Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-07-02][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-355-589-2020].docx
Bylos nr.: e2A-355-589/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Panevėžio miesto savivaldybė 288724610 atsakovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracija 288724610 atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 288600210 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 188692688 trečiasis asmuo
"Energijos skirstymo operatorius" 304151376 trečiasis asmuo
"Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 trečiasis asmuo
UAB "Panevėžio gatvės" 147026330 trečiasis asmuo
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Kitos bylos, kylančios iš daiktinių teisinių santykių

?

Civilinė byla Nr. e2A-355-589/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02130-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

img1 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. liepos 2 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyginto Mažuikos,

 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5176-902/2019 pagal ieškovo B. J. ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo, žalos atlyginimo atsakovams Panevėžio miesto savivaldybei, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Panevėžio gatvės“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas B. J. (toliau – ir ieškovas) pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė teismo įpareigoti atsakovus Panevėžio miesto savivaldybę ir Panevėžio miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovai) pašalinti virš žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nutiestus elektros laidus, priteisti iš atsakovų solidariai ieškovui 5 000 Eur turtinę žalą bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, jog virš jam nuosavybės teise priklausančio 0,0521 ha komercinės paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra nutiesti elektros bei elektroninių ryšių komunikacijų laidai, priklausantys Panevėžio miesto savivaldybei, be žemės savininko sutikimo tokiu būdu ir tokiame aukštyje, kad trukdo atlikti numatomus statybos darbus, taip pažeidžiant savininko nuosavybės teises. 2019 m. sausio 11 d. jis pateikė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos miesto infrastruktūros skyriui pretenziją, kuria reikalavo pašalinti šiuos elektros bei elektroninių ryšių komunikacijų laidus. 2019 m. vasario 8 d. raštu Nr. 1S-925 (12.1.4) atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija informavo, kad yra rengiamas Panevėžio miesto autobusų stoties prieigų sutvarkymo techninis projektas, kuriame bus numatytas gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo modernizavimas, keičiant oro linijas į požemines kabelines linijas (kaip ir vaizdo stebėjimo kamerų ryšių linijos). Atlikus autobusų stoties prieigų sutvarkymo rangos darbus, apšvietimo ir ryšių oro linijos bus panaikintos. Sutikdamas pašalinti ryšių ir elektros oro linijas, atsakovas nenurodė ir nekonkretizavo, kada įvykdys ieškovo reikalavimus, todėl ieškovo manymu, tai neužtikrina jo, kaip savininko, nuosavybės apsaugos ir tokiu būdu ieškovas laiko, kad atsisakoma įvykdyti pretenzijoje nurodytus reikalavimus. Dėl atsakovo virš žemės sklypo nutiestų elektros bei elektroninių ryšių komunikacijų laidų jis neturi galimybės naudoti ir valdyti žemės sklypą pagal šio sklypo paskirtį, negali atlikti statybos darbų ir taip negali įgyvendinti savo, kaip savininko, teisių. Yra pasirengęs žemės sklypą aptverti tvora, tačiau statyba negalima, nes į jo žemės sklypą dėl elektros ir ryšių oro linijų negali įvažiuoti ir statybos darbus atlikti kranas, kita didžiagabaritė technika. Todėl reikalauja atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, įpareigojant atsakovus pašalinti elektros ir ryšių oro laidų linijas. Atsakovai nepateikė duomenų ir niekuo nepagrindė, jog elektros ir ryšių oro linijas nutiesė teisėtai, turėdami šią teisę patvirtinančius dokumentus. Duomenų, jog atsakovai negalėtų pašalinti elektros ir ryšių oro linijos laidų, nėra.

3.       Nesutinka su atsakovo Panevėžio savivaldybės administracijos motyvu, kad 2006 m. lapkričio 10 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 105536-1874 buvo nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos – elektros linijų ir ryšių apsaugos zonos. Elektros linijų apsaugos zona aukščiau nurodytu sprendimu buvo nustatyta tik daliai žemės sklypo (0,0458 ha) ir tik požeminėms komunikacijoms, ryšių linijų apsaugos zona nustatyta tuo pačiu sprendimu tik daliai žemės sklypo (0,0137 ha) ir tik požeminėms komunikacijoms.

