Civilinė byla Nr. e3K-3-394-611/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01634-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.3.11; 2.3.2.10; 2.6.11.12
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovams G. D. ir R. J. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Panevėžio keliai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino pradžios nustatymą, sustabdymą, praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančia atsakovų sudarytą trečiojo asmens akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; taikyti restituciją natūra – įpareigoti sutarties šalis grąžinti viena kitai visa, ką pagal sutartį yra gavusios.
3. Ieškinyje nurodė, kad atsakovai 1996 m. spalio 2 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir ginčo sutartis), pagal kurią G. D. pardavė, o R. J. už 10 Lt (2,90 Eur) pirko 209 842 paprastąsias vardines AB „Panevėžio keliai“ akcijas, kurių nominalioji vertė – 209 842 Lt (60 744,44 Eur). Šias akcijas ieškovė ir G. D. įgijo santuokos metu, tačiau sudarant ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė nedalyvavo, apie sandorio sudarymą nežinojo ir sutikimo ar įgaliojimo jam sudaryti nedavė, nors, remiantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio nuostatomis, tam buvo būtinas rašytinis ieškovės sutikimas. Ieškovė pažymėjo, kad apie sudarytą sutartį ji sužinojo tik 2017 m. kovo 23 d., kai vykdydama atsakovo G. D. prašymą paėmė jam priklausančius ir jo žinioje buvusius dokumentus tam, kad jie būtų pateikti audito ir apskaitos paslaugų teikėjui, ir atsitiktinai aptiko ginčo sutartį.
4. Ieškovės vertinimu, 209 842 Lt (60 744,44 Eur) vertės vardinių akcijų pardavimas už neproporcingai žemą ir neadekvačią 2,90 Eur kainą buvo priešingas tiek šeimos, tiek pačios ieškovės interesams, neatitiko tuo metu galiojusių tokių akcijų rinkos kainų (AB „Panevėžio keliai“ vertės), buhalterinės akcijų vertės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad AB „Panevėžio keliai“ akcijų skaičius nuo 1995 m. kovo 23 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. buvo 1 867 668 vnt., vienos akcijos vertė šiuo laikotarpiu – 1 Lt (0,29 Eur). Iš AB „Panevėžio keliai“ suvestinio akcijų žurnalo, R. J. ir G. D. vertybinių popierių sąskaitos išrašų nustatyta, kad G. D. 1995 m. gruodžio 20 d. iš finansų maklerio įmonės AB „Diskontas“ pervedė į bendrovės apskaitą ir vertybinių popierių sąskaitoje valdė 339 646 vardines akcijas; ginčo sutartimi G. D. pardavė R. J. 209 842 vardines akcijas (G. D. liko 129 804 akcijos); 1997 m. balandžio 18 d. dovanojimo sutartimi G. D. padovanojo A. D. 129 804 paprastąsias vardines akcijas, jas 1998 m. gruodžio 30 d. sutartimi A. D. padovanojo atgal G. D. G. D. 1999 m. gruodžio 30 d. atidaryta einamoji vertybinių popierių sąskaita, joje šis turėjo 337 153 vardines akcijas; iki 2002 m. lapkričio 21 d. G. D. nupirko 127 112 vardinių akcijų ir pardavė 63 208 vardines akcijas; jo sąskaitoje buvo 530 861 vardinė akcija.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė ir G. D. 2002 m. gruodžio 3 d. sudarė balsavimo teisių perleidimo sutartį, ja ieškovei suteikta teisė balsuoti bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, nurodyta, kad ieškovė kartu su sutuoktiniu G. D. valdo 530 861 paprastąją vardinę bendrovės akciją. AB „Panevėžio keliai“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai patvirtina, kad nuo 2002 m. balandžio 17 d. iki 2004 m. rugpjūčio 20 d. susirinkimuose dalyvavo ieškovė arba G. D., o nuo 2002 m. gruodžio 3 d. buvo pateikiama sutuoktinių sudaryta balsavimo teisių perleidimo sutartis. Ieškovė nuo 2012 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. kovo 2 d. ėjo bendrovės stebėtojų tarybos nario pareigas.
8. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2002 m. gruodžio 3 d. balsavimo teisių perleidimo sutartis galėjo būti realizuota tik turint išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos, kuriame, be suteikiamų balsų apimties pagal akcijas, kartu buvo nurodyta ir visų disponuojant akcijomis atliktų operacijų istorija; šis balsavimo teisių perleidimo sutartyje įvardytas kaip jos sudarymo pagrindas. Dėl to ieškovė, pasirašydama balsavimo teisių perleidimo sutartį, susipažino arba turėjo susipažinti su išraše nurodytomis vertybinių popierių operacijomis ir jai turėjo būti žinoma apie sutuoktinio vardu registruotų akcijų pokyčius ir sandorius, kurių pagrindu šie pokyčiai atsirado. Nepaisant to, ieškovė, aktyviai dalyvaudama bendrovės veikloje, iki ieškinio šioje byloje pareiškimo neteikė pretenzijų nei bendrovei, nei jos dalyviams.
9. Faktus, kad sutuoktiniai D. tarpusavyje sudarė sandorius dėl akcijų, likusių po ginčo sutarties sudarymo, dovanojimo (G. D. dovanojo ieškovei, ši jas vėliau perdovanojo atgal), sudarė balsavimo teisių pagal akcijas perleidimo sutartį, teismas vertino kaip patvirtinančius, jog patys D. pripažino, kad G. D. vardu registruotos akcijos valdomos ir priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, kas pagal teisės aktus nėra draudžiama.
10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta nesant rašytinio ieškovės sutikimo, ji ir G. D. tiek sudarant ginčo sutartį, tiek nagrinėjant bylą buvo sutuoktiniai, ginčo sutartimi perleistos akcijos buvo įgytos jiems esant santuokoje. Tačiau teismas nesutiko, kad R. J., sudarydamas ginčo sutartį, elgėsi nesąžiningai, sprendė, jog sutuoktinių elgesys valdant akcijas leido R. J. (verslo partneriui) manyti, kad G. D. veikia kaip vienasmenis akcijų savininkas.
