos sąlygos iš esmės suteikia jai teisę bet kuriuo metu nutraukti jau sudarytą sutartį. Ieškovės nuomone, tiekėjai nebus linkę dalyvauti Pirkime, kuriame nėra jokių garantijų, kad bus pasirašyta sutartis, papildomai nustatomi dideli reikalavimai pasiūlymo užtikrinimo sumai bei nurodoma, kad jei perkančioji organizacija atsisakys pasirašyti pirkimo sutartį, tai tiekėjui bus kompensuojama tik 1 000 Eur išlaidų patirtų pasiūlymo rengimui. Perkančioji organizacija neištaisė Pirkimo dokumentų klaidų, pateikė neaiškius dokumentus. Pirkimo sąlygų 18.3.2 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją daugiau, nei to reikia Pirkimo tikslui pasiekti ir neatitinka Pirkimo objekto. Atkreipė dėmesį, kad Pirkimo sąlygų 50 punkto reikalavimas nepagrįstai draudžia tiekėjams kooperuotis teikiant pasiūlymus pirkimui, o Pirkimo sąlygų 93 punkte nustatyta tiekėjo pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo pagal kriterijų „Statinio statybos vadovo patirtis“ sąlyga neatitinka Pirkimo objekto ir itin riboja tiekėjų konkurenciją daugiau nei to reikia (2 t., b. l. 942–947).

32.       Atsakovė 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu pretenzijos netenkino. Nurodė, kad pretenzijoje minimi teiginiai, jog perkančioji organizacija neturi finansavimo Pirkimo objektui yra paremti hipotetine prielaida ir neturi jokio pagrindo. Perkančiosios organizacijos sprendimas nesudaryti sutarties ar ją nutraukti jau sudarytąją nėra neribotas ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių buvimo ir (ar) nebuvimo, tų aplinkybių objektyvaus pobūdžio ir išimtinumo bei perkančiosios organizacijos galimybių ir pastangų išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Be to, iš anksto nustatytas viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pagrindas iš esmės patenka (gali patekti) į VPĮ 89 straipsnio reguliavimo sritį. Prielaida, kad dėl atsisakymo sudaryti sutartį tiekėjo galimi patirti nuostoliai viršys 1 000 Eur yra hipotetinė. Be to, tiekėjas galės tokiu hipotetiniu atveju net ginčyti ir sutarties nuostatą, kuri riboja atlygintinių nuostolių maksimalaus dydžio ribą. Priešingai nei teigiama pretenzijoje, perkančiosios organizacijos pateikti pirkimo dokumentų paaiškinimai pašalina galimus kilti neaiškumus, dviprasmiškumus ar kolizijas. Ginčo atveju tiekėjas, turintis patirtį statant vandentiekio, nuotekų tinklus ar valyklas, gali būti nepajėgus įvykdyti ypatingo statinio – negyvenamojo pastato (požeminio garažo) naujos statybos, nes iš esmės skiriasi tokių statinių statybos darbai ir jiems statybos normatyviniuose dokumentuose keliami reikalavimai. Pirkimo objektas didžiąja dalimi yra negyvenamojo pastato (požeminio garažo) nauja statyba, tačiau, siekiant didesnės konkurencijos, buvo nuspręsta tiekėjų patirtį užskaityti ir kitose statybos darbų rūšyse (naujos statybos ir (ar) rekonstravimo ir (ar) kapitalinio remonto darbuose), taip pat, ne tik negyvenamųjų pastatų grupėje, bet ir gyvenamųjų pastatų grupėje bei susisiekimo komunikacijų grupės pogrupyje „vandens uostų statiniai“. Patirtis vandens uostų statiniuose nėra vienintelė tinkama – tiekėjai gali grįsti savo patirtį darbais, atliktais ir kitose nurodytose statinių grupėse. Pirkimo sąlygų 18.3.2 punkte nėra reikalavimo, kad vien tik statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, metalo, betono) statybos ir montavimo darbai sudarytų 3 988 967,70 Eur be PVM. Konkurso sąlygų nuostatos, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, suteikia teisę tiekėjams pateikti tik vieną pasiūlymą – individualiai arba kaip tiekėjų grupės nariui, o tiekėjas, pateikęs pasiūlymą savarankiškai, ar pirkime dalyvaujantis jungtinės veiklos pagrindu, gali būti kitos įmonės, pateikusios pasiūlymą tame pačiame pirkime, kitu ūkio subjektu, kurio pajėgumais remiamasi, subrangovu. Pretenzijoje nurodytas teiginys, kad ši sąlyga riboja konkurenciją yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad kvestionuojamas yra ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, o ne kvalifikacinis reikalavimas (2 t., b. l. 948–957).

