Civilinė byla Nr. e2A-581-826/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10420-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.11; 2.1.5.3; 2.6.16.8.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Sitos namai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-198-1019/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Konarskio turgelis“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės verslo centro ,,1000 litų“ ieškinius atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo ir įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys byloje, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, – J. S., Z. K. S., uždaroji akcinė bendrovė ,,Ceilonas“, V. O., J. O., uždaroji akcinė bendrovė ,,Sitos namai“, Vitalijus R. A., J. A., A. K., K. K., Vilniaus miesto savivaldybė.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Konarskio turgelis“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) atnaujinti ieškovei skundo padavimo terminą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 1T-6-(5.59 E.) ,,Dėl UAB „Konarskio turgelis“ ir UAB Verslo centro „1000 litų“ skundų išnagrinėjimo“ ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių dydžio nustatymo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 1T-6-(5.59 E.) „Dėl UAB „Konarskio turgelis“ ir UAB Verslo centro „1000 litų“ skundų išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių dydžio nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas); 4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo; 5) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ji yra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Sklypas), 170/5269 dalių savininkė. Atsakovės Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių dydžio nustatymo“. Skundžiamu įsakymu nustatytos Sklype esantiems pastatams reikalingos eksploatuoti Sklypo dalys pagal UAB „Kampara“ matininko P. K. 2021 m. lapkričio 10 d. parengtą žemės sklypo dalių planą (toliau – ir Planas). Pažymėjo, kad Planas pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Jeigu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) įtvirtintą 1 mėn. apskundimo terminą teismas laikytų ieškovės praleistu, šis terminas praleistas nežymiai. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2022 m. balandžio 27 d. priėmus nutartį dėl atsisakymo priimti ieškovės skundą, ieškovė 2022 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį. Ieškovei nuosavybės teise priklauso ne tik 170 kv. m ploto Sklypo dalis, bet ir Sklypo teritorijoje esantys statiniai: pastatas – prekybos paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – prekybos paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – prekybos paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – prekybos paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – viešasis tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1971 m. pastatytuose pastatuose yra vykdoma ūkinė komercinė veikla (prekyba gėlėmis). 2013 m. nurodyti pastatai – paviljonai buvo rekonstruoti. 2021 m. gruodžio 17 d. skundžiamu įsakymu patvirtino Sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingas Sklypo dalis pagal Sklype esančio pastato, Plane pažymėto indeksu „L“, vieno iš bendraturčių T. U. iniciatyva parengtą Sklypo Planą. Pažymėjo, kad sklypo dalys apskaičiuotos neteisingai, Planas turi techninių trūkumų, patvirtintos dalys neatitinka realios situacijos Sklype, Plano sprendiniai nebuvo derinami su ieškove. Ieškovė apie skundžiamą Įsakymą ir Planą buvo informuota tik 2022 m. sausio 4 d. elektroniniu paštu. Visos Plane matininko nustatytos ir P. S. dalių žiniaraštyje nurodytos dalys, skirtos ieškovės statiniams eksploatuoti, yra gerokai per mažos, neatitinkančios minimalių žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos (toliau – ir Metodika) reikalaujamų dalių dydžių, nustatyta aritmetinių skaičiavimų klaidų. Skundžiamame sprendime ir Plane nėra pasisakyta apie nurodytų skaičiavimų rezultatus, gautus plotus, kodėl ir ar tikrai visiems pastatams jie turi būti didesni. Bendro naudojimo dalis statiniams yra paskirstyta neproporcingai. Planą matininkas parengė nenuvykęs į Sklypą, nepatikrinęs realios situacijos ir neatlikęs matavimų vietoje. Iš Plano sprendinių visiškai nėra aišku, kuri Sklypo dalis yra privati, o kuri valstybinė. Dalis Sklypo yra privati nuosavybė, kita dalis Sklypo yra nuomojama valstybinė žemė. Sklypas nuosavybės teise yra valdomas tokiomis dalimis: Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 4 963 kv. m Sklypo; ieškovei – 170 kv. m Sklypo; V. O. ir J. O. – 136 kv. m Sklypo.

3.       Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB verslo centras ,,1000 litų“ su ieškiniu sutiko ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 1T-6-(5.59 E.) ,,Dėl UAB ,,Konarskio turgelis“ ir UAB Verslo centro ,,1000 litų“ skundų išnagrinėjimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (Kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių dydžio nustatymo“; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo; 4) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso: a) pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), b) pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), c) pastatas – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat jis valdo nuomos teise 0,1047 ha ir 0,1277 ha ploto žemės sklypo dalis. Įsakymu trečiojo asmens statiniams eksploatuoti skirtos žemės sklypo dalys neatitinka nuomojamų dalių. Planas neatitinka realios faktinės situacijos. Įsakyme nėra nurodytos žemės Sklype esančios valstybinės ir privačios žemės dalys, nėra apskaičiuotos ir nurodytos bendrai ir atskirai naudojamos žemės sklypo dalys. Savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys yra nustatytos pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką, Įsakyme yra nurodyti klaidingi duomenys, taip pat savavališkai sumažinta trečiojo asmens nuomojama žemės sklypo dalis. Planas turi techninių trūkumų, be to, su juo nebuvo tinkamai supažindinti suinteresuoti asmenys.

4.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad žemės sklype yra keletas savarankiškai funkcionuojančių statinių. Valstybinės žemės patikėtinis, įvertinęs pateiktą planą su išskirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, priima galutinį sprendimą dėl nuomotinų žemės sklypo dalių – patvirtina planą ir priima administracinį sprendimą (įsakymą) dėl dalių nustatymo. Teismo kompetencijai nėra pavesta atsakyti į klausimą, kokio ploto žemės sklypas yra būtinas konkretiems pastatams eksploatuoti. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Nei Žemės įstatyme, nei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės), nėra išdėstyta procedūra, kuria vadovaujantis, žemės sklypo naudotojai turėtų būti informuojami apie įsakymo dėl žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančių statinių eksploatavimui, nustatymą. Apie parengtą Planą ir jo pagrindu priimtą Įsakymą ieškovė buvo informuota 2022 m. sausio 4 d. raštu. Plane yra išskirtos minimalios Žemės sklypo dalys visiems statiniams eksploatuoti ir bendro naudojimo dalis, kuri paskirstyta proporcingai statiniams išskirtoms dalims ir užtikrina galimybę patekti prie statinių. Žemės sklypo dalys, skirtos atskiram konkrečių statinių naudojimui, yra išskirtos po statiniais ir greta jų, yra vientisos, taisyklingos formos, taip pat įvertinta Žemės sklype esančių statinių atitiktis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams taikomiems kriterijams. Privatūs asmenys negali savo nuožiūra spręsti dėl valstybinės žemės teisės perleidimo ir žemės sklypo dalies. Planas nevaržo trečiojo asmens nuosavybės teise valdomų statinių eksploatacijos.

5.       Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Sitos namai“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad dalis žemės Sklype esančių pastatų ir statinių savininkų neturi nuosavybės ar nuomos teisių į žemės Sklypą. Ieškovė siekė asmeninės naudos, bandydama išpirkti visą išnuomotą žemės sklypo dalį. Ieškiniu bando paneigti trečiojo asmens, taip pat dalies kitų žemės sklype esančių pastatų ir statinių savininkų nuosavybės teises ir įstatyme įtvirtintą teisę į valstybinės žemės išpirkimą lengvatine (ne aukciono) tvarka. NŽT įsakymu patvirtintas planas pašalintų šiuo metu esančią imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančią ir neteisėtą situaciją. Žemės sklype nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, realiosios sklypo dalys nėra nustatytos ir visi žemės sklypo bendraturčiai šiandien gali naudotis visu žemės sklypu. Planas neriboja žemės sklypo bendraturčių teisių. Patvirtinus šį Planą, kiti žemės Sklypo bendraturčiai ir toliau išsaugos savo turimas teises naudotis žemės Sklypu. Ginčo įsakyme nustatytos kitokios nei anksčiau sudarytose valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyse nurodytos žemės Sklypo dalys nereiškia, kad ginčo Įsakymas priimtas be pagrindo. NŽT neperžengdama savo įgaliojimų ribų nustatė žemės Sklypo dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, o kiti žemės sklypo bendraturčiai siekia kištis į išimtinei NŽT kompetencijai priskirtus klausimus. Planas, kurio pagrindu buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, buvo patikrintas valstybinės žemės santykiuose kompetentingo viešojo administravimo subjekto – NŽT. Nei šaligatviai, nei stogo konstrukcija, nei daiktai / statiniai, kurie pastatyti į pietus nuo paviljonų, nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti ir įregistruoti statiniai. Duomenų, kad ieškovė būtų gavusi valstybinės žemės patikėtinio sutikimus statyti statinius valstybinėje žemėje, nepateikta. Ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad ji yra šaligatvio, stoginių konstrukcijų ar pietinėje paviljonų dalyje esančių daiktų savininkė. Valstybinės žemės nuomininkai, kai jiems yra išnuomotas vienas bendras sklypas tam tikromis dalimis, neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi jiems nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos. Įsakymu nustatytos statiniams eksploatuoti išskirtos dalys yra racionalių, taisyklingų, vientisų formų ir atitinkančios teisės aktų reikalavimus. Ieškovės nurodomi tariami trūkumai nedaro plano negaliojančio. 2021 m. gruodžio 17 d. NŽT įsakymas nustatė žemės sklypo savininkams pastatams eksploatuoti reikalingas dalis, jos yra racionalios, taisyklingos, vientisos formos, užtikrina galimybę pravažiuoti. Nėra teisinio pagrindo nesuformuotiems ir neįregistruotiems statiniams išskirti žemės sklypo dalis. Ieškovė praleido Įsakymo apskundimo terminą, o kreipimasis į administracinį teismą nėra svarbi priežastis terminui atnaujinti.