11. Teismas konstatavo, kad ieškovė, sudarinėjusi akcijų dovanojimo sandorius su savo sutuoktiniu G. D., aktyviai dalyvaudama bendrovės veikloje, stebėtojų taryboje, balsuodama visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, elgdamasi kaip savo teisėmis besirūpinantis sąžiningas, protingas ir rūpestingas asmuo, negalėjo nesužinoti apie savo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą vėliausiai turėjo sužinoti 2002 m. gruodžio 3 d., kai jai buvo perleistos balsavimo teisės pagal G. D. turimas akcijas.
12. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad jos teisės buvo pažeistos akcijas parduodant už neadekvačiai žemą kainą – 10 Lt (2,90 Eur), nors jų vertė – 209 842 Lt (60 774,44 Eur), pažymėjo, jog sandoris buvo sudarytas tarp dviejų verslininkų, jie buvo kelių verslo įmonių dalininkai, todėl tokia kaina galėjo būti siekiama įvairių abiejų šalių valią atitinkančių tikslų, nepatenkančių į bylos nagrinėjimo ribas. Teismas taip pat nesutiko su G. D. teiginiais, kad jis nuslėpė nuo žmonos ginčo sandorį, sudarytą dėl spaudimo ir grasinimų, nes byloje nebuvo duomenų, jog atsakovui buvo grasinta, juolab kad jam grasino ar sandorį spaudė sudaryti R. J. Priešingai, šalys teigė, kad draugavo šeimomis.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovė praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.96 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų terminą sandoriams, sudarytiems be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtintiems, ginčyti; R. J. prašė taikyti šį senaties terminą ir byloje nenustatyta pagrindų jį atnaujinti. Kaip savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą teismas nurodė ir CK 1.131 straipsnio 1 dalį, pripažino, kad ieškovė žinojo apie ginčo sutartį (ieškovės ir jos sutuoktinio sudaryti akcijų dovanojimo sandoriai patvirtina, jog sutuoktiniai su jiems priklausančiomis akcijomis elgėsi kaip su asmenine nuosavybe; dovanojimo sandoriai nebūtų buvę reikalingi, jei akcijos būtų priklausiusios abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise).
14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalino išvadą, kad 1997 m. balandžio 18 d. ir 1998 m. gruodžio 30 d. akcijų dovanojimo sutartis sudarė sutuoktiniai G. D. ir G. D., kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
15. Iš byloje pateiktų duomenų apie akcijų perleidimą teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė nebuvo 1997 m. balandžio 18 d. ir 1998 m. gruodžio 30 d. dovanojimo sandorių šalis; šiuos sandorius su G. D. sudarė A. D., atsakovo motina. Šią aplinkybę pripažino atsakovai ir trečiasis asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 5 punktas). Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog AB „Panevėžio keliai“ akcijos G. D. priklausė asmeninės nuosavybės teise, padaryta klaidingai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl kolegija pašalino iš pirmosios instancijos teismo sprendimo jo motyvus, kad 1997 m. balandžio 18 d. ir 1998 m. gruodžio 30 d. akcijų dovanojimo sandorius sudarė sutuoktiniai G. D. ir G. D.
16. Kolegija nurodė, kad, pagal SŠK 21 straipsnį, sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notariškas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas turi būti išreikštas raštu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-458/1999 yra išaiškinęs, kad vertybinių popierių registravimą reglamentuojantys teisės aktai nustatė, jog emitentas privalo registruoti vertybinius popierius vertybinių popierių komisijoje, jeigu yra bent viena iš dviejų alternatyvių sąlygų. Vienu iš tokių atveju nurodomas atvejis, jei emitentas yra akcinė bendrovė. Remdamasi šiuo išaiškinimu ir aplinkybe, kad ginčo sutartimi buvo perleistos privalomai registruojamos akcinės bendrovės akcijos, nenustačiusi prielaidų pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl akcijų priklausymo atsakovui asmeninės nuosavybės teise, kolegija sprendė, kad ginčo sutarčiai sudaryti buvo būtinas ieškovės rašytinis sutikimas; jo nebuvimas suponuoja sutarties neteisėtumo prielaidą.
17. Kolegija nurodė, kad, nepriklausomai nuo to, kurios šalies pozicijai dėl ieškinio senaties termino eigos skaičiavimo būtų pritarta (ieškovės – nuo 2017 m. kovo 23 d. ar R. J. – nuo 2002 m. gruodžio 3 d.), ginčo santykiams taikytinas CK 3.96 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
18. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė apie atsakovų sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį turėjo sužinoti vėliausiai 2002 m. gruodžio 3 d., kai ji su sutuoktiniu sudarė balsavimo teisių perleidimo sutartį – joje buvo aiški nuoroda į vertybinių popierių sąskaitos išrašą, kuriame nurodyti visi G. D. akcijų įgijimo, perleidimo pagrindai, datos, turimų akcijų skaičiaus dinamika. Byloje nepaneigti šios nutarties 8 punkte nurodyti trečiojo asmens paaiškinimai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ne vieną kartą naudojosi balsavimo teisių perleidimo sutarties suteikiamomis teisėmis, aktyviai dalyvavo bendrovės veikloje, ilgą laiką (2005–2015 m.) buvo bendrovės valdybos narė. Dėl šių aplinkybių kolegija atmetė argumentą, kad ieškovė nežinojo tikslaus sutuoktiniui priklausančių akcijų skaičiaus, jo dinamikos, sutuoktinio sudarytų akcijų įgijimo ar perleidimo sandorių esmės ir sekos. Priešingas vertinimas, atsižvelgiant į ieškovės asmenybę individualizuojančias savybes, neatitiktų rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartų.
