Civilinė byla Nr. e2YT-13326-1151/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03542-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 

3.2.3.1; 3.4.5.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus palikimą faktiškai valdyti, fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – I. K., E. T., valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos sutuoktinis E. K. (E. K.) po savo motinos M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos (motinos M. K.) palikimą. Pareiškime nurodė, kad:

1.1.                      pareiškėja R. K. yra E. K. sutuoktinė. E. K. motina M. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos sutuoktinis E. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos M. K. mirties liko nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini);

1.2.                      po motinos M. K. mirties pareiškėjos sutuoktinis E. K. į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. E. K. yra M. K. sūnus ir vienintelis paveldėtojas, nes M. K. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko E. K.. M. K. sutuoktinis G. K. (Koira) mirė
(duomenys neskelbtini), daugiau vaikų sutuoktiniai neturėjo, vienintelis pirmos eilės paveldėtojas po savo motinos mirties yra E. K.. Kiti galimi paveldėtojai po M. K. mirties nesikreipė dėl paveldėjimo per įstatymo nustatytą terminą, nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Palikimą pareiškėjos sutuoktinis E. K. po savo motinos M. K. mirties priėmė faktiniu valdymu. Nuo 2015 m. velionė M. K. gyveno kartu su E. K. ir pareiškėja R. K.. Žeme?s sklype E. K. kartu su pareiškėja R. K. augino daržoves bei vaisius, už nekilnojamąjį turtą mokėjo mokesčius. Po motinos M. K. mirties E. K. patyrė išgyvenimus ir  patyrė insultą, dėl šios priežasties pagal įgaliojimą visus jo (E. K.) reikalaus tvarkė pareiškėja R. K.; 

1.3.                      pareiškėja R. K. po sutuoktinio E. K. mirties kreipėsi į Vilniaus r. 5-ą notarų biurą, jai (pareiškėjai) išdavė paveldėjimo liudijimą, kad ji (pareiškėja) priėmė E. K. palikimą. Visgi, išdavus liudijimą paaiškėjo, kad E. K. nesikreipė pas notarą ir nepriėmė palikimo pagal 2000-02-14 patvirtintą testamentą po savo motinos M. K. mirties.

2.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjos R. K. pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ Turto bankas negavęs pranešimo apie galimą palikėjos M. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. K. paliktojo turto priėmimą valdyti.

3.       Suinteresuoti asmenys I. K. ir E. T. savo atsiliepimuose į pareiškėjos R. K. pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos prašymui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos sutuoktinio motinos M. K. mirties pareiškėjos sutuoktinis E. K. priėmė jos (M. K.) palikimą faktiškai pradėdamas jį (palikimą) valdyti. 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

4.       byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos R. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).  

5.       Nustatyta, kad pareiškėja R. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra E. K., gim. (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. R. K. ir E. K. santuokoje gimė dvi dukros: I. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini) (M. K. anūkės). E. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra M. K., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus. E. K. motina M. K. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos sutuoktinis E. K. mirė (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Vilniaus m. 15-ame notarų biure 2000-02-14 patvirtintas M. K. pasirašytas testamentas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Po M. K. mirties E. K. nesikreipė į notarą ir nepriėmė palikimo pagal testamentą. Iš Pirkimo–pardavimo 2007-11-05 sutarčių išrašų matyti, kad M. K. įgijusi 0,64 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,32 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,13 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,61 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,3 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro 2007-07-03 išrašo matyti, kad M. K. nuosavybės teise priklausė butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)duomenimis pareiškėjos sutuoktinio E. K. motinos M. K. sutuoktinis G. K. mirė (duomenys neskelbtini). M. K. ir G. K. susilaukė vieno vaiko E. K. (K.), gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos R. K. teigimu, po motinos M. K. mirties pareiškėjos sutuoktinis E. K. velionės palikimą priėmė faktiškai pradėjęs aukščiau aptartą turtą (palikimą) valdyti.

6.       Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

7.       Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

8.       Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio motinos M. K. mirties pareiškėjos sutuoktinis E. K. priėmė motinai M. K. priklausiusius namų apyvokos daiktus, ūkio rakandus ir jais (daiktais) naudojosi. Nuo 2015 m. velionė M. K. gyveno kartu su sūnumi E. K. ir pareiškėja R. K.. Pažymėtina, kad M. K. nuosavybės teise priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perduotas neatlygintinai naudotis D. B., tai matyti iš Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (nurodė, kad aptarta sutartis iš esmės yra panaudos, kadangi atlyginimas už nuomą nemokamas 2.1 papunktis), tačiau šis asmuo (D. B.) apmoka komunalinius mokesčius už butą. Nurodė, jog  M. K. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), už šį nekilnojamąjį turtą po M. K. mirties pareiškėja, kaip E. K. sutuoktinė, mokėjo mokesčius. Aptartas aplinkybes įrodinėja mokėjimo už žemę sąskaitomis. Pažymėtina, kad po M. K. mirties E. K. patyrė insultą, dėl šios priežasties pagal įgaliojimą visus jo (E. K.) reikalaus tvarkė pareiškėja R. K.. Pareiškėja nurodė, jog  žemės sklypu po M. K. mirties naudojosi E. K. kartu su sutuoktine R. K. (pareiškėja), aptartame sklype buvo sodinamos daržovės, nuimamas derlius. Pažymėtina, kad iš Paveldėjimo teisių dovanojimo 2022-07-12 sutarties (toliau – Sutartis) matyti, jog pareiškėjos R. K. ir E. K. dukros I. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini)(M. K. anūkės), sudarė Sutartį ir neatlygintinai perdavė R. K. (pareiškėjai) savo (I. K. ir E. T.) paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises atsiradusias po tėvo E. K. mirties. Suinteresuoti asmenys I. K. ir E. T. prieštaravimų pareiškėjos nurodomoms aplinkybėms neteikė. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis, kad po pareiškėjos sutuoktinio motinos M. K. mirties pareiškėjos sutuoktinis E. K. faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą ir juo (turtu) rūpinosi kaip savo. Nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po E. K. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį (turtą) valdyti, juo (turtu) rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Mirusios M. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais E. K. išreiškė valią ir įgijo visas teises į palikimą.

9.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad E. K. po motinos M. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė velionės M. K. palikimą, pradėjęs jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos R. K. sutuoktinio E. K. (E. K.) paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po jo (E. K.) motinos M. K. mirties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

pareiškėjos R. K. pareiškimą tenkinti. 

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė velionės M. K. palikimą, pradėjęs jį (palikimą) faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjos R. K. sutuoktiniui E. K. (E. K.) nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą. 

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.