4.       Teigė, kad dėl atsakovų neveikimo ir trukdžių nepašalinimo savininkui ieškovui yra daroma žala, kurios atlyginimo ieškovas reikalauja iš atsakovų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teisės pažeidimas tęsiasi kuris laikas, atsakovai nesiima jokią priemonių teisės pažeidimui pašalinti, ieškovas negali naudotis ir valdyti savo sklypo pagal tiesioginę paskirtį, vykdyti jame bet kokią veiklą. Ieškovo žemės sklype, kuriame jis negali pastatyti tvoros dėl elektros ir ryšių oro linijų yra išmuštos duobės, statomos transporto priemonės, o tai nesuderinama su nuosavybės teisių apsauga ir jos gynimu, nevaržomu naudojimu. Padarytą žalą ieškovas vertina 5 000 Eur suma, t.y. šios lėšos yra būtinos sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), atstatyti į pirminę padėtį – užtaisyti ir užlyginti duobes, pašalinti sklypo naudojimo pažeidimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo į valstybės biudžeto pajamas 20,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovas nuosavybės teisę į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 2006 m. lapkričio 10 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 105536-1874, kuomet jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdytą 0,1748 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio mieste. Šiam sklypui buvo patvirtintos specialiosios naudojimo sąlygos, tarp kurių buvo sklypui nustatyta VI Elektros linijų apsaugos zona, apimanti 0,0458 ha sklypo ploto arba apie 88 proc. sklypo ploto. Šiam žemės sklypui nustatyta kita paskirtis, komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos), buvo nurodyta, kad plėtojant veiklą šiame žemės sklype, projektavimo ir statybos darbus vykdyti vadovaujantis Miesto centrinės dalies, ribojamos A. Steponavičiaus, Vilniaus, J. Basanavičiaus, Elektros, Kranto gatvių ir Topolių alėjos Detaliuoju planu (toliau – ir Detalusis planas), kuris buvo patvirtintas Panevėžio miesto tarybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 30-6.

7.       Pažymėjo, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geodeziniai darbai“ 2006 m. rugsėjo 6 d. parengtą žemės sklypo planą (toliau – ir Žemės sklypo planas) suderino pats ieškovas, jis neturėjo jokių pastabų dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų kadastrinių matavimų, nustatytų specialiųjų sklypo naudojimo sąlygų, nustatytų ribojimų apimties, šį planą jis pasirašė 2006 m. rugsėjo 14 d., todėl negalima laikyti, jog ginčo inžineriniai (apšvietimo) tinklai buvo įrengti be ieškovo sutikimo.

8.       Iš atsakovo pateiktos 1986 m. parengtos senosios kartografinės medžiagos nustatė, kad ginčo objektu tapusioje vietoje stovėjo šviestuvai (pažymėtos rodyklės kartografinėje medžiagoje įrodo apšvietimo inžinerinių tinklų kryptį), t. y. tuo metu apšvietimo inžineriniai tinklai buvo įvesti būtent gyventojų poreikiams tenkinti, kai ieškovas nebuvo turto savininku.

9.       Rėmėsi teisme liudytoju apklausto UAB ,,Panevėžio gatvės“ dirbančio S. K. parodymais, jog ginčo apšvietimo kabelis buvo įrengtas pakankamai seniai, projektiniai sprendimai galėjo būti priimti prieš 50 metų, o maždaug prieš 5 metus ginčo laidas, siekiant užtikrinti saugumą, buvo pakeistas. Kadangi ieškovas priešingų objektyvių duomenų teismui nepateikė, teismas konstatavo, jog ginčo elektros laidas, o kartu ginčo Elektros linijų apsaugos zona buvo įrengta prieš ieškovui tampant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininku, jis pats atliko parengtų dokumentų projektų dėl nuosavybės teisių atkūrimo derinimą, sutiko su sklypui nustatytais naudojimo ribojimais, todėl negalima laikyti, jog elektros laidas, einantis per ieškovo žemės sklypą, savaime pažeidžia jo teises.

10.       Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog ginčo elektros laidas trukdo ieškovui naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį. Į bylą nepateikta jokių rašytinių susitarimų (pvz. rangos sutarčių) dėl tvoros statymo, medžiagų šiam tikslui įsigijimo, jog yra būtina didžiagabaritė technika, kuri negali privažiuoti ir pastatyti tvorą ginčo sklype dėl elektros laido buvimo. Tokiu būdu, teismas darė išvadą, jog, atsakovui nesutinkant, nėra teisinio pagrindo jį įpareigoti pašalinti virš žemės sklypo nutiestus ginčo elektros laidus ir ieškinį šioje dalyje atmetė.

