VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

(S)

S P R E N D I M A S   

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Justinai Kurklietytei, Andriui Šalkauskui,

dalyvaujant ieškovui K. P.,

atsakovui V. V., jo atstovui advokatui Valdemarui Bužinskui,

atnaujinusi procesą byloje, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-34814-820/2015 priimtais ir išnagrinėtais ieškiniais prašė priteisti iš atsakovo 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-8, 51-59).

Ieškiniuose ieškovas nurodė, jog 2013-05-09 9:30 val. atsakovas interneto žinių portale www.balsas.lt patalpino publikaciją „Apsišaukėlis iš Kauno“. Analogiško turinio publikacija pavadinimu „Apsišaukėlis iš Kauno: K. P.“ 2013-05-10 buvo išspausdinta laikraštyje „Akistata“. Atsakovas yra šių straipsnių autorius ir yra atsakingas už šioje publikacijoje paskelbtas žinias. Dėl atsakovo publikacijose paskleistų žinių Žurnalistų etikos inspektorius atliko tyrimą ir priėmė sprendimą, kuriame pripažino, jog paskelbtos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą bei viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) buvo įspėtas dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau ir Visuomenės informavimo įstatymas) pažeidimų ir įpareigojo pašalinti pažeidimus. Paskelbta informacija buvo pašalinta iš internetinės svetainės. Ieškovo nuomone publikacijų turinys neatitinka tikrovės, jomis siekiama visuomenės akyse pažeminti ieškovą, taip pat sukelti pasitikėjimą ieškovu kaip asmeniu, turinčiu ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovais. Dėl paskelbtos publikacijos ieškovas kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2015-02-11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje PK-581-119/2014 kaltu buvo pripažintas V. V.. Paskelbtos publikacijos yra susiję su ieškovo asmenybės vertinimu, todėl remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 2 d. nuostatomis yra neskelbtinos. Paskelbtomis publikacijomis buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas, sumenko jo kaip įmonių vadovo reputacija, publikacijoje išsakytos mintys padarė didžiulę žalą ieškovo reputacijai buriuotojų bendruomenėje. Taip pat be ieškovo leidimo buvo paskelbtos jo fotonuotraukos, kurių paskelbimas viešoje erdvėje pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą. Todėl atsižvelgiant į ieškovo asmenybę, į paskelbtų publikacijų turinį, ieškovas patirtą neturtinę žalą vertino 9 000 EUR suma ir prašė ją priteisti iš atsakovo.

2015-12-21  Vilniaus m. apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių (b.l. 107-109), kuriuo nutarė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui iš atsakovo 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje ieškinį atmesti. Tokį sprendimą Vilniaus m. apylinkės teismas motyvavo tuo, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, jog atsakovas, paskleisdamas žinias apie atsakovą įvykdė nusikalstamą veiką, kas leidžia teigti, kad ieškovo reikalavimas atlyginti tokiais veiksmais padarytą neturtinę žalą atsakovui yra pagrįstas. Spręsdamas dėl padarytos neturtinės žalos dydžio teismas įvertino jos padarymo pasekmes (ieškovui sukėlė neigiamas emocijas, ieškovo aplinkai, jo bendradarbiams, kitų įmonių vadovams, su kuriomis bendrauja ieškovas, buriuotojų bendruomenės nariams, šeimos nariams galėjo kilti abejonių dėl ieškovo reputacijos, gero vardo, ieškovas tapo labiau atpažįstamas), šią žalą padariusio asmens kaltę (sąmoningai skleidė duomenis apie ieškovą), kurių tikrumo negalėjo įrodyti duomenų skleidimo metu ir negalėjo įrodyti teisme, pabrėždamas ir išryškindamas neigiamų duomenų sąsajas su ieškovu, duomenų skleidimą papildydamas ieškovo nuotraukomis), jo turtinę padėtį (teismui nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, tačiau jis yra dirbantis asmuo). Kadangi ieškovas nepateikė teismui duomenų ir įrodymų, kad paskelbtos publikacijos sukėlė jam ilgalaikes pasekmes, sumažėjo jo galimybės bendrauti, turėjo sveikatos problemų, susijusių su publikacijų ar asmeninių fotonuotraukų paviešinimu ar kt., atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus teismas sprendė, jog ieškovo reikalaujamos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 Eur už kiekvieną publikaciją.

