Baudžiamoji byla Nr. 1A-599-383/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18489-2025-2

                 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.6.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,

dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui,

nuteistojo A. E. gynėjai advokatei Eglei Šovienei, 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. E. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė – 30 parų arešto bausmė.

Civilinės ieškovės UAB „I. L.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. E. priteista 169,92 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

1.       A. E. nuteistas už tai, kad 2025 m. gegužės 16 d. apie 20.59 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą, UAB ,,I. L.“ priklausantį turtą, būdamas parduotuvėje ,,I. B.“, esančioje (duomenys neskelbtini), parduotuvės prekybos salėje, iš prekių lentynų paėmė 6 pakuotes kojinių ,,Adidas“, bendros 89,94 Eur vertės, kurias paslėpė savo kuprinėje, 2 pakuotes skustuvo galvučių ,,Gillette Fusion“, bendros 79,98 Eur vertės, kurias paslėpė savo dėvimuose drabužiuose ir išėjo iš parduotuvės pro savitarnos kasas prekių nepateikęs apmokėjimui, tokiais veiksmais pagrobė svetimą – UAB ,,I. L.“ priklausantį turtą, bendros 169,92 Eur vertės, tuo padarė UAB ,,I. L.“ 169,92 Eur dydžio turtinę žalą.

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkta pakankamai nuteistojo A. E. kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad A. E. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, teisiamas devynioliktą kartą, administracine tvarka baustas, baudų nemoka. Nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

3.       Nuteistasis A. E. apeliaciniame skunde

3.1. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jo asmenybę, elgesį po nusikalstamos veikos, taip pat faktines ir socialines aplinkybes, todėl paskirta bausmė yra per griežta ir neproporcinga. Arešto bausmė yra per griežta ir nesuderinama su jo realia padėtimi. Nuteistasis pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, bendradarbiavo su tyrimu, šiuo metu siekia pasikeisti – gydosi nuo priklausomybės, ieško darbo, atkūrinėja santykius su šeima. Teismas neįvertino to, kad nusikalstama veika yra nedidelės žalos, o jo elgesys rodo, jog yra pajėgus pasitaisyti be realaus laisvės apribojimo.

3.2. Skunde pažymima, kad realus arešto atlikimas neturėtų teigiamo poveikio, nes nutrauktų gydymosi procesą, trukdytų įsidarbinti ir integruotis į visuomenę, pakenktų socialiniams ryšiams ir sunaikintų dabartinį pasitikėjimą, kurį suteikė ankstesnis teismo sprendimas, taikęs bausmės vykdymo atidėjimą. Padaryta nauja veika nėra sunki, o jos priežastis susijusi su ankstesne priklausomybe, kurią dabar aktyviai gydo. Šiuo metu gyvenime vyksta teigiami pokyčiai: atsisakė žalingų įpročių, ieško darbo, turi socialinių ryšių palaikymą.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. E. gynėja advokatė Eglė Šovienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Donatas Jačiauskas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti

5.       Nuteistojo A. E. apeliacinis skundas atmetamas.

6.       Iš nuteistojo A. E. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nėra keliami kaltės ar nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai, nesutinkama tik su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašoma paskirti švelnesnę bausmę ir jos vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, jo sprendimui niekas negali daryti įtakos ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam A. E. paskirta bausmė padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkančia proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti nuteistajam A. E. švelnesnę bausmę.

8.       Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022).

9.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. E., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, teisiamas devynioliktą kartą, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3.

10.       Nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta, tačiau su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad nuteistasis A. E. nusikalstamą veiką įvykdė praeityje būdamas teistas septyniolika kartų, vyrauja teistumai už vagystes, taip pat teistas Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje, Nyderlanduose. Byloje esantis 2025 m. birželio 26 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 13 d. A. E. administracine tvarka buvo baustas 21 kartą, vyrauja baustumai už vagystes. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad A. E. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė. Tai taip pat patvirtina, kad nuteistasis lėšų pragyvenimui gaudavo sistemingai vykdydamas vagystes, todėl jam būdingas nusikaltimų modelis, tapęs jo gyvenimo būdu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, parinkdamas maksimalų jos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, atsižvelgiant į nuteistojo A. E. asmenybę, sistemingą nusikalstamų veikų vykdymą, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.