6.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vitalijus R. A. ir J. A. su ieškiniu nesutiko.

7.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. O. ir J. O. su ieškiniu sutiko.

8.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad plane yra išskirtos minimalios žemės sklypo dalys visiems statiniams eksploatuoti. Plane išskirtos ginčo žemės sklypo dalys pastatams eksploatuoti nepažeidžia UAB „Konarskio turgelis“ ir kitų žemės sklypo naudotojų interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 12 d. sprendimu priėmė ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinių dalies dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė; patenkino ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinius ir panaikino atsakovės Įsakymą ir Sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d. papildomu sprendimu paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10.       Teismas 

11.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė gavo Įsakymą ir žemės sklypo planą 2022 m. sausio 4 d. elektroniniu laišku ir, nepraleisdama 20 darbo dienų termino, pateikė atsakovės direktoriui skundą, o šis 2022 m. kovo 15 d. priėmė Sprendimą; 2022 m. kovo 16 d. elektroniniu paštu jis buvo išsiųstas ieškovei. Sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis ABTĮ, jis gali būti skundžiamas teismui per mėnesį nuo jo gavimo dienos. Ieškovė, nepraleidusi šio termino, 2022 m. balandžio 15 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, tačiau teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė jį priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, todėl ieškovė 2022 m. balandžio 29 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ieškinys pateiktas praleidus ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą, tačiau teismas vertino, kad ieškovė praleido jį dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, nepraleido termino Įsakymui ginčyti: jis gavo Įsakymą 2022 m. sausio 4 d., 2022 m. sausio 14 d. pateikė dėl jo skundą, Sprendimas dėl šio skundo jam buvo įteiktas 2022 m. kovo 16 d., trečiasis asmuo 2022 m. balandžio 15 d. pateikė dėl jo skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2022 m. balandžio 19 d. skundas buvo priimtas, tačiau 2022 m. rugpjūčio 4 d. specialioji teisėjų kolegija nusprendė, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, ir byla buvo persiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismui.

12.       Teismas nurodė, kad nustatant statiniams eksploatuoti reikalingą ir naudojamą valstybinės žemės plotą, be kita ko, buvo vadovaujamasi Metodika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023 pripažino, kad Metodikos 6, 10 ir 11 punktai tiek, kiek pagal juos apskaičiuotas ne aukciono būdu parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis nėra būtinas ar pakankamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui. Tačiau teismas pažymėjo, kad Metodikos nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis įstatymui nuo 2023 m. gegužės 24 d., o žemės sklypo Planas parengtas 2021 m. lapkričio 10 d., Įsakymas priimtas 2021 m. gruodžio 17 d. Todėl, vertinant Plano ir Įsakymo atitiktį teisės aktų reikalavimams, nėra pagrindo nevertinti jų atitikties Metodikos nuostatoms, galiojusioms juos priimant.

13.       Teismas nurodė, kad žemės sklypo Plane yra išskirtos žemės sklypo dalys, skirtos jame esantiems statiniams eksploatuoti, ir paliktas bendrai naudojamas žemės sklypo plotas (statiniams šio ploto dalys išskirtos tokio pat dydžio, kaip ir jiems skirtos atskirai naudojamos dalys). Planas neturi aiškinamojo rašto, todėl jo sudarymo principai nėra aiškūs. Sprendime ir Plane nėra pasisakyta apie Plane pateiktų skaičiavimų rezultatus, gautus plotus. Planą parengęs specialistas, apklaustas teismo posėdyje, negalėjo paaiškinti, kaip skaičiavo statiniams eksploatuoti reikalingus plotus. Nors atsakovė nurodė patikrinusi, kaip apskaičiuoti statiniams išskirti plotai, iš Sprendime pateiktos lentelės nėra aišku, kaip jie buvo apskaičiuoti; šių aplinkybių negalėjo paaiškinti kaip liudytojos apklaustos buvusios atsakovės darbuotojos. Plane statiniams eksploatuoti yra skirtos žemės sklypo dalys, kuriose yra šie statiniai, ir atitinkami plotai, esantys bendrai naudoti paskirtoje žemės sklypo dalyje. Pagal Metodikos 6 punktą, minimalus statiniui eksploatuoti skirtinas plotas susideda iš statinio užimamo ploto ir statiniui prižiūrėti reikalingo ploto; teismas vertino, kad statiniui eksploatuoti reikalingas plotas negali būti abstrakčiai nustatytas bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje, jis turi būti konkrečiai apibrėžtas ir tiesiogiai susijęs su pastatu. Atliekant skaičiavimus pagal Metodikoje nurodytas formules, turi būti naudojamas pastato užimamas plotas, kurį sudaro ne sienų, o labiausiai išsikišusių statinio konstrukcijų horizontali projekcija į žemės paviršių, todėl būtina atlikti matavimus vietoje, užfiksuojant labiausiai išsikišusias statinio konstrukcijas, ir pagal tai apskaičiuoti pastato faktiškai užimamą plotą. Rengiant žemės sklypo planą nebuvo atsižvelgta į šį reikalavimą.

14.       Teismas nurodė, kad plane atlikti skaičiavimai yra su aritmetinėmis klaidomis, aplink visus statinius nustatytos žemės sklypo dalys nesiekia minimalaus pagal Metodiką galimo nustatyti ploto, likusi teritorija (2 517 kv. m dalis 5 269 kv. m ploto žemės sklypo) yra paskirta naudoti bendrai. Statiniams eksploatuoti skirtos dalys yra paskirstytos neproporcingai. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo naudojimo būdas yra komercinės paskirties objektų naudojimo teritorija, bendrai naudojamas plotas turi būti paliekamas tik ten, kur jis yra neišvengiamai būtinas, o žemės sklypo plotas turi būti priskiriamas kiekvienam statiniui pagal faktinį naudojimą. Atskiroms žemės sklypo dalims tenkantys bendro naudojimo plotai yra apskaičiuoti neproporcingai, bendrai naudoti skirta ieškovės komercinei veiklai faktiškai naudojama žemės sklypo dalis. Nors atsakovė nurodo, kad plane išskirtos žemės sklypo dalys yra vientisos, kai kurios dalys yra nustatytos ne vienoje tiesėje, yra netaisyklingų formų. Planas turi daug techninių trūkumų: jame turėjo būti nurodyta, kuri konkreti žemės sklypo dalis priklauso valstybei, o kuri – privatiems asmenims, kitoje plano pusėje nenurodyti žemės sklypui taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotai, plano koordinačių žiniaraštis neatitinka patvirtintos formos ir kt.

15.       Teismas nustatė, kad planas buvo rengiamas trečiojo asmens T. U. užsakymu, su juo pasirašytinai buvo supažindinti kai kurie suinteresuoti asmenys. Kiti žemės sklypo nuomininkai ir savininkai apie parengtą planą buvo informuoti tik priėmus Įsakymą. Teismas vertino, kad šie asmenys nepagrįstai nebuvo supažindinti su Planu iki tol, kol buvo priimtas Įsakymas. Atsakovė buvo nurodžiusi žemės sklypo savininkams ir nuomininkams, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamo žemės sklypo dalį, su prašymu turi pateikti jo planą, su kuriuo turi būti pasirašytinai supažindinti kiti žemės sklypo savininkai ir naudotojai, bet vėliau ji patvirtino Planą nepaisydama to, kad su juo buvo supažindinta tik dalis žemės sklypo naudotojų.

16.       Teismas padarė išvadą, kad Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant Taisyklių 8 punkto nuostatas, protingumo, proporcingumo principus, todėl yra pagrindas jį panaikinti. Atsakovės Sprendime yra konstatuota, kad Įsakymas yra teisėtas, todėl teismas panaikino ir jį. Ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo dalių, reikalingų jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, nustatymo, kadangi šiuo metu šią funkciją atlieka ne atsakovė, o trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė. Teismas nutraukė šią bylos dalį.  

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

17.       Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimą, ieškovės UAB ,,Konarskio turgelis“, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB verslo centro ,,1000 litų“ ieškinius atmesti, taip pat panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. papildomą sprendimą ir sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

17.1.                      Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi išimtinai tik ieškovės UAB ,,Konarskio turgelis“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB verslo centro ,,1000 litų“ parodymais bei argumentais, vertindamas byloje esančius įrodymus, savo išvadas grindė ne įrodymų visuma, o pasirinktais jų pateiktais atskirais įrodymais.

17.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias Taisyklių, Metodikos nuostatas, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tokiu būdu padarydamas materialinių teisės normų pažeidimą. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, be pagrindo nevertino viso įrodymų viseto, nesivadovavo logikos dėsniais ir protingumo kriterijumi, todėl neteisingai interpretavo byloje surinktus įrodymus ir padarė įrodymų viseto neatitinkančias, nepagrįstas išvadas, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas.

17.3.                      Pažymėjo, kad nei Žemės įstatyme, nei Taisyklėse nėra išdėstyta procedūra, vadovaujantis kuria žemės sklypo naudotojai turėtų būti informuojami apie įsakymo dėl žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančių statinių eksploatavimui, nustatymą.

17.4.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju žemės Sklypo nuomininkai ir savininkai nepagrįstai nebuvo supažindinti su Planu iki priimant Įsakymą.