Atsakovas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-37814-820/2015, atnaujinus procesą panaikinti 2015-12-21 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo K. P. ieškinį atmesti. Prašyme atsakovas nurodė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas atnaujinti procesą byloje – paaiškėjo nauja aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat CPK 366 str. 1 d. 5 p. numatytas proceso atnaujinimas pagrindas. Paaiškina, kad ieškovas, pažeisdamas CPK 111 str. 1 d. 2 p., nenurodė pareiškėjo gyvenamosios vietos, kurią pareiškėjas buvo pakeitęs, o ieškovas galėjo ją sužinoti. Ieškovas buvo padavęs pareiškėją į teismą privataus kaltinimo tvarka. Šioje byloje 2015-10-13, 2015-11-10 Lietuvos Aukščiausiajame Teismo vyko teismo posėdžiai, tačiau ieškovas juose nedalyvavo. Ieškovas ieškinius teismui padavė 2015-08-06, 2015-09-04, žinodamas, kad atsakovo kasacinis skundas yra priimtas nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, o Vilniaus apygardos teismo 2015-02-11 apkaltinamojo nuosprendžio vykdymas yra sustabdytas. Atsakovo teigimu, ieškovas sąmoningai siekė jo nedalyvavimo procese žinodamas, kad pagal CPK 285 str. 2 d. teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Nagrinėjant bylą teisme jis pateikė tik dalį įrodymų, kurie neatskleidžia ginčo esmės ir formaliai juos vertinant buvo palankūs ieškovui. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad jo į bylą pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2015-02-11 apkaltinamasis nuosprendis yra apskųstas  kasacine tvarka ir kasacinis skundas bus nagrinėjamas žodine tvarka. Taip pat ieškovas nenurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-02-11 nuosprendžio, kuriuo jis remiasi byloje, vykdymas yra sustabdytas. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015-11-10 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015-02-11 nuosprendį panaikino visiškai ir paliko galioti Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-09-03 išteisinamąjį nuosprendį pareiškėjo atžvilgiu, todėl Vilniaus m. apylinkės teismas, priimdamas 2015-12-21 sprendimą už akių, rėmėsi nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kuris jau buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Atkreipė dėmesį, kad nei viename iš savo ieškinių ieškovas neprašė teismo jo nurodytų teiginių vertinti CK 2.24 str. pagrindu. Jis siekė neturtinės žalos atlyginimo, nes teise į civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo jis nepasinaudojo privataus kaltinimo byloje.