33.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu atmesti pretenziją, 2023 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atviro viešojo pirkimo konkurso būdu vykdomo Pirkimo sąlygų 11, 18.3.2, 50, 93, 107 punktus, specialiųjų sutarties sąlygų (6 Pirkimo sąlygų priedas) 17.4 punktą neteisėtais, neatitinkančiais viešųjų pirkimų principų ir nutraukti Pirkimo procedūras. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą, viešųjų pirkimų principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnyje ir 35 straipsnio 4 dalyje, nepažeidė, todėl ieškinį atmetė.

 

Dėl tiekėjos (ieškovės) suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas

 

34.       Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su jos suinteresuotumu ginčyti pirkimo sąlygas, nepagrįsti. Pirkimo dokumentai yra neaiškūs, o kai kurios Pirkimo sąlygos varžo apeliantės teisę pateikti pasiūlymą ir varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo, todėl ji turi suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygas. 

35.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad apeliantės suinteresuotumas pasireiškia tuo, jog ji gina savo kaip tiekėjos teises varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo, taigi, ieškinio reikalavimais ji siekia apginti savo pažeistas teises. Tačiau, nors teismas iš esmės pasisakė dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, be kita ko, taip pat nurodė, kad byloje nėra pakankamo pagrindo pripažinti apeliantės suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas subjektinių teisių pažeidimo pagrindu, kadangi be bendro pobūdžio teiginių apie Pirkimo sąlygų neaiškumą ir konkurencijos iškraipymą, ji nepateikė įrodymų apie jos teisių suvaržymą ar pažeidimą. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.

36.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 34 punktas).

37.       Tiekėjo teisinis suinteresuotumas apibūdinamas kaip jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Dėl to teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.7 papunktis).

38.       Tiekėjų suinteresuotumą kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021, 46 punktas).

39.       Byloje nustatyta, kad ginčo Pirkime ieškovė pasiūlymo nepateikė, tačiau perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl pirkimo sąlygų (žr. šios nutarties 31 punktą). Perkančiajai organizacijai pretenziją atmetus kaip nepagrįstą, ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti neteisėtomis tam tikras Pirkimo sąlygas (žr. šios nutarties 33 punktą).

40.       Nors ieškovė ir nepateikė pasiūlymo Pirkime, pagal kasacinio teismo praktiką teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019). Tokia pozicija pagrįsta vertinimu, kad neracionalu ir neproporcinga versti ūkio subjektą pateikti pasiūlymą jam iš anksto žinant, kad šis bus atmestas dėl neatitikties, jo vertinimu, neteisėtoms viešojo pirkimo sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 44 punktas).

41.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktos pretenzijos bei procesinių dokumentų turinį (ieškinį, apeliacinį skundą), daro išvadą, kad ieškovė iš esmės siekia įrodyti, kad Pirkimo sąlygos pažeidžia jos teisę varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Apeliantė nurodė, kurie Pirkimo dokumentų reikalavimai trukdo jai parengti pasiūlymą, taip pat paaiškino, kurie Pirkimo sąlygų punktai, jos įsitikinimu, riboja teisę varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo ir yra neteisėti.

42.       Taigi, ieškovė, pateikdama pretenziją, kuria ginčijo atitinkamas Pirkimo sąlygas, o vėliau pateikdama ir ieškinį teismui, iš esmės siekė dalyvauti Pirkime, pagrindžia ieškovės vienos iš būtinųjų teisinio suinteresuotumo sąlygų – subjektinių teisių pažeidimo – egzistavimą. Vien ta pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškinys nepagrįstas, savaime nėra priežastis pripažinti ieškovės nesuinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas, ji gali būti pagrindu atmesti ieškinį. Teismų praktikoje pažymima, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad ji įrodė teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas, jų turinį.

 

Dėl Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo

 

43.       Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Minėti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą ir yra svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir jų vykdymui.