17.5.                      Apie parengtą Planą ir jo pagrindu priimtą Įsakymą žemės Sklypo naudotojai buvo informuoti Nacionalinės žemės tarnybos raštais, suteikiant jiems įstatyme numatytą teisę ginti jų galbūt pažeistas teises skundžiant Įsakymą. Nors Planas nebuvo suderintas (ar išreikštas jų pritarimas) su visais žemės Sklypo naudotojais, tai nedaro Plano ir jo pagrindu priimto Įsakymo neteisėtų.

17.6.                      Pažymėjo, kad pastatams išskirti atskiri plotai yra nustatyti pagal galimybes, pagal vientisumo, racionalumo reikalavimus, atsižvelgiant į didelį žemės Sklypo užstatymą, ir taisyklingų formų.

17.7.                      Teismas 2024 m. birželio 25 d. papildomu sprendimu priteisė per dideles, nepagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

18.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų,  UAB ,,Sitos namai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – civilinę bylą nutraukti arba ieškovės UAB „Konarskio turgelis“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB verslo centro „1000 litų“ ieškinius atmesti kaip nepagrįstus, priteisti iš ieškovės UAB „Konarskio turgelis“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB verslo centro „1000 litų“ bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Teismas ieškinį tenkino, taikydamas Metodiką, kuri pripažinta negaliojančia ir kuria nebebuvo galima vadovautis naikinant individualius administracinius aktus, kurių teisėtumas preziumuojamas. Todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir panaikintinas.

18.2.                      Pažymi, kad teisės aktų nustatyta tvarka yra nesuformuota ir neįregistruota stoginė, taip pat kiti ieškovų valdomi neregistruoti statiniai, esantys po šia stogine, tačiau tai nesuteikia teisės ieškovams reikalauti didesnės žemės sklypo dalies.

18.3.                      Teismas nepagrįstai atnaujino skundo pateikimo terminą apskųsti administracinį aktą, t. y. nesant objektyvių ir nuo ieškovų valios nepriklausančių aplinkybių, dėl ko terminas buvo praleistas. Terminas yra procesinis, o ne materialinis, todėl praleidus procesinį terminą teismo procesas neturėtų vykti, o byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

18.4.                      Skundžiamu sprendimu paneigtos valstybinės žemės naudotojų teisės į valstybinę žemę, užkirstas kelias užbaigti žemės reformą ginčo žemės Sklype.

18.5.                      Teismas papildomu sprendimu nepagrįstai priteisė UAB verslo centrui „1000 litų“ bylinėjimosi išlaidas.

19.       Atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB ,,Sitos namai“ prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti iš ieškovės UAB „Konarskio turgelis“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB verslo centro „1000 litų“ visas trečiojo asmens UAB „Sitos namai“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

19.1.                      Skundžiamo teismo sprendimo išvados prieštaringos, t. y. teismas vienu metu pripažįsta ir neigia dalių planus rengiančių specialistų diskreciją. Planai gali vienas nuo kito skirtis ir visi jie bus laikomi neklaidingais taikytinų teisės aktų požiūriu.

19.2.                      Taikytinuose teisės aktuose nėra nustatyta pareiga informuoti žemės Sklypo naudotojus, įskaitant savininkus, nuomininkus, faktinius naudotojus, apie ketinamą priimti įsakymą dėl žemės sklypo dalių. Teisės aktai taip pat nenumato pareigos informuoti valstybinės žemės naudotojus apie plano rengimą ar suderinti jį su visais valstybinės žemės naudotojais.

20.       Atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens UAB ,,Sitos namai“ apeliacinius skundus ieškovė UAB ,,Konarskio turgelis“ prašė apeliacinius skundus atmesti ir priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Sudarant Planą nei apie matavimus, nei apie Plano sudarymą ir jo sprendinius ieškovei nebuvo pranešta. Planas yra parengtas šališkai ir nesąžiningai.

20.2.                      Teismas pagrįstai atnaujino ieškovei skundo padavimo terminą. Ieškovė buvo aktyvi, veikė operatyviai, nepraleisdama teisės aktuose nustatytų terminų skundė atsakovo įsakymą bei atsakovo sprendimą.

20.3.                      Papildomu sprendimu teismas priteisė ieškovei daug mažiau bylinėjimosi išlaidų, nei ieškovė prašė.

20.4.                      Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi teisės aktų visetu, o ne vien tik Metodika, nesivadovavo negaliojančiais teisės aktais.

20.5.                      Planu yra visiškai neatsižvelgta į realią faktinę situaciją Sklype, t. y. Planu priskirtos bendram naudojimui sklypo teritorijos dalys, kurios yra būtinos išimtinai vien tik ieškovės prekybos paviljonams tinkamai eksploatuoti ir kurios nėra ir niekada nebuvo naudojamos kitiems sklypo statiniams eksploatuoti.

20.6.                      Teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo pagrįstai nusprendė panaikinti neteisėtą atsakovės sprendimą ir įsakymą.

21.       Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB ,,Sitos namai“ apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė apeliacinį skundą tenkinti, pritarė apeliacinio skundo argumentams.

22.       Atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens UAB ,,Sitos namai“ apeliacinius skundus trečiasis asmuo V. O. prašė apeliacinius skundus atmesti. Nurodė, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

23.       Atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB verslo centras „1000 litų“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

24.       Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB ,,Sitos namai“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB verslo centras „1000 litų“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš trečiojo asmens UAB ,,Sitos namai“ trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Metodika nėra panaikinta teismo, todėl teismas, priimdamas sprendimą, ja pagrįstai vadovavosi.

25.       Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Sitos namai“ apeliacinius skundus, 2024 m. spalio 14 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti byloje pareikšti reikalavimai, ir dėl šios bylos dalies priėmė naują sprendimą – ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinius atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; panaikino pirmosios instancijos teismo priimtą papildomą sprendimą; paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 21 d. papildoma nutartimi išsprendė klausimą dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai Šiaulių apygardos teismo sprendimo motyvai:

25.1.                      Kolegija nurodė, kad ieškovė praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą Įsakymui ginčyti. Įvertinusi ieškovės nurodytas termino praleidimo priežastis (ieškovė per nustatytą terminą buvo pateikusi skundą administraciniam teismui), kolegija nusprendė, kad jos nėra reikšmingos. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, nepraleido termino Įsakymui ginčyti, todėl kolegija vertino argumentus dėl ginčo esmės.

25.2.                      Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis byloje atitinkamomis Metodikos nuostatomis, nes, teismui priimant sprendimą, jos buvo pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui.

25.3.                      Kolegija pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo priimtas Įsakymas ir Sprendimas, atsakovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, turėjo kompetenciją nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono būdu, juos parduoti, nustatyti žemės sklypo dalis, reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, nagrinėti prašymus, rengti nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartis ir atlikti kitus veiksmus, todėl tik ji galėjo nuspręsti, ar parengtas planas yra tikslingas ir naudingas, taip pat, remdamasi teisės aktais, nustatyti, koks valstybinės žemės sklypo plotas yra reikalingas konkrečiam statiniui eksploatuoti pagal paskirtį. Kolegija nurodė, kad valstybinės žemės patikėtinė, įvertinusi pateiktą planą su išskirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, priima galutinį sprendimą dėl žemės sklypo dalių – patvirtina planą ir priima administracinį sprendimą (įsakymą) nustatyti dalis.

25.4.                      Kolegija sutiko su atsakovės argumentais, kad teisės aktuose nėra aptarta, kaip žemės sklypo naudotojai turėtų būti informuojami apie priimtą įsakymą nustatyti žemės sklypo dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti. Naudotojai buvo informuoti apie parengtą Planą ir Įsakymą raštu; jiems buvo suteikta galimybė ginti savo galbūt pažeistas teises ginčijant Įsakymą.

25.5.                      Kolegija nusprendė, kad žemės sklypo Planas ir jo pagrindu priimtas Įsakymas atitinka žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nepažeidžia savininkų teisių ar teisėtų interesų tinkamai eksploatuoti statinius pagal jų tiesioginę paskirtį.

26.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. kovo 13 d., išnagrinėjęs UAB „Konarskio turgelis“, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB verslo centro „1000 litų“ ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, V. O. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 14 d. sprendimo ir 2024 m. spalio 21 d. papildomos nutarties, nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 14 d. sprendimą ir 2024 m. spalio 21 d. papildomą nutartį, perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Pagrindiniai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartyje nurodyti motyvai:

26.1.                      Kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir vadovavosi teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, pripažindamas, kad atsakovė neturėjo pareigos, prieš priimdama ginčijamą Įsakymą, supažindinti visų žemės sklype esančių statinių savininkus su jai pateiktu planu ir derinti su jais nustatomas šiems statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis.

26.2.                      Kolegija pabrėžė, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat nepažeidė teisės aktų nuostatų ir nenukrypo nuo teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų, kai nustatė, kad, vertinant šioje byloje pareikštus reikalavimus, neturi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neteisėtomis pripažintomis Metodikos nuostatomis.

