Civilinė byla Nr. e2-729-1069/2018

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00051-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 3.2.6.5.

(S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 17 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,

sekretoriaujant Redai Vingienei,

dalyvaujant ieškovės S. T. atstovui advokato padėjėjui K. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

n u s t a t ė :

1. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. ieškovė S. T. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo A. T. 2009-11-20 Lietuvos Respublikos ambasadoje Airijoje sudarytą santuoką (įrašo Nr. 90), po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos iki santuokos turėtą pavardę – „M.“ bei nustatyti, kad po santuokos nutraukimo tarpusavio išlaikymas nėra reikalingas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje išaiškėjo šalių interesų, pomėgių ir charakterių skirtumai, skirtingas požiūris į šeiminį gyvenimą ir jo perspektyvas. Dėl nurodytų aplinkybių santuoka yra faktiškai iširusi. Šalys kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio jau beveik trejus metus (nuo 2015-05-16). Santuoka yra formali ir nėra tikimybės, kad jie vėl pradės gyventi kartu kaip sutuoktiniai. Kadangi nei vienas iš šalių nedėjo pakankamų pastangų santuokai išsaugoti, todėl ji nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
3. Taip pat ieškovė nurodė, kad santuokoje šalys susilaukė nepilnamečio sūnaus K. T., gim. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi, jų bendru susitarimu vaikas liko gyventi su ieškove, kuri tinkamai ir visapusiškai rūpinasi vaiku, jį ugdo, lavina bei prižiūri. Šiuo metu ieškovė gyvena kartu su vaiku Airijoje. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko įprastinė gyvenamoji vieta yra minėtoje šalyje bei kad nėra Reglamento „Briuselis II bis“ 9 - 11 straipsniuose numatytų jurisdikcijos pagrindų, Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti bylos dalies dėl reikalavimų, susijusių su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimu, todėl šie reikalavimai byloje nėra reiškiami.
4. Be to, ieškovė nurodo, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Šalių vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis kiekvienam po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise, todėl šioje byloje jo padalinimo klausimai nėra aptariami.
5. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji skolinių įsipareigojimų kreditoriams neturi, o apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma. Abu yra darbingi, sveiki, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas.
6. Ieškovės S. T. atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šalys nuo 2015-05-16 kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, santuokos nutraukimo teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms taikytinos nuo 2015-05-16.

2. Atsakovo procesinė pozicija

7. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam adresuoti procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas, informuojantis, apie teismo posėdžio vietą ir laiką įteikti tinkamai (procesiniai dokumentai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatas adresatui (atsakovui) įteikti 2018-01-23 ir 2018-02-20 asmeniškai).
8. Įstatymas įpareigoja teismą imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Šalims įstatymas numato pareigą joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
9. Kadangi atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys ir teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį darytina išvada, kad atsakovas apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, jos atstovas sutiko ir prašė bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nurodė, kad pateikė visus įrodymus, išnaudojo visas galimybes nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą, susisiekti su atsakovu, informuoti jį apie bylą, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai.

3. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl bylos teismingumo

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. T. ir A. T. santuoka sudaryta 2009-11-20 Lietuvos Respublikos ambasadoje Airijoje (įrašo Nr. 90). Abi šalys ieškovė ir atsakovas yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei. Ieškovė nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra užsienyje (Airijoje) bei nurodė paskutines jai žinomas atsakovo gyvenamąsias vietas Lietuvoje bei Airijoje. Iš teismo posėdyje ieškovo duotų paaiškinimų ir teismui pateiktų duomenų (tarp kurių ir duomenys, patvirtinantys procesinių dokumentų įteikimo atsakovui faktą) nustatyta, kad sutuoktiniai šiuo metu gyvena skirtingose valstybėse – ieškovė Airijoje, o atsakovas reziduoja Lietuvoje. Taigi ši byla dėl santuokos nutraukimo turi tarptautinį elementą, todėl spręstina dėl jos teismingumo (CPK 782 straipsnis).
11. Tais atvejais, kai šalys yra skirtingų valstybių piliečiai ir (ar) gyvena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse yra taikomas Europos Sąjungos teisinis reguliavimas, t. y. 2003-11-27 Tarybos Reglamentas Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau ir – Reglamentas).
12. Reglamento 3 straipsnyje nurodyta, kurios valstybės narės teismas turi kompetenciją nagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo: 1. jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta; 2. šiame reglamente „nuolatinė gyvenamoji vieta“ turi tokią pat reikšmę kaip Jungtinės Karalystės ir Airijos teisinėse sistemose.
13. Atsižvelgdamas į tai, kad abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai teismas sprendžia, kad pagal Reglamentą šis ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismui, t. y. jurisdikciją nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovės S. T. reikalavimą atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės turi Lietuvos Respublikos teismas (Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktas, CK 1.29 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

14. Kaip minėta, šalių santuoka sudaryta 2009-11-20 Lietuvos Respublikos ambasadoje Airijoje (įrašo Nr. 90). Ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydama, kad abu sutuoktiniai pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lojalumo, savitarpio pagarbos ir paramos, visapusiško rūpinimosi pareigas. Ieškinyje nurodoma, kad ilgainiui išryškėjo atsakovo asmeninės savybės, su kuriomis ieškovei buvo sudėtinga taikytis, atsirado nesutarimų, padažnėjo barnių, konfliktų, išsiskyrė šalių požiūriai į santuokinį gyvenimą, išryškėjo charakterių skirtumų.
15. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsnis).
16. Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad sutuoktiniai nuo 2015-05-16 (t. y. beveik 3 metus) negyvena kartu ir santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pripažįsta, jog santuoka jau yra faktiškai iširusi, šalys negyvena kartu ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, į ieškinyje išdėstytas santuokos iširimo priežastis, taip pat remdamasis aplinkybe, kad atsakovas nenurodė prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo ir jį pagrindžiančių argumentų, daro išvadą, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, todėl netikslinga šalims skirti terminą susitaikyti ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl momento, nuo kurio atsirado pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką

17. Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2015-05-16, motyvuodamas tuo, kad šalims nevedant bendro ūkio, jai nėra žinoma apie atsakovo veiklą.
18. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
19. Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
20. Ir nors CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant abiejų sutuoktinių kaltei, išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, todėl nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
21. Teismas sprendžia, kad šioje byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog nuo 2015-05-16 sutuoktiniai jau nevedė bendro ūkio ir faktiškai nustojo gyventi kartu (CPK 185 straipsnis). Dėl to teismas tenkina ieškovės reikalavimą nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2015-05-16 (CK 3.67 straipsnio 1 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

22. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliekama jos iki santuokos sudarymo turėta pavardė – „M.“, o atsakovui jo santuokinė pavardė – „T.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

23. Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių kreditoriams po santuokos nutraukimo

24. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas).
25. Teismui pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo šalių po ½ įgytas dar asmeninės nuosavybės teisėmis, dovanojimo sutarties Nr. 5748 pagrindu. Tokiu atveju šis nekilnojamasis turtas ieškovės ir atsakovo yra valdomas asmeninės nuosavybės teisėmis (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tarp šalių nedalintinas. Bylos duomenimis, gyvendamos santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio kito turto neįgijo, taip pat neturi finansinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl šie klausimai nespręstini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės S. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2009 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Airijoje (įrašo Nr. 90), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo jų bendro gyvenimo pabaigos – 2015 m. gegužės 16 d.

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. T. palikti pavardę „M.“, atsakovui A. T. – „T.“.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja                                                                                                                                            Lina Nainienė