Baudžiamoji byla Nr. 1A-503-806/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41345-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.4.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,
sekretoriaujant Loretai Davenienei,
dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,
nuteistajam E. G., jo gynėjui advokatui Olegui Šibkovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 243 straipsnį – 30 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. G. paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtos bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu ir E. G. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir E. G. paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nurodyta toliau vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu E. G. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš E. G. valstybės naudai automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 850 Eur.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į E. G. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. spalio 26 d. 21.00 val. iki 2023 m. spalio 27 d. 14.04 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metus, šį terminą skaičiuojant nuo dienos, kai nuteistasis atliks bausmę arba bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. G. išieškota valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „BMW 420d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 24 750 Eur.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. E. G. nuteistas pagal BK 243 straipsnį, 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę vairavo kelių transporto priemonę, be to, atliko šiuos veiksmus būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: žinodamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjusiu 2021 m. rugsėjo 30 d.), pripažinus jį kaltu padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant 4 metus vairuoti transporto priemones (terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d.), ir būdamas 2021 m. spalio 14 d. pasirašytinai supažindintas su šio teismo sprendimo pagrindu parengtame Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane nurodytomis paskirtos poveikio priemonės laikymosi sąlygomis ir jos nevykdymo pasekmėmis, jis, piktybiškai vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2023 m. spalio 26 d., apie 19.20 val., Vilniuje, Savanorių prospekte, ties pastatu Nr. 65B, vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW 420d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, jis atliko šiuos veiksmus vairuojant automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (2023 m. spalio 26 d. 19.40 val., policijos pareigūnams tikrinimo metu panaudojus alkoholio kiekio matuoklį „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0682, jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,83 promilių etilo alkoholio koncentracija).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį dalyje dėl 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimo nuteistajam ir jam skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nuteistasis (apeliantas) prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei davė teismui parodymus dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nurodydamas, kad jo veiksmai, t. y. vairavimas transporto priemonės „BMW 420d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jis prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus (alus ir stipresni gėrimai), buvo nulemti baimės, kad palikus minėtą transporto priemonę be priežiūros kelyje, kai transporto priemonės savininkas būdamas pavartojęs alkoholinių gėrimų prieš važiavimo pradžią pradėjo nebevaldyti savęs, o jis, t. y. E. G., jau nevartojo kuri laiką alkoholinių gėrimų ir netinkamai įvertinęs savo būklę, kai jam atrodė, kad jis gali vairuoti, šios paliktos transporto priemonės nesuras, nes tokia transporto priemonė dažnai yra vagiama ir jis bus apkaltintas tuo, kad transporto priemonės praradimas yra dėl jo kaltės. Taip pat, įvykus kelių eismo įvykiui, pranešė policijos pareigūnams, kad transporto priemonę vairavo jis ir kad yra neblaivus, iš įvykio vietos nepasišalino, nors tokią galimybę turėjo. Kaltinamajame akte yra nurodoma, kad nuteistojo E. G. veiksmuose yra lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis (apeliantas) savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, byla, įvertinant, kad kaltinimas buvo pareikštas dėl vieno nesunkaus nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymo, buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Tačiau teismas, skirdamas bausmę, nuteistojo (apelianto) vertinimu, neteisingai interpretavo nuteistojo poziciją.
2.2. Vertinant 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendyje nurodomus bausmių skyrimo motyvus, daroma išvada, kad būtent teismo padaryta išvadą apie tai, kad nuteistasis formaliai nurodo, kad savo elgesį vertina neigiamai, ir nori emigruoti iš Lietuvos dėl perspektyvos nebuvimo, ką teismas įvertino, kad nuteistasis nepadarė jokių išvadų dėl savo veikos, ir nulėmė teismo sprendimą skirti nuteistajam E. G. bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, nors visos jo padarytos veikų sankcijos turi alternatyvas, t. y. kai bausmė nesiejama su realiu laisvės atėmimu.