11.       Teismas atsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, kad jis nuo 2006 m., kai jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, nesiėmė jokių veiksmų, kad apsaugotų savo žemės sklypą, tvoros jis neaptvėrė, į institucijas nesikreipė ir nepranešė, jog jam yra trukdoma naudotis žemės sklypu, tik 2019 m. sausio 11 d. jis su reikalavimu kreipėsi į savivaldybę ir būtent po šio kreipimosi savivaldybė padėjo jam paženklinti jo žemės sklypą. Atsižvelgė ir į tai, kad į bylą surinkti duomenys nerodo, jog būtent dėl savivaldybės darbuotojų veiksmų ieškovui buvo sudarytos kokios tai kliūtys sklypo naudojimuisi. Todėl, teismo vertinimu, savivaldybė nėra atsakinga už tai, kad ieškovo žemės sklype yra išmuštos duobės, statomos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės.

12.       Pažymėjo, jog šiuo atveju, ieškovas manydamas, kad jo teises pažeidžia tretieji asmenys, kurie stato transporto priemones ant jam priklausančio žemės sklypo, turėjo save išsiviešinti, kaip sklypo savininkas, kitiems asmenims dėl to pareikšti pretenzijas, tačiau jis to nepadarė, savo sklypo taip pat nepažymėjo.

13.       Taip pat nurodė, kad ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius, jog savivaldybė rinko rinkliavas už automobilių stovėjimą ir iš ieškovo pareikalaudavo susimokėti už automobilio stovėjimą, kai jis atvykdavo į jam tenai priklausančią parduotuvę. Pats ieškovas teisme tvirtino, jog apie galimai padarytą pažeidimą jis neinformavo savivaldybės. Ieškovas taipogi nepateikė objektyvių įrodymų apie lėšas, kurios būtinos atstatyti sklypą į jo pradinę padėtį, nėra rašytinių įrodymų apie sklypo atstatymui įsigytas medžiagas, numatytus atlikti būtinus sklypo atstatymo darbus.

14.       Sprendė, jog nėra duomenų, kad ginčo sklypas buvo išnuomotas (nėra pateikta teismui rašytinių susitarimų dėl sklypo nuomos) ir nėra įrodyta 200 Eur ginčo žemės sklypo nuomos kaina per mėnesį. Byloje surinkta medžiaga nerodo, jog dėl to, kad ieškovas neaptvėrė žemės sklypo, ginčo sklypas negalėjo būti išnuomotas. Byloje surinkta medžiaga rodo, jog savivaldybė nėra atsakinga už ieškovui sudarytas kliūtis naudotis žemės sklypu ir tik dėl paties ieškovo neveikimo jam priklausančiu žemės sklypu naudojosi ir kiti, tretieji asmenys. Dėl aukščiau pasakyto, taip pat atmetė ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15.       Ieškovas B. J. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

16.       Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė daiktinės teisės normas (CK 4.37, 4.40, 4.98 straipsnius), todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą

17.       Taip pat nurodo, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus bei ženklinant žemės sklypą vietoje, buvo vertinamos tik žemės sklypo požeminės komunikacijos. Ieškovas nebuvo informuotas apie tai, kad virš jo žemės sklypo yra nutiestos teisėtos elektros ryšių linijos, kurios turės lemiamos įtakos naudojant žemės sklypą. 2006 m. lapkričio 10 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendime Nr. 105536-1874 nurodyta VI Elektros linijų apsaugos zona, apimanti 0,0458 ha sklypo ploto, yra požeminės komunikacijos, nuorodos į virš žemės esančias komunikacijas nėra.

18.       Akcentuoja, jog teismas nevertino tai, kad atsakovas teismo proceso metu nepagrindė ir neįrodė, jog elektros laidai virš ieškovo žemės sklypo nutiesti teisėtai. Nors atsakovo buvo prašoma, tačiau atsakovas nepateikė elektros laidų nutiesimo projekto, kito šiuos veiksmus leidžiančio dokumento. Nėra pagrindo sutikti su teismo vertinimu, kad 1986 m. parengta kartografinė medžiaga patvirtina elektros laidų nutiesimo teisėtumą. Pirma, pateikta teismui kartografinė medžiaga neįrodo laidų nutiesimo teisėtumo fakto, nes tai tik vaizdinė medžiaga, kuri fiksuoja momentinį faktą, antra, nėra duomenų, jog po šios medžiagos parengimo elektros laidai vis dar buvo nutiesti virš ieškovo žemės sklypo iki ieškovui atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypą.

