Administracinė byla Nr. AS-269-502/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00291-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas J. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Alytaus skyrius) 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (10.1)DV_S-22340; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (6.5)I-9026; 3) įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių perskaičiuoti pareiškėjo J. B. senatvės pensiją, į stažą įskaitant mokymosi Kauno specialiojoje vidurinėje milicijos mokykloje laiką nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 1 d.; 4) pareiškėjui iš atsakovo VSDFV Alytaus skyriaus priteisti nuo 2019 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos neišmokėtą senatvės pensijos dalį; 5) J. B. iš atsakovo VSDFV Alytaus skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV, priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam teismo išlaidų atlyginimą bei atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, nustatę, kad pareiškėjo skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo jam keliamus reikalavimus, 2020 m. sausio 30 d. nutartimi J. B. iki 2020 m. vasario 14 d. nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindžiančius įrodymus, ginčijamus aktus ir kitus įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes, patikslinti reikalavimą, nurodant, kokio dydžio neturtinę žalą jis prašo priteisi iš VSDFV Alytaus skyriaus ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV, bei pateikti reikiamą skundo su priedais egzempliorių skaičių.
Pareiškėjas teismui pateikė advokato Algimanto Medelio pasirašytą 2020 m. sausio 22 d. skundą, kuriame buvo reiškiami analogiški reikalavimai.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjo J. B. pateiktą patikslintą skundą atsisakė priimti, o pirminį skundą laikė nepaduotu.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo keliamų reikalavimų, todėl 2020 m. sausio 30 d. nutartimi jam buvo nustatytas terminas iki 2020 m. vasario 14 d. skundo trūkumams pašalinti. Minėtoje nutartyje J. B. buvo pasiūlyta prie skundo pateikti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindžiančius įrodymus, ginčijamus aktus ir kitus įrodymus, kurie patvirtina skunde nurodytas aplinkybes, patikslinti reikalavimą, nurodant, kokio dydžio neturtinę žalą jis prašo priteisti iš VSDFV Alytaus skyriaus ir kokio dydžio neturtinę žalą jis prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV. Teismas nurodė, kad per nustatytą terminą pareiškėjas pateikė naują skundą, tačiau pateiktas skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo keliamų reikalavimų, todėl jis nebuvo priimtas nagrinėti.
Teismas pažymėjo, kad J. B. prie skundo pridėjo su advokatu Algimantu Medeliu pasirašytą 2019 m. lapkričio 20 d. atstovavimo sutartį ir teisinių paslaugų sutartį, kuriose pareiškėjas suteikė teisę (pavedė) advokatui, be kita ko, jo vardu surašyti prašymus, skundus, paklausimus ir teikti juos Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atstovauti ir ginti pareiškėją Vilniaus apygardos administraciniame teisme bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Minėtomis sutartimis pareiškėjas nesuteikė advokatui įgaliojimų atstovauti jį (surašyti ir pasirašyti skundus) Regionų apygardos administraciniame teisme. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad skundą suinteresuoto asmens vardu teismui padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pareiškėjo J. B. skundą, pasirašytą advokato Algimanto Medelio, atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad
Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta, jog administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kad prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas bei pagrįstas įrodymais. J. B. prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio argumentavo nepakankamomis pragyvenimui pajamomis, skunde nurodė, kad yra neįgalus, turi išlaidų, tačiau jokių turtą, gaunamas pajamas ar neįgalumo lygį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas nesinaudojo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatyta galimybe gauti valstybės apmokamą antrinę teisinę pagalbą, kaip asmuo, kurio turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Resublikos Vyriausybės nustatytų turto bei pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Iš prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad J. B. turtinė padėtis ir gaunamos pajamos buvo pakankami 2019 m. lapkričio 20 d. advokato Algimanto Medelio kontorai už teisines paslaugas sumokėti 100 Eur. Pareiškėjui prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (turtinę padėtį) nepagrindus jokiais įrodymais, įvertinęs prie skundo pridėtus dokumentus, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo J. B. atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinto reikalavimo nesilaikymas (žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento nepateikimas) nėra vien tik formalus skundo trūkumas, todėl pareiškėjui nepašalinus šio trūkumo, skundas negali būti priimtas nagrinėti.
Teismas pastebėjo, kad 2020 m. sausio 30 d. nutartyje nurodžius, J. B. nepatikslino reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir nenurodė, kiek konkrečiai neturtinės žalos prašo priteisti iš kiekvieno atsakovo. Teismas negali būti pareiškėjo atstovu byloje ir už jį suformuluoti reikalavimo, o suteikti efektyvią gynybą gali tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai ir konkrečiai formuluoja savo reikalavimą.
Nepašalinus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, pareiškėjo J. B. skundas buvo laikomas nepaduotu. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio jam tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, pateikiant teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą.
III.
