Civilinė byla Nr. e2S-277-368/2021

                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00623-2021-8

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.20.;

 (S)

            3.3.2.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) M. L. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. L. Ž., S. Ž. ir J. J. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai M. L. Ž., S. Ž. ir J. J. pateikė teismui prašymą patvirtinti 2021 m. vasario 4 d. pasirašytą taikos sutartį dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Pareiškėjai sutartyje nurodė, kad šalys susitaria, jog dviejų kambarių butas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (mieste), viešame registre registruotas pagal (data neskelbtina) Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), yra M. L. Ž. asmeninė nuosavybė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė.

3.       Teismas nustatė, kad visi pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę į butą, priėmę palikimą ir tarp pareiškėjų ginčytinų klausimų dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą nėra, kadangi, pareiškėjai susitarė dėl pasidalijimo būdo ir nenurodė, kokio konkretaus ginčo siekia išvengti ateityje.

4.       Teismo vertinimu, pareiškėjai siekia perleisti visas nuosavybės teises į butą vienam iš pareiškėjų, t. y. M. L. Ž., tačiau toks sandoris, teismo įsitikinimu, turi būti sudaromas notarine forma. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas laikė, kad neegzistuoja įstatyme nurodytos aplinkybės, kurioms esant teismas tvirtina taikos sutartį, t. y. teismas negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) M. L. Ž. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

5.1.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai dėl taikos sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismų supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo nebūtina, nes šiuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus.

5.2.       Pareiškėjai S. Ž. ir J. J. nuosavybės teisės į minėtą butą dar neįgijo, nes neišduoti paveldėjimo teisės liudijimai, minėtas butas (ar jo dalis) nėra registruota viešame registre visų trijų pareiškėjų vardu. Taigi, šiuo metu jokios notarinės sutarties pareiškėjai negali sudalyti. Su mirusiu I. Ž. nėra galimybės sudaryti vedybų sutartį ir joje patvirtinti, kad nurodytas butas yra M. L. Ž. asmeninis turtas.

5.3.       Skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog pareiškėjai nenurodė, kokio konkretaus ginčo siekia išvengti ateityje. Ginčas kiltų dėl buto nuosavybės formos: asmenis iki santuokos įgytas turtas ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas turtas. Jeigu mirusio I. Ž. vaikai tvirtintų, kad butas priklauso ir jų mirusiam tėvui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pareiškėjai tektų kreiptis į teismą ieškinio teisena ir prašyti butą pripažinti jos asmeniniu turtu. Kadangi tarp įpėdinių nėra ginčo, tai nėra galimybės kelti bylos ieškinio teisena dėl šio buto pripažinimo pareiškėjos asmeniniu turtu, dirbtinai didinant bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

        Atskirasis skundas netenkintinas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

7.       Apeliacijos objektas - teismo nutarties, kuria supaprastinto proceso tvarka nepatvirtinta taikos sutartis tarp šalių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (data neskelbtina), po I. Ž. (data neskelbtina) mirties priėmę palikimą. Tarp pareiškėjų ginčytinų klausimų dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą nėra, kadangi, pareiškėjai susitarė dėl pasidalijimo, t. y. pareiškėjai siekia perleisti visas nuosavybės teises į butą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini), vienam iš pareiškėjų, t. y. M. L. Ž. ką ir nurodė taikos sutarties sąlygose. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė. Rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad ši nutartis nėra skundžiama, todėl įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Pareiškėja M. L. Ž. su teismo nutartimi nesutiko ir pateikė atskirąjį skundą.

9.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais.

10.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Kai procesas teisme nėra pradėtas, asmenys turi teisę kreiptis dėl taikos sutarties patvirtinimo į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Taikos sutarties tvirtinimas, kai byloje nėra ginčo tarp šalių, laikytinas klausimu dėl fakto patvirtinimo.

11.       Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Šalys tokią sutartį gali sudaryti, apsiribodamos vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą.

12.       Minėta, jog pagal savo teisinę prigimtį ir teismo atliekamos apsauginės funkcijos pobūdį taikos sutarčių tvirtinimas priskirtinas byloms dėl faktų tvirtinimo. Suprantama, kad teismas tvirtina ne bet kokius realios tikrovės faktus, o tik teisiškai reikšmingus, t. y. tokius, su kuriais teisės normos sieja civilinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą. Nuo asmens valios priklausomi juridiniai faktai vadinami veiksmais. Taikos sutartys yra viena sutarčių rūšių, nurodytų CK, todėl jos priskirtinos prie faktų, kurie gali būti tvirtinami teismo CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Šiuo atveju, kaip matyti iš taikos sutarties turinio, pareiškėjai prašo patvirtinti nuosavybės teisių į butą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini) perleidimą vienam iš pareiškėjų, t. y. M. L. Ž., tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, toks sandoris (o ne faktas) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi būti sudaromas notarine forma. Paminėtina ir tai, kad prie faktų, kurie gali būti tvirtinami teismo CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, nėra priskirti kaip teisiškai reikšmingi faktai (veiksmai) dėl nuosavybės teisių perleidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų 2003 m. birželio 20 d. senato nutarimą Nr. 41), nes akivaizdu, kad nuosavybės teisių perleidimas yra sandoris, kuris įforminamas notarine tvarka.

13.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės ir įstatymų normas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje, tinkamai pritaikė ir išaiškino bylos šalims įstatymo normas, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, ir yra paliktina galioti. Šiuo atveju, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas,

n u t a r ė:

pareiškėjos M. L. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius