Civilinė byla Nr. 2A-109-436/2014
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15116-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
44.2.4.; 44.5.2; 44.8; 121.18.; 121.14.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1814-752/2013 pagal ieškovės Marijos J. P. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
ieškovė Marija J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. Ž. 5699 Lt žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012-08-29 Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio patikrinimo akte Nr.15 nurodyta, jog patikrinus M. J. P. priklausančią miško valdą esančią (duomenys neskelbtini) kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad plynai savavališkai 0,28 ha plote iškirsta 66,99 m3 medienos. 2012-09-05 pas ieškovę atvyko A. Ž., kuris prisipažino, kad tai jis iškirto mišką ir sumokėjo vieną tūkstantį litų už iškirstą medieną. Savavališkai plynai 0,28 ha plote buvo iškirsta iš viso 66,99 m3 medienos, tame tarpe: eglių - 27,85 m3, juodalksnių - 6,44 m3, skroblų - 4,38 m3, drebulių - 11,60 m3, liepų -0,36 m3, uosių -0,07 m3 ir ąžuolų - 16,29 m3. Iškirstos medienos vertė gali būti nustatoma vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 (Žin., 2002, Nr. 40-1501; 2004, Nr. 80-2845). Nustatyta, kad atsakovas savavališkai plynu kirtimu iškirto 66,99 m3, medienos. 66,99 m3 x 100 lt.= 6699 litai. Kadangi atsakovas jau buvo sumokėjęs 1000 litų žalai atlyginti, todėl ieškinio kaina yra 5699 litai.
Atsakovas A. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad pagal su UAB „Tolimark“ sudarytą sutartį, atliko miško kirtimo darbus ieškovei priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype. Dėl netinkamai atlikto miško atžymėjimo buvo iškirsta dalis miško ne tame žemės sklype, kuriame turėjo būti iškirsta. Dėl minėtų miško kirtimų darbų buvo padaryta žala gamtai, ieškovei, pažeistos miško kirtimo taisyklės. Siekiant išspręsti kilusius ginčus dėl miško kirtimo, ieškovė ir atsakovas susitarė dėl žalos dydžio bei konkretaus žalos atlyginimo būdo. Šalys abipusiu susitarimu konstatavo, kad ieškovės patirta žala yra vertinama 1000 Lt. Tuo tikslu šalys 2012-09-05 pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo A. Ž. ieškovės Marijos J. P. naudai 5699,00 Lt skolos ir 2171,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 25 d. ieškovei buvo išduotas leidimas plynam kirtimui 1,3 ha miško, kurio žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Numatyta, kad apytikriai bus iškirsta 389 ktm medienos. Iš ieškovės, atsakovo, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė pati miško kirtimo darbų nevykdė ir jų neorganizavo, kadangi pardavė numatytą iškirsti medieną UAB „Tolimark“. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo A. Ž. pavedimu jo kirtėjai plynai iškirto ieškovei Marijai J. P. nuosavybės teise priklausantį 0,28 ha miško sklypą, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kurio kirtimui leidimas nebuvo išduotas. Taip pat nėra ginčo, kad savavališkai buvo iškirsta 66,99 m3 medienos. Už neteisėtai iškirstą mišką atsakovui buvo paskirta 2000 Lt bauda, kurią jis sumokėjo (b.l. 24), nutarimo neskundė. Iš minėto nutarimo matyti, kad skiriant baudą, buvo atsižvelgta į tai, kad A. Ž. nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir patį pažeidimą (b.l. 23). Ginčas dėl žalos atlyginimo kilo šalims skirtingai aiškinant ir vertinant 2012-09-05 susitarimą dėl žalos atlyginimo.
Pažymėjo, kad aplinkybės, jog ieškovei bus paliktas neiškirstas miškas už savavališkai iškirstą plotą, ieškovė ieškinyje nenurodė. Taip pat tai nenurodyta ir 2012-09-05 susitarime (b.l. 11). Tačiau tiek atsakovas, tiek liudytojas P. K. patvirtino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad pirmiausia visi tarėsi žodžiu, būdami miške. UAB „Tolimark“ direktorius siūlė palikti ieškovei neiškirstą plotą, o tik vėliau ji raštu susitarė su A. Ž. dėl 1000 litų sumokėjimo ir medienos pasiėmimo.
Teismo vertinimu, toks susitarimas yra visiškai suprantamas ir logiškas, nes šalių susitarimu žala gali būti atlyginama ir natūra, šiuo atveju už ne toje vietoje iškirstą mišką paliekant lygiavertį miško plotą. Todėl visiškai neįtikinama atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jau tą pačią dieną ieškovė persigalvojo ir pati atsisakė neiškirsto miško ploto. Be to, pati dar pasiūlė atsakovui pasiimti medieną, jai už tai sumokant tik 1000 litų.
Atsakovui bei UAB „Tolimark“ direktoriui nesilaikius žodinio susitarimo ir nepalikus sutarto neiškirsto miško ploto, aplinkybė, kad ieškovė gavo 1000 litų, nepaneigia ieškovės teisės į žalos, padarytos neteisėtu miško kirtimu miško valdytojui, atlyginimą, nes padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti (CK 6.251 str.).
Savavališkai, taigi ir neteisėtai, iškirtus mišką, miško savininkui ar valdytojui padarytos žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 (Žin., 2002, Nr. 40-1501; 2004, Nr. 80-2845). Minėtame LR vyriausybės nutarime 1.1 lentelės punkte nurodyta, kad 8 centimetrų skersmens ir storesnių medžių ir krūmų nukirtimas ar sužalojimas nebeleidžiant jiems augti, yra žala, kuriai atlyginti taikomas 100 litų tarifas už 1 kietmetrį medienos. Kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo plynai iškirstas 0,28 ha miško sklypas, taip sunaikinant 131 žalią medį, kurių tūris 66,99 ktm, teismas sutiko su ieškovės paskaičiavimu (66,99 ktm x 100 Lt - 1000 Lt ieškovės gautos pajamos). 2012-10-16 Valstybinė miškų tarnyba rašte Nr. 36621 pateikė taksacinius rodiklius žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas medžių aukštis metrais (mažiausias atsakovo nukirstas medis buvo 16 metrų) ir medžių skersmuo centimetrais (mažiausias atsakovo nukirsto medžio skersmuo buvo 16 centimetrų). Todėl atsakovo savavališkai plynu kirtimu iškirstos 66,99 m3 medienos vertė yra 6699 litai (66,99 m3 x 100 Lt).
Teismo vertinimu, ieškovės kaltės ar neatsargumo dėl savavališko miško iškirtimo atsakovas neįrodė, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad parduodant miško sklypą iškirtimui UAB „Tolimark“, ieškovės iniciatyva buvo padarytas kertamos biržės brėžinys, kuris buvo perduotas pirkėjui, taip pat jam buvo perduotas leidimas kirsti mišką. Jeigu atsakovui organizuojant miško kirtimo darbus kilo neaiškumų dėl kertamo sklypo ribų, jo pareiga buvo jas išsiaiškinti su miško specialistais ar ieškove ir tik tuomet pradėti kirtimo darbus.
Todėl teismas vertino, kad šioje byloje yra įrodytos visos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę – nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (savavališko miško iškirtimo) ir ieškovei padarytos žalos akivaizdus. Pagal CK 6.248 str. 1 d., padariusio žalą asmens kaltė yra preziumuojama. Teismo vertinimu, atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė.
- Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:
- Teismas akivaizdžiai neteisingai vertino 2012-09-05 susitarimo turinį bei jo esmę, todėl nepagrįstai vertino, kad susitarimas nėra galutinis ir neapima visos ieškovei padarytos žalos dydžio. Šiuo susitarimu šalys siekė išvengti brangių ir ilgai trunkančių teisminių ginčų, todėl atsakovas sutiko prisiimti visą atsakomybę už savavališkai iškirstą mišką bei atlyginti šalių bendru sutarimu nustatytą žalą. Ieškovė žinojo ir suprato, kad nesant susitarimo, kaltu už savavališkai iškirstą mišką būtų pripažinta miško savininkė, būtent pati ieškovė. Teismas susitarimą aiškino nelogiškai ir teisine prasme absurdiškai. Tokiomis, kaip teismas aiškino sąlygomis, atsakovas susitarimo niekada nebūtų pasirašęs. Be to, susitarime nėra užfiksuota, jog atsakovas atlygina tik dalį žalos;
- Susitarimo surašymo metu ieškovė negalėjo nežinoti jai padarytos žalos dydžio, kadangi Valstybinės miškų tarnybos 2012-08-29 akte konstatuotas iškirstos medienos kiekis. Tai, kad iškirstas miškas buvo brandus ir jame nebuvo plonų jaunų, nesubrendusių medžių, susitarimo surašymo metu 2012-09-05 ieškovė taip pat žinojo, nes taip ji tvirtino 2013-07-02 teismo posėdžio metu. Byloje ginčo dėl to, jog visi žinojo ir matė, kad nukirsta mediena yra storesnė nei 8 cm, nėra. Tai reiškia, kad susitarimo surašymo metu ieškovė žinojo arba turėjo žinoti, kad jos patirta žala maksimaliai galėtų būti paskaičiuota 6699 Lt (66,99 m3 x 100 Lt/m3), Sudariusi susitarimą dėl 1000 Lt žalos dydžio, ieškovė išreiškė valią, kad patirta žala nebus skaičiuojama pagal LR Vyriausybės nutarimą;
- Susitarimas saistė tik ieškovę ir atsakovą dėl sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iškirsto miško, tuo tarpu tarp ieškovės ir UAB „Tolimark“ buvę susitarimai dėl sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio miško iškirtimo ir tai negali nulemti ieškovės ir atsakovo susitarimo. Kitaip tariant, jeigu ieškovė sudarydama 2012-09-05 susitarimą tikėjosi, kad sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį neiškirstą 30 arų mišką UAB „Tolimark“ paliks vietoje savavališkai iškirsto miško kitame sklype, kurį vėliau UAB „Tolimark“ iškirto, todėl šios bendrovės veiksmai negali nulemti susitarimo sudarymo ir jo aiškinimo. Tai, kad UAB „Tolimark“ nesilaikė žodinio susitarimo, nėra priežastis ir pagrindas kitaip aiškinti susitarimą;
- Teismas nepagrįstai ignoravo ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad atsakovas ne vienas kaltas dėl iškirsto miško, ji minėjo, kad kalti ir kiti asmenys (b. l. 85-87). Kitaip tariant, ieškovė pripažino, kad didžiausią kaltę turėtų prisiimti ieškovės pasirinktas kertamo miško atrėžėjas, t.y. šalys pripažino, kad apeliantas dėl savavališkai iškirsto miško yra kaltas tik iš dalies. Ieškovei pripažinus atsakovo dalinę kaltę, civilinė atsakomybė visa apimtimi negalėjo būti taikoma;
- Teismas nepagrįstai suabsoliutino skaičiavimo metodiką, įtvirtintą LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarime Nr. 521, ir ignoravo kitus byloje esančius įrodymus, tuo nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Byloje yra trijų skirtingų medienos prekyba užsiimančių bendrovių pažymos, jog konkrečios medienos, nurodytos ieškovės pateiktuose taksaciniuose rodikliuose, vertė yra ne daugiau kaip 1450 Lt. Šalių susitarime šalys nurodė, kad atsakovas atlygina 1000 Lt žalą už iškirstą medieną, nėra jokio žodelio, kad atsakovas atlygina žalą už dalį iškirstos medienos. Liudytojas P. K. patvirtino, kad šalys nustatė visos patirtos žalos dydį 1000 Lt. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovės patirta žala sudaro 100 Lt už kietmetrį, kai toje pačioje vietoje tame pačiame miške esančios medienos vertė ieškovės įkainojimu buvo įvertinta 43 Lt už kietmetrį. Taigi, nors teismas ir konstatuotų, jog apeliantas yra visiškai atsakingas už patirtą žalą, priteisiamos žalos dydis bet kokiu atveju negalėjo viršyti 43 Lt už kietmetrį;
- Ieškovė teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus. Jos paaiškinimus paneigė liudytojas V. L., kuris nurodė, jog leidimą ištraukti savavališkai iškirstą medieną davė miško savininkei. Šį leidimą ieškovė perdavė atsakovui. Šios aplinkybės patvirtina, kad susitarimu buvo susitarta dėl galutinio žalos dydžio (1000 Lt), atsakovas susitarimą įvykdė ir šalys viena kitai pretenzijų nebeturėjo. Taip pat ieškovės pozicija dėl kaltų asmenų nuolat keitėsi. Tai rodo, kad ieškovės ir jos atstovo pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa, teismui buvo duodami melagingi parodymai, siekiant suklaidinti teismą ar nuslėpti svarbias aplinkybes.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Marija J. P. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 s. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
