Baudžiamoji byla Nr. 2K–437/2010 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.10.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Vytauto Piesliako, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A.V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutarties.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu A. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta iš dalies ją pridedant prie Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartimi nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu G. B. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltininkui ir nuketėjusiajam susitaikius. Dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. V. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 1 d., apie 19 val., viešoje vietoje, Lazdijų rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 5, veikdamas bendrininkų grupe su G. B., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: keikdamasis necenzūriniais žodžiais, be aiškios priežasties koja sudavė G. K. į galvą, dėl to šis pargriuvo, gulinčiajam sudavė koja ne mažiau kaip du smūgius į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajam bandant atsikelti, ranka sudavė vieną smūgį į nosį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl nosies kaulų lūžimo, ir sukėlė fizinį skausmą.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį pakeisti – taikyti jam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes įvertino netinkamai, todėl jis nuosprendį apskundė apeliacine tvarka prašydamas taikyti jam BK 75 straipsnį. Skunde nurodė, kad nors nuosprendyje ir aptarta, tačiau faktiškai neatsižvelgta į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, kad po ankstesnio nuosprendžio iki šio nusikaltimo padarymo jokių teisės pažeidimų nepadarė, nukentėjusysis jam atleido ir jokių pretenzijų nereiškia.
Teismui pateikė tėvo mirties liudijimą bei motinos V. V. nedarbingumo lygio pažymėjimą siekdamas atkreipti teismo dėmesį į tai, kad tik jis yra fiziškai pajėgus šeimos narys, galintis prižiūrėti namus ir padėti motinai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas jo skundą atmetė.
Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas pagrįstai netaikė jam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes šiame straipsnyje nėra draudimo netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; mano, kad teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad jis yra vienintelis šeimos narys slaugantis neįgalią motiną, prižiūrintis namus ir namų ūkį, atsižvelgti ir į nukentėjusiojo liberalią poziciją, į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi ir šių aplinkybių pagrindu taikyti jam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, suteikti dar vieną galimybę pasitaisyti be realaus bausmės atlikimo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.
Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Prokurorė teigia, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, kaip antai: ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę, savo elgesiu po nusikalstamos veikos siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. V. nusikalstamą veiką padarė praėjus pusei metų po Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Toks kasatoriaus elgesys rodo, kad jis jokių išvadų nepadarė, suteiktos galimybės likti neizoliuotam nuo visuomenės neįvertino. Pakartotinai nusikalsdamas A. V. parodė, kad tyčia nesilaiko ir pažeidinėja įstatymus, ignoruoja visuomenei priimtinas elgesio normas, yra pavojingas visuomenei, atvirai demonstruoja nenorą pasitaisyti. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. V. savo kaltę visiškai pripažino ir teismas nustatė tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo padarytas nusikaltimas yra smurtinio pobūdžio, nes nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas atsižvelgė į tai, kad A. V. su nukentėjusiuoju susitaikė ir šis jam atleido.
Prokurorė teigia, kad A. V., teigdamas, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jis gyvena su neįgalia mama ir ją slaugo, yra neteisus. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateikti A. V. tėvo mirties liudijimas ir motinos nedarbingumo lygio pažyma. Teismas šiuos dokumentus įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad tai nėra duomenys, lengvinantys nuteistojo padėtį. A. V. elgesiui – nedaryti nusikaltimų – neturėjo įtakos nei 2009 metais įvykusi tėvo mirtis, nei motinos sveikatos būklė.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio taikymo
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikytis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio taikymo klausimą, nuosprendyje motyvuotai pasisakė, kodėl nėra pagrindo manyti, kad A. V. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. A. V. nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu už padarytą plėšimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, nauja tyčinė nusikalstama veika vėlgi buvo padaryta panaudojant smurtą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog A. V. nepateisino teismo, ankstesniu nuosprendžiu taikiusio jam BK 75 straipsnį, pasitikėjimo ir nepadarė reikiamų išvadų dėl savo elgesio, kad nėra pagrindo manyti, jog jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, teismai jokių išimtinių aplinkybių, kurios duotų pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nenustatė. Į nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentus, kurie pakartoti ir kasaciniame skunde, yra motyvuotai atsakyta ir paaiškinta, kodėl jie atmetami.
Remiantis tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, neatidėdami A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, BK 75 straipsnio nuostatų nepažeidė, nuo susiformavusios teismų praktikos nenukrypo, todėl kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Vytautas Piesliakas
Aldona Rakauskienė