19. Nors į bylą nepateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių tiesioginį vertybinių popierių sąskaitos išrašo įteikimą ieškovei, kolegija pripažino, kad tai nepaneigia rūpestingo ir apdairaus asmens pareigos domėtis sudaromų sandorių esme, įsigilinti į jų turinį, domėtis sutuoktinio veikla, susijusia su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kolegija vertino, kad aplinkybė, jog G. D. sutinka su ieškiniu, pritaria ieškovės versijai dėl ieškinio senaties pradžios subjektyvaus momento, nepaneigia nustatytų aplinkybių, juolab kad šio atsakovo paaiškinimams trūksta objektyvumo.
20. Kadangi ieškinys buvo pareikštas 2017 m., o ieškinio senaties terminas baigėsi 2003 m., tai kolegija tokio termino praleidimo nepripažino nežymiu ar nereikšmingu. Kolegija vertino, ar nėra priežasčių praleistą terminą atnaujinti, tačiau nenustatė objektyvių aplinkybių, pateisinančių akivaizdžiai nesavalaikį ieškinio pareiškimą, ieškovės argumentų, kad ginčijamo sandorio sudarymas nuo jos buvo slepiamas, ją su G. D. siejo šeimos santykiai, o su R. J. – ilgametė draugystė, nepripažino pakankamais ieškinio senaties terminui atnaujinti, pažymėjo, kad šie argumentai grindžiami vien ieškovės ir jos sutuoktinio subjektyviais teiginiais, kurių nepatvirtina objektyvūs duomenys. Be to, aplinkybė dėl galimo sandorio nuslėpimo nėra reikšminga, nes byloje konstatuota, kad apie šio sandorio sudarymą ieškovei buvo (turėjo būti) žinoma dar 2002 m.
21. Kolegija, remdamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015), sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį taikydamas ieškinio senatį, todėl aplinkybė, jog apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą buvo pripažinta, kad ieškovės rašytinis sutikimas dėl ginčo sandorio sudarymo buvo būtinas, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio – net ir nustačius teisės pažeidimą, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino.
22. Tai konstatavusi kolegija nevertino ieškovės argumentų dėl neadekvačiai mažos akcijų kainos. Nurodė, kad, viena vertus, šiais argumentais grindžiama ieškovės pozicija dėl jos turtinių interesų pažeidimo, kurį sukėlė be jos sutikimo sudarytas sandoris. Kita vertus, kainos aspektu ginčijant akcijų perleidimo sandorį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, taikytinas dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kurio pradžia sietina su tuo pačiu subjektyviuoju momentu – 2002 m. gruodžio 3 d. balsavimo teisių perleidimo sutarties sudarymu. Dėl to net ir taikant bendrąjį ieškinio senaties terminą pripažintina, kad ieškinys pareikštas šiam terminui jau pasibaigus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai, prisidėjimas prie kasacinio skundo
23. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančia atsakovų sudarytą trečiojo asmens akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; taikyti restituciją natūra – įpareigoti sutarties šalis grąžinti viena kitai visa, ką pagal sutartį yra gavusios; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykles (netinkamai nustatė momentą, kada ieškovė sužinojo ar galėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą), pažeidė CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų šios normos išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Ieškovės sužinojimą (turėjimą sužinoti) apie savo teisių pažeidimą teismai susiejo su 2002 m. gruodžio 3 d. balsavimo teisių perleidimo sutarties sudarymu ir sužinojimu apie jos priede – vertybinių popierių sąskaitos išraše – nurodytu G. D. turimų AB „Panevėžio keliai“ akcijų perleidimo pagrindu ir dinamika. Tačiau teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovės ir G. D. turimų akcijų skaičius nuolat kito ir 2002 m. gruodžio 3 d. perleidžiant balsavimo teises G. D. vardu buvo registruota 530 861 paprastoji vardinė AB „Panevėžio keliai“ akcija, t. y. registruotų akcijų skaičius buvo gerokai didesnis nei 1995 m., kai ieškovė ir G. D. įgijo bedrovės akcijas. Dėl to ieškovei nebuvo jokio pagrindo įtarti, kad G. D. ir R. J. sudarė jos teises pažeidžiantį sandorį.
23.2. Ieškovė negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą (subjektyvusis ieškinio senaties aspektas) ir joks bonus pater familias (apdairus ir atidus) asmuo tokioje situacijoje taip pat nesuvoktų, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti (objektyvusis ieškinio senaties aspektas) (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovė ir G. D. tiek ginčo sutarties sudarymo, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo sudarę santuoką, puoselėja šeimos santykius ir veda šeimos ūkį, jų santykiai buvo ir yra grindžiami visišku tarpusavio pasitikėjimu. Be to, R. J. ir ieškovės šeimos tiek ginčo sutarties, tiek balsavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu artimai bendravo, palaikė draugiškus santykius, G. D. pripažino, kad jis ir R. J. buvo susitarę nuslėpti ginčo sutartį ir jos turinį nuo ieškovės ir šį susitarimą vykdė. Teismai netinkamai įvertino nurodytų aplinkybių įtaką subjektyvaus ir objektyvaus ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymui, juolab kad byloje nėra jokių įrodymų, kad apie ginčo sutartį ir jos turinį ieškovė sužinojo anksčiau nei ieškinyje nurodytu metu – 2017 m. pavasarį.