Pareiškėjas J. B. atskirajame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjas paaiškina, kad 2020 m. vasario 12 d. nutartis jo atstovui nebuvo įteikta, todėl pareiškėjas ją pats turėjo persiųsti atstovui. Be to, teismas netinkami vertino atstovavimo sutartį, ją atstovas turėjo perrašyti, kad jam būtų suteikta teisė pasirašyti visus procesinius dokumentus. Nurodo, kad atstovui 2020 m. vasario 17 d. išsiuntė įrodymus, patvirtinančius, kad 2020 m. vasario 6 d.
10 valandą sumokėjo žyminį mokestį. Pažymi, kad teismas vienoje nutarties dalyje rašė, jog yra reiškiamas reikalavimas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o kitoje nurodė, kad suma nėra nurodyta.
J. B. pažymi, kad 2019 m. lapkričio 20 d. su advokatu pasirašė atstovavimo sutartį Nr. J.B/2019 ir teisinių paslaugų sutartį Nr. J.B/2019 dėl pareiškėjo teisių ir interesų gynimo bei atstovavimo VSDFV Utenos skyriuje, VSDFV, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje, Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir kitose valstybės institucijose pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, Administracinių bylų teisenos įstatymą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą. Pažymi, kad advokatui Algimantui Medeliui yra suteiktos teisės surašyti ir pareiškėjo vardu pasirašyti prašymus, skundus, apskųsti visas teismo nutartis, sprendimus ir atsakymus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui bei kitoms valstybės institucijoms. Nurodo, kad buvo surašytas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir pateikti rašytiniai dokumentai. Pažymi, kad teisėjas nustatė naujas taisykles, jog teismo nutarčių nereikia įteikti J. B. advokatui. Kiek pareiškėjui žinoma, atstovavimo sutartis nėra keičiama 10 kartų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutarties, kuria pareiškėjo J. B. skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo
5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto
2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo
2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.
Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracini bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnis). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33
straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.
Pažymėtina, kad pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas. Vienu iš skundo reikalavimų pareiškėjas J. B. prašė jam iš atsakovų VSDFV Alytaus skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV, priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo reiškiamas atsakovui Lietuvos valstybei, todėl teismas nepagrįstai reikalavo pareiškėjo patikslinti reikalavimą ir nurodyti, kokio dydžio neturtinę žalą jis prašo priteisti iš VSDFV Alytaus skyriaus ir kokio dydžio neturtinę žalą prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo (prašymo, pareiškimo), be kita ko, pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas. Kadangi pareiškėjas prašomo panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus 2019 m. lapkričio
19 d. sprendimo Nr. (10.1)DV_S-22340 nepateikė, jam pagrįstai buvo nurodyta, kad turi būti pateikti visi ginčijami sprendimai. Be to, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, skundo (prašymo, pareiškimo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis arba kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti skundo (prašymo, pareiškimo) priedų proceso šalims. Tuo atveju, kai skundo (prašymo, pareiškimo) priedų egzempliorių (kopijų) pateikiama mažiau, negu yra proceso šalių, siunčiant skundo (prašymo, pareiškimo) kopiją proceso šalims, joms pranešama, kaip galima susipažinti su skundo (prašymo, pareiškimo) priedais. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui pateikė tris skundo su priedais egzempliorius, t. y. pakankamą jų kiekį.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnyje yra nurodytos neapmokestinamų skundų (prašymų, pareiškimų) kategorijos. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktus, žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti bei žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Iš pareiškėjo skundo turinio yra akivaizdu, kad jis nesutinka su paskirtos pensijos dydžiu, kadangi į tarnybos laiką pensijai skirti nebuvo įskaičiuotas mokymosi Kauno specialioje vidurinėje milicijos mokykloje laikotarpis; J. B. prašo įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių perskaičiuoti jam paskirtą senatvės pensiją, išmokėti neišmokėtą jos dalį bei atlyginti patirtą neturtinę žalą, o tai reiškia, kad jo skundas yra priskirtas neapmokestinamų skundų kategorijai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo pateikti prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindžiančius įrodymus.
Atkreiptinas dėmesys, kad vieno iš ginčijamų sprendimų nepateikimas teismui negali būti laikomas pakankama kliūtimi priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis pažeidžia realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus. Priešingas situacijos vertinimas prieštarautų realaus teisingumo įgyvendinimo, proceso ekonomiškumo principams, kadangi susidarytų situacija, kai pareiškėjas turėtų iš naujo kreiptis į administracinį teismą, siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises, bei papildomai prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas ir nepagrįstai pareiškėjo J. B. skundą laikė nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas turi būti perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pripažinus, kad teismo nustatyti skundo trūkumai nebuvo esminiai ir nesudarė kliūčių skundą priimti nagrinėti, J. B. (jo atstovo) pateikto patikslinto skundo atitikties Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams vertinimas nėra teisiškai reikšmingas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė