Administracinė byla Nr. I2-48-428/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00071-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,

sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P., mirusio (duomenys neskelbtini) , teisių perėmėjų A. P. ir A. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas K. P. 2018 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 3R-373 (AG-305/03-2017) (toliau – ir Komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, Valstybinė miškų tarnyba) 2017 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. S-1710-02 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ (toliau – ir Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimas); 3) panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštą Nr. R2-1764 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ (toliau – ir Tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštas); 4) panaikinti Tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ (toliau – ir Tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštas); 5) įpareigoti Tarnybą išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) fiksuotus įrašus – miško žemė, naudmena – medynas; 6) įpareigoti Tarnybą nustatyta tvarka ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Miškų kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini)girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio; 7) jeigu yra pagrindas manyti, kad nurodyti miškų inventorizaciją reglamentuojantys teisės aktai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjo skundas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-71-554/2019 buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimą pakeitė, t. y. panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo K. P. skundo reikalavimai panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 9 d. raštą Nr. R2-1764 ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašus: miško žemė, naudmena – medynas, ir šią bylos dalį nutraukė.

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo K. P. skundo reikalavimai panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas K. P. mirė (duomenys neskelbtini)., jo teisių perėmėjai A. P. ir A. P. priėmė palikimą dėl pareiškėjui K. P. priklausiusio 2,5531 ha žemės ūkio paskirties ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)., bei pateikė 2021 m. kovo 25 d. papildomus paaiškinimus prašydami patenkinti mirusiojo pareiškėjo skundo dalį ir panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 bei įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini)miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio.

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo teisių perėmėjai papildomuose paaiškinimuose patvirtino, jog ginčo žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio, medžių bei miško jame nebuvo. Žemės sklypas nepagrįstai buvo inventorizuotas medynu, o vėliau mišku bei 2010 metais įregistruotas Miškų kadastre. Inventorizacija 2008–2009 metais buvo atlikta nesilaikant Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53-06-G patvirtintos Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 24.8.4 punkto reikalavimų. Nėra jokių pagrįstų duomenų, jog ginčo žemės sklype, kuris pateko į (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinį sklypą, 2009 metais buvę krūmai ir sąžalynas atitiko miško kriterijus. 

A. S. universiteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto prof. dr. G. M. savo išvadoje, įvertinęs 2008 metų aptariamo sklypo duomenis, nurodė, kad medžių skalsumas tesudarė tik 0,22. Minimalus miško medyno skalsumas pagal teisės aktus reikalaujama 0,3.

Pareiškėjas K. P. 2017 m. spalio 7 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą (Tarnyboje prašymas gautas 2017 m. spalio 9 d. reg. Nr. R1-2436) prašydamas įvertinti pateiktą nepriklausomo eksperto išvadą dėl ginčo žemės sklypo skalsumo, vertinant 2008–2009 m. atliktos inventorizacijos duomenis, taip pat nurodydamas, jog ginčo žemės paskirtis buvo pakeista be savininko sutikimo, jo neinformavus apie žemės sklypo naudmenų pakeitimus, pažeidžiant Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Atsakovė 2017 m. spalio 30 d. rašte Nr. R6-6395 visiškai nevertino pareiškėjo prašymo ir prie prašymo pateiktų dokumentų, nurodydama, jog į pareiškėjo pateiktus klausimus buvo atsakyta Tarnybos 2017 m. spalio 18 d. raštu Nr. R2-1830, bei atsisakydama ištaisyti inventorizacijos duomenis.

Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundo dalį dėl Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. rašto Nr. R6-6395 panaikinimo ir įpareigojimo Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovas paaiškino, jog pareiškėjui K. P. priklausė 2,5531 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinį sklypą. Ginčo žemės sklype vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu yra 2,5531 ha miško žemės plotas.

Nagrinėjama ginčo teritorija pirmą kartą miško žeme buvo inventorizuota 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, kurios vykdytoju buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. Inventorizacijos duomenys Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo įregistruoti 2010 m. birželio 24 d. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2010 m. birželio 18 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktu. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre nagrinėjamoje teritorijoje po valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos įregistruotas 2,50 ha miško plotas.