23.3. Nors ieškovė ginčo sutarties negaliojimą grindė dviem pagrindais – dėl sandorio sudarymo be kito sutuoktinio sutikimo ir imperatyvių teisės normų pažeidimo dėl esminės šalių nelygybės akcijas perleidžiant už nepagrįstai mažą kainą, kuriems taikomi skirtingi ieškinio senaties terminai, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose teismai iš esmės nenagrinėjo bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) bei sutrumpinto 1 metų ieškinio senaties termino be sutuoktinio sutikimo sudarytiems sandoriams ginčyti (CK 3.96 straipsnio 1 dalis) atskyrimo (santykio) klausimo. Teismai konstatavo, kad ieškovė praleido CK 3.96 straipsnio 1 dalyje nustatytą senaties terminą, bet detaliai neanalizavo, ar ji yra praleidusi bendrąjį ieškinio senaties terminą, todėl neteisingai išsprendė bylą. Net jei būtų daroma prielaida, kad sudarydama balsavimo teisių perleidimo sutartį ieškovė turėjo galimybę susipažinti su vertybinių popierių sąskaitos išrašu, ieškovei nebuvo ir tuo metu negalėjo būti žinomas ginčo akcijų perleidimo sandorio turinys (be kita ko, nesąžininga sutarties kaina), kuris išraše neatsispindi. Tai patvirtina, kad bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas negalėjo prasidėti 2002 m. Jis prasidėjo tik 2017 m., kai ieškovei atsitiktinai tapo žinomas ginčo sutarties turinys.
23.4. Teismai nepagrįstai ignoravo ieškinio senaties termino skaičiavimo sustabdymo, kai abi prievolės šalys yra sutuoktiniai, institutą (CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-684/2018), nenagrinėjo ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo, nors jis buvo keliamas tiek ieškinyje, tiek ir ieškovės apeliaciniame skunde. Įstatymų leidėjas, siekdamas išsaugoti darnius šeimos santykius bei užtikrinti asmens galimybę ginti pažeistas teises ateityje, įtvirtino ieškinio senaties termino sustabdymą tais atvejais, kai ginčo šalys yra sutuoktiniai, nes artimi šalių santykiai vienam sutuoktiniui trukdo pareikšti kitam sutuoktiniui ieškinį. Ieškovė ir G. D. sudarė santuoką 1985 m. ir iki kasacinio skundo pateikimo buvo sutuoktiniai. Dėl to, net ir nusprendus, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo anksčiau, nei teigia ieškovė, remiantis CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turėtų būti laikoma, kad senaties termino skaičiavimas buvo sustabdytas visą laikotarpį nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos iki ieškinio pareiškimo teisme.
23.5. Teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami CK 1.131 straipsnio 2 dalį, be pagrindo nesprendė ieškovės prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas pripažino ieškovės teisių pažeidimą ir ieškinio pagrįstumą (šios nutarties 16 punktas), tačiau nepagrįstai, formaliai remdamasis ieškinio senaties institutu, atsisakė ginti pažeistas ieškovės teises nuo nesąžiningų ginčo sutartį sudariusių ir nuo ieškovės nuslėpusių atsakovų, kuriuos su ieškove siejo santuokos ir artimos draugystės santykiai (ji neturėjo pagrindo jais nepasitikėti). Taip buvo pažeistas teisės principas ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla).
24. Prisidėjimu prie ieškovės kasacinio skundo atsakovas G. D., palaikydamas kasaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, prašo ieškovės kasacinį skundą tenkinti, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančia atsakovų sudarytą trečiojo asmens akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; taikyti restituciją natūra – įpareigoti sutarties šalis grąžinti viena kitai visa, ką pagal sutartį yra gavusios.
25. Atsakovas R. J. atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
25.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, tačiau nėra pagrįsta, kokios išvados padarytos nukrypstant nuo praktikos, skunde nurodytos tik kelios kasacinio teismo bylos, kuriose nagrinėti ginčai ir aplinkybės visiškai nesusiję su ieškovės pareikštais reikalavimais. Tai neatitinka kasacinio teismo pozicijos dėl precedento galią turinčių ankstesnių teismų sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2012; kt.).
25.2. Ieškovė, teigdama, kad teismai netinkamai nustatė momentą, kada analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir protingas žmogus būtų sužinojęs apie savo teisės pažeidimą, be pagrindo suabsoliutina 2002 m. gruodžio 3 d. balsavimo teisių perleidimo sutarties priede nurodytus akcijų skaičiaus įrašus, tačiau ignoruoja kitų šiame priede esančių duomenų visumą – akcijų įgijimo, perleidimo pagrindus, datas, turimų akcijų skaičiaus dinamiką, kuriuos ji galėjo patikrinti.
25.3. Ieškovė suabsoliutina subjektyvųjį ieškinio senaties pradžios momento nustatymo kriterijų, nors kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šio kriterijaus negalima absoliutinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; kt.); subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau, atsižvelgiant į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Teismai tinkamai įvertino ieškovės, aktyviai dalyvavusios bendrovės veikloje, savybes, patirtį, (ne)veikimą, nenustatė, kad atsakovai būtų piktavališkai susitarę nulėpti ginčo sutartį nuo ieškovės. Ieškovės akcentuojami jos ir sutuoktinio pasitikėjimo santykiai, atsakovų šeimų artima draugystė nepaneigia jos, kaip turto savininkės ir bendrovės stebėtojų tarybos narės, pareigų veikti atidžiai ir rūpestingai, nedarė ir negalėjo daryti jokios įtakos ieškovės subjektyviam suvokimui, nes ji pati aktyviai dalyvavo valdant bendrovę, naudojosi akcijų suteiktomis teisėmis. Dėl to pripažintina, kad priimdami skundžiamus procesinius sprendimus teismai nepadarė pažeidimų, kurie lemtų neteisingą ieškinio senaties pradžios nustatymą.