19.       Mano, jog teismas tinkamai nevertino UAB „Panevėžio gatvės“ specialisto S. K. parodymų, pagal kuriuos, liudytojas patvirtino, jog jokio projektavimo ar elektros laidų nutiesimo teisėtumą patvirtinančio dokumento nėra, nors toks dokumentas turėjo būti parengtas. Pasak liudytojo, ginčo elektros laidas prieš penkerius metus buvo pakeistas nauju. Taigi, šie liudytojo parodymai leidžia konstatuoti, kad atsakovas elektros laidus nutiesė neturėdama tam leidžiančio dokumento ir juos eksploatuoja neteisėtai, taip sudarydama savininkui kliūtis naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

20.       Pažymi, jog byloje nėra objektyvių duomenų, jog elektros laidas buvo nutiestas prieš ieškovui tampant savininku, ieškovo sutikimas ir suderinimas buvo atliktas tik dėl požeminių komunikacijų, dėl kurių kaip tik ir buvo nustatyta VI elektros ryšių apsaugos zona. Tuo tarpu virš ieškovo žemės sklypo nutiestas laidas akivaizdu yra savavališkas atsakovo veiksmas, kuris galėjo būti atliktas, kaip nurodė liudytojas S. K., prieš penkerius metus.

21.       Atkreipia dėmesį, jog neteisingas teismo vertinimas, kad ieškovas suderino ir pasirašė 2006 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo plane, todėl sutiko su sklypui nustatytais naudojimo ribojimais. Ieškovo parašas minėtame Žemės sklypo plane dar nesudaro pagrindo konstatuoti, jog virš ieškovo žemės sklypo atsakovo nutiestas elektros laidas yra teisėtas atsakovo veiksmas, t. y. jog atsakovas teisėtai, turėdamas teisės aktų reikalavimus atitinkančius leidimus ir suderinimus nutiesė ir eksploatuoja elektros laidą.

22.       Akcentuoja, jog neteisingi teismo vertinimai, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo elektros laidas trukdo ieškovui naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį. Iš ties, iš 2019 m. liepos 12 d. antstolio S. R. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog ieškovas negali naudotis savo žemės sklypu, nes naudojimosi teisė yra apribota, į sklypą negali patekti didžiagabaritė technika, sklypą būtina aptverti, sklypu naudojasi miestiečiai, statydami automobilius, ardydami sklype esančią asfalto dangą, nepaisydami savininko interesų. Proceso metu atsakovui atskyrus sklypą signaliniais stulpeliais, matyti, jog padėtis nepasikeitė, stulpeliai išlaužomi, miestiečiai patenka į žemės sklypą piktybiškai naudojasi kito asmenis nuosavybe. Ieškovas negali užtikrinti savo teisių tol, kol nebus pašalintas be teisėto pagrindo nutiestas elektros laidas.

23.       Mano, kad atsakovas šioje byloje turėjo įrodyti, jog elektros laidas yra nutiestas teisėtai, t.y. esant parengtai projektinei dokumentacijai, gavus reikiamus suderinimus bei leidimus. Ši įrodinėjimo našta buvo nepagrįstai perkelta ieškovui.

24.       Pažymi ir tai, jog Detaliajame plane nėra nurodyta ir pažymėta antžeminė komunikacija – elektros laidas, kertantis ieškovo žemės sklypą. Atsakovo veiksmai, kuomet elektros laidas nutiesiamas virš žemės sklypo tokiame aukštyje, jog trukdo naudoti sklypą pagal paskirtį, prieštarauja 2000 m. kovo 9 d. Detalaus plano sprendiniams.

25.       Nesutinka su teismo teiginiais, jog savivaldybė nėra atsakinga už tai, kad ieškovo žemės sklype yra išmuštos duobės, statomos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir trukdžių – elektros laido nepašalinimo, nėra galima užtikrinti žemės sklypo apsaugos – aptvėrimo. Ieškovas ėmėsi teisėtų priemonių, kreipėsi į policiją, vienok, pažeidimai daromi nuolat ir periodiškai policijos budėjimo ieškovo žemės sklype užtikrinti negalima. Atsakovas kurį laiką rinko rinkliavas už automobilių stovėjimą ieškovo žemės sklype, ir vietoj to, kad pašalinti pažeidimą, siekė ir gavo materialinę naudą.