2016-06-14 nutartimi teismas atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-34814-820/2015, nurodydamas, kad ieškovo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos ir įrodymais pagrįstos aplinkybės atitinka CPK 366 str. 1 d. 2 p., 366 str. 1 d. 5 p. Tai yra Vilniaus apygardos teismo 2015-02-11 apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo Vilniaus m. apylinkės teismas priimdamas 2015-12-21 sprendimą už akių rėmėsi konstatuodamas pagrindą atsakovo civilinei atsakomybei kilti, vykdymas priėmus atsakovo kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-21 nutartimi buvo sustabdytas (b.l. 121), o 2015-11-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015-02-11 apkaltinamasis nuosprendis buvo panaikintas ir paliktas galioti 2014-09-03 Vilniaus m. apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis pareiškėjo atžvilgiu (b.l. 135-140). Nors aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-02-11 apkaltinamasis nuosprendis buvo sustabdytas ir panaikintas iki šios civilinės bylos ar jos nagrinėjimo metu, pareiškėjui buvo žinoma, tačiau ji dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių teismo negalėjo būti vertinama kaip turtinti esminę įtaką jo teisėms, nes apie pradėtą civilinę bylą pareiškėjui nebuvo žinoma ir jis jos nurodyti teismui negalėjo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas su atsakovo pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko, prašė jo ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad kreipdamasis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo jis reikalavimą grindė ne tik Vilniaus apygardos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, bet ir Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013-09-04 sprendimu Nr. SPR-85. Įstatymas neįpareigojo ieškovo kreipiantis į teismą nurodyti teisės normą, kuria remiantis jo reikalavimas teismo turėjo būti tenkintas, jam teko pareiga nurodyti faktines aplinkybes, ką jis nagrinėjamu atveju ir padarė. Tai, kad atsakovas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-10 nuosprendžiu buvo išteisintas, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias ieškovo orumą ir garbę. Lietuvos Aukščiausias Teismas, kaip ir Vilniaus m. apylinkės teismas, nepaneigė aplinkybės, kad atsakovas paskleidė žinią, ne nuomonę, o tik konstatavo, kad atsakovo veiksmuose nebuvo tyčios, kuri yra būtina jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtine dalimi. Taip pat ieškovas nurodė, kad ieškinyje jis neturtinę žalą siejo ne vien tik su tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios jo garbę ir orumą, paskleidimu, bet ir su neteisėtu jo atvaizdo panaudojimu.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas, jo atstovas palaikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašė panaikinti 2015-12-21 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą už akių ir ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovas ieškiniu nereikalavo apginti jo garbės ir orumo, atsiprašyti, o tik prašė neturtinės žalos atlyginimo dėl atsakovo neva padarytos nusikalstamos veikos, nes tokia teise jis nebuvo pasinaudojęs, kol privataus kaltinimo byla buvo nagrinėjama pirmoje bei apeliacinėje instancijoje. Būtent dėl to ieškinyje jis nurodė, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 4 p. pagrindu ir žyminio mokesčio nemokėjo. 2015-12-21 sprendime už akių Vilniaus m. apylinkės teismas, įvertinęs tai, net nepasisakė dėl ieškovo reikalavimų vertinimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str. pagrindu, taip pat nepasisakė dėl ieškovo teisės į atvaizdą pažeidimo, nes už tokius reikalavimus ieškovas nebuvo sumokėjęs žyminio mokesčio ir toks ieškinys teismo nebuvo priimtas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo nurodomas Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013-09-04 sprendimas Nr. SPR-85 taip pat yra nereikšmingas šioje byloje, nes jis nukreiptas visuomenės informavimo priemonėms, o ne  atsakovui, kurios pagal teisės aktus ir turi atsakyti už jų paskleistus duomenis, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo garbę ir orumą, jeigu ieškinys būtų reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str. pagrindu.

2015-12-21 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimas už akių naikintinas. Ieškovo ieškinys atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 370 str. 4 d. atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atnaujintos bylos nagrinėjimas yra ankstesnio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, tačiau vykdomas atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla buvo atnaujinta. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006; 2007-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007). Proceso atnaujinimas yra išimtinis procesinis institutas, skirtas padarytoms teisinėms ir faktinėms klaidoms pašalinti, todėl po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo vykstančio proceso metu pirmiausia turi būti išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje. Šiuo procesu nesiekiama išnagrinėti bylą visa apimtimi iš naujo, todėl civilinės bylos dalyviai nesinaudoja visomis teisėmis ta pačia apimtimi ir tvarka, kaip įprastinio civilinės bylos proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008).

Atsakovas faktine aplinkybe, kuria remiantis jis prašo panaikinti 2015-12-21 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą už akių, nurodo tai, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015-11-10 nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 3K-454-677/2015, nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-02-11 nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-09-03 nuosprendį be pakeitimų. Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-09-03 nuosprendžiu V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. buvo išteisintas, nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. ar 154 str. 2 d. požymių, o Vilniaus apygardos teismo 2015-02-11 nuosprendžiu, panaikinus Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-09-03 nuosprendį, V. V. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d., ir nuteistas 30 MGL bauda. Šią atsakovo nurodomą aplinkybę neginčijamai pagrindžia į bylą pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-10 nutartis minėtoje byloje (b.l. 135-140).

Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje, kurią Lietuvos Aukščiausias Teismas galutiniu procesiniu sprendimu išnagrinėjo 2015-11-10, V. V. buvo kaltinamas tuo, kad paskleidė apie K. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo bei apšmeižė jį pasinaudodamas visuomenės informavimo priemonėmis, o būtent UAB „Balsas.lt“ administruojamame internetiniame žinių portale www.balsas.lt, t.y. viešai per visuomenės informavimo priemonę, 2013-05-09 9:30 val. UAB „E.Naujienos“ redaktorius V. V. tyčia, siekdamas diskredituoti K. P., sumenkinti jo asmenį ir pasitikėjimą juo, paskelbė savo straipsnį pavadinimu „Apsišaukėlis iš Kauno“, kuris tą pačią dieną 10:43 val. minėtame portale buvo atnaujintas pavadinimu „Kovotojo įvaizdį griauna praeities šešėliai“, o 2013-05-10 analogiško turinio publikacija išspausdinta laikraštyje „Akistata“, pavadinimu „Apsišaukėlis iš Kauno: K. P.“, ir kuriuose buvo išdėstyti autoriui žinomai melagingi, K. P. niekinantys, jo garbę ir orumą žeminantys, pasitikėjimą juo pakertantys ir jį šmeižiantys teiginiai. Taigi, kaip matyti iš šių aplinkybių, taip pat ieškovo ieškinio šioje byloje pagrindo, tiek minėtoje baudžiamojoje byloje, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas jo teisių pažeidimą siejo su tomis pačiomis publikacijomis, jų turiniu, kurių autoriumi buvo atsakovas. Būtent tai vertino Vilniaus m. apylinkės teismas 2015-12-21 priimdamas sprendimą už akių šioje byloje ir spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės kilimo, konstatavęs, kad atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu patvirtina būtent Vilniaus apygardos teismo 2015-02-11 nuosprendis, liudijantis atsakovo įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. (CK 6.250 str. 2 d.). 2015-12-21 sprendime už akių Vilniaus m. apylinkės teismas nenurodė jokių kitų atsakovo neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu jam kilo civilinė atsakomybė. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma aplinkybė, kad dar iki 2015-12-21 sprendimo už akių priėmimo šioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo 2015-02-11 nuosprendis buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-10 nutartimi, turi esminę reikšmę priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes sprendime nėra konstatuotas joks kitas pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str. civilinė atsakomybė atsiranda tik esant atsakovo neteisėtiems veiksmams, esant į bylą pateiktiems įrodymams, paneigiantiems atsakovo neteisėtus veiksmus, kurių pagrindu buvo priteista neturtinė žala ieškovo naudai šioje byloje – įvykdyta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. (CK 6.250 str. 2 d.), atsakovo civilinė atsakomybė negalima. Todėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-12-21 sprendimas už akių naikintinas, priimant naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys atmestinas visoje apimtyje. 

Ieškovas, bylos nagrinėjimo teisme metu nesutikdamas su atsakovo pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo, nurodė tai, kad teismui pateiktą ieškinį jis grindė ne tik Vilniaus apygardos teismo 2015-02-11 nuosprendžiu, bet ir Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013-09-04 sprendimu Nr. SPR-85. Teismas sutinka, kad ieškovas jo pateiktą ieškinį grindė taip pat Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013-09-04 sprendime Nr. SPR-85 padarytomis išvadomis, tame tarpe ir tuo, kad ieškinyje nurodomose publikacijos be jo sutikimo buvo paviešintos jo nuotraukos, tačiau tai nesudaro pagrindo atsakovo pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ar jį tenkinti iš dalies, tuo labiau ieškovo ieškinį tenkinti pilnoje apimtyje, ko prašė ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu. Viena vertus, Vilniaus m. apylinkės teismas 2015-12-21 sprendime už akių nekonstatavo jokių kitų atsakovo neteisėtų veiksmų, išskyrus jo Vilniaus apygardos teismo 2015-02-11 nuosprendžiu pripažintą kaip įvykdytą nusikalstamą veiką, kurios būtų pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, o ieškovas priimto teismo sprendimo neskundė apeliacine tvarka (CPK 270 str. 4 d. 1, 2 p., 42 str., 306 str. 1 d. 4 p.). Kita vertus, atsakovo civilinės atsakomybės pagrindu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str. nuostatas negali būti ieškovo ieškinyje nurodomos publikacijos, jų turinys bet kuriuo atveju vien dėl tos priežasties, kad atsakovas tebuvo šių publikacijų, kurios buvo išplatintos per visuomenės informavimo priemones, autorius pagal su šias priemones administruojančia bendrove sudarytas autorines sutartis (CK 2.24 str. 5 d., CPK 45 str.).