25.4. Pagrindinis ieškovės byloje pareikštų reikalavimų motyvas (pagrindas) buvo tas, kad ginčo sutartis sudaryta be jos sutikimo, nors to reikalavo imperatyvios teisės normos. Tariamai nepagrįstai maža akcijų perleidimo kaina buvo tik šalutinis, papildomas argumentas, pagrindžiantis, kodėl ieškovė nebūtų davusi sutikimo tokiam sandoriui. Teismai nepažeidė šių ieškovės apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, akcentavo būtent tai, ką labiausiai ginčijo ieškovė, o apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl bendrojo ieškinio senaties termino (šios nutarties 22 punktas). Teismų tinkamai nustatytas ieškinio senaties termino pradžios momentas taikytinas visiems senaties terminams – tiek sutrumpintiems, tiek bendrajam dešimties metų ieškinio senaties terminui; nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nenustatytos skirtingos ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklės, skirtingai taikytinos atskiriems senaties terminams.
25.5. Teismai neturėjo pagrindo taikyti CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą ieškinio senaties termino sustabdymo atvejį, nes ieškinys buvo pareikštas ne dėl ieškovę ir jos sutuoktinį siejančios prievolės pažeidimo, o dėl imperatyvios teisės normos pažeidimo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymui būtina konstatuoti, jog prievolės šalys buvo sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-684/2018). Ginčo sutartis nėra susijusi su prievole tarp sutuoktinių, atsiradusia santuokos laikotarpiu; CK nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad nesąžiningai pasinaudojus santuokos faktu būtų pailginti įstatyme įtvirtinti ieškinio senaties terminai.
25.6. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas įvertino argumentus, susijusius su prašymu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (šios nutarties 20 punktas), sprendė, kad bylos duomenys neteikė pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą; šį poreikį patvirtinančių duomenų nepateikė ir ieškovė.
25.7. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Dėl to net ir pripažinus, kad sudarant ginčo sutartį buvo būtinas ieškovės rašytinis sutikimas, o jo nebuvimas suponuoja sandorio neteisėtumo prielaidą, neatsirado pagrindas netaikyti ieškinio senaties ir tenkinti ieškovės reikalavimus.
26. Trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
26.1. Skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, artimi bei tarpusavio pasitikėjimu grįsti šalių santykiai patvirtina, kad apie ginčo sutartį ieškovei buvo (turėjo būti) žinoma. Kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo CK 1.127 straipsnio 1 dalies taikymo, paneigia teismų nustatytos bylos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados (šios nutarties 7, 11 punktai), jos atitinka teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus ir nebuvo paneigtos kasacinio skundo argumentais. Ieškovės argumentai dėl to, kad balsavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu G. D. valdomų akcijų skaičius buvo gerokai didesnis nei 1995 m. turėtų (įgytų) akcijų skaičius, tik patvirtina, kad ieškovė, būdama atsakinga ir sąžininga, turėjo žinoti ir žinojo ne tik faktus, susijusius su akcijų skaičiaus didėjimu, bet ir su jo mažėjimu. Sandoriai, kuriais buvo įgyjamos papildomos akcijos, turėjo būti derinami su ieškove ir šiai apie juos turėjo būti žinoma. Be to, pasirašydama balsavimo teisių perleidimo sutartį ir matydama, kad valdomų akcijų skaičius išaugo, ieškovė turėjo teisę ir pareigą išsiaiškinti su tuo susijusias aplinkybes, jeigu tokios jai nebuvo žinomos. Ieškovė de facto (faktiškai) pripažįsta akcijų skaičiaus didėjimą, net jeigu pasikeitimai vyko be jos žinios, o mažėjimą ginčija; toks jos elgesys negali būti laikomas nuosekliu ir sąžiningu.
26.2. Teismai, pagal bylos duomenis individualiai įvertinę ieškovės asmenį, einamas pareigas bendrovėje ir aktyvų dalyvavimą jos veikloje, tinkamai atsižvelgė tiek į objektyvius, tiek į subjektyvius ieškinio senaties termino pradžios nustatymo momentus ir padarė teisingą bei teisėtą išvadą, kad ieškinio senaties terminas yra suėjęs.
26.3. Ieškovės argumentai dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos (šios nutarties 23.1 punktas) nepagrįsti, skunde nurodytos nutartys priimtos bylose, kuriose spręstos skirtingos situacijos nei nagrinėjamu atveju, vyravo silpnesnių šalių interesai, kurių gynimas pripažįstamas prioritetiniu. Skiriantis bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), jose priimtose nutartyse pateikti išaiškinimai netaikytini šioje byloje.
26.4. Remiantis CK 3.96 straipsnio nuostatomis, be kito sutuoktinio sutikimo sudaryti sandoriai nėra niekiniai, bet nuginčijami, tai reiškia, kad ieškovei kilo pareiga ne tik įrodyti konkrečius sandorio negaliojimo pagrindus, bet ir pareiga tą padaryti laikantis įstatyme nustatytų ieškinio senaties terminų. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė apie tariamą savo teisių pažeidimą sužinojo 2002 m. gruodžio 3 d., kai buvo sudaryta balsavimo teisių perleidimo sutartis. Nepriklausomai nuo to, koks ieškinio senaties terminas būtų taikomas (bendrasis ar sutrumpintas vienerių metų), ieškovei pareiškus ieškinį tik 2017 m. liepos 18 d., bet kuris iš šių terminų jau buvo praleistas. Dėl to atmestini kasacinio skundo argumentai dėl tariamai netinkamo ieškinio senaties terminų atskyrimo. Be to, ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl bendro ieškinio senaties termino taikymo, priešingai, ieškinyje nurodė, kad reikalavimui taikomas CK 3.96 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
26.5. Byloje nėra pagrindo taikyti CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes ginčo sutartis nėra šalių – sutuoktinių – prievoles nustatantis sandoris, ji laikytina turtinio pobūdžio sutartimi, kuria jokios bendros ieškovės ir G. D. (sutuoktinių) tarpusavio prievolės nenustatytos. Kita vertus, teismams nustačius, kad ieškovė apie tariamą savo teisių pažeidimą sužinojo dar 2002 m. gruodžio 3 d., nėra pagrindo spręsti, jog, remdamasi CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ji galėtų nepateisinamai ilgą laikotarpį neginti savo tariamai pažeistų teisių.