26.3.                      Kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir vadovavosi teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, pripažindamas, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti ieškovės praleisto termino Sprendimui ir Įsakymui ginčyti teisme. Be to, teismas nesivadovavo teisės aktuose įtvirtintu gero administravimo principu ir pažeidė tiek žemės teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tiek ir proceso teisės normose nustatytą teismo pareigą motyvuoti sprendimą ir atsakyti į byloje keliamus reikalavimus, kai pripažino, kad atsakovė turi neribotą diskreciją savo nuožiūra nustatyti valstybiniame žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingas šio žemės sklypo dalis, ir nevertino, ar tokios jos nustatytos dalys atitinka teisės aktuose išdėstytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija 

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

28.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

29.       Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimo, kuriuo tenkinti ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškiniai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių dydžio nustatymo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 1T-6-(5.59 E.) „Dėl UAB „Konarskio turgelis“ ir UAB Verslo centro „1000 litų“ skundų išnagrinėjimo“ panaikinimo, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų papildomų įrodymų pateikimo

30.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sitos namai“ 2025 m. balandžio 25 d. pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. e2A-581-826/2025 nagrinėjimą iš esmės ir pridėti prie civilinės bylos Nr. e2A-581-826/2025 papildomus įrodymus – 2024 m. gegužės 24 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-716. Trečiojo asmens teigimu, prašomi pridėti įrodymai patvirtina trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinius skundus išdėstytus argumentus, kad ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, ginčo žemės sklype yra pristatę neregistruotų statinių ir kilnojamųjų daiktų ir tokiu būdu yra užgrobę valstybinę žemę.

31.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuos pačius prašomus pridėti dokumentus – 2024 m. gegužės 24 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-716 – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sitos namai“ jau turėjo, bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, ir teikė kasaciniam teismui kaip papildomus rašytinius paaiškinimus (informacinį pranešimą), tačiau kasacinis teismas juos atsisakė priimti.

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiasis asmuo UAB „Sitos namai“, atstovaujamas profesionalaus teisininko, turėjo galimybę prašomus pridėti dokumentus pateikti apeliacinės instancijos teismui dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir iki apeliacinės instancijos teismo išėjimo į sprendimų priėmimo kambarį.

34.       Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir apeliacinės instancijos teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai negali būti priimami ir nagrinėjami, todėl vien dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos, todėl teikiami rašytiniai įrodymai grąžinami jį pateikusiam asmeniui.

Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių

35.       Byloje nustatyta, kad 5 269 kv. m ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise iki 2024 m. sausio 25 d. valdytas Nacionalinės žemės tarnybos, nuo 2024 m. sausio 25 d. valdomas Vilniaus miesto savivaldybės (4963/5269), ieškovės UAB „Konarskio turgelis“ (170/5269), trečiųjų asmenų V. O. ir J. O. (136/5269). Žemės sklype yra įregistruoti pastatai: 1) pastatas – parduotuvė, plane pažymėtas 4E1ž, kurio užstatytas plotas 349,72 kv. m, nuosavybės teise valdomas UAB verslo centro ,,1000 litų“; 2) pastatas – prekybos paviljonas, pažymėtas plane 7E1p, kurio užstatytas plotas 79 kv. m, nuosavybės teise valdomas ieškovės; 3) pastatas – prekybos paviljonas, pažymėtas plane 8E1p, kurio užstatytas plotas 92 kv. m, nuosavybės teise valdomas ieškovės; 4) pastatas – prekybos paviljonas, pažymėtas plane 9E1p, kurio užstatytas plotas 92 kv. m, nuosavybės teise valdomas ieškovės; 5) pastatas – prekybos paviljonas, pažymėtas plane 10E1p, kurio užstatytas plotas 93 kv. m, nuosavybės teise valdomas ieškovės; 6) pastatas – sandėlis, pažymėtas plane 14F1p, kurio užstatytas plotas 63 kv. m, nuosavybės teise valdomas V. O. ir J. O.; 7) pastatas – sandėlis, pažymėtas plane 15F1p, kurio užstatytas plotas 81 kv. m, nuosavybės teise valdomas ieškovės; 8) pastatas – kepykla, pažymėtas plane 17P1p, kurio užstatytas plotas 332 kv. m, nuosavybės teise valdomas UAB „Ceilonas“; 9) pastatas – parduotuvė, pažymėtas plane 18E1P, kurio užstatytas plotas 352,38 kv. m, nuosavybės teise valdomas UAB verslo centro ,,1000 litų“; 10) pastatas – viešasis tualetas, pažymėtas plane 22L1p, kurio užstatytas plotas 83 kv. m, nuosavybės teise valdomas ieškovės; 11) pastatas – kavinė ir alaus baras, pažymėtas plane 16M1/p, kurio užstatytas plotas 167 kv. m, nuosavybės teise valdomas J. S. ir Z. K. S.; 12) pastatas – garažas, pažymėtas plane 20G1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas 41 kv. m, nuosavybės teise valdomas Vitalijaus R. A., J. A., A. K. ir K. K. (iki 2023 m. lapkričio 24 d. nuosavybės teise priklausė T. U., V. P.-Urbanavičienei, Vitalijui R. A., J. A., A. K. ir K. K.); 13) pastatas – prekybos, pažymėtas plane 21E1/p, kurio užstatytas plotas 26,23 kv. m, nuosavybės teise valdomas UAB „Sitos namai“; 14) pastatas – stoginė, pažymėtas plane 19I1m, pagalbinio ūkio, kurio užstatytas plotas 47,66 kv. m, nuosavybės teise valdomas UAB verslo centro ,,1000 litų“. Su prašymais pirkti žemės Sklypo dalį nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštu kreipėsi T. U., 2021 m. birželio 14 d. raštu – Vitalijus R. A., J. A., 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu – A. K.. Ieškovė, valdanti 710 kv. m ploto žemės Sklypo dalį nuomos teise, kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių 2021 m. birželio 3 d. su prašymu parduoti nuomojamą žemės Sklypo dalį, UAB verslo centras „1000 litų“, nuomos teise valdanti 1047 kv. m ir 1277 kv. m ploto žemės Sklypo dalis, kreipėsi 2021 m. birželio 3 d. ir 2021 m. birželio 8 d. raštu su prašymais parduoti nuomojamas žemės Sklypo dalis. UAB ,,Sitos namai“ 2019 m. lapkričio 14 d. su prašymu kreipėsi dėl valstybinės žemės nuomos. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje 2021 m. lapkričio 18 d. gautas T. U. prašymas patvirtinti UAB ,,Kampara“ matininko P. K. 2021 m. lapkričio 10 d. parengtą žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planą ir leisti išsipirkti pagal dalių Planą priklausančią žemės Sklypo dalį. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2021 m. gruodžio 17 d. priėmė Įsakymą, juo nustatė žemės Sklypo dalis, tenkančias jame esantiems ir savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti. Žemės sklypo naudotojai buvo supažindinti su Planu ir su priimtu Įsakymu, juos išsiunčiant elektroniniu paštu bei paštu. Ieškovė UAB ,,Konarskio turgelis“ ir UAB verslo centras ,,1000 litų“ 2022 m. sausio 14 d. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė skundą dėl Įsakymo panaikinimo. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi minėtą ieškovės UAB ,,Konarskio turgelis“ ir UAB verslo centro ,,1000 litų“ skundą, 2022 m. kovo 15 d. Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą ir Įsakymą paliko nepakeistą.   

Dėl senaties termino

36.       Ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, ginčija du individualius administracinius aktus, prašydami panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 1T-6-(5.59 E.) „Dėl UAB „Konarskio turgelis“ ir UAB Verslo centro „1000 litų“ skundų išnagrinėjimo“; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2076-(14.49.2E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių dydžio nustatymo“.

37.       Teismų praktikoje nurodoma, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – ši teisė neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių, be kita ko, yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023, 35 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 23 punktas; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 28 punktas).

38.       Bendrieji skundų administraciniam teismui padavimo terminai yra nustatyti ABTĮ 28 ir 29 straipsniuose. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu specialiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui yra paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Taigi, pagal aptariamas nuostatas, abiem atvejais skundas teismui gali būti paduodamas per vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą atitinkamai nuo sprendimo išnagrinėjus ginčą ne teismo tvarka priėmimo dienos arba nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo ar įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

39.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, nepraleisdama ABTĮ nustatyto termino, pateikė skundą dėl atsakovės Įsakymo ir Sprendimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau šis teismas atsisakė priimti jos skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Dėl šios priežasties ieškovė pareiškė reikalavimus pripažinti negaliojančiais minėtus Įsakymą ir Sprendimą bendrosios kompetencijos teisme, praleidusi ABTĮ nustatytą terminą šiems aktams ginčyti, ir prašė teismo atnaujinti jos praleistą terminą.

40.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas termino praleidimo priežastis, tai, jog į administracinį teismą ieškovė kreipėsi nepraleidusi termino, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė praleido terminą dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti. Pažymėjo, kad, formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus ieškinio padavimo termino, šios bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos, be to, formalus įstatymo normų taikymas prieštarautų teisingumo principui. 

41.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sitos namai“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nesant svarbios priežasties, atnaujino praleistą apskundimo terminą. Apeliantė akcentuoja, kad teisinių žinių neturėjimas ar klaidingas kreipimasis į kitas institucijas, kurioms įstatymai nesuteikia kompetencijos nagrinėti atitinkamus ginčus, nėra pateisinamos priežastys atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais UAB „Sitos namai“ teiginiais nesutinka, pažymėdamas, kad šiuo konkrečiu atveju svarbu įvertinti visumą individualių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių, nulėmusių termino praleidimą.