26.       Mano, jog patirta žala yra negautų pajamų forma, t. y. ieškovas neteko galimybės nuomoti žemės sklypą (kadangi jis neatitvertas) ir tokiu būdu prarado nuomos pajamas, kas sudaro per mėnesį 200 Eur. Ginčo sklypas negalėjo būti nuomojamas, nes jis be specialaus aptvėrimo yra nuolat naudojamas miestiečių. Atsakovas proceso metu, pripažindamas veiksmų neteisėtumą, ėmėsi priemonių situacijai spręsti – atitvėrė ieškovo žemės sklypą specialiais žyminčiais stulpeliai, vienok, šis situacijos sprendimas rezultatų nedavė, piliečiai ir pro stulpelius patenka į ieškovo žemės sklypą. Yra pagrindo teigti, kad ieškovas ėmėsi visų galimų priemonių nuosavybės teisėms įgyvendinti, bet dėl atsakovo veiksmų jos nesukuria reikiamo rezultato.

27.       Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

28.       Nurodo, kad iš Detalaus plano pagrindinio brėžinio matyti, kad toje teritorijoje jau buvo įrengti apšvietimo tinklai ir tai nurodyta aiškinamajame Detalaus plano rašte. Taip pat ten nurodyta, jog vykdant statybos darbus, reikia spręsti, ar inžinerinius tinklus iškelti, ar juos apsaugoti. Be to, kad virš šiuo metu ieškovui priklausančio žemės sklypo buvo įrengti apšvietimo laidai, įrodo atsakovo pateikta 1986 m. senoji kartografinė medžiaga. Iš jos matyti, jog toje vietoje stovėjo šviestuvai, inžinerinių tinklų kryptis pažymėta rodyklėmis. Tai reiškia, kad prašomas iškelti apšvietimo laidas toje teritorijoje įrengtas dar prieš 30 metų. Šias paminėtas aplinkybes taip pat patvirtino trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas bei UAB „Panevėžio gatvės“ atstovas S. K..

29.       Akcentuoja ir tai, kad prašomas pašalinti apšvietimo laidas reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti – gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimo užtikrinti. Pašalinus apšvietimo tinklą, dalis teritorijos liktų neapšviesta, nebūtų užtikrintas gyventojų saugumas ir saugaus eismo organizavimas, nes šalia yra Panevėžio autobusų stotis ir daugiabučiai gyvenamieji namai, maitinimo įstaigos.

30.       Pamini, kad tokių tinklų įrengimui Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos netaikomos, todėl atsakovas jokių kitų dokumentų, įrodančių miesto apšvietimo tinklų nuosavybės teisę, neturi. O jeigu ir tokius dokumentus turėtų, neprivalo įrodinėti apšvietimo laido įrengimo teisėtumo, kadangi kaip jau minėjo, jis įrengtas tuo metu, kai ieškovas nebuvo sklypo savininku.

31.       Mano, kad nėra civilinės atsakomybės sąlygų atsakovui pagal CK 6.271 straipsnį ir nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. VĮ „Registrų centras“ jokių duomenų apie įregistruotą nekilnojamąjį daiktą – inžinerinį statinį, aikštelės su asfalto danga, nėra. Kadangi nėra jokio nekilnojamojo daikto, ieškovas neturi teisės reikalauti, kad aikštelės danga būtų atstatyta į pirminę padėtį. Be to, visiškai nėra aišku, kokia buvo aikštelės pirminė padėtis. Kadangi ieškovas byloje nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių prašomą priteisti žalos dydį, mano, kad ieškovas siekia pasipelnyti savivaldybės biudžeto sąskaita.