26.6. Ieškovė nereiškė prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nenurodė jokių svarbių praleisto termino atnaujinimo būtinumą patvirtinančių priežasčių, iš turimos medžiagos jų nenustatė ir bylą nagrinėję teismai, todėl pagrįstai neatnaujino praleisto termino. Kasacinio skundo argumentai, kad, nespręsdami ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo, teismai gynė nesąžiningus atsakovus (šios nutarties 23.5 punktas), nepagrįsti, nes šiais argumentais ieškovė vertina atsakovų veiksmus, ieškinio pagrįstumą, bet ne savo pačios elgesį ir rūpestingumą, nors sprendžiant dėl termino atnaujinimo turi būti vertinamas į teismą besikreipiančio asmens, o ne kitų proceso dalyvių elgesys, taip pat sąlygų, sutrukdžiusių šiam asmeniui laiku kreiptis į teismą, pobūdis ir visuma. Teismai, atmesdami ieškinį, negynė atsakovų interesų, o vertino tai, kad ieškovė apie ginčo sandorį negalėjo nesužinoti anksčiau.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo
27. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
28. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 35 punktą; kt.).
29. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Nagrinėjamoje byloje pateiktame kasaciniame skunde ieškovė kelia klausimą dėl ieškinio senaties termino ginčyti atsakovų sudarytą 1996 m. spalio 2 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pradžios nustatymo tinkamumo.
31. Ginčą sprendę teismai konstatavo, kad ieškovė apie ginčijamos sutarties sudarymą vėliausiai sužinojo (turėjo sužinoti) 2002 m. gruodžio 3 d., kai ji ir G. D. sudarė balsavimo teisių perleidimo sutartį (šios nutarties 11, 18 punktai). Ieškovė, nesutikdama su tokiu teismų vertinimu, kasaciniame skunde teikė argumentus, kad teismai netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes (2002 m. gruodžio 3 d. perleidžiant balsavimo teises, G. D. vardu buvo registruota 530 861 paprastoji vardinė AB „Panevėžio keliai“ akcija (daugiau nei 1995 m., kai buvo įgytos akcijos, dėl kurių perleidimo kilo ginčas šioje byloje), ieškovė ir G. D. nuo 1985 m. yra sudarę santuoką, puoselėja šeimos santykius ir veda šeimos ūkį, jų santykiai buvo ir yra grindžiami visišku tarpusavio pasitikėjimu, R. J. ir ieškovės šeimos tiek ginčo sutarties, tiek balsavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu artimai bendravo, palaikė draugiškus santykius, G. D. pripažino, kad jis ir R. J. buvo susitarę nuslėpti ginčo sutartį ir jos turinį nuo ieškovės bei šį susitarimą vykdė), taip pat šių aplinkybių įtaką subjektyviam ir objektyviam ieškinio senaties termino pradžios nustatymui. Ieškovės vertinimu, bylos duomenys patvirtino, kad 2002 m. nei ji negalėjo, nei joks apdairus ir atidus asmuo atitinkamoje situacijoje nebūtų galėjęs suvokti, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti.
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau, remdamasis teismų nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės ieškinio senaties termino pradžios nustatymui, teisės taikymo aspektu patikrina, ar bylą nagrinėję teismai teisingai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017 26 punktą; ir kt.).
33. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus, pažymi, kad teismai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, jog ieškovei nuo 2002 m. gruodžio 3 d. buvo suteikta teisė balsuoti AB „Panevėžio keliai“ visuotiniame akcininkų susirinkime, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai patvirtino, jog šia teise ji aktyviai naudojosi. Svarbu ir tai, kad balsavimo teisių perleidimo sutartyje buvo nurodytas jos sudarymo pagrindas – išrašas iš vertybinių popierių sąskaitos, kuriame, be suteikiamų balsų apimties pagal akcijas, kartu buvo nurodyta ir disponuojant akcijomis atliktų operacijų istorija. Be to, ieškovė nuo 2004 m. iki 2015 m. ėjo bendrovės stebėtojų tarybos nario pareigas.
34. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog akcijos yra civilinės apyvartos objektas. Jos įgyjamos nuosavybės teise, registruojamos savininko vardu, o jų teikiamais balsais naudojamasi akcininkų susirinkimuose, todėl šios aplinkybės yra pakankamos spręsti, ar pažeidžiama asmens teisė į akcijos nuosavybę. Tokiu atveju atsižvelgiama į akcijas įgyjančių asmenų patirtį, tai, kad jie dalyvauja versle, supranta akcijų reikšmę ir jų įforminimo reikalavimus bei padarinius. Šios aplinkybės turi reikšmės sprendžiant, kada dėl savo vardu neregistruotų akcijų asmuo turi teisę kreiptis į teismą (pagal analogiją žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 38 punktą). Kadangi šios nutarties 33 punkte nurodytos aplinkybės patvirtino, kad ieškovė aktyviai dalyvavo su bendrovės valdymu susijusioje veikloje, tai pripažintina, jog bylą sprendę teismai padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovei galėjo (turėjo) būti žinomas ir jos kartu su sutuoktiniu valdomas bendrovės akcijų skaičius (jo kaita) (subjektyvusis momentas).