- Apeliantas neteisingai nurodo, kad ieškovė turėjo žinoti iškirsto miško žalos dydį, kadangi jai sudarant 2012-09-05 susitarimą ji negalėjo net orientuotis, koks yra jai padarytos žalos dydis. Ieškovė nežinojo iškirstos medienos kainos, nes kaina nustatoma pagal LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarimą. Ši aplinkybė ieškovei tapo žinoma, kai ji kreipėsi į Valstybinę miško tarnybą ir tik gavusi 2012-10-23 tarnybos pažymą, galėjo paskaičiuoti žalos dydį;
- Visi kiti apeliacinio skundo argumentai yra išgalvoti, jie paneigti byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Valstybinės miškų tarnybos 2012-09-12 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina, kad dėl savavališkai iškirsto miško kaltu pripažintas apeliantas ir neteisėta veika padaryta žala aplinkai 3220,04 Lt (b. l. 23);
- Teismas teisingai aiškino šalių 2012-09-05 susitarimą, atsižvelgdamas į prieš tai buvusį žodinį susitarimą;
- Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas savavališkai ir neteisėtai iškirto mišką, vadovavosi byloje surinktais įrodymais ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei M. J. P. nuosavybės teise priklauso du miškų ūkio paskirties žemės sklypai, kurių vienas bendro ploto 0,28 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kitas bendro ploto 2,66 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–10). LR aplinkos ministerija 2012 m. liepos 25 d. ieškovei davė leidimą kirtimui miške, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 82). Iš liudytoju apklausto UAB „Tolimark“ direktoriaus P. K. paaiškinimų ir šalių procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė UAB „Tolimark“ pardavė dalį miško medžių iškirtimui (b. l. 64, 67). UAB „Tolimark“ medienos kirtimo darbams pasamdė atsakovą A. Ž., su kuriuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sudarė Miško ruošos ir miško ūkio darbų rangos sutartį (b. l. 22). Byloje neginčijamai nustatyta, kad iškirstas ne tas miškas, kuriam ieškovei buvo išduotas leidimas. Iš 2012 m. rugpjūčio 29 d. Privataus miško sklypo miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo akto Nr. 15 matyti, kad neteisėtai savavališkai ieškovei priklausančiame miške, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iškirsta 66,99 m3 medienos (b. l. 6–7). Vėliau Valstybinė miškų urėdija 2012 m. spalio 23 d. rašte Nr. R2-2800 patikslino, kad savavališkas kirtimas įvykdytas ne žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bet sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Atsakovas neneigia ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad savavališkai, neturėdamas leidimo, ieškovei priklausantį mišką iškirto apeliantas. Šią aplinkybę patvirtina 2012 m. rugsėjo 5 d. surašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriame apeliantas nurodo, jog netyčia savavališkai išpjovė apie 28 a miško 66,99 m3 medienos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl prisiima atsakomybę už padarytą žalą ir sutinka atlyginti padarytą žalą gamtai, sumokėti baudą už savavališkai iškirstą mišką, atsodinti mišką ir sumokėti vieną tūkstantį litų už iškirstą medieną (b. l. 11). Už savavališkai iškirstą mišką 2012 m. rugsėjo 12 d. apeliantas buvo nubaustas administracine 2000,00 Lt dydžio bauda (b. l. 23). Apeliantas nei nutarimo, skirti administracinę baudą, nei baudos dydžio neginčijo ir paskirtą baudą geranoriškai sumokėjo 2012 m. spalio 22 d. (b. l. 24). Tai, kad apeliantas pripažino savo kaltę patvirtina ir tai, jog atsakovas gera valia už padarytą žalą gamtai į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą sumokėjo 3220,04 Lt dydžio žalą, kurią paskaičiavo Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas V. L. (b. l. 25–27).
Apeliantas iš esmės nesutinka su teismo sprendimu, nurodydamas, jog teismas netinkamai aiškino tarp šalių 2012 m. rugsėjo 5 d. sudarytą susitarimą. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai nurodė, jog susitarimas nėra galutinis ir neapima visos ieškovei padarytos žalos dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindinis tarp šalių kilęs ginčas yra būtent skirtingas šalių 2012 m. rugsėjo 5 d. sudaryto susitarimo aiškinimas. Apeliantas nurodo, kad ieškovė negalėjo nežinoti jai padarytos žalos dydžio, kadangi nukirstos medienos kiekis buvo užfiksuotas 2012 m. rugpjūčio 29 d. akte. Šiame akte taip pat užfiksuota, kad nukirstas miškas buvo brandus, jame nebuvo plonų medžių, o tai, apelianto vertinimu, reiškia, jog ieškovė turėjo žinoti maksimaliai paskaičiuotos žalos dydį, tačiau sudarydama susitarimą, ieškovė sutiko su 1000 Lt dydžio žalos dydžiu.
Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. D. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2011); subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. R. v. UAB „ Būstuva“, bylos Nr. 3K-3-291/2008).
Kaip jau buvo minėta, byloje neginčijamai nustatyta, kad apeliantas neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, 0,28 ha ieškovei priklausančiame miško valdos plote, iškirto 66,99 m3 medienos ir už tai ieškovei sumokėjo 1000 Lt dydžio žalą. Apelianto vertinimu, ieškovė turėjo žinoti, koks gali būti jai padarytos žalos maksimalus dydis, tačiau ji žalą įvertino tik 1000 Lt. Iš liudytojo L. P., kuris yra ieškovės sūnus, paaiškinimų matyti, kad prieš pradedant kirsti mišką, ieškovės jau buvo padaryti žymėjimai ir nustatytos ribos, nuo kur turėjo būti pradėtas kirsti miškas, be to, buvo sukalti kuoliukai, nudažyti ryškiais dažais, taip kaip numatyta plane. Taip pat liudytojas paaiškino, kad atsakovas skubino ieškovę kuo greičiau pasirašyti susitarimą ir kuo greičiau pasirūpinti leidimu išsivežti medieną iš miško, nors ieškovė tvirtino, kad nežino, kokio dydžio žala jai yra padaryta (b. l. 65). Liudytojas paaiškino, kad jo mamai 1000 Lt buvo duotas kaip avansas, vėliau atsakovas žadėjo atsiskaityti su ieškove kaip priklauso, taip pat apeliantas pažadėjo ieškovei atsodinti mišką. Liudytojas patvirtino, jog paklausė eigulio, kiek maždaug gali kainuoti iškirsta mediena, jam buvo atsakyta, kad 10 metrų medienos kainuoja 1000 Lt (b. l. 66). Analogiškai paaiškino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės žentas S. A., jis taip pat patvirtino, jog 1000 Lt už iškirstos medienos kiekį yra ženkliai per maža kaina (b. l. 67). Iš ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad tarp ieškovės, atsakovo ir UAB „Tolimark“ vadovo iki pasirašant susitarimą miške buvo žodžiu susitarta, jog UAB „Tolimark“ už iškirstą ne toje vietoje mišką paliks ieškovei kitoje vietoje 30 arų plote, kuriam kirsti buvo išduotas leidimas. Ieškovė patvirtino, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. susitarimą su apeliantu pasirašė tik todėl, kad jai buvo pažadėta, jog paliks 30 arų mišką neiškirstą, tačiau po dviejų savaičių nuvažiavusi į mišką pamatė, jog ir tie 30 arų iškirsti ( b. l. 86). Apie tai, kad miške iki pasirašant susitarimą buvo žadėta ieškovei palikti neiškirstą kitame plote 30 arų miško, patvirtino liudytoju apklaustas UAB „Tolimark“ vadovas P. K. (b. l. 67).
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, bei atsižvelgdama į tai, kad ieškovė yra garbaus amžiaus, o apeliantas yra individualiai dirbantis medienos srityje, žinantis medienos vertę, sąmoningai suklaidino ieškovę, surašydamas tokio turinio susitarimą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šio 2012 m. rugsėjo 5 d. susitarimo pažodžiui vertinti negalima. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių žodiniu susitarimu žala galėjo būti atlyginama ir natūra, šiuo atveju už ne toje vietoje iškirstą mišką paliekant lygiavertį miško plotą, tik tokiu atveju ieškovė galėjo sutikti, kad 1000 Lt ir miško atsodinimo būtų užtekę žalai atlyginti. Tačiau esant priešingai situacijai, kadangi nebuvo laikytasi žodinio susitarimo ir iškirstas paliktas lygiavertis miškas, ieškovės prašymas priteisti jai padarytą žalą yra visiškai suprantamas ir pagrįstas. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad visiškai neįtikinama, jog 66,99 m3 iškirstos medienos ieškovė sutiko atiduoti atsakovui tik po 14,92 Lt už kietmetrį (1000 Lt / 66,99 m3).