Pažymėtina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu teisingai nurodė, jog įstatymas nereikalauja ieškovą, kreipiantis į teismą teisminės gynybos, nurodyti teisės normas, kurių pagrindu jis prašo jo ieškinį tenkinti (CPK 135 str.). Konkrečioms aplinkybėms taikytinas teisės normas nustato teismas priimdamas sprendimą byloje (CPK 270 str. 4 d. 4 p.). Tačiau tai, kad teismas, išnagrinėjęs ieškovo pateiktą ieškinį sprendimu konstatuoja nustatytomis tik tam tikras ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kurios, teismo vertinimu, yra reikšmingos ginčui teisingai išnagrinėti, ir pritaiko ginčui taikytiną teisės normą, vadovaudamasis CPK 185 str., nesudaro pagrindo preziumuoti, kad kitos ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių teismas nepasisakė sprendime, laikytinos nustatytomis, tuo labiau, kad jos taip pat sudaro atskirą ir/ar papildomą pagrindą ieškinį tenkinti ar jį tenkinti iš dalies. Priešingai, ieškovas, manydamas, kad teismas sprendime be pagrindo nepasisakė dėl tų aplinkybių, kurios, ieškovo manymu, turi esminę reikšmę ginčui teisingai išnagrinėti, ir/ar ginčui išnagrinėti pritaikė netinkamą teisės normą (CPK 270 str. 4 d. 3, 4 p., 329 str. 1 d., 330 str.), turi teisę skųsti tokį teismo sprendimą apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovas Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-12-21 sprendimo už akių neskundė, nors jame teismas nenurodė ir nekonstatavo jokių kitų ieškovo ieškinyje nurodomų kaip neteisėtų veiksmų, apart nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d., padarymo. Tai, kad 2015-12-21 sprendime už akių Vilniaus m. apylinkės teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį vertino aplinkybes dėl ieškovo nuotraukų paviešinimo (nepasisakydamas dėl tokių veiksmų teisėtumo), atsakovo negalėjimą pagrįsti duomenų, nurodytų publikacijose, tikrumo (nepasisakydamas dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str. pagrindu), ir kt. nesudaro pagrindo teigti, kad šias aplinkybes teismas vertino kaip atskirą pagrindą atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Tuo labiau, kad kaip teisingai pastebėjo atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo, ieškovo ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-34814-820/2015 buvo priimtas kaip ieškinys dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, pačiam ieškovui nurodant, kad tokį ieškinį civiline tvarka jis teikia dėl tos priežasties, jog šia teise jis nepasinaudojo baudžiamajame procese (CPK 83 str. 1 d. 4 p.). Todėl konstatuotina, kad prašydamas pasisakyti dėl jo teisės į atvaizdą pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo atsakovui paskleidus tikrovės neatitinkančią jo garbę ir orumą žeminančią informaciją, nesant atsakovo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, ieškovas, atnaujinus bylos nagrinėjimą pagal atsakovo prašymą, prašo nagrinėti bylą iš naujo, ką draudžia CPK 370 str. 4 d..

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo nurodomi kaip tikrovės neatitinkantys, jo garbę ir orumą žeminantys teiginiai buvo nurodyti publikacijose, paviešintose per visuomenės informavimo priemones www.balsas.lt, laikraštį „Akistata“. Atsakovas ne tik buvo šių publikacijų autorius, bet ir asmuo, kuris dirbo šias visuomenės informavimo priemones administruojančioje UAB „Balsas.lt“ pagal autorinę sutartį (b.l. 123-132). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės informavimo priemonės pagrindinė funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas. Šia savo teise visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Lietuvos Konstitucijoje ir įstatymuose. Vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų suformuluotas Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje: viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Nurodytos principinės nuostatos suponuoja visuomenės informavimo priemonės atsakomybę, jeigu ji paskelbia tikrovės neatitinkančius ir asmens garbę bei orumą žeminančius duomenis. Visuomenės informavimo priemonės atsakomybę už neatitinkančių tikrovės ir žeminančių asmens garbę ir orumą žinių paskleidimą įtvirtina CK 2.24 str. 5 d. Šioje normoje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą inter alia tais atvejais, kai asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidė jos darbuotojas. Tokiais atvejais visuomenės informavimo priemonės atsakomybė grindžiama netiesioginės atsakomybės principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant nurodytą CK 2.24 str. 5 d. nuostatą atsižvelgtina į CK 6.264 str. 2 d. įtvirtintą darbuotojo sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2005; 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008). Pagal CK 6.264 str. 2 d. darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą ne tiktai darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Todėl vien ši byloje nustatyta aplinkybė, kurią pagrindžia byloje surinkti įrodymai, kad atsakovas ieškovo nurodomas publikacijas rengė kaip www.balsas.lt, laikraštį „Akistata“ administruojančios UAB „Balsas.lt“ darbuotojas CK 6.264 straipsnio 2 dalies prasme, ko bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas net neneigė, yra pagrindu konstatuoti, kad atsakovo kaip publikacijų autoriaus civilinė atsakomybė prieš ieškovą paskleidus tikrovės neatitinkančią, jo garbę ir orumą žeminančią informaciją per visuomenės informavimo priemonę yra negalima. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad tokiu atveju žalą, padarytą tikrovės neatitinkančių ir asmens reputaciją žeminančių duomenų paskelbimu, privalo atlyginti visuomenės informavimo priemonė (jos leidėjas). Atlyginęs žalą jis įgyja teisę pareikšti regresinį reikalavimą darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010; 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008). Atsižvelgdamas į tai, teismas nemato pagrindo plačiau pasisakyti dėl ieškovo bylos nagrinėjimo teisme metu nurodytų aplinkybių, susijusių su publikacijose nurodytų teiginių atitikimu tikrovei, jų buvimo žeminančiais jų garbę ir orumą, atsakovo kaltės laipsnio, nurodomos kaip patirtos neturtinės žalos dydžio, nes šios aplinkybės jokios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti po jos atnaujinimo pagal atsakovo prašymą neturi.

Ieškovas byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 4 p.). Kadangi jo ieškinys atmestas, žyminis mokestis valstybei neatlygintinas. Atsakovas byloje patyrė 72,64 Eur žyminio mokesčio, 150 Eur advokato pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, atsakovo patirtos 60 Eur (2000 Eur x 3/100) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.) ir 150 Eur advokato pagalbos išlaidos priteistinos atsakovo naudai iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Likusi atsakovo permokėta žyminio mokesčio dalis – 12,64 Eur, atsakovui grąžintina (CPK 87 str. 1 d. 1 p. ). Valstybė šioje byloje 6,74 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovo, nes jo ieškinys yra atmestas (CPK 96 str.). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas yra įvykdęs 2015-12-21 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą už akių ar jo dalį, todėl panaikinto teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas nespręstinas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 371 straipsniu,

nusprendė:

2015-12-21 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą už akių šioje byloje panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) permokėtą žyminio mokesčio dalį – 12,64 Eur. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Priteisti iš ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,74 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                 Asta Misiūnaitė-Bashir