Administracinė byla Nr. ATP-504-332/2014

  Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01493-2014-8

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 41.3.; 79.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-24 nutarties, kuria už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 505 str. 1 d., padarymą skirta administracinė nuobauda – 2 600 Lt dydžio bauda, ir

n u s t a t ė :

J. D. nubaustas už tai, kad jis šiurkščiai pažeidė terminus, dėl pareiškėjo informavimo pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 26 straipsnio 10 punktą, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ atstovui Žydrūnui Anilioniui 2014-04-09 po teismo posėdžio, vykusio administracinėje byloje Nr. A.2.2.-851-899/2014, nagrinėtoje Šiaulių apylinkės teisme, sužinojus apie J. D. 2014-04-22 11.00 val. organizuojamą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, ir 2014-04-11 su prašymu kreipusis į įmonės vadovą J. D., prašant pateikti visus susirinkimo projektus, kuriuos, vadovaujantis ABĮ 26 straipsnio 10 dalimi, įmonės vadovas privalėjo pateikti per 3 dienas, J. D. į šį prašymą atsakė tik 2014-04-22. Dėl ko buvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl tinkamo atstovavimo akcininko interesams visuotiniame akcininkų susirinkime.

Šiaulių apygardos teismui J. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-24 nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-2174-951/2014, kuria J. D. skirta 2600 Lt dydžio bauda už ATPK 505 str. 1 d. pažeidimą, panaikinti ir priimti naują nutarimą – pareiškėjo „(duomenys neskelbtini) pareiškimą atmesti.

Skunde nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas privalo protingai, ekonomiškai ir pagrįstai naudotis savo kaip akcininko teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti. Pirmos instancijos teismas konstatuodamas, kad formaliai vertinant, pareiškėjo atstovas Ž. Anilionis prašymą dėl informacijos suteikimo nors ir išsiuntė ne vėliau kaip likus 10 dienų iki 2014-04-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjusio vykti ir įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo, tačiau pabrėžtina, kad tai buvo padaryta likus tik 11 dienų. Taigi, faktiškai prašymas buvo pateiktas priešpaskutinę termino dieną. Pažymi, kad pareiškėjas ar jo atstovas Ž. Anilionis, žinodami apie tai, kiek laiko per dieną dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius J. D. (1 val. per dieną) ir, kad informacijos pateikimas pareiškėjui dėl vienokių ar kitokių pateisinamų bei objektyvių priežasčių gali užtrukti, taip pat žinodami, kad gaunamą informaciją esą bus reikalinga išversti į pareiškėjo administracijai suprantamą užsienio kalbą, pats pareiškėjas ar jo atstovai veikė neatidžiai, nerūpestingai. Prašymas buvo pateiktas beveik paskutinę termino dieną, todėl pats pareiškėjas būdamas neatsakingu neįvertino faktinio J. D. darbo laiko ir realios galimybės pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją. Tuo tarpu, nepagrįstai reikalaujama, kad už visa tai atsakytų išimtinai tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nors dėl to atsakingas ir savo, kaip akcininko teisėmis, piktnaudžiaujantis ir neatsakingai bei nerūpestingai veikęs pareiškėjas.  

Teigia, kad nepagrįstai nutarime nurodoma, jog buvo reikalinga atlikti iš J. D. gautos informacijos vertimą į užsienio kalbą, kadangi pareiškėją visais klausimais atstovauja net mažiausiai penki atstovai Lietuvos Respublikoje. Tai, kad informacijos vertimas į lietuvių kalbą nėra reikalingas patvirtina ir tas faktas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjai, tarp kurių ir pats pareiškėjas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 4.9. punkte numatė, kad apskritai informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti skelbiama tik vietiniame Šiaulių miesto laikraštyje „Šiaulių naujienos“, taigi akivaizdžiai lietuvių kalba ir jokie reikalavimai informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ar informaciją susijusią su visuotiniu akcininkų susirinkimu versti į užsienio kalbą nei įstatuose, nei kur kitur niekada nebuvo nustatyti.

Taip pat skunde nurodo, kad nepagrįstai nutarime nurodoma, jog Ž. Anilionis, kaip akcininko „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, esą neturėjo galimybės suderinti savo veiksmų su atstovaujamuoju „ (duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš 2014-04-22 Visuotino akcininkų susirinkimo protokolo, 2014-04-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime Ž. Anilionis dalyvavo, o balsavimo metu susilaikė tik balsuojant dėl pirmininko rinkimo, tuo tarpu dėl visų kitų visuotiniame akcininkų susirinkime nagrinėtų klausimų balsavo, nesusilaikė, valią išreiškė, todėl tokiu aktyviu veikimu tik patvirtino, kad Ž. Anilioniui derinti veiksmų su atstovaujamuoju „(duomenys neskelbtini)“ nereikia ir nereikėjo. Pažymi, kad 2014-03-25 bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų nustatyta tvarka buvo paskelbta apie 2014-04-22 vyksiantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį akcininkų susirinkimą dienraštyje „Šiaulių naujienos“ ir skelbime buvo nurodoma visa Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė, todėl vien pagal ją buvo galima suderinti savo pozicijas su atstovaujamuoju.