35. Kasaciniame skunde ieškovė akcentavo, kad perleidžiant balsavimo teises 2002 m. G. D. vardu buvo registruota daugiau vardinių akcijų nei 1995 m. ir tai gerokai apsunkino jos galimybes sužinoti (neteikė pagrindo įtarti), kad dalis akcijų buvo parduota be ieškovės sutikimo. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, sudarydamas sutartį, turi susipažinti su jos tekstu ir prie sutarties pridėtais dokumentais, išsiaiškinti esmines sutarties sąlygas. Tokia situacija laikoma atitinkančia asmens, veikiančio kaip bonus pater familias, standartą, ji neturėtų būti vertinama kaip nepagrįstai pasunkinanti sutartį sudariusio asmens padėtį ar nustatanti pernelyg aukštus reikalavimus balsavimo teises perimančiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovė turėjo pakankamai informacijos apie pasikeitusį sutuoktiniams priklausančių akcijų skaičių, iš kurios, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, būtų galėjusi suprasti, jog dalis jos ir sutuoktinio valdytų akcijų buvo perleista, ir, manydama, jog tai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, kreiptis dėl jų teisminės gynybos. Remiantis šiais argumentais atmestini kasacinio skundo teiginiai, kad teismai netinkamai vertino objektyvųjį ieškinio senaties termino pradžios momentą (kada apdairus ir atidus asmuo analogiškoje situacijoje suvoktų savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą).
36. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl jos ir G. D. šeiminių santykių, tarpusavio pasitikėjimo, R. J. ir ieškovės šeimų artimo bendravimo, susitarimo nuslėpti ginčo sutartį teismų taip pat buvo vertintos. Byloje nustatyta, kad nurodytos aplinkybės buvo įrodinėjamos vien subjektyviais ieškovės ir jos sutuoktinio atsakovo G. D. teiginiais, nepateikiant jokių objektyvių šiuos teiginius patvirtinančių dokumentų, taip pat konkrečiai nepagrindžiant jų įtakos ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti. Kadangi kasacinis teismas yra saistomas byloje nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis) ir bylos faktų netiria, tai kolegija plačiau nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovės ir jos sutuoktinio, D. ir J. šeimų santykių vertinimu sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios, kuriais iš esmės siekiama, kad kasaciniame teisme būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei buvo nustatytos pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose, juolab kad teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog teismai, nustatydami reikšmingas bylai aplinkybes, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai).
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismų padarytas išvadas, nustačiusi, kad priimant skundžiamus procesinius sprendimus buvo įvertintos tiek ieškovės savybės, vykdoma veikla, tiek aplinkybės, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, atsižvelgta į teisės pažeidimo nustatymo galimybes ir kitas reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, jog teismai netinkamai taikė ieškinio senaties termino pradžią reglamentuojančias materialiosios teisės normas ar nukrypo nuo jas aiškinant suformuotos kasacinio teismo praktikos.
Dėl ieškinio senaties termino sustabdymo CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu
38. Kasaciniame skunde ieškovė taip pat pateikė argumentus dėl to, kad teismai ignoravo CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą ieškinio senaties termino skaičiavimo sustabdymo pagrindą, kai abi prievolės šalys yra sutuoktiniai, nors argumentai dėl jo taikymo buvo pateikti tiek ieškinyje, tiek ieškovės apeliaciniame skunde.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.129 straipsnyje reglamentuoti atvejai, kai dėl tam tikrų įstatyme tiesiogiai įvardytų aplinkybių, kliudančių pareikšti ieškinį, pažeistų teisių gynybai nustatytas terminas (ieškinio senaties terminas) sustabdomas, iki išnyks šios aplinkybės. Vienas iš tokių atvejų – situacija, kai prievolės šalys yra sutuoktiniai. Teisėjų kolegija išaiškina, kad pagrindinė šio senaties termino sustabdymo pagrindo taikymo sąlyga – aplinkybė, jog prievolė, dėl kurios kyla ginčas, atsirado tarp sutuoktinių. Toks reguliavimas užtikrina, kad sutuoktiniai, dėl artimų tarpusavio santykių praleidę įstatyme įtvirtintus terminus savo teisėms ginti, išlaikytų teisę tai padaryti tuo atveju, kai šie santykiai pablogėja. Tai ypač aktualu reiškiant ieškinius dėl prievolių vykdymo ar jų nevykdymo padarinių taikymo santuokos nutraukimo ar separacijos (gyvenimo skyrium) nustatymo atvejais. Tuo tarpu vieno iš sutuoktinių prievolėms su trečiaisiais asmenimis ši norma netaikytina.
40. Nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pareikštas dėl atsakovų G. D. ir R. J. sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu. Taigi ieškovė ginčijo ne savo ir sutuoktinio, bet dviejų santuokos ryšiais nesusijusių asmenų sudarytos prievolės galiojimą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad neegzistuoja pagrindinė CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintos normos taikymo sąlyga – prievolės šalys nebuvo sutuoktiniai, todėl šis kasaciniame skunde nurodytas ieškinio senaties termino skaičiavimo sustabdymo pagrindas byloje negalėjo būti taikomas.
41. Pažymėtina, kad tokio vertinimo nekeičia ieškovės nurodoma faktinė aplinkybė, jog ji ir atsakovas G. D. sudarė santuoką 1985 m. ir iki kasacinio skundo pateikimo buvo sutuoktiniai, t. y. ji yra ginčo sandorį sudariusio asmens sutuoktinė. CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų taikymo kontekste ši aplinkybė reiškia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ir jos sutuoktinis iš esmės yra viena – akcijas perleidusi – prievolės, dėl kurios kilo ginčas byloje, šalis (kita šalis – akcijas įsigijęs R. J.). Esant tokiai situacijai, CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto senaties termino sustabdymo pagrindo taikymas įstatyme nenustatytas.
42. Priešinga išvada ne tik neatitiktų CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punkte expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatytos sąlygos, bet ir reikštų teisingumo, sąžiningumo principų pažeidimą, neproporcingai suvaržytų kitos sandorio šalies teisę į teisinį tikrumą, civilinių teisinių santykių stabilumą.