44.       VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021, 32 punktas).

45.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

46.       VPĮ 101

 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. Pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja tiekėjų teisę inicijuoti peržiūros procedūrą dėl viešojo Pirkimo sąlygų panaikinimo.

47.       Apeliantė tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek ir ieškinyje ginčijo Pirkimo sąlygų 11, 18.3.2, 50, 93, 107 punktų bei specialiųjų sutarties sąlygų (6 pirkimo sąlygų priedas) 17.4 punkto, nuostatas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau šioje nutartyje pasisakys dėl konkrečių apeliantės ginčijamų Pirkimo sąlygų, išskyrus Pirkimo sąlygų 50 punktą, kurio apeliaciniame skunde apeliantė neginčija.

 

Dėl Pirkimo sąlygų 11 punkto, 107 punkto bei Pirkimo sąlygų 6 priede pateikto specialiųjų sutarties sąlygų 17.4 punkto

 

48.       Apeliantės įsitikinimu, Pirkimo sąlygų 11 punkto, 107 punkto bei Pirkimo sąlygų 6 priede pateikto specialiųjų sutarties sąlygų 17.4 punkto nuostatomis atsakovei nepagrįstai suteikiama teisė jau po Pirkimo laimėtojo nustatymo spręsti – leisti vykdyti sutartį ar ne, motyvuojant tokį sprendimą finansavimo Pirkimo objektui (ne)turėjimu.

49.       Pirkimo sąlygų 11 punkte nustatyta, kad ,,<...> Nesant skirto finansavimo, Perkančioji organizacija turi teisę nesudaryti sutarties su išrinktu laimėtoju, o sudariusi sutartį, turi teisę ją nutraukti“ (2 t., b. l. 160). Pirkimo sąlygų 107 punkte nustatyta, kad nesant skirto finansavimo, perkančioji organizacija turi teisę nesudaryti sutarties su išrinktu laimėtoju, o sudarius sutartį, turi teisę ją nutraukti. Jeigu dėl šios priežasties sutartis nesudaroma, perkančioji organizacija tiekėjui atlygins tik tiesioginius nuostolius neviršijančius 1 000 Eur ribos, pateikus tiesioginius nuostolius pagrindžiančius dokumentus (2 t., b. l. 192). Pirkimo sąlygų 6 priede (statybos rangos sutarties projektas) pateikto specialiųjų sutarties sąlygų 17.4 punkte nustatyta, kad reikia papildyti Bendrųjų sąlygų 26.2 punktą nauju 26.2.8 punktu jį išdėstant taip: ,,26.2.8. Užsakovas, įspėjęs Rangovą prieš 30 kalendorinių dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, jei darbams, įskaitant darbo projekto parengimo paslaugas, neskiriamas finansavimas. Sutarties nutraukimas šiuo pagrindu nelaikomas nutraukimu dėl Užsakovo kaltės.“ (2 t., b. l. 881–885).

50.       Pirmosios instancijos teismas apeliantės argumentus (žr. šios nutarties 48 punktą) atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog finansavimas Pirkimo objektui yra realiai skirtas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl galimybės nesudaryti Pirkimo sutarties ar ją nutraukti bei nuostolių atlyginimo maksimalios sumos poveikio konkurencijai bei tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime, vertintini kaip hipotetiniai. Teisėjų kolegija, remdamasi apeliantės argumentais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

51.       Pirma, pažymėtina, kad viešųjų pirkimų vykdymo tvarką reglamentuojančiose teisės aktų nuostatose nėra įtvirtinto draudimo pradėti pirkimo procedūras iki finansavimo skyrimo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su VPT išvadoje nurodytais argumentais, kad aptariamos Pirkimo sąlygų nuostatos, numatančios galimybę nesudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutarties negavus finansavimo arba nutraukti šią sutartį, jei ji jau sudaryta, kai paaiškėja, kad finansavimas nebus skirtas, savaime nelaikytinos neteisėtomis (DOK-69).

52.       Antra, byloje atsakovės pateikti paaiškinimai bei nurodyti juos pagrindžiantys dokumentai –Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2023 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-14 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės 2023–2025 metų strateginio veiklos plano 7  programos priedas – pagrindžia, kad finansavimas Pirkimui yra suplanuotas. Klaipėdos miesto savivaldybės 2023–2025 metų strateginio veiklos plano 7  programos priedo grafoje ,,Galimi programos vykdymo ir finansavimo variantai“ nurodyta, kad galimas finansavimas iš savivaldybės biudžeto, pajamų už atsitiktines paslaugas, pajamų iš patalpų nuomos, vietinių rinkliavų, valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, Europos Sąjungos paramos, Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. 

53.       Trečia, atsakovė nurodė, kad Pirkimo objekto finansavimo šaltiniai numatyti ne tik minėtame Klaipėdos miesto savivaldybės 2023–2025 metų strateginiame veiklos plane. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. liepos 5 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo 2021 metų I ketvirtį įrengti ne amžiau kaip 116 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro privalomų automobilių stovėjimo vietų naujai projektuojamoje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje po Atgimimo aikšte ir užtikrinti galimybę jomis naudotis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro lankytojams. Be kita ko, 2018 m. spalio 2 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo finansuoti infrastruktūros įrengimą bei skirti dar ir 150 000 Eur jungties tarp požeminės aikštelės ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato įrengimui. Dėl šios priežasties Pirkimo dokumentuose pateiktame techniniame projekte yra numatyti sprendiniai, kad po Atgimimo aikštės dalimi projektuojama dviejų aukštų ir 231 vietų požeminė automobilių saugykla. Pirmajame aukšte projektuojamos 107 parkavimo vietos, antrajame aukšte 124 vietos. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikė 2019 metais paraišką Europos Sąjungos fondų finansavimui gauti, o 2020 metų pradžioje finansavimo sutartis buvo pasirašyta ir projektas tapo proporcingai finansuojamas tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos fondų lėšomis, o automobilių stovėjimo vietų statyba turi būti užbaigta prieš statinio ar statinių grupės statybos užbaigimą, priešingu atveju Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas negalės būti užbaigtas ir eksploatuojamas. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, papildomai netiesiogiai įrodo finansavimo skyrimo Pirkimo objektui realumą (CPK 185 straipsnis).

54.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės abstraktūs samprotavimai dėl finansavimo neturėjimo, nepaneigia atsakovės nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų dėl jo skyrimo realumo, o vien tai, kad numatyta galimybė nesudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutarties negavus finansavimo arba nutraukti šią sutartį, savaime tokios nuostatos nelaikytinos neteisėtomis ar kitaip neproporcingai ribojančiomis ieškovės teisę dalyvauti Pirkime. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad remiantis ieškovės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti Pirkimo sąlygų 11 punkto, 107 punkto bei Pirkimo sąlygų 6 priede pateikto specialiųjų sutarties sąlygų 17.4 punkto.

 

Dėl Pirkimo sąlygų 18.3.2 punkte keliamo kvalifikacijos reikalavimo

 

55.       Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vadovaudamasis atsakovės paaiškinimais, nusprendė, jog Pirkimo sąlygų 18.3.2 punkte numatyti kvalifikacijos reikalavimai neprieštarauja VPĮ 17 straipsnio nuostatoms ir atsižvelgiant į statomą objektą yra proporcingi ir susiję su Pirkimo objektu. Jos įsitikinimu, nėra suprantama dėl kokių priežasčių uostų statinių statyba, kuri visiškai nesusijusi su Pirkimo objektu, yra tinkama, tačiau vandentvarkos objektų statybos darbai, kurie sudaro Pirkimo objektą, kvalifikacinį reikalavimą padarytų nesusijusį su Pirkimo objektu. Apeliantės nuomone, atsakovė nepageidauja vandentvarkos srityje rangos darbus vykdančių tiekėjų, nors jų darbų apimtys atitiktų keliamus reikalavimus.

56.       VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą, kituose pirkimo dokumentuose, nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.

57.       VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija. Tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų (tikslą) – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017).