Nurodo, kad nepagrįstai jis nubaustas už tai, kad pareiškėjui nebuvo teikiama informacija. Pažymi, kad pats pareiškėjas pareiškime patvirtina ir net prideda rašytinius įrodymus, kad prašyta informacija pareiškėjui visgi buvo pateikta. Taigi ginčo dėl to ar informaciją pareiškėjas gavo ar negavo – iš esmės nėra, tuo tarpu iš pareiškimo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjas prašo nubausti jį už tai, kad jis pavėlavo pateikti pareiškėjui informaciją susipažinimui. Teigia, kad ATPK 505 str. nenumato administracinės atsakomybės už informacijos akcininkui pateikimo pavėlavimą.

Teigia, kad tai, jog buvo leista jam paskirti pavaduojantį asmenį, nereiškia, kad minėta 2014-02-25 nutartimi jis  buvo įpareigotas tokiais atvejais, kai jam yra laisva diena paskirti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį direktorių  pavaduojantį asmenį R. Š.. Tačiau vien dėl to, kad leidimą pirmos instancijos teismas traktavo kaip pareigą – leidžia konstatuoti skundžiamo nutarimo nepagrįstumą. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo R. Š. darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, minėtam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra vienintelė ir net nėra pagrindinė darbovietė, jis dirba įmonėje tik 1 val. per vieną darbo savaitę. Todėl laikinai pavaduojančiu asmeniu kiekvienu atveju, kuomet jis nedirba, paskirti minėtą darbuotoją R. Š., kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba kur kas mažiau valandų nei jis (J. D.), ne tik, kad netikslinga, neprotinga, tačiau ir dažnu atveju neįmanoma.

Nurodo, kad skundžiamame nutarime, teismas visiškai nedetalizavo, kokios konkrečiai informacijos suinteresuotas asmuo (J. D.) esą nepateikė pareiškėjui ir už ką konkrečiai jis nutarimu baudžiamas. Teigia, kad visiškai nebuvo analizuoti jo pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai. Nutarimas pernelyg abstraktus ir nekonkretūs, itin formalus, tik patvirtinantis jo nepagrįstumą, kadangi pagal nutarimo tekstą suprantama, kad jis nubaustas už visos informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį akcininkų susirinkimą neteikimą, kai tuo tarpu savo procesiniuose dokumentuose pareiškėjas net pats pripažįstą, kad informaciją ar jos dalį faktiškai iš jo (J. D.) gavo.

Pažymi, kad nei pirminiame pareiškime, nei skundžiamame nutarime neatskleidžiama ATPK 505 straipsnyje numatyto reikalavimo pažeidimo sudėtis, t. y. visiškai neatskleidžiama objektyvioji ir subjektyvioji administracinio pažeidimo pusė, neatskleidžiama kokiais savo kaltais veiksmais ar kaltu neveikimu, kokiais neteisėtais veiksmais ar kokiu neteisėtu būdu, kokiu priežastiniu ryšiu tarp galimai padaryto pažeidimo ir galimai padarytų neteisėtų veiksmų yra jis atsakingas. Teigia, kad šiuo atveju, įrodymų, kad jis yra atsakingas dėl galimai informacijos neteikimo pareiškėjui, byloje nėra, nes informaciją apie 2014-04-22 vyksiantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį akcininkų susirinkimą generalinis direktorius (J. D.) pateikė per Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme (toliau ABĮ) numatytą terminą, t. y. tada, kai faktiškai gavo pareiškėjo „(duomenys neskelbtini)“ atstovo prašymą. Šiuo atveju, jis nesuprato, jog veikia priešingai teisei, nenumatė žalingų pasekmių, kadangi tam nebuvo objektyvaus pagrindo, nebuvo pagrindo manyti, kad jis pažeidžia ABĮ 26 str. 10 d., nes informaciją pareiškėjui teikė laiku, kai tik pareiškėjo 2014-04-11 prašymas buvo gautas 2014-04-17.

Nurodo, kad jam paskirta bauda nepagrįstai, o taip pat ir nepagrįsto dydžio, kadangi jo darbo užmokestis nuo 2013-03-01 sudaro vos 150 Lt per mėnesį, nes dirbama vos 1 val. per darbo dieną. Be to, jis teikė ir šiuo metu teikia visą teiktiną informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams, laikosi įstatyme įtvirtintų reikalavimų, todėl auklėjamoji funkcija šiuo atveju neįmanoma, kadangi jokio pažeidimo jis nėra padaręs.