2.3. Iš nuteistojo E. G. parodymų ir paaiškinimų, duotų posėdžio metu dėl savo elgesio vertinimo, nepakanka daryti besąlygiškos išvados apie formalų kaltės prisipažinimą ir nesigailėjimą ir tuo pagrindu taikyti maksimaliai griežtą bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, nors padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Pagrįstos išvados apie tai, ar nuteistojo elgesys gali būti pataisomas neskiriant jam laisvės atėmimo bausmės, vis dėl to, nuteistojo vertinimu, nėra. Pats pastebėjimas, kad nuteistasis ir ikiteisminio tyrimo metu nerodė ir neįrodė, kad jo gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra nuoširdus ir gilus, įrodo tik vieną aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užduoties ir nekeliamas tikslas išaiškinti ir nustatyti E. G. vidinį įvertinimą savo veiksmų, įvertinti ir suprasti motyvus neteisėto veikimo, teismo metu tik vieno duoto paaiškinimo dėl veikimo motyvų ir vidinio ryšio su nusikalstama veika nepakanka išvadai apie formalų gailėjimąsi ir kaltės prisipažinimą. Atkreipiamas dėmesys į nuteistojo elgesį eismo įvykio metu – buvimas vietoje ir laukimas policijos pareigūnų atvykimo, vietoje duotų paaiškinimų tikrumas bei kaltės pripažinimas ir pripažinimas, kad vairavo transporto priemonę, kai kelias valandas iki vairavimo vartojo alkoholinius gėrimus, kad turėdamas galimybę pasislėpti iš įvykio vietos, kai tikras automobilio savininkas būdamas neblaivus miegojo ir negalėtų paaiškinti įvykio aplinkybių, nebandė tartis su liudytojais dėl melagingų parodymų davimo ir vertinant, kad E. G. negalėjo nesuvokti, kad turi bausmės atidėjimą, kas sunkiną jo padėtį, nevengė nei atsakomybės, nei siekė sumažinti savo veiksmų pavojingumą, dėl ko galima teigiamai vertinti jo elgesį po eismo įvykio. Tai neleidžia vertinti, kad jo kaltės pripažinimas ir gailėjimas yra formalus. Būtina priimant sprendimą dėl bausmės skyrimo vertinti ir kitus aspektus, kurie charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir jo galėjimą tinkamai ir sklandžiai išdėstyti savo mintis. Nuteistasis turi pagrindinį išsilavinimą, dirba statybose, kur tarp darbininkų būna specifinių santykių ir netinkamas vertinimas taip vadinamų draugiškų santykių, todėl laukti iš nuteistojo E. G. detalaus išgyvenimų aprašymo, jo vidinį savo veiksmų vertinimą yra labai sudėtinga ir tik atliekant labai detalią, išsamią apklausą apie tai būtų galima tinkamai įvertinti ir nustatyti, ar tikrai toks asmuo gailisi, ir kuo buvo ar yra grindžiamas jo kaltės pripažinimas. Ir tik nustačius asmens vidinį vertinimą dėl jo atliktų nusikalstamų veiksmų, būtų galima teisingai parinkti bausmę.
2.4. Kiekvienas asmuo, kuris padaro nusikalstamą veiką, neišvengiamai turi sulaukti bausmės, bet labai svarbu, kad ta bausmė būtų teisinga bei proporcinga padarytam nusikaltimui. Žinoma, pagrindinis tikslas valstybei nustatant tokias taisykles turi būti ne tik siekis nubausti prasikaltusį asmenį, bet ir stengtis, kad šios taisyklės veiktų kaip auklėjamojo poveikio priemonės ir, be abejo, kaip prevencija, kuri atgrasytų asmenis daryti naujus nusikaltimus, o derinant šiuos tikslus turi būti rūpinamasi tuo, kad kaip įmanoma labiau sumažėtų pats nusikaltimų skaičius, kas savaime padėtų užtikrinti asmenų, gyvenančių valstybėje, saugumo jausmą. Jokiu būdu bausmė neturėtų būtinai asocijuotis su laisvės atėmimu, o kaip tik visų pirma reiktų orientuotis į bausmių tikslus bei bandyti juos įgyvendinti atsižvelgiant į alternatyvas ir pasirenkant labiau liberalesnes bausmių formas.