Miškas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), inventorizuotas vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53-06-G, 24.8.4 punkte nustatytais reikalavimais, kad ne miško žemės naudmenų sklypai, kai viename hektare yra >2000 vnt. ir >1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba >4000 vnt. ir >2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomi kaip medynai. (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinis sklypas 2010 m. birželio 25 d. registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip savaiminės kilmės 10 metų amžiaus 0,8 skalsumo pušynas. Šiame sklype medžių buvimo faktą patvirtina ir 2009 m. bei 2012 m. aerofotografinės nuotraukos.

Vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 158-17-V buvo atliktas duomenų patikrinimas vietoje siekiant įvertinti, ar (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinis sklypas atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o jo ribos ir plotas – faktinę padėtį. Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas). Šioje teritorijoje yra galimai nukirsti medžiai, išrauti medžių kelmai, pasodinti dekoratyviniai želdiniai, įrengtas daržas, pieva. Vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsniu, mišku laikoma ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra. Vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 26 priedo 2 punkto nuostata, kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė (žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas).

Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimu buvo nuspręsta (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinio sklypo duomenis tikslinti, nes patikrinimo metu nustatyti pokyčiai – dėl galimai neteisėtai įvykdytos žmogaus veiklos (iškirstas miškas) 39 taksacinio sklypo miško žemės naudmena tikslintina iš medyno į miško aikštę (galimai sunaikintas miškas).

Taigi nėra jokio pagrindo papildomai vertinti pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymą ir prie prašymo pateiktus dokumentus, nes nėra jokio pagrindo ištaisyti inventorizacijos duomenis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – atsakovės 2017 m. spalio 30 d. rašto Nr. R6-6395 teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas K. P. 2017 m. spalio 7 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą (Tarnyboje prašymas gautas 2017 m. spalio 9 d. reg. Nr. R1-2436), prašydamas įvertinti pateiktą nepriklausomo eksperto išvadą dėl ginčo žemės sklype esančio miško medyno skalsumo, kuris viršutinėje sklypo dalyje buvo 1,0, o bendras – 2,22. Prašyme pareiškėjas taip pat nurodė, jog ginčo žemės paskirtis buvo pakeista be savininko sutikimo, pareiškėjo neinformavus apie žemės sklypo naudmenų pakeitimus, pažeidžiant Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą.

Pareiškėjas skunde teismui ir jo teisių perėmėjai rašytiniuose paaiškinimuose skundžiamo rašto neteisėtumą argumentavo tuo, jog atsakovė skundžiamu 2017 m. spalio 30 d. raštu Nr. R6-6395 nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė vertinti pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, iš esmės nesprendė klausimo dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų ištaisymo.

Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjo žemės sklypo teritorija į Miškų kadastrą buvo įrašyta 2010 metais. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 40SK-(14.40.110)-1132 buvo suformuotas 2,5531 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio visą plotą užėmė miško žemė, šiam sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

2017 m. birželio 14 d. Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1160 (toliau – ir Patikrinimo aktas) duomenys patvirtino, kad 700 kvartalo 39 sklypas įregistruotas Miškų kadastre, remiantis 2008–2009 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu gautais duomenimis. Sklypo 2 ha plote nustatytas pokytis (kodas 17), žemės naudmena – miško aikštė (galimai sunaikintas miškas). Tarnyba patikrinimo metu nustatė, kad, palyginus 2009, 2012 ir 2015 metų taksacinio sklypo aerofotografines nuotraukas bei atlikus miškų patikrinimą vietoje, Sklype buvo užfiksuoti galimai nukirsti medžiai, medžių kamienų nebėra, pasodinti dekoratyviniai želdiniai, įrengtas daržas, auga pieva, ir darė išvadą, kad tai galimai sunaikintas miškas ir yra žemės naudmena – miško aikštė. Tarnybos 2017 m. spalio 3 d. sprendimu nuspręsta (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksacinio sklypo duomenis tikslinti, nes patikrinimo metu nustatyti pokyčiai – dėl galimai neteisėtai įvykdytos žmogaus veiklos (iškirstas miškas) 39 taksacinio sklypo miško žemės naudmena tikslintina iš medyno į miško aikštę (galimai sunaikintas miškas).