58.       Pirkimo sąlygų 18.3.2 punkte nustatytas toks kvalifikacijos reikalavimas, kurį tiekėjai, teikdami pasiūlymus Pirkimui turi atitikti: ,,Tiekėjas per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdo veiklą mažiau nei 5 metus) iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to paties objekto, yra atlikęs vieno objekto naujos statybos ir (ar) rekonstravimo ir (ar) kapitalinio remonto darbų už ne mažiau kaip 3 988 967,70 Eur be PVM ir svarbiausių darbų atlikimas (bendrieji statybos darbai: statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, metalo, betono) statyba ir montavimas) bei galutiniai rezultatai buvo tinkami. Statinio, kuriuo grindžiama patirtis, kategorija – ypatingi statiniai, statinio grupė: 1) negyvenamieji pastatai ir (ar) 2) gyvenamieji pastatai ir (ar) 3) susisiekimo komunikacijos, pogrupis: 3.1) vandens uostų statiniai – vandens uostų krantinės ir (ar) 3.2) susisiekimo komunikacijos: 3.2.1) kiti transporto statiniai: 3.2.1.1) tiltai ir (ar) 3.2.1.2) viadukai ir (ar) 3.2.1.3) estakados ir (ar) 3.2.1.4) tuneliai ir (ar) 3.2.1.5) pėsčiųjų tiltai ir (ar) 3.2.1.6) požeminės perėjos ir (ar) 3.2.2) geležinkelio keliai: 3.2.2.1) geležinkelio tiltai ir (ar) 3.2.2.2) viadukai ir (ar) 3.2.2.3) tuneliai“ (2 t., b. l. 174–175).

59.       Viešųjų pirkimų tarnyba, 2024 m. sausio 3 d. išvadoje, pasisakydama dėl Pirkimo sąlygų 18.3.2 punkte keliamo kvalifikacijos reikalavimo, pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas yra susijęs su specifine sritimi (statybos darbais, kuriems taikomos specialiųjų teisės aktų nuostatos), aplinkybę, ar ginčijamas reikalavimas yra ar nėra tas, kuris geriausiai įrodo tiekėjo patirtį ir būtinas tam, kad šio Pirkimo objekto atveju būtų pasiektas tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus, turi pagrįsti atsakovė, t. y. paaiškinti, kodėl būtent tokie statybos darbai laikytini pakankamais ir leidžiančiais atsakovei įvertinti tiekėjo patirtį bei atitinkamai pajėgumą vykdyti Pirkimo sutartį (DOK-69).

60.       Atsakovė, siekdama pagrįsti, kad Pirkimo sąlygų 18.3.2 punkte keliamas kvalifikacijos reikalavimas būtinas tam, kad Pirkimo objekto atveju būtų pasiektas tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus, procesiniuose dokumentuose paaiškino, jog Pirkimo objektas didžiąja dalimi yra ypatingo statinio – negyvenamojo pastato (dviejų aukštų požeminio garažo) nauja statyba. Tiekėjų patirtį užskaityti ir kitose statybos darbų rūšyse (naujos statybos ir (ar) rekonstravimo ir (ar) kapitalinio remonto darbuose), taip pat, ne tik negyvenamųjų pastatų grupėje, bet ir gyvenamųjų pastatų grupėje bei susisiekimo komunikacijų grupės pogrupyje, nuspręsta siekiant didesnės konkurencijos, o ne todėl, kad tokie statiniai sudaro Pirkimo objektą. Dar labiau plėsti statinių, kuriais grindžiama patirtis, kategorijas, nėra pagrindo, nes tokiu atveju kvalifikacinis reikalavimas būtų pernelyg nesusijęs su Pirkimo objektu. Atkreipė dėmesį, kad tiekėjas, turintis patirtį statant vandentiekio, nuotekų tinklus ar valyklas, gali būti nepajėgus įvykdyti ypatingo statinio – negyvenamojo pastato (požeminio garažo) naujos statybos, nes iš esmės skiriasi tokių statinių statybos darbai ir jiems statybos normatyviniuose dokumentuose keliami reikalavimai. Pažymėjo, kad ginčo statybos objektas iš esmės yra arti Danės upės statomas ypatingos kategorijos dviejų aukštų požeminis garažas, pastatas, todėl tiekėjo patirtis statant vandentvarkos srities objektus yra nepakankama, nes jie nėra ypatingos kategorijos statiniai. Subjektai turintys patirties vandentvarkos srityje nebus pajėgūs pastatyti ypatingos kategorijos pastato (dviejų aukštų požeminio garažo), tačiau patirtis statant ypatingą statinį (ne įrenginį) hidrotechnikos statinius bei susisiekimo komunikacijas yra labai svarbi.

61.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, kuriais perkančioji organizacija grindė Pirkimo sąlygų 18.3.2 punkte nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, pagrįstai nustatė, kad aptariamame punkte įtvirtintas reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas ar neproporcingai varžantis tiekėjų galimybę dalyvauti Pirkime. Priešingai, toks kvalifikacinis reikalavimas, atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką ir reikalavimus numatomiems darbams atlikti, yra pateisinamas ir pagrįstas, kadangi juo siekiama įsitikinti tiekėjų pajėgumu ir pasirengimu tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad jos turima patirtis, vykdant požeminės statybos darbus objektuose, tiesiant įvairias komunikacijas, inžinerinius tinklus, statant inžinerinius statinius, artima tiekėjo, kuris yra statęs požeminius garažus, patirčiai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Pirkimo sąlygų 18.3.2 punkte nustatytų kvalifikacijos reikalavimų pagrįstumo ir teisingumo.

62.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog Pirkimo sąlygų 18.3.2 punkte nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra teisėti, nes atsižvelgiant į Pirkimo objektą yra proporcingi, susiję su Pirkimo objektu, tikslūs, aiškūs ir nepažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų principų.

 

Dėl Pirkimo sąlygų 93 punkto nuostatų

 

63.       Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai atmetė jos argumentus, susijusius su Pirkimo sąlygų 93 punkte nustatyto ekonominio naudingumo kriterijumi „Statinio statybos vadovo patirtis (StatV)“, nes jis riboja tiekėjų konkurenciją, juo susiaurinamas specialistų, galinčių eiti reikalaujamas pareigas, ratas. Apeliantės teigimu, atsakovė, nustatydama kriterijų, kad siūlomas specialistas būtų vadovavęs ypatingos kategorijos tam tikros rūšies statinio statybai nuo pradžios iki pabaigos ir vadovavęs darbams, atliekamiems pagal spraustasienių įrengimo technologiją, riboja konkurenciją, nes rinkoje yra mažai specialistų galinčių varžytis pagal aptariamą kriterijų. Jeigu kriterijus būtų skaidomas į dvi dalis, tai nerizikuojant darbų kokybe, atsakovė galėtų rinktis iš didesnio kiekio tiekėjų, atitinkamai gaudama ne tik geresnės kainos pasiūlymus, bet ir racionaliau panaudodama lėšas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodomais argumentais.

64.       Pirkimo sąlygų 93 punkte nustatyta, kad statinio statybos vadovo patirtis (StatV) – balai skiriami už 1 (vieno) siūlomo statinio statybos vadovo, atitinkančio konkurso sąlygų aprašo 18.3.3 punkto statinio statybos vadovui nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos įvykdytų (vadovautų) objektų (t. y. užbaigtų objektų) skaičius, kuriuos vykdant specialistas ėjo statybos vadovo pareigas ir kurių kiekvieno apimtyje buvo atlikti naujo statinio statybos ir (ar) statinio rekonstravimo darbai (bet kuri iš šių statybos rūšių, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme) ypatingų statinių kategorijos pastatuose ir (ar) ypatingų statinių kategorijos inžineriniuose statiniuose, kuriuose naudota spraustasienių įrengimo technologija (metalinė ir (ar) gelžbetonio). Kai vertinamas objektas yra pastatas, vertinami (tinkami vertinimui) tie objektai, kuriems yra įrengta požeminė pastato dalis (esanti žemiau nei žemės paviršiaus altitudė), o pusrūsis (cokolinis aukštas), priskirtas antžeminei pastato daliai yra nevertinamas (netinkamas vertinimui). Kriterijaus reikšmė skaičiuojama (balai suteikiami), kai tiekėjo siūlomas asmuo statinio statybos vadovo pareigas per paskutinius 5 metus ėjo nuo statybos pradžios iki užbaigimo. Statybos darbų pradžia gali būti ir ankstesnė nei per paskutinius 5 metus, tačiau objektas turi būti užbaigtas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Po 2 (du) balus skiriama už kiekvieną reikalavimus atitinkantį objektą. Maksimaliai bus vertinami 5 objektai. Tiekėjui pasiūlius kelis specialistus bus vertinamas tas specialistas, kurio įvykdytų atitinkamų objektų skaičius didžiausias (2 t., b. l. 189–190).

65.       Viešųjų pirkimų tarnyba, 2024 m. sausio 3 d. išvadoje, pasisakydama dėl Pirkimo sąlygų 93  punkto nuostatų, pažymėjo, kad nei VPĮ, nei kiti teisės aktai nenumato, kokie konkretūs kiekvieno pirkimo atveju ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijai turėtų būti nustatyti, taip pat, kokius lyginamuosius svorius jiems perkančioji organizacija turėtų pasirinkti. Perkančioji organizacija, nusprendusi ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, pirmiausia turi įvertinti, ar kiekvieno konkretaus pirkimo atveju – atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą bei visas su juo susijusias aplinkybes – pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai duos potencialią ekonominę naudą, ar padidins perkamo objekto naudojimo efektyvumą, ar bus pasiekti konkretūs pirkimo tikslai, o tokius sprendimus ji turi motyvuoti iki pirkimo pradžios: dėl kokių priežasčių pasirinkti vieni ar kiti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, jų parametrai, kodėl jiems suteikti vieni ar kiti lyginamieji svoriai ir kokia jų įtaka perkamo objekto naudojimo efektyvumui bei potencialiai ekonominei naudai. Taip pat svarbu, kad kriterijai būtų susiję su pirkimo objektu, nepažeistų pirkimų principų, būtų tiksliai ir aiškiai apibrėžti pirkimo dokumentuose bei galimi įvertinti (DOK-69).

66.       Atsakovė, siekdama pagrįsti Pirkimo sąlygų 93 punkte nustatytus vertinimo kriterijus, nurodė, kad ekonominę naudą sukuria būtent statinio statybos vadovo patirtis ypatingų statinių kategorijos pastatuose ir (ar) ypatingų statinių kategorijos inžineriniuose statiniuose naudojant spraustasienių įrengimo technologiją. Paaiškino, kad reikalavimas, jog vadovo pareigas per paskutinius 5 metus būtų ėjęs nuo statybos pradžios iki užbaigimo, užtikrina, kad vadovavimo patirtis tokiuose objektuose būtų įgyta naudojant būtent spraustasienių įrengimo technologiją. Nenustačius tokio reikalavimo balai tiekėjui galėtų būti skiriami net jei statybos vadovas būtų vadovavęs nesudėtingos statinio statybos darbams tik darbų pradžioje, t. y. kai statybos objekte dar nebuvo įrengtos spraustasienės ir neturėtų patirties, susijusios su tokių darbų atlikimu ir pridavimu. Tokia patirtis kokybinės pridėtinės vertės nesukurtų.

67.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės įrodo Pirkimo sąlygų 93 punkte pasirinktų kriterijų pagrįstumą ir proporcingumą pasirinkto Pirkimo objekto kontekste (žr. šios nutarties 66 punktą). Apeliantės subjektyvaus pobūdžio samprotavimai, kad šiuo atveju neturėtų būti eliminuojami specialistai, kurie vadovavo spraustasienių įrengimo darbams neypatingos ar nesudėtingos kategorijos statiniuose, neturi objektyvaus pagrindimo. Priešingai, atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką, pagrįsta reikalauti statybos vadovo patirties tos kategorijos pastato, kurio vykdomu Pirkimu yra statybos poreikis (šiuo atveju ypatingojo statinio). Objektyvių duomenų, kurių pagrindu aptariamą situaciją galima būtų vertinti kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliantė nepateikė, o ir teisėjų kolegija jų nenustatė. Todėl remiantis vien apeliantės pateiktu subjektyviu situacijos vertinimu, teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl apeliantės teiginiai apie tai, kad nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir riboja jos galimybę konkuruoti, atmestini kaip nepagrįsti, juolab kad aptariamo punkto nuostatos neriboja tiekėjų galimybės teikti pasiūlymus, o tik suteikia pateiktiems pasiūlymams didesnį ar mažesnį įvertinimą.

68.       Apeliantės teiginiai, kad nėra daug specialistų, kurie tenkintų visus ekonominio naudingumo kriterijuje keliamus patirties reikalavimus, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog Pirkimo sąlygų 93 punkte nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra neteisėti ar nepagrįsti, priešingai, patvirtina, kad jie buvo pasirinkti pagrįstai, siekiant suteikti pranašumą būtent tiems tiekėjams, kurie, atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką, galėtų kokybiškiausiai ir efektyviausiai įvykdyti pagal Pirkimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

69.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad pirmosios teismas pagrįstai pripažino, jog Pirkimo sąlygų 93 punkte numatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus buvo nustatytas teisėtai ir pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

 

Dėl neaiškių Pirkimo dokumentų

 

70.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas jos argumentus, susijusius su Pirkimo dokumentų gausa, iš anksčiau vykdyto pirkimo pateiktais reikalavimų paaiškinimais, neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, o būtent, jog Pirkimas jau buvo vykdytas kelis kartus, tačiau, apeliantės įsitikinimu, atsakovė nesutvarkė visų neaiškumų bei pateikė netinkamai parengtą dokumentaciją. Jos vertinimu, problemą rengiant pasiūlymą sukūrė ne pirkimo dokumentų gausa, o tai, kad jie nėra vientisi, jie vienas kitą aiškina, keičia, tikslina, todėl rengiant pasiūlymą neįmanoma įvertinti, ar išties visi aspektai buvo aptarti ir išanalizuoti, ar buvo paskaičiuoti visi reikiami darbai, ar pasiūlymas nebus atmestas dėl neatitikties nustatytos kažkuriame iš Pirkimo dokumentų.

71.       Atsakovė su apeliantės nurodytais teiginiais nesutinka, nurodo, kad jie neturi pagrindo, kadangi Pirkimo sąlygos yra vienodos visiems tiekėjams. Pirkime buvo pateikti 5 pasiūlymai, o tai leidžia daryti išvadą, kad ne pirkimo dokumentų gausa ar tariamas chaotiškumas, o tik pačios apeliantės kvalifikacija yra trūkumas neleidžiantis Pirkime pateikti pasiūlymo.

72.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad vien tai, jog Pirkimo dokumentacija didelės apimties, nesudaro pagrindo teigti, kad ji neaiški, neteisėta ar dėl to neįmanoma pateikti pasiūlymo Pirkime. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. 

73.       Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų Pirkimo dokumentų turinio (pvz., Pirkimo sąlygų (2 t., b. l. 159–192), Bendrosios techninės specifikacijos (2 t., b. l. 276–286), Statinio projektavimo užduoties (2  t., b. l. 287–292), atsakovės atsakymų į tiekėjų klausimus ankstesniuose pirkimuose dėl to paties objekto (2 t., b. l. 201–225, 230–237) matyti, kad Pirkimo objektas yra specifinis, pirkimo dokumentacija didelės apimties, tačiau duomenų, jog ji būtų perteklinė ir dėl jos apimties nepagrįstai būtų ribojama tiekėjų galimybė dalyvauti Pirkime ir pateikti pasiūlymą, byloje nenustatyta, priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Pirkime pateikti 5 pasiūlymai. Vien tai, kad apeliantei sudėtinga parengti pasiūlymą pagal Pirkimo dokumentus, nepagrindžia, jog jie yra neaiškūs ar neteisėti. Be to, kartu su Pirkimo dokumentais paskelbti ir nutrauktuose viešuosiuose pirkimuose atlikti pirkimo dokumentų paaiškinimai ne apsunkina, priešingai, gali padėti potencialiems tiekėjams geriau suprasti Pirkimo sąlygų turinį.

74.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad pirmosios teismas pagrįstai atmetė apeliantės argumentus dėl Pirkimo dokumentų neaiškumo.

 

Dėl procesinės bylos baigties 

 

75.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas. Apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

76.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 

 

77.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

78.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

79.       Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93  straipsnio 1 dalis). 

80.       Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 4 936,80 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimo bei patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

81.       Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2024 m. II ketvirtį (2024 m. balandžio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2023 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 110,30 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 743,39 Eur (2 110,30 x 1,3).

82.       Atsakovės prašoma priteisti 4 936,80 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.11 punkto pagrindu apskaičiuotą maksimalią leistiną priteisti atstovavimo išlaidų sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtis, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteistą dydį, taip pat tai, kad apeliacinės instancijos teisme iš esmės buvo remiamasi tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą – 2 743,39 Eur (2 110,30 x 1,3).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188710823, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inti“, juridinio asmens kodas 133165398, 2 743,39 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                        Vilija Mikuckienė

 

 

                                                                Gintaras Pečiulis

 

 

                                                                        Žilvinas Terebeiza