32.       Akcentuoja, kad iki teisminio proceso pradžios dienos t.y. apie dvylika metų, ieškovas jokių priemonių nesiėmė savo turto apsaugai, netvėrė žemės sklypo tvora (nors galėjo tokius veiksmus atlikti), nesikreipė į atsakovą dėl atitinkamo kelio ženklo toje teritorijoje įrengimo, t. y. visus tuos metus sudarydavo sąlygas tretiesiems asmenims naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Be to, ieškovas apeliaciniame skunde akivaizdžiai išdėsto melagingus faktus, kad atsakovas proceso metu, pripažindamas veiksmų neteisėtumą, ėmėsi priemonių situacijai spręsti – atitvėrė ieškovo žemės sklypą specialiaisiais žyminčiais stulpeliais. Atsakovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad dar rugpjūčio mėn. Panevėžio miesto savivaldybės taryba keitė Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatus. Ryšium su šių nuostatų keitimu, buvo atliekami žymėjimai prie tų stovėjimų vietų, už kurias nustatyta rinkliava. Ne išimtis buvo ir teritorija šalia ieškovo žemės sklypo. Taigi, atsakovas atlikdamas automobilių parkavimo vietų žymėjimą, rugsėjo mėn., dalį signalinių stulpelių įrengė šalia ieškovo žemės sklypo. Likusius signalinius stulpelius įrengė pats ieškovas.

33.       Mano, kad tokius veiksmus ieškovas galėjo atlikti ir prieš dvylika metų, kuomet įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą tam, kad užtikrinti turto apsaugą nuo trečiųjų asmenų, būtent nuo gyventojų, kad nebūtų statomi automobiliai arba jais važinėjama per žemės sklypą, nereikėjo jokios didžiagabaritės technikos ar krano, tvoros statybai. Paprastai tokia, ieškovo minima didžiagabaritė technika net ir nenaudojama tvoros statybai. O jeigu būtų ir naudojama, ieškovas turėjo visas galimybes kreiptis į atsakovą, kad jis tol, kol vyks tvoros įrengimo darbai, laikinai nukabintų apšvietimo laidą. Bet ir tokių veiksmų ieškovas nesiėmė.

34.       Pažymi, jog ieškovas savo valia dalyvavo žemės sklypų formavimo ir atkūrimo procese, suderino žemės sklypo planą, su tam tikrais apribojimais, o įgijęs nuosavybėn tokį žemės sklypą, pats tapo atsakingas už šio žemės sklypo priežiūrą ir apsaugą nuo trečiųjų asmenų.

35.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

36.       Mano, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo objektyviai ir išsamiai, įvertindamas visų byloje pateiktų faktinių aplinkybių visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

37.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

38.       Ieškovas pateikė naujus rašytinius įrodymus – ieškovo surašytą skundą, policijos pareigūnų parengtus 2020 m. kovo 5 d. Vietos apžiūros protokolą bei fotolenteles, 2020 m. kovo 24 d. Nutarimą ANK byloje, ieškovo padarytas fotonuotraukas, ESO 2020 m. sausio 22 d. atsakymą – kurių pateikimo būtinybė, ieškovo teigimu, iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo ir patvirtina faktą, jog ieškovas, negalėdamas aptverti žemės sklypo, susiduria su jo nuosavybės teisės pažeidimais.

39.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, atsakovams apie tokių įrodymų pateikimą yra žinoma, prieštaravimų dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos negauta, minėti įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinio skundo argumentus, todėl jie prijungtini prie bylos.

40.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl įpareigojimo pašalinti virš žemės sklypo nutiestus elektros laidus bei reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

41.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma, yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

42.       CK 4.98 straipsnis įtvirtina savarankišką savininko teisių gynimo būdą – negatorinį ieškinį. Jame nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas). Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

43.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas negatoriniu ieškiniu prašė teismo atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, įpareigojant atsakovus pašalinti virš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nutiestus elektros laidus, taip pat prašė priteisti 5 000 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl atsakovų neveikimo ir trukdžių ieškovui naudotis žemės sklypu nepašalinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo elektros laidas pažeidžia jo teises, ir atsakovai nėra atsakingi už ieškovui padarytą žalą.

44.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei procesinius šalių dokumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei argumentais, kurių pagrindu ieškinys atmestas, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

45.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė daiktinės teisės normas (CK 4.37, 4.40, 4.98 straipsnius), todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ginčo elektros laidas, nutiestas virš žemės sklypo prieš jam tampant šio žemės sklypo savininku, nepažeidžia jo teisių. Tačiau teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo daryti priešingos išvados.