Apelianto argumentai, kad ne jis vienas kaltas dėl neteisėtai iškirsto miško, yra nepagrįsti, kadangi jau buvo nustatyta, kad jis dar 2012 m. rugsėjo 5 d. susitarimu pripažino visišką savo kaltę ir už tai buvo nubaustas administracine bauda, kurios neskundė. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovo kaltė yra įrodyta byloje esančiais dokumentais, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių apelianto argumentų nepasisako. Nagrinėjamo ginčo atveju bylos įrodymais taip pat yra nustatyta, kad atsakovas neturėdamas leidimo iškirto ieškovei priklausantį mišką, taip pažeidė ieškovės teises į jai priklausančio miško nuosavybę, todėl šiais neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovei. Šios nustatytos aplinkybės atitinka CK 6.246-6.249 straipsniuose nustatytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad žalą, padarytą asmens turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šia prasme civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra nukentėjusiojo asmens turtinių praradimų kompensavimas. Kartu tai reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, priešingu atveju nukentėjusysis nepagrįstai praturtėtų. Šių teisės normų prasme ieškovės išieškotini nuostoliai apskaičiuotini pagal atsakovo neteisėtai iškirsto miško kiekį, nes atlyginami tik tie susidarę nuostoliai, kurių atsiradimą nulėmė atsakovo neteisėti veiksmai. Byloje ieškovė pateikė įrodymus, kurie pagrindžia jos patirtus realius nuostolius, susijusius su turtiniais praradimais dėl miško neteisėto iškirtimo. Atsakovas pateikė į bylą įmonių, užsiimančių medienos perdirbimu, pažymas, kiek galima būtų įvertinti iškirstą medieną ( b. l. 36–41). Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, kokio dydžio naudą gavo atsakovas dėl savo neteisėtų veiksmų, kadangi pagal 2012 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinis poskyrio ieškovei išduotą leidimą savavališkai iškirstiems medžiams ir krūmams ir pagamintai apvaliai medienai ištraukti arba išvežti, visą nukirstą medieną iš miško išsivežė apeliantas (b. l. 86).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų teisinių aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Visi apelianto apeliacinio skundo argumentai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant ieškovės ieškinį, įvertinti visi atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, išanalizuoti ir įvertinti pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis visiškai sutinka.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė orientaciniu kriterijumi, nulemiančiu atlygintinų nuostolių dydį, vadovavosi Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521, kuriuo patvirtinti Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžiai. Šio LR Vyriausybės nutarimo lentelės 1.1 punkte nurodyta, kad 8 centimetrų ir storesnių medžių yra 100 Lt už 1 kubinį metrą medienos žalos atlyginimo dydis. Tai, kad ieškovė pažeidimo padarymo metu negalėjo tiksliai žinoti, kokios vertės yra savavališkai nukirstas miškas patvirtina ir ta aplinkybė, jog ji kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl taksacinių rodiklių pateikimo (b. l. 8). Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismas nepagrįstai ignoravo atsakovo į bylą pateiktas tris skirtingų bendrovių pažymas apie nukirstos medienos vertę (b. l. 36-41). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiose pažymose pateikti duomenys negali būti pripažinti objektyviais, kadangi pažymos pateiktos bendrovių, užsiimančiu komercine medienos perdirbimo veikla, tačiau šios bendrovės nėra ekspertinės įstaigos, turinčios teisę nustatyti medienos vertę, todėl teismas šiais duomenimis nesivadovauja Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovė, apskaičiuodama jai padarytų nuostolių dydį, pagrįstai atsižvelgė į nurodytą Vyriausybės nutarimą ir į savavališkai atsakovo iškirstą medienos kiekį, pagal Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. spalio 16 d. pateiktus taksacinius rodiklius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo savavališkai plynu kirtimu iškirstos 66,99 m3 medienos vertė yra 6699 litai (66,99 m3 x 100 Lt), tačiau atsakovui sumokėjus 1000 litų žalai atlyginti, ieškovei priteistina iš atsakovo žala yra 5699 litai (b.l. 3-4).
Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
- Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1000,00 Lt, todėl teismui nusprendus netenkinti atsakovo apeliacinio skundo, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 93 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės Marijos J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.
Teisėjai Raimondas Buzelis
Nerijus Meilutis
Arūnas Rudzinskas