11.       Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad gydosi nuo priklausomybės, ieško darbo, atkūrinėja santykius su šeima. Šios aplinkybės neabejotinai vertinamos teigiamai, tačiau nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmę, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, praeities teistumus, baustumus administracine tvarka, sistemingą nusikalstamų veikų vykdymą. Pažymėtina, kad nuteistasis A. E. jau turėjo galimybę pasitaisyti ir pradėti dorai gyventi, tačiau inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė praėjus vos daugiau, nei mėnesiui po paskutiniojo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Taigi, akivaizdu, kad nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamų veikų rezultatus. Šios aplinkybės rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, neigiamų nuostatų susiformavimą. Skunde nurodoma aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jau buvo įvertinta nuosprendžio priėmimo metu ir pripažinta baudžiamąją atsakomybę lengvinančia. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai yra susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas, neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

12.       Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo paskirtos bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

13.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo A. E. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kadangi nagrinėjamu atveju nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tačiau nėra kitų aplinkybių, turinčių reikšmės šio instituto taikymui. Nuteistasis A. E. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas arešto bausme, tačiau bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, praeities teistumais ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Praeities teistumai rodo neigiamą asmens požiūrį į valstybėje galiojančius įstatymus, visuomenėje susiformavusias moralės normas, savęs iškėlimą aukščiau kitų asmenų teisėtų interesų. Be to, ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad, kaip minėta, A. E. iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo buvo septyniolika kartų teistas, būdingas nusikalstamų veikų modelis, baustas administracine tvarka, nusikalstama veika padaryta praėjus kiek daugiau, nei mėnesiui po paskutiniojo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje teismas ne kartą buvo patikėjęs nutestuoju ir suteikęs jam šansą pasitaisyti, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, tačiau tai neužkirto kelio pakartotiniam nusikalstamumui ir teigiamos įtakos nuteistajam neturėjo. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam A. E. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Priešingos išvados neleidžia daryti ir skunde nurodomos aplinkybės dėl naujo darbo paieškų, gydymosi priklausomybei įveikti. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnio nuostatomis, bausmės atlikimo vietoje nuteistajam taip pat gali būti užtikrinamas reikiamas gydymas nuo priklausomybės ligų.

14.       Nors apeliaciniame skunde prašoma subendrinti paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos bausmės, A. E. paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 17 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir nustatyta galutinė subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, tačiau šį prašymą nėra pagrindo tenkinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, paskyręs A. E. galutinę bausmę, išties jos nesubendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, motyvuodamas tuo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu jau yra subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimas su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi reikštų dvigubą bausmių bendrinimą, todėl bausmių subendrinimo klausimas paliktas spręsti bausmių vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skirtingais nuosprendžiais nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo klausimas, esant tokiai procesinei situacijai, negali būti sprendžiamas apeliacine tvarka. Nors nuteistasis prašo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi paskirta bausme, tačiau, nesant prokuroro apeliacinio skundo, šio prašymo tenkinimas pablogintų nuteistojo teisinę padėtį ir apribotų proceso dalyvių teisę apskųsti naujai paskirtą subendrintą bausmę. Šio klausimo sprendimas paliekamas bausmių vykdymo stadijai pagal BPK 347 ir 362 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą.

15.       Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 11 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad A. E. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 106,25 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis A. E. savo vardu registruoto turto neturi, nedirba, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, todėl iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

  n u t a r i a :

nuteistojo A. E. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. E..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                      Algirdas Remeika

                                                 Gytis Večerskas

                                                  Valdas Vitunskas