42.       Pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog ABTĮ nustatytas terminas Įsakymui ir Sprendimui ginčyti buvo praleistas dėl pateisinamų priežasčių, ir šį terminą atnaujinti, pažymėtina, kad pati atsakovė ginčijamame Sprendime aiškiai nenurodė, kokiam – bendrosios kompetencijos ar specializuotam – teismui jis turėtų būti skundžiamas. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad Sprendime nurodyta apskundimo tvarka nėra aiški ir galėjo sudaryti pagrindą jo adresatams sąžiningai suklysti dėl to, kuriame konkrečiame teisme šis Sprendimas turėtų būti ginčijamas. Be to, ieškovės elgesys, jai ginčijant Sprendimą ir Įsakymą, rodo, kad ji buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes, sužinojusi, kad jos skundas, pateiktas administraciniam teismui, 2022 m. balandžio 27 d. nebuvo priimtas, nedelsdama per protingą terminą, t. y. jau 2022 m. balandžio 29 d., pateikė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, paaiškindama jame termino praleidimo priežastis ir suformuluodama prašymą teismui šį terminą atnaujinti. Be kita ko, šiame kontekste svarbu pažymėti ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinio, kuriame yra ginčijami tie patys Įsakymas ir Sprendimas, pateikimo ir priėmimo aplinkybes. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai dėl skirtingų asmenų skundų, pateiktų ginčijant tuos pačius Įsakymą ir Sprendimą, priėmimo buvo priimti du iš esmės skirtingi procesiniai sprendimai ir tai nulėmė skirtingų teisinių padarinių šiems asmenims atsiradimą: trečiojo asmens skundas buvo priimtas nagrinėti administraciniame teisme ir vėliau buvo perduotas bendrosios kompetencijos teismui, todėl yra laikoma, kad jis kreipėsi į teismą nepraleidęs ABTĮ nustatyto termino, savo ruožtu ieškovės skundas nebuvo priimtas, todėl ji pati turėjo reikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme jau praleidusi šį terminą. Tokia situacija neatitinka teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

43.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, nesukeldamas neigiamos įtakos susiklosčiusių teisinių santykių stabilumui, atnaujino ieškovės praleistą terminą Įsakymui ir Sprendimui ginčyti.

Dėl Įsakymo ir Sprendimo (ne)teisėtumo

44.       Šioje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Įsakymo, kuriuo patvirtintas valstybinės žemės sklypo eksploatavimo dalių Planas, teisėtumo ir pagrįstumo.

45.       Taigi, byloje yra sprendžiami pareikšti reikalavimai dėl specifinio objekto – valstybinės žemės, turinčios atskirą teisinį reguliavimą. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad valstybinė žemė – tai visuomenei reikšmingas viešasis turtas, todėl valstybinės žemės teisiniams santykiams yra būdingas imperatyvus reglamentavimas ir teisinis apibrėžtumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 24 punktas).

46.       Valstybinė žemė turi būti naudojama racionaliai ir efektyviai, siekiant užtikrinti didžiausią naudą visuomenei. Įgyvendinant šį siekį, Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) nuostatose (9 straipsnio 5 dalis ir 10 straipsnio 4 dalis) yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad valstybinė žemė yra perleidžiama ar išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris už šį žemės sklypą pasiūlo atitinkamai didžiausią kainą ar nuomos mokestį. Šis valstybinės žemės perleidimo privatiems asmenims būdas įstatyme yra nurodytas kaip prioritetinis, tačiau kartu Žemės įstatyme yra išvardyti ir atvejai, kai žemė yra parduodama ar nuomojama ne aukciono būdu. Vienas iš tokių atvejų yra nustatytas Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Aptariamose nuostatose nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai nuomojami ir parduodami be aukciono tuo atveju, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais (nuomos atveju – taip pat jų nuomojamais) statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

47.       Reikalavimas žemės sklype esančių savarankiškai funkcionuojančių statinių ir įrenginių savininkams (nuomininkams) parduoti ar nuomoti tik tokį žemės sklypo plotą, kuris yra būtinas šiems objektams eksploatuoti pagal jų tikslinę paskirtį, yra taikomas ir tuo atveju, kai viename valstybei priklausančiame žemės sklype yra pastatyti keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai. Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. sausio 1 d.), detalizuojančių naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką, 8 punkte yra nurodyta, kad tuo atveju, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti yra suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Šioje Taisyklių nuostatoje taip pat detalizuota, kad parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Vadovaujantis Taisyklių 33 punktu, tokia pačia tvarka nustatomos ir savarankiškų žemės sklype esančių statinių ir įrenginių savininkams nuomotinos žemės sklypo dalys.

48.       Taisyklių 34 punkte konkretizuota, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti naudojamus valstybinės žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui pateikia, be kita ko, naudojamo žemės sklypo plano, kuriame pažymėti tame žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (kai prašymo pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą.

49.       Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, daroma išvada, kad būtent asmuo, pageidaujantis sudaryti žemės sklypo dalies, reikalingos jo valdomam statiniui ar įrenginiui naudoti pagal nustatytą paskirtį, pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, valstybinės žemės pardavėjui (nuomotojui) turi pateikti žemės sklypo planą su išskirtomis žemės sklypo dalimis, skirtomis jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, tačiau pareiga pagal pateiktą planą nustatyti valstybiniame žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingas konkrečias šio žemės sklypo dalis tenka jo pardavėjui ar nuomotojui. Tokia pareiga yra tiesiogiai įtvirtinta Taisyklių 16.2 ir 37.2 punktuose, nurodant, kad valstybinės žemės pardavėjas ir nuomotojas, turėdamas visus atitinkamuose Taisyklių punktuose nurodytus dokumentus, Taisyklių 8 punkte nurodytu atveju pagal žemės sklypo planą nustato parduodamų ar nuomojamų žemės sklypo dalių dydį. Taip pat ir kasacinis teismas, aiškindamas Taisyklių nuostatas, yra nurodęs, kad būtent atitinkama valstybės institucija, atstovaujanti valstybei sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartis, teisės aktuose nustatyta tvarka nustato išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį, būtiną konkrečiam ant valstybinės žemės stovinčiam statiniui eksploatuoti, pagal nustatyta tvarka parengtą nuomojamo žemės sklypo planą, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Kasacinis teismas nurodė, kad nei CK, nei Žemės įstatymo, nei Taisyklių nuostatos nesuteikia teisės valstybinės žemės sklypų nuomininkams patiems tarpusavio susitarimu nustatyti, kaip ir kokiomis dalimis jie naudosis valstybinės žemės sklypu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, 48 ir 49 punktai).

50.       Pagal aptartą reglamentavimą, būtent valstybinės žemės pardavėjas ar nuomotojas turi pareigą įvertinti ir nustatyti, kokios žemės sklypo dalys yra reikalingos jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, o potencialūs šių žemės sklypo dalių pirkėjai ir nuomotojai šioje procedūroje dalyvauja pateikdami žemės sklypo planą su išskirtomis žemės sklypo dalimis, jų vertinimu, reikalingomis tam, kad jame esantys statiniai ir įrenginiai galėtų būti tinkamai naudojami pagal jų tikslinę paskirtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo Įsakymo, Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimo priėmimo metu valstybinės žemės sklypų ne aukciono būdu nuoma, pirkimas–pardavimas, sklypo dalių, tenkančių esamiems statiniams eksploatuoti, nustatymas, prašymų svarstymas, nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių parengimas ir kiti veiksmai buvo priskirti valstybinės žemės patikėtiniui – Nacionalinei žemės tarnybai (šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybei). Taigi, nagrinėjamoje byloje būtent atsakovė turėjo diskreciją nustatyti Įsakymu žemės sklypo dalis, reikalingas jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti.

51.       Pažymėtina, kad ši atsakovės teisė nėra absoliuti – atsakovė negali nustatyti tokių žemės sklypo dalių pasikliaudama vien tik savo nuožiūra, nepaisydama teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikytinų disponuojant valstybine žeme. Atsakovės pareiga nustatyti žemės sklypo dalis, reikalingas jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, neapsiriboja ir vien tik formaliu asmens, pageidaujančio pirkti ar nuomoti žemės sklypo dalį, pateiktame plane išskirtų žemės sklypo dalių patvirtinimu priimant įsakymą. Kaip minėta, atsakovė, gavusi planą su išskirtomis žemės sklypo dalimis, reikalingomis jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, prieš patvirtindama jį įsakymu, visų pirma turi įvertinti, ar šiame plane išskirtos žemės sklypo dalys atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir užtikrina žemės perleidimo lengvatine tvarką tikslą – galimybę naudoti statinius pagal paskirtį.

52.       Iš Konstitucijos 5 straipsnio nuostatos, kad valdžios institucijos tarnauja žmonėms, kyla gero administravimo principas, įpareigojantis atsakovę pagrįsti savo sprendimą. Su gero administravimo principu yra siejama ir viešojo administravimo subjekto pareiga motyvuoti savo priimtą sprendimą ir atskleisti jo priėmimo motyvus asmeniui, kuriam jis yra adresuotas. Todėl atsakovės, įgyvendinusios jai suteiktą diskreciją Įsakymu nustatyti žemės sklypo dalis, reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, pareiga yra motyvuoti ir pagrįsti savo priimtą sprendimą, taip užtikrinti, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų aiškūs jo priėmimo motyvai, ir užkirsti kelią abejonėms, kad sprendimas paskirti atitinkamas žemės sklypo dalis konkretiems jame esantiems statiniams eksploatuoti buvo priimtas neobjektyviai, atsižvelgiant tik į asmens, pateikusio žemės sklypo Planą, kurio pagrindu buvo priimtas Įsakymas, interesus ir nepaisant kitų jame esančių statinių savininkų poreikio juos naudoti pagal paskirtį.

53.       Nagrinėjamu atveju byloje kilus ginčui dėl to, ar Įsakymu buvo tinkamai nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos jame esantiems statiniams eksploatuoti, svarbu įvertinti, ar Įsakymo ir Plano, kurio pagrindu jis buvo priimtas, turinys atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ar egzistuoja dalyvaujančių byloje asmenų nurodyti jų trūkumai, ar šie trūkumai nėra formalūs ir turi įtakos Įsakymo teisėtumui.

54.       Bendrosios taisyklės, kuriomis turi būti vadovaujamasi nustatant valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, yra išdėstytos jau minėtame Taisyklių 8 punkte. Pagal šią nuostatą, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams (bendraturčiams). Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia.

55.       Taisyklių 8 punkte taip pat nurodyta, kad, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.

56.       Pažymėtina, kad Taisyklių 8 punkte nėra nustatyta konkrečių taisyklių, kaip turėtų būti apskaičiuojama tam tikrus parametrus atitinkančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga valstybinės žemės sklypo dalis. Pagal aptariamą nuostatą, nustatant žemės sklypo dalis, reikalingas jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, turi būti laikomasi šių pagrindinių reikalavimų: 1) turėtų būti siekiama išskirti vientisas ir taisyklingos formos žemės sklypo dalis, kurios būtų patogios naudoti ir užtikrintų galimybę naudoti statinį ar įrenginį pagal paskirtį; 2) nustatant minėtiems objektams reikalingas naudoti žemės sklypo dalis, gali būti išskirtas jiems atskirai naudoti skirtas plotas ir bendrai naudojamas žemės sklypo plotas, paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui; 3) turi būti užtikrinta galimybė patekti nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam statiniui (įrenginiui) atskirai naudoti skirtos žemės sklypo dalies; ši žemės sklypo dalis, skirta tam, kad būtų užtikrinama galimybė patekti į konkretiems statiniams ar įrenginiams atskirai naudoti paskirtas dalis, turi būti palikta kaip bendrai naudoti skirtas žemės sklypo plotas ir paskirstyta proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui. Nurodyti bendri principai taikytini konkrečiu atveju atsižvelgus į žemės sklype susiklosčiusią faktinę situaciją (žemės sklypo konfigūraciją, užstatymą, jame esančių statinių paskirtį ir pan.).

57.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, spręsdamas klausimą dėl Įsakymo teisėtumo, be Žemės įstatymo, Taisyklių, Kadastro nuostatų, taikė ir Metodikos nuostatas, pažymėdamas, kad Įsakymo priėmimo metu jos nebuvo pripažintos neteisėtomis. Šioje nutartyje aptarti Taisyklėse išdėstyti bendri reikalavimai Įsakymo priėmimo metu buvo detalizuoti Metodikoje (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d.). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sitos namai“ apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimą grįsdamas negaliojančios Metodikos nuostatomis, pažeidė vieną esminių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybinės principo elementų, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui.

58.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors Metodika galiojo Įsakymo priėmimo metu, tačiau nagrinėjant šią bylą teisme kai kurios Metodikos nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023 konstatavo, kad Metodikos 6, 10 ir 11 punktai (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija) tiek, kiek pagal juos apskaičiuotas ne aukciono būdu parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis nėra būtinas ar pakankamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui.

59.       Bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiame Teisme, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad neteisėtu pripažintas administracinis aktas negali būti taikomas tiek toje individualioje byloje, kurioje buvo iškeltas klausimas dėl šio administracinio akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams, tiek ir kitose bylose, kuriose tuo metu dar nėra priimtas galutinis teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-1120/2025). Todėl nagrinėjamu atveju Metodikos nuostatos, kurios bylos nagrinėjimo metu buvo pripažintos neteisėtomis, negali būti taikomos vertinant byloje pareikštus reikalavimus.

60.       Atsižvelgiant į tai, kad byloje netaikytinos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu pripažintos neteisėtomis Metodikos nuostatos, kuriomis, be kita ko, vadovavosi pirmosios instancijos teismas, daroma išvada, kad, sprendžiant klausimą dėl Įsakymo teisėtumo, aktualu vadovautis bendromis Žemės įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis reikalavimus, kad statiniui eksploatuoti parduodama ar nuomojama žemės sklypo dalis užtikrintų galimybę jį naudoti pagal paskirtį, taip pat Įsakymo priėmimo metu galiojusiomis Taisyklių 8 punkto nuostatomis.

61.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pati atsakovė jai pateiktų Plano sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams ir Plane pateiktų skaičiavimų teisingumo net netikrino, įvertindama juos tiesiog kaip savaime teisingai apskaičiuotus. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme teisėjų kolegija akcentavo, kad valstybinės žemės sklypo pardavėjas (nuomotojas), gavęs asmens, siekiančio įgyti nuosavybės ar nuomos teise valstybinės žemės sklypo dalį, parengtą planą su išskirtomis žemės sklypo dalimis, reikalingomis jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, turi įvertinti, ar pateiktame plane šiems objektams naudoti išskirtos žemės sklypo dalys yra nustatytos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktuose keliamų reikalavimų.

62.       Kaip matyti iš 2023 m. sausio 23 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo, atsakovės specialistė J. M. paklausta, kaip buvo patikrinti P. S. ploto bendro naudojimo dalies apskaičiavimai, paaiškino, jog apskaičiavimai buvo matininko pateikti lentelėje ir įvertinti kaip teisingi. Paklausta, ar šie apskaičiavimai buvo tikrinti, J. M. šio fakto nepatvirtino. Minėto teismo posėdžio metu atsakovės specialistė J. M., ieškovės atstovo paklausta dėl konkrečių „G“ ir „H“ Sklypo dalių, kaip buvo apskaičiuotos būtent jų dalys bendro naudojimo dalyje, nurodė negalinti atsakyti. Pažymėtina, kad iš Sprendime pateiktos lentelės nėra aišku, kaip buvo atlikti nurodyti skaičiavimai, kuo vadovaujantis apskaičiuoti statiniams išskirti plotai.

63.       Pažymėtina, kad ir pats matininkas P. K. 2024 m. sausio 23 d. vykusiame teismo posėdyje paklaustas, kokiais teisės aktais vadovaudamasis parengė Planą, negalėjo tiksliai įvardyti, pripažindamas, kad gali būti, jog ne visi jo skaičiavimai teisingi.

64.       Pažymėtina ir tai, kad pats Planas parengtas be aiškinamojo rašto / analizės, kurioje būtų motyvuotai pagrįsti sprendiniai bei paaiškinti tokių sprendinių motyvai. Nors teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas tokį aiškinamąjį raštą pateikti, tačiau, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-1120/2025, atsakovė, įgyvendinusi jai suteiktą diskreciją Įsakymu nustatyti žemės sklypo dalis, reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, turi pareigą motyvuoti ir pagrįsti savo priimtą sprendimą, taip užtikrindama, kad visiems suinteresuotiems asmenims būtų aiškūs jo priėmimo motyvai, ir užkirsdama kelią abejonėms, kad sprendimas paskirti atitinkamas žemės sklypo dalis konkretiems jame esantiems statiniams eksploatuoti buvo priimtas neobjektyviai, atsižvelgiant tik į asmens, pateikusio žemės sklypo planą, kurio pagrindu buvo priimtas Įsakymas, interesus ir nepaisant kitų jame esančių statinių savininkų poreikio juos naudoti pagal paskirtį. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklosto situacija, kad iš Plano nėra galimybės nustatyti, kokiais motyvais, principais remiantis parengtas Planas, kuo remiantis nustatytos dalys, o pati atsakovė, įgyvendinusi jai suteiktą diskreciją Įsakymu nustatyti žemės sklypo dalis, nurodžiusi, kad Plano sprendinius patikrino, taip pat negali paaiškinti kaip atliko plano patikrinimą ir ar jis objektyviai pagrįstas. Nei iš atsakovės Sprendimo, nei, kaip minėta, ir iš atsakovės atstovės paaiškinimų, teiktų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė minėtą pareigą būtų įvykdžiusi.

65.       Kaip matyti iš Įsakymo, jame nustatyta, ieškovei priklausančiam 81 kv. m ploto pastatui – sandėliui eksploatuoti yra išskirta 170 kv. m Sklypo ploto dalis, kuri susideda iš 143 kv. m ploto dalies, pažymėtos Plane indeksu „H“, ir 27 kv. m ploto dalies, esančios 2 517 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje Plane indeksu „B“, nors šalia esančiam daug mažesnio ploto, t. y. 26,23 kv. m, pastatui, Plane pažymėtam indeksu „M“, yra priskirta neproporcingai didelė, t. y. net 180 kv. m, ploto Sklypo dalis. Taigi, nėra aišku, kodėl pastatui, pažymėtam Plane indeksu „M“, kurio plotas yra vos 26,23 kv. m, skiriama neproporcingai didelė sklypo dalis, o ieškovei nuosavybės teise priklausantiems daug didesnio ploto pastatams, pažymėtiems Plane indeksais „C“, „D“, „E“, „F“ ir „N“, išskiriamos neproporcingai mažesnės ploto dalys. Kitam pastatui – garažui, kurio užstatytas plotas yra 41 kv. m, kurio vienas iš bendraturčių yra Plano iniciatorius T. U., eksploatuoti priskirta 150 kv. m  ploto dalis, kuri susideda 75 kv. m ploto dalies, Plane pažymėtos indeksu „L“, ir 75 kv. m ploto dalies, esančios 2 517 kv. m ploto, bendro naudojimo žemės Sklypo dalyje, pažymėtoje Plane indeksu „B“. Tuo tarpu pastatui – sandėliui, kurio užstatytas plotas yra didesnis, t. y. 63 kv. m, eksploatuoti išskirta mažesnė dalis, t. y. 136 kv. m ploto dalis, kuri susideda iš 128 kv. m ploto dalies, pažymėtos Plane indeksu „G“, ir tik 8 kv. m ploto dalies, esančios 2 517 kv. m ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje Plane indeksu „B“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastatui – parduotuvei, kurio užstatytas plotas 349,72 kv. m, pažymėtam Plane indeksu „A“, eksploatuoti išskirta net 1 183 kv. m ploto dalis, o panašaus ploto pastatams, pažymėtiems Plane indeksais „J“ ir „K“, išskiriamos tik 762 kv. m ir 968 kv. m ploto dalys.

66.       Pastebėtina ir tai, kad Plane yra nustatytas beveik pusę Sklypo ploto sudarantis bendro naudojimo plotas (2 517 kv. m dalis 5 269 kv. m ploto žemės sklypo), t. y. plotas, kurio priežiūros / tvarkymo / eksploatacijos klausimus teks spręsti net 13-os atskirų statinių naudotojams. Dėl nesuprantamų priežasčių itin didelė Sklypo dalis – bendro naudojimo teritorija – yra skirta neefektyviam naudojimui esant didelei ginčų tikimybei ateityje, nors pats Sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų, o ne bendrojo naudojimo teritorijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į Sklypo naudojimo būdą, turėtų būti kuo efektyviau išnaudojamas Sklypo plotas, jį tinkamai individualizuojant kiekvienam statiniui pagal faktinį naudojimą, bendro naudojimo teritoriją paliekant tik ten, kur ji yra neišvengiamai būtina. Nagrinėjamame Plane visa tai padaryta priešingai, neatsižvelgiant į vieną esminių Taisyklių 8 punkte įvardytų reikalavimų – bendro naudojimo plotą išskirti tik ten, kur jis yra objektyviai būtinas, ir tik tiems statiniams, kuriems jis būtinas.

67.       Nei atsakovės Įsakyme ar Sprendime, nei Plane nėra pasisakyta, detaliau paaiškinta apie nurodytų skaičiavimų rezultatus, gautus plotus, kodėl pastatams eksploatuoti nustatyti neproporcingai dideli ar per maži plotai ir ar tikrai jie nustatyti tinkamai statinių eksploatavimo atžvilgiu. Taip pat, kaip minėta, bendro naudojimo plotas Plane taip pat dėl neaiškių priežasčių paskirstytas neproporcingai, t. y. vienoms dalims skiriamas per mažas, kitoms – per didelis plotas. Taigi, iš nurodytų pastatams eksploatuoti skirtų plotų nėra aišku, kuo vadovaujantis atitinkami plotai buvo apskaičiuoti, nes iš esmės, nustatant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti sklypo dalį, buvo nesilaikyta Taisyklių 8 punkto reikalavimo, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad žemės sklypo dalys jame esantiems ir savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti buvo nustatytos ne tik nesilaikant minėtų Taisyklių reikalavimo, bet ir pažeidžiant Plano ir atsakovės įsakymo priėmimo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą imperatyvų principą, jog valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023) yra išaiškinta, jog, sprendžiant dėl žemės sklypo dalies, reikalingos statiniui eksploatuoti, nustatymo, kiekvieno statinio naudojimo poreikiai turi būti įvertinami individualiai, atsižvelgiant į konkrečias statinio bei vykdomos veiklos savybes, lemiamą reikšmę teikiant faktinės situacijos įvertinimui, o ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenims. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju rengiant Planą ir tvirtinant Įsakymą Sklype kiekvieno statinio naudojimo poreikiai individualiai nebuvo įvertinti. Paminėtina ir tai, kad, pagal Taisyklių 8 punktą, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad nors atsakovė nurodo, kad sklypo dalys Plane yra vientisos, tačiau, kaip matyti iš Plano, ginčo Sklypo dalys „I, G, H, M, L“ nustatytos ne vienoje tiesėje, netaisyklingų formų. Apeliantės savo apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių nepaneigė.

Dėl bylos procesinės baigties

68.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje pareikštus reikalavimus, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neteisėtomis pripažintomis Metodikos nuostatomis, tačiau, darydamas išvadą, kad yra pagrindas panaikinti tiek Įsakymą, tiek ir Sprendimą, nusprendė, kad Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant ginčijamo Įsakymo priėmimo metu galiojusias Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, Taisyklių 8 punkto nuostatas, protingumo, proporcingumo principus (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Nustatęs, kad Įsakymas priimtas pažeidžiant teisės aktų normas, teismas pagrįstai nusprendė panaikinti ir atsakovės Sprendimą.

69.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų argumentus ir remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais, atsižvelgęs į tai, Įsakymu nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos jame esantiems statiniams naudoti pagal paskirtį, neatitinka šios nutartyje aptartuose teisės aktuose keliamų reikalavimų, o atsakovė, įgyvendinusi jai suteiktą diskreciją Įsakymu nustatyti žemės sklypo dalis, reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, neįgyvendino savo pareigos motyvuoti ir pagrįsti savo priimtą sprendimą, daro išvadą, kad pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, apeliacinis skundas atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės 2024 m. birželio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

70.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

71.       Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

72.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

73.       Pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu ieškovės UAB „Konarskio turgelis“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB verslo centro ,,1000 litų“ ieškiniai buvo tenkinti visiškai. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimu nebuvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d. papildomu sprendimu paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

74.       Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės UAB „Konarskio turgelis“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB verslo centro „1000 litų“ ieškinio dalies dėl reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo atsisakymą ir šio reikalavimo apimtimi civilinė byla buvo nutraukta. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sitos namai“ apeliaciniame skunde teigia, kad, atsisakius vieno iš dviejų ieškinio reikalavimų, vertintina, jog tokiu atveju atsisakytų reikalavimų apimtimi (50 proc.) byla pralaimėta, atitinkamai nėra pagrindo priteisti visų ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šie UAB „Sitos namai“ argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pagrįstais laiko ieškovės paaiškinimus, kad nurodyto ieškinio reikalavimo – „įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymo“ – atsisakyta buvo ne todėl, kad šis reikalavimas nepagrįstas, bet dėl objektyvių aplinkybių. t. y. todėl, kad nuo 2024 m. sausio 25 d. atsakovės, kaip valstybinės žemės patikėtinės ginčo sklype, funkcijas perėmė Vilniaus miesto savivaldybė.

75.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, apeliaciniame skunde nesutikdama su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nurodo, kad ieškovės UAB ,,Konarskio turgelis“ teisinių paslaugų suvestinėje, ataskaitoje, kuriose pateiktas suteiktų paslaugų aprašymas, nurodytos išlaidos yra pernelyg didelės, nurodytos per didelės laiko sąnaudos paslaugoms atlikti, todėl, atsakovės nuomone, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka principo, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti pagrįstos. Atsakovės nuomone, ieškovės UAB ,,Konarskio turgelis“ atsiliepimas į UAB verslo centro ,,1000 litų“ skundą, atsiliepimas į UAB verslo centro ,,1000 litų“ patikslintą ieškinį nereikalavo didelių laiko sąnaudų, pastangų, nebuvo analizuoti nauji dokumentai. Be to, papildomame sprendime pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės UAB ,,Konarskio turgelis“ pateiktoje ataskaitoje nurodytų papildomų kontoros išlaidų (90,13 Eur), taip pat nepasisakė ir nesumažino bylinėjimosi išlaidų už prašymo į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu Vilniaus miesto savivaldybę parengimą ir pateikimą teismui (330 Eur), nepaaiškino ir nenurodė, kokią konkrečią sumą priteisė už UAB ,,Konarskio turgelis“ atstovo rengimąsi teismo posėdžiams bei atstovavimą teismo posėdžiuose. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba mano, kad nėra pagrindo byloje taikyti maksimalius rekomenduojamus bylinėjimosi išlaidų dydžius. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

76.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė UAB ,,Konarskio turgelis“ pateikė byloje įrodymus apie patirtas 27 751,34 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, 176 Eur už sumokėtą žyminį mokestį.

77.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės UAB ,,Konarskio turgelis“ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, detaliai išnagrinėjo ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, ataskaitas, išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Rekomendacijomis ir, pagal Rekomendacijų 7 straipsnį, apskaičiuodamas galimą priteisti maksimalų užmokestį už kiekvieną suteiktą advokato teisinę paslaugą, taikė Rekomendacijų 8 straipsnyje nustatytus ieškovei suteiktoms teisinėms paslaugoms aktualius koeficientus, kurių pagrindu ėmė atitinkamą kiekvienos suteiktos teisinės paslaugos apmokėjimo metu buvusį aktualų Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių).

78.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimais, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už prašymų, paaiškinimų rengimą, rengimąsi teismo posėdžiams viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nors prašymų, paaiškinimų parengimas, pasirengimas teismo posėdžiams ir pareikalavo laiko sąnaudų, visgi nurodytos išlaidos ne tik viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų jų dydį, tačiau, įvertinus ir šį konkretų ginčą (byla vidutinio sudėtingumo, nagrinėjimas truko daugiau nei 2 metus, tačiau byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai), nelaikytinos protingomis bei būtinomis. Vertindamas patirtų atstovavimo išlaidų dydžius, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino pagrįstomis ir protingomis išlaidas už ieškinio, dubliko, atsiliepimo į trečiojo asmens skundą ir ieškinį parengimą, taip pat pagrįstomis laiko išlaidas už atstovavimą teismo posėdžiuose.

79.       Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovei suteiktas teisines paslaugas, jų rūšį ir už šių paslaugų suteikimą Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, kuris, kaip nustatyta, tam tikrais atvejais viršijamas, teisme spręstus klausimus jų sudėtingumo, naujumo požiūriu, pagrįstai priėjo prie išvados, kad yra pagrindas sumažinti Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalų dydį (Rekomendacijų 2 punktas), pripažįstant ieškovės teisę į jos turėtų 17 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 176 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą, iš viso –                  17 176 Eur bylinėjimosi išlaidų.

80.       Nors atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra pernelyg didelės, nurodytos per didelės laiko sąnaudos paslaugoms atlikti, tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad bylinėjimosi išlaidos už prašymų, paaiškinimų rengimą, rengimąsi teismo posėdžiams viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, ir atitinkamai už suteiktas paslaugas priteisė ne didesnes nei rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalūs dydžiai išlaidas, taip pat teismas pagrįstai sumažino ieškovės nurodytas pernelyg dideles laiko sąnaudas už rengimąsi teismo posėdžiams.

81.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino ir nenurodė, kokią konkrečią sumą teismas priteisė už UAB ,,Konarskio turgelis“ atstovo rengimąsi teismo posėdžiams bei atstovavimą teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors konkrečios priteisiamos sumos už šias paslaugas pirmosios instancijos teismas ir nenurodė, tačiau aiškiai konstatavo, kad pagal Rekomendacijas priteistina „už pasirengimą teismo posėdžiui ir baigiamosios kalbos parengimą (CK 1.5 straipsnis) – 1 688,24 Eur (2 110,3 Eur x 0,1 x 8 val.); už pasirengimą kitiems teismo posėdžiams skaičiuotina po 3 val.“. Laiko išlaidas už atstovavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstomis, todėl darytina išvada, kad už šias paslaugas teismas priteisė ieškovės išlaidų suvestinėje nurodomas atitinkamas sumas.

82.       Nesutiktina ir su atsakovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nesumažino bylinėjimosi išlaidų už prašymo į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu Vilniaus miesto savivaldybę parengimą ir pateikimą teismui. Nors teismas nepasisakė dėl šio konkretaus prašymo, tačiau, kaip minėta anksčiau, teismas įvertino tai, kad bylinėjimosi išlaidos už prašymų parengimą viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, ir atitinkamai už suteiktas paslaugas priteisė ne didesnes išlaidas nei rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalūs dydžiai.

83.       Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovės pastebėjimais, kad ieškovės UAB ,,Konarskio turgelis“ atsiliepimas į UAB verslo centro ,,1000 litų“ skundą, atsiliepimas į UAB verslo centro ,,1000 litų“ patikslintą ieškinį galbūt nereikalavo didelių laiko sąnaudų, nes juose kartojasi tie patys argumentai, aplinkybės, nauji dokumentai nebuvo analizuojami. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas sumažinti Rekomendacijų 8.2 punkte (už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį) nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų dydį. Taigi, daroma išvada, kad už minėtas paslaugas priteistina išlaidų suma pirmosios instancijos teismo buvo apskaičiuota mažesnė nei galima maksimali pagal Rekomendacijų 8.2 punktą.

84.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijomis, patikrinęs visų ieškovės prašomų priteisti išlaidų už suteiktas teisines paslaugas pagrįstumą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pripažinta pagrįsta ieškovės turėtų 17 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra mažesnė nei pagal Rekomendacijas nustatyta už atitinkamas advokato teisines paslaugas galima priteisti maksimali suma, ji yra pakankamai protinga ir adekvati bylos sudėtingumui ir apimčiai.

85.       Nors, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės nurodytų papildomų kontoros išlaidų (90,13 Eur), kurios, teismo vertinimu, nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, tačiau tai nekeičia sprendimo esmės, nes, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovės UAB ,,Konarskio turgelis“ pagrįsta patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 17 000 Eur – yra priteista mažesnė nei ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma ir mažesnė nei galima priteisti maksimali suma pagal Rekomendacijas.

86.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 17 000 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir 176 Eur žyminio mokesčio išlaidas, iš viso – 17 176 Eur.

87.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su iš jos trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, UAB verslo centrui ,,1000 litų“ priteista 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Trečiasis asmuo UAB „Sitos namai“ nesutikdamas su UAB verslo centro ,,1000 litų“ prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis, nurodo, kad teismo procese advokatė N. K. atstovavo UAB verslo centrui ,,1000 litų“. Vis dėlto, bylai pasiekus baigiamąją proceso stadiją, UAB verslo centras ,,1000 litų“ į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidų dokumentus, kuriuose nurodytas paslaugų gavėjas ne UAB verslo centras „1000 litų“, bet UAB „Konarskio turgelis“. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas UAB „Sitos namai“ argumentams, vertina, kad N. K. šioje byloje jokių teisinių paslaugų ieškovei nesuteikė. Nors sąskaita faktūra išrašyta ieškovei ir 2 200 Eur mokėjimas atliktas ieškovės, tačiau pati ieškovė šių išlaidų priteisti ir neprašė, o UAB verslo centras „1000 litų“ nepateikė įrodymų, kad faktiškai patyrė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB verslo centro „1000 litų“ prašomas priteisti išlaidas papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 24 d. papildomas sprendimas pakeistinas, panaikinant papildomo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, UAB verslo centrui „1000 litų“ priteista 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

88.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Konarskio turgelis“, bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad byloje apeliacinėje instancijoje ji patyrė 5 889,67 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, t. y. už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Pagrįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovė pateikė PVM sąskaitą faktūrą, teisinių paslaugų suvestinę, teisinių paslaugų ataskaitą, mokėjimo nurodymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisinių paslaugų ataskaitoje, be suteiktos teisinės paslaugos – „Atsiliepimo į Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB Sitos namai apeliacinius skundus dėl 2024 m. birželio 12 d.“, nurodytos išlaidos už kitas paslaugas: „pasiūlymo dėl taikos sutarties sudarymo NŽT parengimas ir pateikimas“, „papildomos kontoros išlaidos“. Atsižvelgiant į tai, kad prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už minėtas kitas paslaugas nėra prašoma priteisti patirtų išlaidų, klausimas dėl šių išlaidų pagrįstumo nesprendžiamas. Bet kuriuo atveju pastebėtina, kad teismas nelaiko bendrųjų biuro išlaidų būtinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis. Teismo nuomone, advokato biuro išlaidos turi būti dengiamos iš advokato atlyginimo už teisines paslaugas, kurios kompensuojamos CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka.

89.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus dokumentus dėl bylinėjimosi išlaidų, konstatuoja, kad ieškovės nurodyta 5 889, 67 Eur (su PVM) patirtų išlaidų suma už paslaugą – „Atsiliepimo į Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB Sitos namai apeliacinius skundus dėl 2024 m. birželio 12 d.“ – viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį. Pagal maksimalius rekomenduojamus dydžius ieškovei už atsiliepimą į apeliacinius skundus (Rekomendacijų 8.11 punktas, koeficientas 1.3), atsižvelgus į sąskaitos apmokėjimo laikotarpiu (2024 m. rugpjūčio 13 d.) aktualų Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (toliau – bruto), t. y. 2024 m. I ketvirtis – 2 161 Eur, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina 2 809,3 Eur.

90.       Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principu maksimali ieškovei atlygintina išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme už suteiktas teisines paslaugas suma – 5 618,60 Eur (pateiktas atsiliepimas į du atskirus apeliacinius skundus). Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ši suma priteistina ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Sitos namai“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme

91.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, panaikinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir grąžinusi bylą iš naujo nagrinėti šiam teismui, nesprendė klausimo dėl nurodytų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

92.       Ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, pateikė kasaciniam teismui prašymus atlyginti jiems po 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant kasacinius skundus, ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (ieškovė pateikė teismui 2024 m. lapkričio 8 d. sąskaitą ir 2024 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymą; trečiasis asmuo – 2024 m. gruodžio 19 d. sąskaitą ir mokėjimo nurodymą) ir po 220,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus dėl bylinėjimosi išlaidų, daro išvadą, kad nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ieškovės UAB „Konarskio turgelis“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB verslo centro ,,1000 litų“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Sitos namai“.

93.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. O. pateikė kasaciniam teismui prašymą atlyginti jam 220,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už byloje pateiktą kasacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, V. O. bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Sitos namai“.

94.       Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant bylą kasaciniame teisme buvo patirta 45,16 Eur dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Sitos namai“.

95.       Ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, UAB verslo centras „1000 litų“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl tokių išlaidų atlyginimo nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Sitos namai“ 2025 m. balandžio 25 d. prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. e2A-581-826/2025 nagrinėjimą iš esmės ir pridėti prie civilinės bylos Nr. e2A-581-826/2025 papildomus įrodymus ir pateiktų rašytinių įrodymų nevertinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 24 d. papildomą sprendimą pakeisti, panaikinant papildomo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, UAB verslo centrui „1000 litų“ priteista 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Konarskio turgelis“, juridinio asmens kodas 303121451, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Sitos namai“, juridinio asmens kodas 300106120, iš kiekvieno po 2 809,30 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devynis eurus trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Konarskio turgelis“, juridinio asmens kodas 303121451, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Sitos namai“, juridinio asmens kodas 300106120, iš kiekvieno po 510.00 Eur (penkis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų kasacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniu, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, uždarajai akcinei bendrovei verslo centrui „1000 litų“, juridinio asmens kodas 304743851, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Sitos namai“, juridinio asmens kodas 300106120, iš kiekvieno po 510,00 Eur (penkis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų kasacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniu, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, V. O. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Sitos namai“, juridinio asmens kodas 300106120, iš kiekvieno po 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų kasacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Sitos namai“, juridinio asmens kodas 300106120, iš kiekvieno po 22,58 Eur (dvidešimt du eurus penkiasdešimt aštuonis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma sumokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5662.

Teisėjai                                                      Aurimas Brazdeikis

             Marius Dobrovolskis

             Aušra Maškevičienė