Pareiškėjo ir jo teisių perėmėjų teigimu, Miškų valstybės kadastro ir Patikrinimo akto duomenys galimai nustatyti klaidingai. Pareiškėjas 2017 m. spalio 7 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą (Tarnyboje prašymas gautas 2017 m. spalio 9 d. reg. Nr. R1-2436), prašydamas įvertinti pateiktą nepriklausomo eksperto išvadą dėl ginčo žemės sklype esančio miško medyno skalsumo ir ištaisyti klaidingus duomenis. Pareiškėjas prie minėto prašymo pateikė papildomus nepriklausomo eksperto duomenis apie miško inventorizacijos galimus netikslumus.

Atsakovė skundžiamu raštu nurodė pareiškėjui, jog į jo pateiktus klausimus buvo atsakyta Tarnybos 2017 m. spalio 18 d. raštu Nr. R2-1830, bei pažymėjo, jog nepriklausomo eksperto pateikti duomenys nepatvirtinti ir pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir dokumentus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys nebus tikslinami. Taigi, atsakovė skundžiamu raštu iš esmės atsisakė ištaisyti inventorizacijos duomenis.

Pažymėtina, jog atsakovės skundžiamame rašte nurodytu Tarnybos 2017 m. spalio 18 d. raštu Nr. R2-1830 buvo atsakyta į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą, kuriuo jis ginčą dėl miško žemės siūlė spręsti taikiai, prašydamas pateikti pasiūlymus dėl taikos sutarties sąlygų. Taip pat Tarnybos 2017 m. spalio 18 d. raštu Nr. R2-1830 buvo atsakyta į kitą pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 19 d. pasiūlymą baigti ginčą taikiai, pareiškėjui siūlant nustatyti ginčo žemės dalis, t. y. 1,3 ha – miško žemės dalį atsodinant pušaites ir 0,7 ha – žemės ūkio paskirties žemės dalį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3796-968/2019 nagrinėdamas pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą ir dėl atsakovės 2017 m. spalio 30 d. rašto Nr. R6-6395 teisėtumo konstatavo, jog Tarnybos 2017 m. spalio 18 d. raštu Nr. R2-1830 buvo atsakyta į kitus pareiškėjo prašymus, t. y. į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą ir 2017 m. rugsėjo 19 d. pasiūlymą Tarnybai.

Atkreiptinas dėmesys, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 2 d.). Todėl šioje nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, jog Tarnybos 2017 m. spalio 18 d. raštu Nr. R2-1830 buvo atsakyta į kitus pareiškėjo prašymus, laikytinos nustatytomis ir iš naujo neįrodinėtomis. 

Kaip pirmiau minėta, pareiškėjas ir jo teisių perėmėjai skundo dalį dėl 2017 m. spalio 30 d. rašto Nr. R6-6395 panaikinimo iš esmės grindė tuo, jog atsakovė visiškai nevertino pareiškėjo prašymo ir prie jo pateiktų dokumentų, neatsakė į pareiškėjo prašymą, todėl skundžiamo rašto teisėtumas vertintinas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, kurios reglamentuoja individualaus administracinio akto turinio reikalavimus.

Pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymo turinys patvirtina, jog jo prašymas buvo susijęs su Miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimu pagal pateiktus nepriklausomo eksperto duomenis, kurių Tarnyba skundžiamame rašte visiškai nevertino. Kadangi atsakovės skundžiamame rašte nurodytame 2017 m. spalio 18 d. rašte Nr. R2-1830 rašte buvo nagrinėjami kiti klausimai, nors ir susiję su tuo pačiu ginčo žemės sklypu, tačiau į pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymą, kuriuo iš esmės pareiškėjas prašė įvertinti pateiktus nepriklausomo eksperto duomenis ir tuo pagrindu ištaisyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, atsakyta nebuvo.

Skundžiamo rašto turinys patvirtina, jog atsakovė nevertino pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymo ir prie jo pateiktų dokumentų. Iš skundžiamo 2017 m. spalio 30 d. rašto Nr. R6-6395 turinio neįmanoma nustatyti, kodėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys nebus tikslinami pagal nepriklausomo eksperto pateiktus duomenis, jame nenurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kurių pagrindu atsisakoma tikslinti Miškų kadastro duomenis. Skundžiamas raštas iš esmės neargumentuotas ir nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktais.