2.5. Dėl laisvės atėmimo bausmės specifiškumo, kuris pasireiškia, kad asmuo, kuriam paskirta ši bausmės rūšis, yra izoliuojamas nuo visuomenės ir uždaromas į valstybės specialiai tam įkurtas įstaigas, sunku pasiekti, kad kalintis asmuo pasitaisytų bei grįžęs į laisvę nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nors tai yra vienas iš bausmės tikslų. Iš vienos pusės gali pasirodyti, kad tik izoliavus žmogų nuo jo aplinkos, nuo aplinkybių, kurios galbūt jį skatino nusikalsti, ir įkalinimas tam pritaikytoje įstaigoje gali priversti žmogų iš naujo apgalvoti apie padarytą nusikaltimą, paskatinti norą pasitaisyti bei atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tačiau tai yra labai sunkiai įgyvendinama, kadangi izoliuojant žmogų nuo visuomenės ir uždarant tarp kitų nusikaltimus padariusių asmenų yra labai sunku tikėtis, jog žmogus pasitaisys bei sieks pakeisti savo prieš tai buvusį gyvenimą. Dažnu atveju įkalinti asmenys ne tik, kad nepasikeičia, bet ir dar labiau įsitraukia į kriminalinį gyvenimą, o dėl kalėjime smurtu paremtos kultūros dar labiau būna linkę prasikalsti nei iki atsiduriant įkalinimo įstaigoje. Taip yra todėl, kad tokie asmenys negali matyti teigiamo pavyzdžio, o aplink save matydami tik kitus nusikaltusius asmenis, su kuriais neišvengiamai tenka bendrauti, pripranta bei perima primestas kitų nuteistųjų taisykles ir normas, kurios neretai asmeniui daro tik blogą įtaką ir apsunkina tokio žmogaus išėjusio į laisvę reintegraciją į socialinį gyvenimą. Taigi ir nuteistojo pasisakymas apie tai, kad jis norėtų emigruoti, siejamas su tuo, kad tokiu būdu jis praneša teismui savo mintį, kad nori nutraukti santykius su jo elgesį įtakojančia aplinka, kai jis kartais negali dėl tam tikrų aplinkybių atsispirti vartoti alkoholinius gėrimus, pripažinimas to, kad įsidarbinęs užsienyje jis galės tinkamai įvykdyti teismo sprendimus dėl turo konfiskavimo, dengiant priteistas konfiskuotinas sumas iš savo uždarbio, kas liudija, nuteistojo vertinimu, jo siekius ateityje nutraukti bet kokią galimybę nusikalsti, ir siekis pakeisti savo gyvenimo aplinką ir aplinkybes turi būti vertinami kaip išvada apie savo elgesio vertinimą kaip nepriimtino.
2.6. Tai leidžia teigti, kad teismas, parinkdamas nuteistajam E. G. bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, neįvertino prokuratūros konstatuojamų veiką lengvinančių aplinkybių ir dėl nepagrįstai padarytos išvados apie nuteistojo formalų kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi, sprendė taikyti griežčiausią bausmę, kuri neatitinka padarytos veikos. Pvz., atidėjus bausmės vykdymą, nuteistas asmuo paliekamas visuomenėje ir jam yra nustatomi tam tikri įpareigojimai ir (ar) pareigos, taip pat paskiriama priežiūra, kuri įvardijama kaip probacija, be to, teikiama socialinė pagalba. Todėl nuteistajam paskyrus šią teisinę sankciją, tarsi nustatomas bandomasis laikotarpis, kurio metu taip pat yra varžomos jo teisės, tačiau ne taip griežtai ir intensyviai, kaip atliekant realią laisvės atėmimo bausmę bei kurios metu suteikiama galimybė įrodyti, kad jis gali daugiau nedaryti naujų nusikaltimų, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, kadangi priešingu atveju teismas gali panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir asmuo privalėtų atlikti bausmę įkalinimo įstaigoje.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir ištirti papildomai į bylą pateikti: pranešimas apie E. G. galimą priėmimą į darbą, T. G. stacionaro epikrizė ir pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo.
6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo pakeisti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės rūšį, kiti nuosprendžiu išspręsti klausimai neskundžiami, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtu klausimu toliau pasisako.
7. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Pažymėtina, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).
8. Teismas, įvertinęs aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, visumą, atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose numatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.
9. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).
10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. G. bausmę, įvertino tai, kad E. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus sukėlė didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. E. G. praeityje jau buvo du kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (paskutinį kartą vos prieš metus laiko), vėl vairavo transporto priemonę neblaivus, kas reiškia, kad jis nepadarė tinkamų išvadų ir, visiškai ignoruodamas teisės aktų reikalavimus, vėl nusikalto. Šį kartą jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kuomet jam ankstesniu teismo sprendimu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, draudžianti tai daryti, tokiu būdu padarydamas dar vieną nusikalstamą veiką. Taip pat veika padaryta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuomet E. G., be kita ko, buvo paskirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taigi net ir paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o paskirti įpareigojimai buvo visiškai neefektyvūs. E. G. padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, veikė tiesiogine tyčia, jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. E. G. praeityje teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, dėl ko jam buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. gruodžio 20 d. (t. y. galiojo ir šių nusikalstamų veikų padarymo metu), taip pat už nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus, esant neblaiviam, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, nevedęs, dirbantis.
11. Apeliaciniu skundu, be kita ko, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra E. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas sprendė, kad E. G. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau nei iš ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų turinio, nei iš teisiamojo posėdžio metu išgirstų pasisakymų nėra pagrindo išvadai apie jo nuoširdų gailėjimąsi dėl tokių veikų padarymo. Paklaustas, kaip vertina savo elgesį, E. G. formaliai nurodė, vertinantis tokį elgesį neigiamai, besigailintis, vis tik paklausus, kokias išvadas dėl to padarė, nurodė ketinantis emigruoti iš Lietuvos Respublikos, nes toliau čia gyventi nėra perspektyvos, t. y. kaltinamojo padarytos išvados nėra susijusios su jo neteisėtu elgesiu ar jo sukeltomis pasekmėmis. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad vairavimas esant neblaiviam ir neturint tam teisės yra tapęs sistemingu kaltinamojo elgesiu, teismas sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti nei BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos, nei kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
12. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – atskleidžia ir bendrininkų atliktus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).
13. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu E. G. nurodė, kad savo elgesį vertina blogai, gailisi. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad nuteistojo išsakytas ketinimas išvykti dirbti į Norvegiją, nes Lietuvoje nėra perspektyvų, savaime nėra pagrindas išvadai, jog nuteistasis nuoširdžiai nesigaili padaręs nusikalstamą veiką, tačiau apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog minėta E. G. dėl pakartotino nusikalstamos veikos padarymo išvada niekaip nėra susijusi su jo neteisėto elgesio vertinimu ar jo sukeltomis pasekmėmis, t. y. apeliantas iš esmės nurodė ketinantis pakeisti gyvenamąją vietą, o ne savo nusikalstamą elgesį. Šiame kontekste taip pat aktuali aplinkybė, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, jog E. G. sistemingai daro nusikalstamas veikas, be kita ko, vairuoja transporto priemones neblaivus ir neturėdamas tam teisės, taigi aptartų aplinkybių kontekste teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistojo gailėjimasis iš esmės yra formalaus pobūdžio, nes jis jokių išvadų dėl nusikalstamo elgesio nedaro, ir nesudaro pakankamo pagrindo švelninti baudžiamąją atsakomybę, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrįstai. Šiuo atveju apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad E. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes ir kt., teismo buvo įvertintos, be kita ko, individualizuojant skiriamą bausmę bei taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, dėl ko nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
14. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes, BK 243 straipsnio sankcija numato baudos arba arešto bausmes. E. G. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 243 straipsnį – 30 parų arešto bausmė. Taigi, atsižvelgiant į minėtas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat ir į apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis dėl galimo nuteistojo įdarbinimo bei duomenis dėl E. G. močiutei diagnozuotų ligų bei nuteistojo paaiškinimus apie jos slaugymą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta), ankstesnius teistumus bei tai, kad anksčiau nuteistajam buvo skiriamos įvairios bausmės, be kita ko, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau E. G. išvadų nepadarė ir vėl padarė analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurias anksčiau jau teistas, teisėjų kolegija sprendžia, kad jam pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį pagrįstai paskirtos griežčiausiosios bausmių rūšys, susijusios su laisvės atėmimu, t. y. laisvės atėmimo ir arešto bausmės. Pažymėtina ir tai, kad E. G. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė yra šiek tiek mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (6 mėnesiai), kuri BK 641 straipsnio pagrindu sumažinta iki 4 mėnesių, t. y. beveik minimalaus galimo taikyti laisvės atėmimo bausmės termino (BK 50 straipsnio 2 dalis), bendrinant bausmes apėmimo būdu, ši bausmė apėmė pagal BK 243 straipsnį paskirta arešto bausmę, todėl darytina išvada, kad E. G. už atskiras veikas paskirtos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo principus, jos švelninti nėra pagrindo.
15. Kaltinamasis E. G. nusikalstamas veikas, dėl kurių jis yra pripažintas kaltu, padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Iš BK 64 straipsnio nuostatų matyti, kad šio straipsnio taikymas siejamas ne su naujo nuosprendžio priėmimo, o su naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo data. Tokia praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-719/2020, 2K-56-495/2022). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (8 mėnesiais), prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (3 mėnesius), t. y. galimą pridėti minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, ir E. G. pagrįstai paskyrė galutinę subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
16. Nors nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, t. y. nuteistajam E. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ketverių metų termino, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad turi būti nustatytas ir materialusis BK 75 straipsnio taikymo pagrindas. Teisėjų kolegija, įvertinusi E. G. asmenybę, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės taikymo. E. G. anksčiau teistas net penkis kartus, paskutiniu nuosprendžiu (iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo), – be kita ko, ir už analogišką nusikalstamą veiką, jam jau taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau nuteistasis pakartotinai nusikalto, šiuo atveju apelianto nurodomos aplinkybės, kad vairavo ne savo automobilį, nes bijojo jį palikti mieste, kad nepavogtų, yra objektyviai niekuo nepagrįstos, o nuteistojo akcentuojamas jo teigiamai vertintinas elgesys po nusikalstamos veikos padarymo savaime nesudaro pagrindo vertinti nuteistojo veiką kaip mažiau pavojingą ir to pagrindu skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar atidėti bausmės vykdymą. Aptartas nuteistojo elgesys rodo, kad jis nedaro išvadų dėl savo neteisėto bei pavojingo elgesio, nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų ir jas ignoruoja. Anksčiau E. G. skirtomis bausmėmis, be kita ko, laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas, nepavyko E. G. sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Išdėstytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima vertinti, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą E. G. bausmės tikslai bus pasiekti ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
17. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. spalio 2 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iš nuteistojo E. G. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 202,08 Eur.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) yra priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju E. G. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas nuteistojo pateiktas apeliacinis skundas. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Atsižvelgtina ir į tai, kad iš nuteistojo išieškota valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 24 750 Eur, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 202,08 Eur iš nuteistojo E. G. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.
Teisėjos Jurgita Mačionytė
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nida Vigelienė