„(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas advokatas Ž. Anilionis atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti J. D. skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantas, kaip įmonės vadovas, laiku nepateikė pareiškėjui, kaip įmonės akcininkui, informacijos apie įmonę, todėl, remiantis ATPK 505 straipsniu, už tai jam visiškai pagrįstai buvo taikyta administracinio poveikio priemonė.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, šiuo atveju pareiškėjas, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apelianto kaltės padarius ATPK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

ATPK 505 straipsnio 1 dalyje yra numatyta įmonių valdybų pirmininkų (valdytojų), valdybų narių ar administracijų vadovų atsakomybė už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimą ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą ar dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Pareiškėjas „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas advokatas Ž. Anilionis į teismą pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal 505 straipsnio 1 dalį iškėlimo J. D. kreipėsi dėl to, jog pastarasis šiurkščiai pažeidė terminus, dėl pareiškėjo informavimo pagal ABĮ 26 straipsnio 10 punktą, t. y. buvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl tinkamo atstovavimo akcininko interesams visuotiniame akcininkų susirinkime.

ABĮ 26 str. 10 d. nustatyta, kad ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių pateiktą paraišką valdybai ar šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais bendrovės vadovui. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo rašytinio prašymo gavimo visus susirinkimo sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo įteikia akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku. Bendrovės įstatų 5.2. ir 5.4. punktuose nurodoma, kad skubūs pranešimai gali būti perduodami elektroninių ryšių priemonėmis, o už pranešimų išsiuntimą ar jų įteikimą laiku atsako Bendrovės vadovas (88 b. l.).

Iš bylos matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Ž. Anilionis kreipėsi į J. D. 2014-04-11 su prašymu pateikti informaciją apie 2014-04-22 vyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą (64 b. l.). Prašymą Ž. Anilionis, kaip nustatyta Bendrovės įstatuose, pateikė elektroniu paštu keliais elektroninio pašto adresais (107 b. l.). ABĮ 26 str. 10 d. imperatyviai numatyta, kad ne vėliau kaip per 3 dienas nuo rašytinio prašymo gavimo įmonės vadovas privalo pateikti atsakymą. Taigi, atsakymą į pateiktą Ž. Anilionio prašymą J. D. turėjo pateikti per tris dienas nuo prašymo gavimo dienos, t. y. paskutinė diena atsakymui pateikti buvo 2014-04-14. Apeliantas teigia, kad pareiškėjo 2014-04-11 prašymą gavo tik 2014-04-17, tačiau šios nurodytos aplinkybės neįrodė, t. y. teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. O apelianto nurodyta aplinkybė, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis dirba įmonėje tik 1 valandą per dieną, konstatuotina, jog tai negali būti laikoma pateisinama priežastimi laiku nepateikti atsakymo, kuriam pateikti įstatymas numato imperatyvų 3 kalendorinių dienų terminą.

Apelianto teiginiai, kad faktiškai prašymas buvo pateiktas priešpaskutinę termino dieną, jog Ž. Anilionis žinojo, kiek laiko per dieną dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius J. D., laikomi nepagrįstais. Pažymėtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Ž. Anilionis kreipdamasis į J. D. 2014-04-11 su prašymu pateikti informaciją apie 2014-04-22 vyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą, įstatyme nustatyto 10 dienų termino nepraleido. Pažymėtina ir tai, kad 2014-04-11 buvo darbo diena – penktadienis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 8.00 val. iki 17.00 val., prašymas atsiųstas 16.34 val., t. y. darbo laiku, todėl pagrįstai apylinkės teismas priėjo išvados, su šia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kad prašymas pateiktas laiku ir trijų dienų terminas atsakymui pagrįstai pradėtas skaičiuoti nuo kitos dienos, t. y. 2014-04-12.

Apeliantas nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime Ž. Anilionis dalyvavo, dėl visų visuotiniame akcininkų susirinkime nagrinėtų klausimų balsavo, nesusilaikė, valią išreiškė, todėl tokiu aktyviu veikimu tik patvirtino, kad Ž. Anilioniui derinti veiksmų su atstovaujamuoju „(duomenys neskelbtini)“ nereikėjo. Tai, kad Ž. Anilionis dalyvavo akcininkų susirinkime, balsavo, išreiškė savo valią, neatleidžia J. D. nuo pareigos laiku atsakyti į pateiktą paklausimą ir tai laikyti pateisinamomis priežastimis pažeisti Akcinių bendrovių įstatymo nustatytus terminus.

Įvertinus visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, konstatuotina, kad J. D. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 505 str. 1 d. sudėtis, kadangi jis nesilaikė imperatyvių Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 10 d. išdėstytų reikalavimų.

Dėl administracinės nuobaudos baudos dydžio, pažymima, kad skiriamas baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, turint omenyje atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. J. D. paskirta bauda didesnė nei minimali ir toks sprendimas turi pagrindą, kadangi bylos nagrinėjimo metu nenustatyta asmens patraukto administracinėn atsakomybėn nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, J. D. asmenybę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą dėl J. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl naikinti ar keisti nutarimą nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-24 nutarimą palikti nepakeistą ir J. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                            Raimundas Jurgaitis