AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 23 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Maneikienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012 m. balandžio 26 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį dviem mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 40 val. per mėnesį,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė :

D. D. 2016 m. liepos 1 d. apie 0 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,50 prom. girtumas) konflikto metu pastūmė savo sugyventinę O. N., dėl to pastaroji krisdama atsitrenkė galva į spintelę, tuo padarė jai muštinę žaizdą pakaušio srityje, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką durimis suspaudė jos dešinę ranką ir laikė, bei suėmęs rankomis spaudė kairę ranką, taip smurtaudamas prieš savo šeimos narį sukėlė jam fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią D. D. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. D., apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog su O. N. gyvena nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio. 2016 m. liepos 1 d. sugyventinė visą dieną kartu su kaimynu, vardu lyg ir V., pas jo sugyventinę namuose adresu (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį. Alkoholio kartu su jais nevartojo, blaivus buvo namuose. Vakare apie 18.00 val. išėjo pas draugus gerti alaus, trise išgėrė du 1 l talpos butelius alaus, girtas nesijautė. Kai kartu su draugais grįžo į namus, kieme girta šlaistėsi jo sugyventinė O. Buvo išėjęs pas draugus, kai grįžo į namus, O. namuose nebuvo. Išėjo į lauką parūkyti ir išgirdo, kad namuose kažkas vaikšto. Įėjęs į namą, verandoje matė miegančią O. Uždarė verandos duris ir išėjo į kitą kambarį, būnant kambaryje, į jį užėjo O., puolė jį, mėtė į jį daiktus. Konflikto metu kambaryje ją pastūmė nuo savęs, tada ji krito ir tikriausiai tada susižalojo galvą. Kad būtų durimis spaudęs jos ranką, nepamena, tačiau mano, kad jei ji taip sako, taip galėjo būti. Už jos rankų paėmęs savo rankomis  ir suspaudęs buvo, to neneigia ir tiksliai pamena. Po to O. iš namų pabėgo, o į namus atvyko pareigūnai.  Dėl savo tokio poelgio labai gailisi, O. atsiprašė, su ja susitaikė (b. l. 55, 73).

D. D. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2016 m. liepos 1 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-30789-16, kuriame nurodyta, jog 2016 m. liepos 1 d. apie 00 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), grįžus į namus  D. D. gimusiam (duomenys neskelbtini), kuriam, vėliau nustatytas (1,50 promilių girtumas) kilo konfliktas su sugyventine O. N., gimusia (duomenys neskelbtini), (2,53 promilių girtumas), kurio metu, kaip teigė O. N., sugyventinis ją primušė sužalodamas jai dešinę ranką ir pargriaudamas ant žemės, taip sužalodamas galvos sritį, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusioji išvežta į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Įvykio vieta neapžiūrėta, niekas nepaimta. <...> (b. l. 3);

2016 m. liepos 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), atvykę policijos pareigūnai užfiksavo, jog sugyventinis D. D., namuose, būdamas neblaivus, pastūmė sugyventinę O. N., kuri krisdama susitrenkė galvą ir ją prasiskėlė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Smurtą rodantys požymiai (03) žaizda, po pastūmimo atsitrenkus į sieną (b. l. 8–10);

2016 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis nuosavas mūrinis baltų plytų, vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas. Įėjimas pietų pusėje. Įėjus pro lauko duris yra prieangis, iš jo pro duris įeinama į prieškambarį, prieškambaryje ties jo viduriu ant šono nuversta spintelė, aplink ją išsisklaidžiusios žemės ir gėlės lapai. Šiaurinėje pusėje randasi kambarys, padrikai apstatytas baldais, rytinėje kambario pusėje pastatyta trijų dalių sekcija. Vidurinėje sekcijos dalyje apačioje yra keturi stalčiai, ant viršutinio stalčiaus matyti  raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, bei šio protokolo priedu – foto lentele Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuoti įvykio vietos vaizdai, nukentėjusiosios kairės ir dešinės rankų su kraujosruvomis vaizdai (b. l. 11–12, 13–19);

alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo 2016 m. birželio 30 d. 00 val. 46 min. atlikus asmens blaivumo patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini), D. D. nustatytas 1,50 promilių girtumas, rodmenimis (b. l. 49).