46.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas byloje pateikė 1986 m. parengtą Panevėžio miesto senąją kartografinę medžiagą, kurioje buvo pažymėti, be kita ko, (duomenys neskelbtini) įrengti apšvietimo stulpai su rodyklėmis ant jų, rodančiomis apšvietimo inžinerinių tinklų kryptį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie medžiagoje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog vėliausiai jau kartografinės medžiagos sudarymo metu buvo įrengti apšvietimo stulpai, per kuriuos rodyklės kryptimis nutiestą antžeminį elektros laidą ieškovas prašė įpareigoti pašalinti atsakovus šioje byloje.

47.       Iš Panevėžio miesto tarybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 30-6 patvirtinto Miesto centrinės dalies, ribojamos A. Steponavičiaus, Vilniaus, J. Basanavičiaus, Elektros, Kranto gatvių ir Topolių alėjos detaliojo plano aiškinamojo rašto turinio nustatyta, jog vienas iš naujai suformuotų penkiolikos žemės sklypų, buvo ir 521 kv. m ploto žemės sklypas, kuris ieškovui 2006 m. lapkričio 10 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 105536-1874 buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn, atkūriant nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. nuosavybės teise valdytą 0,1748 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio m. Aiškinamąjame rašte buvo aptarti žemės sklypui nustatytini apribojimai, kadangi žemės sklype jau buvo fekalinė kanalizacija, elektros ir ryšių tinklai.

48.       2006 m. rugpjūčio 30 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto Nr. 482, kurį savo parašu 2006 m. rugsėjo 14 d. patvirtino pats ieškovas, 10 punkte buvo nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, naudojant žemės sklypą turi būti laikomasi šių specialiųjų žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygų: ryšių linijų, elektros linijų, šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos. Tie patys apribojimai bei žemės plotas, kuriam bus taikomi šie apribojimai, buvo nurodyti ir 2006 m. rugsėjo 6 d. Žemės sklypo kadastro duomenyse Nr. 482.

49.       Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 5 d. įsakyme Nr. A-836 „Dėl perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų planų ir duomenų patvirtinimo“ ir Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. spalio 20 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. J.“ projekte taip pat buvo akcentuoti įpareigojimai laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“ reikalavimų ir konkrečiai nurodyta laikytis minėto nutarimo I, VI, XLVIII, XLIX skyriuose nurodytų specialiųjų sąlygų. Šie skyriai reglamentuoja ryšių linijų apsaugos zonas (I skyrius), elektros linijų apsaugos zonas (VI skyrius), šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonas (XLVIII skyrius), vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonas (XLIX skyrius).

50.       Iš paties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Geodeziniai darbai“ 2006 m. rugsėjo 6 d. parengto žemės sklypo plano matyti, jog rengiant jį, ginčo objektu tapusioje teritorijoje vis dar buvo įrengti apšvietimo inžineriniai tinklai. Šie tinklai tiek Žemės sklypo plane, tiek 1986 m. kartografinėje medžiagoje pažymėti identiškais ženklais.

51.       Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB ,,Panevėžio gatvės“ dirbantis S. K. taip pat parodė, kad ginčo elektros laidas buvo įrengtas pakankamai seniai, bendrovėje jis pradėjo dirbti prieš 17 m. ir tada ginčo elektros laidas jau buvo įrengtas.

52.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ginčo elektros laidas buvo įrengtas, o kartu ir Elektros linijų apsaugos zona buvo nustatyta, dar iki ieškovui tampant žemės sklypo savininku. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog iki ieškovui atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą virš žemės sklypo nutiestas ginčo elektros laidas buvo išmontuotas ar sunyko. Ieškovas šias išvadas paneigiančių objektyvių duomenų nepateikė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 12, 185 straipsniai), todėl yra pagrindas pripažinti, jog minėtą aplinkybę pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamai.

53.       Nurodytos aplinkybės taip pat leidžia pagrįstai spręsti, kad ieškovas administracinės procedūros metu buvo informuotas ir žinojo apie ginčo žemės sklypui nustatytas specialiąsias naudojimo sąlygas, todėl ieškovo skundo argumentai apie tai, jog jis nebuvo informuotas apie virš jo žemės sklypo nutiestą elektros laidą, vertintini kaip visiškai nepagrįsti.

54.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatyta, kad Žemės sklypo plane, kurį suderino ir 2006 m. rugsėjo 14 d. pasirašė pats ieškovas, buvo nubraižyti ir apšvietimo inžineriniai tinklai. Šie apšvietimo inžineriniai tinklai Žemės sklypo plane nebuvo pažymėti tokia pat linija, kokia buvo pažymėti, tarkim, AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausantys požeminiai elektros įrenginiai, todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovo skundo argumentai, kuriais jis teigia, jog tik dėl žemės sklype esančių požeminių komunikacijų buvo nustatyta VI elektros ryšių apsaugo zona, sutikimą jis davė ir suderinimą atliko taip pat tik dėl požeminių komunikacijų. Nesant byloje duomenų, jog iki ieškovui atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą virš žemės sklypo nutiestas ginčo elektros laidas buvo išmontuotas ar sunyko, nėra pagrindo pritarti ir ieškovo skundo argumentui, jog administracinės procedūros metu atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus bei ženklinant žemės sklypą vietoje, buvo vertinamos tik žemės sklypo požeminės komunikacijos.

55.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino liudytojo UAB ,,Panevėžio gatvės“ specialisto S. K. parodymų. Pirmosios instancijos teismo posėdyje minėtas liudytojas, priešingai nei tvirtina ieškovas skunde, nenurodė, kad projektinė dokumentacija dėl ginčo elektros laidų nutiesimo nebuvo parengta. Liudytojas paaiškino, kad projektiniai sprendimai galėjo būti priimti prieš 50 m., tačiau nėra išlikusios dokumentacijos. Jis taip pat parodė, kad maždaug prieš 5 m. saugumo sumetimais (buvo pliki laidai) elektros laidai buvo pakeisti į oro kabelį tarp gelžbetoninės ir metalinės atramos, kurios yra už sklypo ribos, tačiau tokios liudytojo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog virš ieškovo žemės sklypo ginčo elektros laidas prieš 5 m. buvo nutiestas savavališkai.

56.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimo užtikrinimas atitinka viešosios paslaugos kriterijus, todėl laikytinas viešąja paslauga. Gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimo užtikrinimas taip pat yra susijęs su tokiomis savarankiškosiomis savivaldybių funkcijomis, kaip gyventojų saugumo ir saugaus eismo organizavimas miesto gatvėse ir kitose viešose erdvėse, aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, sąlygų verslo bei turizmo plėtrai užtikrinimas (Lietuvos respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28, 32 ir 38 punktai). Iš byloje esančio Panevėžio miesto objektų perdavimo akto matyti, jog UAB „Panevėžio gatvės“, kuri nuo 1964 m. iki 1995 m. veikė kaip Panevėžio miesto tvarkymo darbus atliekanti valstybinė įmonė, po reorganizacijos (duomenys neskelbtini) esančius miesto apšvietimo tinklus 1996 m. vasario 29 d. perdavė Panevėžio miesto savivaldybei (Akto 214 punktas). Šie duomenys leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) miesto apšvietimo tinklai buvo ne vėliau kaip iki 1986 m. buvo įrengti kaip valstybiniai tinklai, jie iki šiol yra toje pat vietoje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka duomenų padaryti išvadai, jog ginčo elektros laidas buvo įrengtas ir eksploatuojamas teisėtai (CPK 12, 185 straipsniai, 177 straipsnio 1 ir 2 dalys).

57.       Ieškovas taip pat nesutinka tiek su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje nebuvo įrodyta, kad ginčo elektros laidas trukdo jam naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį, tiek ir su teismo padaryta išvada, jog savivaldybė nėra atsakinga už tai, kad jo žemės sklype yra išmuštos duobės, statomos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės. Tačiau nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis patvirtina, kad teismas išsamiai tyrė ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir ieškovo išdėstytas aplinkybes, susijusias tiek su ginčo elektros laido trukdymu ieškovui naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį, tiek su įrodinėjamomis atsakovų civilinės atsakomybės sąlygomis. Nurodytų teismo išvadų ieškovas apeliaciniu skundu bei pateiktais naujais įrodymais nepaneigė, taip pat nenurodė įrodymų, kurių teismas nebūtų įvertinęs ir kurie patvirtintų ieškovo reikalavimų pagrįstumą.

58.       Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

60.       Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidas nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

Teisėjai                                        Eigirdas Činka

 

Rita Dambrauskaitė

 

Vygintas Mažuika


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • CK4 4.37 str. Nuosavybės teisės sąvoka
  • 3K-3-285/2010
  • 3K-3-344/2012
  • 3K-3-407/2008
  • e3K-3-83-695/2019
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010