Asmenų kreipimųsi į viešojo administravimo subjektus nagrinėjimo tvarka įtvirtinta VAĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) 14 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 25 d.).

Atsižvelgiant į Prašymų nagrinėjimo taisyklių 47 punktą, prašymai gali būti skirstomi į kelias rūšis, tarp jų į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Prašymų nagrinėjimo taisyklių 47.3 p.).

Priimto viešojo administravimo subjekto atsakymo, kuriame išreikšta institucijos valia, teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui.

Pagal VAĮ, individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAĮ 8 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010).

Pažymėtina ir tai, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (VAĮ 14 str. 5 d. 4 p.).

Nors skundžiamame rašte nurodyta, kokiu raštu pareiškėjui jau buvo pateiktas atsakymas, tačiau nurodyto 2017 m. spalio 18 d. rašto Nr. R2-1830 turinys patvirtina, kad nurodytas raštas nesusijęs su pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymu Valstybinei miškų tarnybai (Tarnyboje gautas 2017 m. spalio 9 d. reg. Nr. R1-2436), todėl pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymas negali būti laikomas kartotiniu.

Kaip jau buvo minėta, skundžiamu raštu pareiškėjui nebuvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių ir kokiais teisės aktais vadovaujantis nebus vertinami pateikti dokumentai ir atsisakoma ištaisyti Miškų valstybės kadastro duomenis, skundžiamas aktas nebuvo pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad skundžiamas raštas neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes iš esmės nebuvo užtikrinta, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl skundžiamas raštas pripažintinas visiškai nemotyvuotu ir nepagrįstu. Minėto skundžiamo rašto turinio trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovės raštas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsniui.

Dėl tų pačių argumentų naikintina ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 3R-373 (AG-305/03-2017) dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. rašto Nr. R6-6395 „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Panaikinus skundžiamą raštą dėl to, jog skundžiamas raštas nemotyvuotas ir nepagrįstas, juo nebuvo atsakyta į pareiškėjo prašymą, atsakovė įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymą (Tarnyboje gautas 2017 m. spalio 9 d. reg. Nr. R1-2436).

Pareiškėjas ir jo teisių perėmėjai taip pat prašė įpareigoti atsakovę Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype (kadastro Nr(duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio.

Pagal Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Valstybinė miškų tarnyba – įstaiga prie Aplinkos ministerijos, skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių (tai yra miškų) valdymo srityje įgyvendinti, tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą (2017 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-616 redakcija). Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.9 punkte numatyta, jog kadastro duomenys tikslinami nustačius kadastro duomenų klaidas. Miškų kadastro duomenys tikslinami atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar jos patikslinimą (Aprašo 4.1 p.). Pagal Aprašo 7 punktą, gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

Skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395, kuriuo iš esmės buvo prašoma ištaisyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir kurio Tarnyba šio pareiškėjo prašymo tinkamai neišnagrinėjo. Teismui panaikinus Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 bei įpareigojus Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. spalio 7 d. prašymą, minėtas reikalavimas laikytinas išankstiniu, kadangi Tarnyba šio prašymo nesprendė, o teismas nevykdo viešojo administravimo – netikslina Miškų kadastro duomenų ir netaiso miškų inventorizacijos klaidų, tokia pareiga numatyta atsakovei, todėl minėtas skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo K. P., mirusio (duomenys neskelbtini)., teisių perėmėjų A. P. ir A. P. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. raštą Nr. R6-6395 „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ ir įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą išnagrinėti iš naujo K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymą „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinėje miškų tarnyboje gautas 2017 m. spalio 9 d. reg. Nr. R1-2436).

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 3R-373 (AG-305/03-2017) dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. spalio 30 d. rašto Nr. R6-6395 „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo K. P., mirusio (duomenys neskelbtini)., teisių perėmėjų A. P. ir A. P. skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą nustatyta tvarka ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 700 kvartalo 39 taksaciniame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                Jolanta Medvedevienė