Civilinė byla Nr. 2S-1433-221/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6,
35.5, 36.1, 63.1, 122.1, 122.4.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl delspinigių dydžio sumažinimo.
Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2008 m. sausio 18 d. paskolos sutarties 8 punkte nustatytą 0,2 procentų dydžio delspinigių normą už kiekvieną dieną kaip neteisėtą ir nesąžiningą ir sumažinti delspinigių normą iki 0,02 procentų. Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1288-390/2009 priteistus 7 799 Eur (ekvivalentas litais 26 928,39 Lt) delspinigius sumažinti iki 845,46 Eur (ekvivalentas litais 2 919,20 Lt) delspinigių sumos. Priteisti iš atsakovo A. B. visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra pagrindas sumažinti sutartines netesybas kai jos yra neprotingai didelės ar skolininkas įvykdė dalį pagrindinės prievolės. Paskolos sutartyje 0,2 procentų dydžio delspinigiai pagristai laikytini neprotingo dydžio ir turi būti mažintini (b. l. 3-10).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės L. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl delspinigių dydžio sumažinimo. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. L2-1288-390/2009 išnagrinėjęs kreditoriaus A. B. pareiškimą priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš L. B. 21 311 Eur skolos (73 582 Lt) ir 7 799 Eur delspinigių (26 928,39 Lt), 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (29 110 Eur, t.y. 100 511 Lt), 753 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad teismo įsakymas yra įsiteisėjęs, kurį privalo vykdyti visi asmenys, jo negali pakeisti jokia kita institucija, tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs kasacine tvarka (b. l. 16-17).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė L. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-9258-886/2012 ir ieškovės L. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl delspinigių dydžio sumažinimo priimti (b. l. 18-22). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis priimta nepagrįstai. Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimą, netikrino kreditoriaus A. B. reikalavimo pagrįstumo, nevertino skolos bei delspinigių dydžio, netikrino, ar paskolos sutarties sąlygos yra sąžiningos ir nepažeidžia skolininkės interesų.
2. Skolininkė prieštaravimų dėl teismo įsakymo nepateikė laiku, kadangi neturėdama teisinio išsilavinimo nesuprato, kokias teisines pasekmes sukels teismo įsakymas bei, kad jo negalės skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
3. Aplinkybės, kad ieškovė per nustatytą terminą nepateikė teismui prieštaravimų, dėl ko priimtas teismo įsakymas įsiteisėjo ir pradėtas skolos bei nepagrįsto dydžio priteistų delspinigių išieškojimas, neatima teisės ieškovei pareikšti ieškinį dėl delspinigių dydžio sumažinimo, kadangi 0,2 procentų dydžio delspinigių norma akivaizdžiai neprotingo dydžio.
4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nebegali reikšti naujų reikalavimų kitoje byloje dėl įsiteisėjusiu teismo įsakymu priteistos delspinigių sumos sumažinimo. A. B. pareiškimas – dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei pačios skolininkės pareikštas ieškinys dėl delspinigių sumažinimo – nėra ir negali būti laikomi tapačiais dalykais, kadangi A. B. prašė – priteisti skolą ir delspinigius, o skolininkė prašo – sumažinti nepagrįsto dydžio delspinigius. Teismo įsakymu teisinis ginčas dėl priskaičiuotų ir priteistų neprotingo dydžio delspinigių nėra išspręstas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. sausio 18 d. A. B. ir L. B. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas paskolino grynais pinigais ieškovei 30 000 Eur, kredito grąžinimo terminą nustatant 2008 m. birželio 18 d. su galimybe jį pratęsti (b. l. 32-33). Numatė už laiku nesumokėtą paskolą kas mėnesį skaičiuoti 0,2 procentų delspinigius už kiekvieną dieną. Atsakovei 2011 m. gruodžio 23 d. pareikšta pretenzija dėl skolos grąžinimo (b. l. 36-37). 2012 m. sausio 10 d. ieškovei atstovaujantis advokatas G. K. pateikė atsiliepimą į pretenziją, kuria nurodė, kad atsakovo pretenzija nepagrįsta (b. l. 38-41). Teismo įsakymu 2009 m. kovo 5 d. iš L. B. buvo priteista 21 311 Eur skolos, 7 799 Eur delspinigių, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (t.y. 100 511 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 753 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 34). Teismo įsakymas pradėtas vykdyti antstolės R. S. (b. l. 49). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl delspinigių dydžio sumažinimo nuo 0,2 procentų iki 0,02 procento (b. l. 3-10).
Bylos ginčo esmė – ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės L. B. ieškinį dėl delspinigių dydžio sumažinimo, nurodydamas, kad 2009 m. kovo 5 d. Kauno apygardos teismo įsakymas, kuriuo priteista 26 928,39 Lt delspinigių suma, yra įsiteisėjęs ir ieškovė negali reikšti reikalavimų kitoje byloje dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos delspinigių sumos.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, tinkamai pritaikius teismo įsakymo institutą reglamentuojančias teisės normas.
Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 5 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1288-390/2009 nutarė išieškoti iš L. B. 21 311 Eur skolos, 7 799 Eur delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą 29 110 Eur (t.y. 100 511 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas 753 Lt.
Teismo įsakymas yra įsiteisėjęs (šios aplinkybės neginčija ir pati ieškovė), todėl įgijo vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (teismo įsakymas) gali būti vykdomas priverstinai. Tai reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys arba jų teisių perėmėjai nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad teismo įsakymu yra išspręstas delspinigių dydžio klausimas (priteista skola ir delspinigiai). todėl pareiškėjai nesutinkant su teismo įsakymu priteistu delspinigių dydžiu, ji turėjo teisę civilinėje byloje Nr. L2-1288-390/2009 pateikti teismui prieštaravimus per teismo įsakyme nurodytą 20 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos ir tokiu būdu ginti savo pažeistas teises. Atskirojo skundo motyvas, kad teismo įsakymo skolininkė L. B. laiku neginčijo, nes neturi teisinio išsilavinimo, nesuprato kokias teisines pasekmes teismo įsakymas jai sukels, ir kad negalės jo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka, nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pareiškimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo (civilinėje byloje L2-1288-390/2009) bei pareiškimas dėl nepagrįsto dydžio delspinigių ir jų sumažinimo, yra netapatūs dalykai. Iš ieškinio ir atskirojo skundo turinio matyti, kad skolininkė L. B. neginčija pranešimo gavimo fakto. Teisinio išsilavinimo neturėjimas yra subjektyvus ieškovės atskirojo skundo argumentas, kadangi minėtiems teisių gynimo veiksmams įgyvendinti specialus teisinis išsilavinimas nereikalingas. Teismo įsakymo rezoliucinėje dalyje konkrečiai ir aiškiai nurodyta skolininkės teisė per 20 dienų terminą paduoti teismui prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo bei nurodytas galimybės skųsti teismo įsakymą apeliacine bei kasacine tvarka nebuvimo kriterijus.
Atsižvelgęs į visas aplinkybes, bei LR Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje reglamentuotą prezumpciją - įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės - bei CK 1.6 straipsnio normą, numatančią, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Ieškovės L. B. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Virginija Lozoraitytė