Nr. DOK-2215
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00110-2022-4
(N) (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2023 m. balandžio 27 d. paduotu ieškovės A. P. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. vasario 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl pripažinimo negaliojančia ieškovės A. P. ir atsakovo A. P. sudarytą 2020 m. kovo 30 d. pinigų dovanojimo sutartį ir restitucijos taikymo – priteisimo iš atsakovo A. P. ieškovei A. P. (duomenys neskelbtini).
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Skundžiamais sprendimais teismai netinkamai taikė ir aiškino tariamus ir apsimestinius sandorius reglamentuojančias nuostatas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja CK 1.86, CK 1.87 straipsniuose nustatyti pagrindai pripažinti negaliojančia pinigų dovanojimo sutartį. Teismai nepagrįstai sprendė, kad tariamu ar apsimestiniu sandoriu negali būti pripažintas įvykdytas sandoris. Priimdami skundžiamus sprendimus teismai klaidingai aiškino tai, ką reiškia sandorio įvykdymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau yra paaiškinta, kaip turėtų būti vertinama ar sandoris iš tikrųjų įvykdytas ir konstatuota, kad „tokiu atveju, kai nė viena šalis jokių teisių ir pareigų pagal sandorį neįgyja, o išorinė sandorio forma panaudojama tik tam, kad viena šalis iš kitos gautų lėšas, nėra pagrindo konstatuoti, kad sandoris buvo įvykdytas. Todėl, pavyzdžiui, nustačius, kad viena atlygintinių paslaugų sutarties šalis – paslaugos teikėjas jokių paslaugų neteikė, abi šalys sandorį sudarė tik dėl akių, todėl išmokėjimas pinigų už nesuteiktas paslaugas, kurias nei teikti, nei jų teikimo reikalauti ir nebuvo ketinama, negali būti pripažįstamas sandorio įvykdymu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-969/2018). Teismas šiuo atveju visiškai nevertino, kad apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.
2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiosios Teismo praktikos, pagal kurią veiksmai siekiant sukurti tariamo sandorio regimybę, negali būti laikomi sandorio vykdymu. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamuose sprendimuose, „tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą – atlieka formaliai sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). <...> esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. <...> (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Paprastai tariamieji, priešingai negu, pvz., prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 26 punktas)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020).
3. Teismai nepagrįstai neapklausė ieškovės nurodytų liudytojų, nepriėmė teiktų įrodymų ir nesudarė galimybės šalims asmeniškai pasisakyti teismo posėdyje ir užduoti klausimų kitai šaliai. Tai lėmė neteisėtų skundžiamų sprendimų priėmimą, kadangi liudytojai būtų paliudiję apie tikrąją šalių valią dėl 2020-03-30 pinigų dovanojimo sutarties. Teismai nepagrįstai sprendė, kad siekiant įrodyti sandorio negaliojimą kaip tariamo ar apsimestinio negalima remtis liudytojų parodymais. Skundžiamais sprendimais teismai nepagrįstai sprendė, kad siekiant įrodyti sandorio negaliojimą kaip tariamo ar apsimestinio liudytojų parodymai neleistini. Teismai nepagrįstai taikė CK 1.93 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sandorio negaliojimą dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo, kadangi šiuo atveju civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sandorio, kuriam privaloma rašytinė ar notarinė forma sudarymo ar jo įvykdymo fakto, t. y. civilinėje byloje šalys neįrodinėjo sudariusios kokį nors sandorį, kuriam numatyta įstatyme reikalaujama sandorio forma. Priešingai, civilinėje byloje buvo reiškiami reikalavimai dėl sandorio negaliojimo, tokį sandorį pripažįstant tariamu ar apsimestiniu. Tokiose bylose draudimo remtis liudytojų parodymais įstatymas nenumato.
4. Taip pat ieškovei nesudarant galimybės dalyvauti teismo posėdyje buvo užkirsta galimybė pasinaudoti įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovė dėl mažametės dukters ligos neturėjo galimybių dalyvauti teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovas pareiškė teismui ieškovės pageidavimą dalyvauti teisme, duoti paaiškinimus, užduoti klausimus, todėl prašė teismo posėdyje išsprendus procesinius šalių prašymus ir išklausius šalių atstovus bylos nagrinėjimą atidėti vėlesniam laikui. Tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė šį prašymą nenurodydamas jokių motyvų. Pirmosios instancijos teismo posėdyje byloje nedalyvavo ir atsakovas. Tai lėmė, kad po atsakovo atstovo pasisakymų, kurių metu jis dėl aplinkybių nežinojimo negalėjo atsakyti į eilę ieškovės atstovo jam užduotų klausimų, ieškovės atstovas prašė teismo pripažinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Tuo buvo siekiama teisme įrodyti ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo ir pinigų pervedimo atsakovui priežastis, apie ką tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose, tiek jo atstovo pasisakymuose buvo nutylima ir vengiama kalbėti, įrodyti tikruosius šalių ketinimus.
5. Teismai neatsižvelgė į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamą šalių ištuokos (santuokos apskaitos įrašo panaikinimo) bylą. Ieškovės nuomone, jos ieškinys šioje byloje turėtų būti nagrinėjamas ištuokos byloje. Nors tarp sutuoktinių yra sudaryta ikivedybinė sutartis dėl sutuoktinių visiško turto atskyrimo, tačiau patenkinus pareikštą ieškovės ieškinį dėl 2020-03-30 sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, a priori pasikeistų sutuoktinių turimo asmeninio turto masė, kas paveiktų ištuokos byloje ne tik turto balanso sudarymą, bet ir kitų klausimų, susijusių su vaikų išlaikymu, išsprendimą. Be to, patenkinus ieškovės pareikštą ieškinį, ieškovė taptų atsakovo kreditore. Taigi, civilinė byla yra betarpiškai susijusi su ištuokos byla.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Gražinti D. R. už A. P. sumokėtą 4725 (keturis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt penkis) Eur žyminį mokestį 2023 m. balandžio 26 d. AB SEB banke.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
Agnė Tikniūtė