Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-311-995/2019
Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00066-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 6.1; 21.9.10; 21.14.9
(S)
ROIK: 19103101044
P L U N G Ė S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 25 d.
Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,
sekretoriaujant Ginai Mosteikytei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Š. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Š. M., gimusio (duomenys neskelbtini), Alytuje, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Rudaminos mstl., Lazdijų r. sav., aukštojo išsilavinimo, nevedusio, dirbančio mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
Š. M., būdamas mažosios bendrijos narys ir atsakingas už darbuotojų paiešką bei įdarbinimą, aptaręs darbo pobūdį, darbo vietą, darbo užmokestį, 2019 m. birželio 22 d., apie 16.35 val., leido dirbti pardavėjos pareigose R. P., t. y. ruošti maistą (kepti dešrainius, mėsainius bei parduoti juos klientams) MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Palangoje. Š. M. su R. P. sutarė, kad už darbą bus mokamas darbo užmokestis kas savaitę. Š. M. leido dirbti R. P. nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą (apie įdarbinimą Sodrai pranešta 2019 m. birželio 22 d., 21.09 val.). Tokiu būdu Š. M. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nustato pareigą darbdaviui pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbo sutarties su darbuotoju sudarymą bei jo priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas Š. M. teismo posėdžio metu pripažino padarytą nusižengimą, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki, savo mažosios bendrijos veiklą pradėjo neseniai, turi įsipareigojimų kreditoriams, yra pasiėmęs paskolą studijoms, ir dėl to jam tenka kas mėnesį mokėti po 100,00 Eur skolai grąžinti, be to, nuomojasi būstą, jokio turto neturi. Šiuo metu jam materialinę pagalbą teikia tėvai.
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Š. M. prisipažinimo, padarytą nusižengimą patvirtina kiti byloje esantys duomenys.
2019 m. birželio 27 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (27.13) FR1042-2595 nustatyta, kad 2019 m. birželio 22 d., apie 16.35 val., (duomenys neskelbtini)g. Palangoje, buvo atliktas patikrinimas, kurio metu, be kita ko, nustatyta, kad pardavėja R. P., pardavusi prekę pareigūnui, dirba nesudariusi rašytinės darbo sutarties su MB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atsiųstą raštą nustatyta, kad pranešimą apie apdraustosios R. P. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016 m. birželio 22 d. pateikė 2019 m. birželio 22 d., 21.09 val. (b. l. 8-9).
2019 m. birželio 27 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos faktų fiksavimo pažyma nustatyta, kad operatyvaus patikrinimo metu užfiksuota, jog R. P. prekiavo dešrainiais bei gaivinančiais gėrimais (b. l. 10-11).
Valstybinio socialinio fondo valdybos Alytaus skyriaus pranešimu nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ 1-SD pranešimą apie apdraustosios R. P. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019 m. birželio 22 d. pateikė 2019 m. birželio 22 d., 21.09 val. (b. l. 5).
2019 m. birželio 22 d. Š. M. rašytiniu paaiškinimu nustatyta, kad jis nurodė, jog 2019 m. birželio 22 d., jis buvo pasikvietęs kandidatę tam, kad galėtų parodyti darbo vietą bei specifiką. Jis prekiavo pats, o kandidatė tik stebėjo. Jam nuėjus aiškintis iškilusios situacijos su policijos pareigūnais, paprašė kandidatės laikinai jį pavaduoti. Supranta problemą bei gailisi, kad kandidatę paliko vieną (b. l. 6).
2019 m. birželio 22 d. R. P. rašytiniu paaiškinimu nustatyta, kad ji nurodė, kad 2019 m. birželio 22 d., 12 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Palangoje, prekiavo dešrainiais ir gaiviaisiais gėrimais. Dirbo pirmą dieną, dėl darbo tarėsi su Š. M., susitarė, kad dirbs iki 19.00 val., ir, jei jai patiks darbas, tai ją įdarbins. Š. M. davė jai rūbus, maisto produktus, kasos aparatą. Susitarė, kad mokės kas savaitę, bet konkrečios sumos neaptarė. Š. M. davė jai grynais 90 Eur grąžai klientams atiduoti. Šiandien pardavė penkis dešrainius, šešis komplektus dešrainių su gėrimais ir vieną gėrimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad R. P. realiai dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kurios narys yra Š. M., atsakingas už darbuotojų paiešką bei įdarbinimą, o R. P. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykiai turėjo darbo teisinių santykių požymių.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. nurodo pakvietęs R. P. tik pasibandyti, ar jai tinka darbas, tačiau DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Taigi, ir apmokant darbuotoją, galioja tos pačios jau aptartose DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytos darbo sutarties sudarymo sąlygos, kurių šiuo atveju Š. M. nesilaikė. R. P. 2019 m. birželio 22 d., kuomet, ji pardavė gaivųjį gėrimą, pardavinėjo dešrainius, naudojosi kasos aparatu, turėjo būti sudariusi darbo sutartį su darbdaviu, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.
Nagrinėjamu atveju pripažįstama, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti, jog Š. M., būdamas mažosios bendrijos narys ir atsakingas už darbuotojų paiešką bei įdarbinimą, 2019 m. birželio 22 d. leido dirbti R. P. pardavėjos pareigose, t. y. ruošti maistą (kepti dešrainius, mėsainius bei parduoti juos klientams) MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini)g., Palangoje, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino padarytą nusižengimą ir dėl jo padarymo gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių, teismas nenustatė.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusižengimo padarymą, įstatymas numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000,00 Eur iki 5000,00 Eur.
Šiuo nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo, atsižvelgtina į Š. M. padaryto nusižengimo pobūdį – padarytas nusižengimas, nesilaikant DK reikalavimų, nusižengimas truko neilgą laiko tarpą, buvo vienkartinis, byloje nėra duomenų apie ankstesnius analogiškus nusižengimus; į pažeidėjo asmenybę - duomenų apie jo teistumus, administracinius baustumus byloje nėra, yra jauno amžiaus, nusižengimo forminimo metu bei teismo posėdžio metu prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl jo padarymo gailėjosi; kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į nuobaudų tikslus, numatytus ANK 22 straipsnyje; taip pat, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti Š. M. skirti ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą. Teismo vertinimu, tokia nuobauda Š. M. yra adekvati padarytam administracinio nusižengimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjo asmenybei, teisingumo ir protingumo kriterijams.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. yra jauno amžiaus, užsiima tik mažosios bendrijos veikla, kuri šiuo metu, kaip jis teigia, yra nuostolinga, ką tik yra pabaigęs studijas ir turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl jo prašymas išdėstyti baudos mokėjimą tenkinamas, paskirstos baudos mokėjimas išdėstomas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 635 straipsnio 1 dalimi, 636 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
n u t a r i a :
Š. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų ir 00 ct ) baudą.
Baudos mokėjimą išdėstyti vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 50,00 Eur.
Bauda dalimis turi būti sumokėta į sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant įmokos kodą 1001, ir administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. 19103101044. Įmokos mokėjimo kvitas kas mėnesį pateikiamas administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui). Laiku nemokant įmokų ir/ar nepateikiant mokėjimo kvitų kiekvieną mėnesį protokolą surašiusiai institucijai, nutarimas dėl visos nesumokėtos baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui, teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.
Nutarimas apeliaciniu skundu per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.
Teisėja Vaida Railienė