Civilinė byla Nr. 2S-315-555/2014;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13319-2013-3;

                                                        Pirmosios instancijos teismo teisėja: Asta Žeromskytė-Stanienė;

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 128.20, 122.3

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. P. ir G. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17245-947/2013 pagal pareiškėjų V. P. G. A. pareiškimą dėl mirusio asmens turto administratoriaus paskyrimo ir varžytinių paskelbimo, suinteresuoti asmenys E. A., akcinė bendrovė SEB bankas, V. L., antstolis V. Z., antstolis R. B..

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

2012 m. spalio 13 d. mirė A. A.. Jo palikimas buvo priimtas pagal apyrašą. Palikimą priėmė įpėdiniai V. P., G. A. ir E. A.. Sudarius apyrašą paaiškėjo aplinkybė, kad palikėjo A. A. skolos viršija palikėjo turtą.

Pareiškėjos kreipėsi į teismą prašydamos mirusiojo A. A. palikimo administratoriumi paskirti UAB „Valnetas“, nustatant administratoriui 4 procentų atlyginimą, skaičiuotiną nuo parduoto turto vertės, paskelbti A. A. turto varžytynes, varžytynių vykdytoju paskiriant palikimo administratorių UAB „Valnetas“.

Pareiškėjos nurodė, kad po A. A. mirties 2012 m. spalio 13 d. jos, kaip įpėdinės, priėmė A. A. palikimą pagal apyrašą (b. l. 12-15), sudarius turto apyrašą paaiškėjo, jog palikėjo skolos ženkliai viršija palikimo turtą, skolų išieškojimą vykdo antstoliai V. Z. ir R. B.. Antstoliai kreipėsi į teismą, prašydami vykdomojoje byloje pakeisti skolininką A. A. pareiškėjomis ir taip išieškoti skolas iš pareiškėjų turto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi prašymo netenkino.

Teismas nustatė, kad A. A. palikimas buvo priimtas pagal apyrašą, palikimą pagal apyrašą priėmė įpėdiniai V. P., G. A.. E. A. pagal Civilinio kodekso 5.53 straipsnio 1 dalį taip pat laikytina priėmusia palikimą pagal turto apyrašą, todėl teismo vertinimu visos palikimą priėmusios įpėdinės už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu. Teismas konstatavo, kad įpėdinėms V. P., G. A. ir E. A. įgijus įstatymo garantuojamą apsaugą atsakyti už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu Civilinio kodekso 5.53 straipsnio 1 dalies pagrindu, netenka prasmės skirti palikimo administratorių, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.55 straipsnio 1 dalimi, analogiškai numatančia, kad taikant šį paveldėjimo teisės institutą palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad paskyrus palikimo administratorių bus apsaugoti kreditorių interesai dėl šių priežasčių: 1) kreditoriai, įgyvendinami savo subjektines teises, veikia savarankiškai ir nepriklausomai; 2) skolų išieškojimas yra pradėtas vykdomosiose bylose, todėl skirti palikimo administratorių, numatant jam mokėti atlyginimą yra ne tik netikslinga, bet ir nuostolinga.  