43. Atmestinas ir kasacinio skundo argumentas, kad CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymą pagrindžia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-684/2018, 31 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-684/2018 kasacinis teismas nagrinėjo kartu negyvenančių ir bendro ūkio nevedančių sutuoktinių tarpusavio ginčą dėl kompensacijos iš kito sutuoktinio (kai patvirtintas šalių gyvenimas skyrium (separacija) priteisimo, taigi skyrėsi esminę reikšmę turinčios šios ir nurodytos bylos faktinės aplinkybės. Atsižvelgiant į tai nepripažintina, kad ginčą nagrinėjamoje byloje sprendę teismai nukrypo nuo ieškovės nurodytoje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.).
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
44. Teisėjų kolegijai nustačius, kad skundžiamuose procesiniuose sprendimuose teismai pagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties terminas ieškovės pareikštam reikalavimui prasidėjo 2002 m. gruodžio 3 d., taip pat konstatavus, kad byloje neegzistavo CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas ieškinio senaties termino sustabdymo pagrindas, pripažintina, jog teismai tinkamai sprendė, kad ieškinys šioje byloje buvo pareikštas praleidus CK 3.96 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą sandoriams, sudarytiems be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtintiems, ginčyti.
45. Ieškovė kasaciniame skunde taip pat teigia, kad teismai iš esmės nenagrinėjo CK 3.96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino atskyrimo (santykio) klausimo, neanalizavo, ar ieškovė yra praleidusi bendrąjį ieškinio senaties terminą, todėl neteisingai išsprendė bylą.
46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl bendrojo (dešimties metų) ieškinio senaties termino, taikytino sandorius ginčijant bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, pradžios, konstatavo, kad ji sietina su tuo pačiu subjektyviuoju momentu – 2002 m. gruodžio 3 d. balsavimo teisių perleidimo sutarties sudarymu (šios nutarties 22 punktas). Taigi teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškinyje buvo pateikti argumentai ir dėl sandorio negaliojimo dėl jo nesąžiningos kainos, bei šią aplinkybę įvertino. Ieškovė, laikydamasi pozicijos, kad nurodytų ieškinio senaties terminų pradžios momentas skiriasi, jos nepagrindė išsamiais teisiniais argumentais, kurie teiktų pagrindą daryti priešingą išvadą, nei padarė apeliacinės instancijos teismas.
47. Teisėjų kolegija vertina, kad sužinojimas apie konkrečios sutarties kainos sukeltą teisių pažeidimą visų pirma sietinas su sužinojimu apie tokios sutarties sudarymo faktą, sudarantį galimybes atidžiam bei rūpestingam asmeniui pasidomėti ir kitomis sutarties sąlygomis bei suponuojantį šio asmens pareigą imtis savo pažeistų teisių gynybos, jei toks pažeidimas paaiškėtų. Kadangi, kaip jau buvo konstatuota šios nutarties 34–37 punktuose, ieškovė apie jos teises pažeidžiančią akcijų perleidimo sutartį galėjo (turėjo) sužinoti dar 2002 m. gruodžio 3 d., tai pripažintina, kad šią dieną atitinkamai ji galėjo sužinoti (pradėti domėtis) ir apie akcijų pardavimo kainą bei imtis galimo savo teisių pažeidimo gynybos priemonių. Tai konstatavus, šios nutarties 23.3 punkte nurodyti kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir dėl jų plačiau nepasisakytina.
48. Pažymėtina, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
49. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
50. CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
51. Ieškovė savo kasaciniame skunde pateikė argumentus, kad ginčą nagrinėję teismai be pagrindo nesprendė jos prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nepagrįstai atsisakė ginti pažeistas ieškovės teises nuo nesąžiningų ginčo sutartį sudariusių ir ją nuo ieškovės nuslėpusių atsakovų.
52. Atmesdama nurodytus argumentus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas vertino, ar nėra priežasčių atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (šios nutarties 20 punktas), tačiau tokių priežasčių nekonstatavo. Byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurios kliudė ieškovei laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo jos valios, užkirtusių kelią laiku pradėti ginti savo pažeistas teises, ar duomenų, kad ieškovė buvo aktyvi ir siekė apginti savo teises (tačiau tai darė netinkamai ar naudojosi kitais teisių gynimo būdais). Tokių nenurodyta ir kasaciniame skunde. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad vertindamas pateiktus įrodymus dėl ieškinio senaties termino apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nesivadovavęs teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys). Vertindamas ir kvalifikuodamas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties terminą ir jo atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu, todėl pagrįstai neatnaujino praleisto ieškinio senaties termino.
53. Dėl ieškovės teiginio, kad teismas nepagrįstai atsisakė ginti pažeistas ieškovės teises nuo nesąžiningų ginčo sutartį sudariusių atsakovų, pažymėtina, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Nagrinėjamoje byloje atsakovų nesąžiningumas nebuvo konstatuotas ir ieškovė, be subjektyvių savo teiginių apie gerus, pasitikėjimu grįstus jos ir atsakovų santykius ar tariamą atsakovų susitarimą nuslėpti ginčo sandorio sudarymo faktą, nepateikė jokių konkrečių priešingą išvadą patvirtinančių duomenų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl tariamai nesąžiningų atsakovų teisių gynimo.
54. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
55. Apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog teismai, nagrinėdami ginčą bei vertindami ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino pradžios nustatymą, sustabdymą ar praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimą, todėl ieškovės kasacinis skundas atmestinas, o skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Tai konstatavusi teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylai išspręsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
58. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 1136 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad kasacinio skundo reikalavimai atmestini ir skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, šių ieškovės išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
59. Atsakovas R. J. atsiliepime į kasacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės kasaciniame teisme pabaigos nepateikė šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių duomenų, todėl jo prašymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
60. Trečiasis asmuo AB „Panevėžio keliai“ atsiliepime į kasacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės kasaciniame teisme pabaigos nepateikė šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių duomenų, todėl jo prašymas atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
61. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 7,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Konstatavus, kad ieškovės kasacinis skundas atmestinas, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,55 Eur (septynis Eur 55 ct) kasaciniame teisme turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
Andžej Maciejevski