nukentėjusiosios O. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2016 metų birželio 30 d. vakare į svečius buvo atvažiavę draugai, su kuriais ji ir jos sugyventinis D. D. vartojo alkoholį. Apie 22 val. D. D. su draugais išvažiavo pas kitus draugus, o ji pasiliko namuose. Gulėjo verandoje, laukė kol namo grįš D. Jautėsi apgirtusi, todėl visų tikslių aplinkybių negali paaiškinti. Apie 00 val. 30 min. namo grįžo girtas D. ir pareikalavo grąžinti jo jai pirktą mobilaus ryšio telefoną. Su D. susipyko. Būnant kambaryje konflikto metu D. ją pastūmė. Virto atgal ir krisdama galva trenkėsi į spintelę. Iš galvos bėgo kraujas, tačiau nuvykus pas medikus siūti nereikėjo. Norėjo išsikviesti pagalbą, todėl bandė atsikėlusi eiti pro duris, tačiau D. iš kambario išeiti neleido, todėl su juo tarp durų susigrūmė. D. durimis prispaudė dešinę ranką ir taip spausdamas durimis ją laikė, dėl to juto skausmą dešinėje rankoje. D. buvo suėmęs ir už kairės rankos, laikė už jos ir ją spaudė, dėl to atsirado kraujosruvos. Kai pavyko atidaryti duris, bėgdama nukrito ant laiptų ir stipriai susižalojo dešinės rankos alkūnę (b. l. 23–24);

liudytojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2016 m. liepos 1 d. apie 00 val. 30 min. pas jį į namus atėjo sužalota kaimynė – draugė O. N., kurios dešinė ranka ties riešu buvo labai sutinusi ir galva ties pakaušių praskelta, ant galvos buvo uždėtas rankšluostis, per kurį sunkėsi kraujas. O. paprašė iškviesti pagalbą, nes jos sugyventinis D., paėmęs už rankos, ją pastūmė ir dėl to ji galva trenkėsi į geležį (b. l. 35);

2016 m. rugpjūčio 10 d. – 2016 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog O. N. nustatyta muštinė žaizda pakaušio srityje, odos nubrozdinimas dešinės alkūnės sąnario srityje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiniais. O. N. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griūnant be pašalinės jėgos poveikio, tiek ir griūnant po gauto smūgio. O. N. nustatyti sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. O. N. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2016 m. liepos 1 d. O. N. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 33).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. D. pastūmęs savo sugyventinę O. N., kuri krisdama atsitrenkė galva į spintelę, padarė jai muštinę žaizdą pakaušio srityje, bei durimis suspausdamas jos dešinę ranką ir laikydamas, taip pat rankomis spausdamas jos kairę ranką, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Bylos aplinkybės yra aiškios, D. D. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, įvykio vietos apžiūros protokole bei jo priede, taip pat tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).             

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). 2016 m. lapkričio 9 d. įtariamasis supažindintas su pranešimu apie galimybę kreiptis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 75–77), kuriame nurodyta, jog įtariamasis D. D. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

              Skirdamas kaltinamajam D. D. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – teistas (b. l. 39–40), baustas administracine tvarka (b. l. 41–42), dirba (b. l. 43), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesigydo, priklausomybių ligų registre neregistruotas (b. l. 48).

              Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

              Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimus bei bausmės terminą, trumpesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. D. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, D. D. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 722 straipsniu D. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškintina kaltinamajam D. D., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškintina kaltinamajam, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus D. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

D. D. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. D. galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į paskirtą bausmę D. D. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 722 straipsniu D. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus D. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios O. N., panaikinti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam D. D..

Išaiškinti D. D., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti D. D., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta  teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                      Daiva Maneikienė