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymą patenkinti.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiškino Civilinio kodekso 5.55 straipsnio ir 5.53 straipsnio nuostatas, sutapatindamas jų turinį. Civilinio kodekso 5.53 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Civilinio kodekso 5.55 straipsnio 1 dalis numato, kad paskyrus palikimo administratorių (paskyrus ir paskelbus varžytynes) palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo. Priėmus palikimą įpėdiniams pagal apyrašą (CK 5.53 str. 1 d.), tam tikrais atvejais gali tekti atsakyti ir visu savo turtu (CK 5.54 str.). Įpėdiniams tenka pareiga pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto aprašui sudaryti (CK 5.53 str. 4 d.). Tuo tarpu paskyrus palikimo administratorių atitinkamos pareigos pereina specialią kvalifikaciją turinčiam asmeniui – palikimo administratoriui, tokiu būdu apsaugant įpėdinius ir išvengiant galimos įpėdinių atsakomybės ar netinkamo teisių įgyvendinimo. Jei turtą parduos antstoliai, jiems turėtų būti mokamas tam tikras atlyginimas už skolų išieškojimą. Kyla klausimas, ar atlyginimą antstoliui privalės apmokėti įpėdinės iš savo lėšų, kadangi pakeitus jas procesinių teisių perėmėjomis, vykdomosiose byloje skolininkėmis tapo atsakovės. Taip pat pareiškėjos nesutinka ir su teismo argumentais, jog pareiškėjos nepagrįstai nurodė, kad kreditorių interesai nebus pažeisti. Pareiškėjos savo prašyme tik išreiškė savo nuomonę, o aplinkybė, jog yra pradėta skolų išieškojimo procedūra nereiškia, jog ji dėl asmens mirties negali būti keičiama. Šiuo atveju teisinė situacija yra labai panaši į asmens bankroto (asmens skolos viršija turtą). Pažymėtina, kad bankroto atveju visi antstoliai perduoda vykdomąsias bylas bankroto administratoriams. Antstoliams atlyginimas priklauso tik už išieškotas faktiškai sumas, todėl jei antstoliai skolų neišieško, jiems atlyginimas ir nepriklausys.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo E. A. prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, jeigu teismas nuspręstu priešingai, suinteresuotas asmuo turto administratoriumi prašo skirti UAB „Įmonių bankroto ir teisinių paslaugų administravimo biurą“.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje B Nr. 3K-3-108/2011; kt.).

Palikimo administratorius yra teismo skiriamas asmuo, kuris turi tas pačias teises ir pareigas kaip ir testamento vykdytojas (CK 5.38 straipsnis), taip pat jam taikomos mutatis mutandis CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 5.55 straipsnio 4 dalis). Palikimo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Palikimo administravimas nustatomas ir administratorius skiriamas, pirma, palikėjo kreditorių interesais, antra, įpėdinių interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2013). Administratoriaus tikslas – teikti pagalbą tais atvejais, kai paveldėjimo objektas yra specifinis, o testamento vykdytojas ar įpėdinis savarankiškai tvarkyti paveldėto turto negali arba yra tikimybė, jog paveldėtos skolos viršys turtą. Kaip nurodyta CK 5.55 straipsnio 1 dalyje ir CK 5.65 straipsnyje, tada, kai paveldima individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai arba palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, įpėdinis, priėmęs palikimą, gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimą dėl varžytynių ar bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo. Taigi ši palikėjų teisė numatyta įstatyme nepriklausomai nuo paveldimo turto rūšies ir gali būti ribojama tik CK 5.55 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju – jeigu palikimas nėra didelis ir administravimo išlaidos viršytų palikimo vertę arba didžioji palikimo dalis būtų sunaudota administravimo išlaidoms padengti. Pažymėtina, kad teismas, sutinkamai su CK 5.65 straipsnio nuostatomis, nustatęs, kad palikėjo kreditoriai pareiškė ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą, turi skirti paveldimo turto palikimo administratorių. 

Atsižvelgiant į minėtas teisės normų nuostatas, taip pat į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjų prašymą dėl palikimo administratoriaus skyrimo, netinkamai vertino CK 5.5 straipsnio reguliuojamus teisinius santykius, dėl to priėmė nepagrįstą teismo nutartį.

Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įpėdiniai (V. P., G. A., E. A.) priėmė palikimą pagal turto apyrašą ir dėl to ginčo nėra. Pareiškimą dėl palikimo administravimo nustatymo padavė tik dvi iš įpėdinių (V. P., G. A.), kurios pareiškimą grindžia CK 5.55 straipsniu, suteikiančiu teisę įpėdiniams, priėmusiems palikimą, tuo atveju, kai palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą su prašymu paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimą dėl varžytynių ar bankroto bylos iškėlimo. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu yra keletas įpėdinių, jie paduoda bendrą prašymą nustatyti palikimo administravimą. Įpėdinių ginčus dėl palikimo administravimo sprendžia teismas priimdamas atitinkamą nutartį (CK 5.55 straipsnio 7 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjų prašymą dėl paveldimo turto administratoriaus skyrimo ir priėmė teismo nutartį netenkinti prašymo motyvuodamas vien tuo, kad toks procesinis sprendimas prilygsta pasekmėms, sukuriamoms priimant palikimą pagal apyrašą, todėl palikimo administratoriaus paskyrimas byloje nėra tikslingas. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.55 straipsniu įpėdiniai, priėmę palikimą, turi teisę, kai palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą su prašymu paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimą dėl varžytynių ar bankroto bylos iškėlimo, ir ši teisė gali būti ribojama tik CK 5.55 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju – jeigu palikimas nėra didelis ir administravimo išlaidos viršytų palikimo vertę arba didžioji palikimo dalis būtų sunaudota administravimo išlaidoms padengti. Byloje nustačius, kad palikėjo turtas vertas 373 953,78 Lt, o skolos sudaro daugiau nei du milijonus litų (b. l. 12–13), pripažintina, kad įpėdiniai turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu paskirti palikimo administratorių. Nagrinėjamoje byloje viena iš įpėdinių – suinteresuotas asmuo E. A. – su pareiškimu dėl palikimo administravimo nustatymo nesutiko iš dalies, ji ir atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su turto administratoriaus siūloma kandidatūra. Tokios aplinkybės reiškia, jog tarp paveldėtojų yra kilęs ginčas dėl paveldimo turto administravimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti šį ginčą. Šis ginčas turi būti išspręstas taikant ne vien normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka, bet ir reglamentuojančias bylų nagrinėjimą ginčo teisena.

CPK 442 straipsnio 14 punktas numato, kad bylos dėl palikimo administratoriaus skyrimo nagrinėjamos teisme ypatingąja teisena pagal supaprastinto proceso taisykles. Šios teisenos viena ypatybių yra ta, kad bylos, kurios yra priskirtos ypatingos teisenos tvarka nagrinėtinų bylų kategorijai, nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atitinkamus atvejus, tačiau kartu nustatyta teismo teisė nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnio 5, 7 dalys, CPK 582 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi būti laikomasi civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. CPK 443 str. 1 d. nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V skyrius ir kiti įstatymai. Taigi ypatingojoje teisenoje taikomos ir bendrosios ieškinio teisenos normos. Dėl to tais atvejais, kada nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės, byla toliau nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau ginčo dėl teisės kilimo faktas lemia, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip įgyvendinant minėtą asmens teisės į tinkamą procesą principą. Šis principas taikomas nepaisant dalyvaujančių byloje asmenų valios dėl bylos vyksmo, nes tinkamai išnagrinėti bylą ir teisingai kvalifikuoti tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2010).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti tarp įpėdinių kilusį ginčą dėl konkretaus administratoriaus paskyrimo vadovaujantis minėtomis CK 5.55 straipsnio nuostatomis. Nagrinėjamu atveju teismas, nutaręs netenkinti prašymo net nesprendė klausimo dėl siūlomų palikimo administratorių kandidatūrų ir konkretaus administratoriaus paskyrimo, nesiaiškino ir netyrė aplinkybių, ar pagal CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normas siūlomi palikimo administratoriai gali vykdyti administratoriaus funkcijas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla perduotina nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo, netenkintini apeliančių ir suinteresuoto asmens E. A. prašymai išspręsti klausimą iš esmės ir palikimo turto administratoriumi skirti UAB „Valnetas“ ar UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, nes kaip jau buvo minėta, pareiškėjų ir suinteresuoto asmens argumentai turi būti išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, dalyvaujant palikėjo kreditoriams.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas