Administracinė byla Nr. I-1127-95/2011
(Proceso Nr. 3-61-3-03193-2010-2)
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 20; 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 7 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos
Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir
Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos
atstovei S. K., atsakovės atstovei Jurgitai Miliauskaitei, viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. individualios įmonės skundą atsakovei Valstybinei tabako
ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos respublikos Vyriausybės dėl
nutarimo pakeitimo.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n
u s t a t ė :
pareiškėja J. K. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėja,
įmonė) su skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Valstybinės
tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos respublikos Vyriausybės (toliau
– ir Tarnyba, atsakovė, VTAKT) 2010-10-21 Nutarimą Nr. 3K10/126 „Taikyti
ekonomines sankcija už Tabako kontrolės įstatymo“ (toliau – ir Nutarimas) ir skirti
mažesnę ekonominę sankciją nei Įstatymo 26 str. 5 d. numatyta minimali, t. y.
ne didesnę nei 1 000 Lt.
Skunde nurodė,
kad neginčija Nutarime nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau mano, kad įmonės
atžvilgiu pritaikyta ekonominė sankcija – paskirta 10 000 Lt bauda yra per
didelė finansinė našta įmonei. Laiko, kad ginčo atveju, yra visos įstatyme
nustatytos aplinkybės, leidžiančios įmonės atžvilgiu taikyti mažesnės nei
įstatyme numatytos nuobaudos skyrimą. Pažymėjo, kad pareiškėjos pajamos nėra
didelės, per 2008 m. įmonės apyvarta buvo 71 797 Lt, 2008 m. įmonė vykdydama
veiklą patyrė 169 Lt nuostolį. Per 2009 m. įmonės apyvarta – 97 280 Lt, 2009 m.
įmonės vykdytos veiklos pelnas buvo 1 Lt. Įmonėje dirba du samdomi darbuotojai:
pardavėja S. K. (pareiginis atlyginimas – 500 Lt) ir J. Ž. (pareiginis atlyginimas – 400 Lt). Atkreipė dėmesį ir į
tai, kad S. K., remiantis Darbingumo lygio nustatymo pažyma
DL-1, Nr. (duomenys
neskelbtini),
yra nustatytas keturiasdešimtis procentų darbingumo lygis. Akcentavo, kad įmonė
pripažįsta pažeidimą ir gailisi, žalos valstybei nepadarė, buvo rasta tik 11
pakelių cigarečių, kurių bendra vertė yra 85,50 Lt, todėl laikytina mažareikšmiu
pažeidimu, o 10 000 Lt dydžio baudos paskyrimas neatitinka padaryto nusižengimo
masto bei dydžio, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Daro
išvadą, kad paskirtos baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis, nes
neproporcingas padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisingas. Tarnyba, nagrinėdama
esamą situacija ir priimdama Nutarimą, jokių sunkinančių aplinkybių įmonės
atžvilgiu nenustatė, todėl atsižvelgiant į tai, kad dėl pažeidimo padarymo
pareiškėja gailimasi, taip pat atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, į
tai, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, rasti 11 pakelių cigarečių be jų
įsigijimą patvirtinančių dokumentų, pažeidimą galima įvertinti kaip ne itin
sunkų ir padarytą atsitiktinai. Kadangi įmonės finansinė padėtis sunki, todėl
prašė mažinti Nutarimu paskirtą baudą iki 1 000 Lt.
Teismo posėdyje
pareiškėjos atstovė patvirtino skunde nurodytus argumentus, skundą palaikė ir
prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovė Valstybinė
tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės su
pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos J. K. individualios
įmonės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į
skundą (b. l. 30-32) nurodė, kadangi pareiškėja Tabako kontrolės įstatymo
pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, jį pripažino, o tai laikytina
lengvinančiomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgiant buvo skirta bauda, baudos
dydį mažinant nuo baudos vidurkio 20 000 litų iki minimumo, todėl pareiškėjos
atžvilgiu, įvertinus pažeidimo aplinkybes, lengvinančias aplinkybes buvo skirta
minimali 10 000 Lt bauda. Ginčo atveju, įstatyme nustatytas baudos vidurkis yra
20 000 Lt, o pareiškėjai, atsižvelgus į lengvinančias aplinkybes, skirta
minimali 10 000 Lt bauda, t. y. baudos dydis sumažintas nuo baudos vidurkio iki
minimumo. Tarnyba, priimdama Nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės
normų nepažeidė, baudą individualizavo pagal baudų skyrimo taisykles, todėl
paskirta ekonominė sankcija yra teisėta ir pagrįsta. Pažymėjo, kad įstatymų
leidėjas nesuteikė Tarnybai diskrecijos spręsti, ar tikslinga įmonei,
pažeidusiai Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus, skirti mažesnę nei įstatyme
numatyta minimali baudą; tokią teisę pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 str. 14
d. turi tik bylą nagrinėjantis teismas. Pabrėžė, kad realiai apčiuopiamos
baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti
prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako
pardavimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir
ginamoms vertybėms. Baudžiamas už tai, jog pažeidė esmines ir jam, be abejo,
žinomas bei suprantamas dalyvavimo atitinkamoje rinkoje sąlygas - nesilaikė
imperatyvių teisės reikalavimų. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas
finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių
pažeidimą, ir kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų
taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda.
Bauda sukelianti nepageidaujamas pasekmes yra preventyvi priemonė, siekiant ir
atskiro individo bei visuomenės sveikatos, o taip pat jų gerovės užtikrinimo.
Konstitucinis Teismas 2005-11-03 nutarime konstatavo, kad tabako vartojimas
kenkia sveikatai, gali sukelti neigiamų socialinių padarinių, dėl to tabakas ir
jo gaminiai priskirtini ypatingiems produktams, kurių gamybą, apyvartą ir
vartojimą valstybė, pagal Konstituciją turinti inter alia priedermę
rūpintis žmonių sveikata (Konstitucijos 53 str. 1 d.) ir įgaliojimus reguliuoti
ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46
str. 3 d.), gali ir turi kontroliuoti; įstatymų leidėjas pagal Konstituciją
turi įgaliojimus nustatyti teisinę atsakomybę už minėto teisinio reguliavimo
pažeidimus, inter alia nustatyti atitinkamas sankcijas teisės
pažeidėjams; šios sankcijos teisės pažeidėjams gali būti ir griežtos (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-29 nutartis administracinėje byloje
Nr. A-556-572/2009).
Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime nurodytus
motyvus, su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo
posėdžio protokolą).
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Tarnyba, atsakovė, VTAKT)
2010-10-21 Nutarimu Nr. 3K10/126 „Taikyti ekonomines sankcija už Tabako
kontrolės įstatymo“ (toliau – ir Nutarimas) paskirtos baudos dydžio teisėtumo
ir pagrįstumo (b. l. 4-5, 47-48).
Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Nutarimu
paskirtos baudos teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – atsakomybės už
tabako gaminių laikymo, pardavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų
pažeidimus taikymo sąlygos ir tvarka.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d.
įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų
(ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar
konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar
administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika)
neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir
gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 1-50) tvirtina, kad atsakovė,
išnagrinėjusi Įstatymo pažeidimo medžiagą ir nustačiusi, kad įmonė pažeidė
Įstatymo 14 str. 3 d. 1 p., vadovaudamasi Įstatymo 25 str. 2 d., 26, 27, 28,
29, 30, 31 str., 2010-10-11 Patikrinimo aktu Nr. 70, kita bylos medžiaga, pareiškėjai
paskyrė 10 000 Lt dydžio baudą (b. l. 4-14, 35-50).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas ir su jo įgyvendinimu
susiję kiti teisės aktai.
Įstatymo 14
str. 3 d. 1 p. reglamentuojama, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama
juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti,
gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako
gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę
galią turinčių dokumentų. Tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinantys
juridinę galią turintys dokumentai turi būti visose tabako gaminių pardavimo ir
(ar) laikymo vietose. Gabenant tabako gaminius privaloma turėti gabenimo
dokumentus arba tabako gaminių įsigijimą patvirtinančius juridinę galią
turinčius dokumentus.
Analogiškos
nuostatos įvirtintos ir Tabako gaminių pardavimo taisyklių, kurios yra
patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-07 nutarimu Nr. 383, 7.1
p.
Mažmeninės
prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004-04-07 nutarimu Nr. 383, 28 p. numatyta, kad licenciją
turinčios įmonės privalo laikytis Įstatymo ir kitų įstatymų, Vyriausybės
nutarimų, šių taisyklių, Tabako gaminių pardavimo taisyklių ir kitų teisės
aktų, reglamentuojančių mažmeninę prekybą tabako gaminiais, jų gabenimą ir
laikymą, atsiskaitymus ir mokesčių mokėjimą, nuostatų, taip pat sanitarijos ir
higienos, kokybės bei kitų reikalavimų, keliamų įmonėms ir parduodamiems tabako
gaminiams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčo dėl to, kad pareiškėja pažeidė
Įstatymo 14 str. 3 d. 1 p. nėra. Pareiškėja tiek skunde, tiek jos atstovė
teismo posėdyje pripažino ir neneigė, kad pareiškėja nevykdė Įstatyme ir
kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose mažmeninę prekybą tabako
gaminiais, jų gabenimą ir laikymą, nustatytos pareigos, t. y. pardavinėjo ir
laikė tabako gaminius neturėdama tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą
patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų. Tačiau, kaip minėta,
pareiškėjos nuomone, Nutarimu apskirta bauda yra neadekvati, neproporcinga,
skirta neatsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo mastą ir pan. Pareiškėja, be kita
ko, prašo teismo atsižvelgti į sunkią įmonės finansinę padėtį ir Nutarimu
apskirtą baudą sumažinti iki 1 000 Lt.
Įstatymo 26 str.
5 d. nustatyta, kad už šio Įstatymo 14 str. 3 d. 1, 2, 3 ar 4 p. nustatytų
tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą, jeigu tai
neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių
asmenų filialai baudžiami nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių
litų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas.
Vadovaujantis
Įstatymo 26 str. 15 d., atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai,
kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkininkai, padarę
pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo
kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino
padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad
juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkininkai kliudė
atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami
kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Skirianti
baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis
aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.
Kaip matyti iš
bylos medžiagos, atsakovė, atsižvelgdama į byloje nustatytas lengvinančias
aplinkybę, t. y. kad įmonė netrukdė tyrimui, pripažino padarytą pažeidimą,
skirtinos baudos dydį sumažino nuo baudos vidurkio (baudos vidurkis 20 000 Lt)
iki minimumo ir paskyrė minimalią 10 000 Lt dydžio piniginę baudą.
Pareiškėjos
atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį, kad atsakovė pareiškėjai už jos padarytą Įstatymo 14 str. 3
d. 1 p. pažeidimą pagal savo kompetenciją negalėjo skirti mažesnės baudos nei
Įstatyme (Įstatymo 26 str. 5 d.) nustatyta minimali (10 000 Lt) bauda. Todėl teisėjų
kolegija konstatuoja, kad atsakovė, skirdama minėto dydžio baudą, Įstatymo
nepažeidė.
Pagal 26 str. 14
d., šio straipsnio 13 d. nurodytos institucijos, pagal kompetenciją skirdamos
baudas už šio Įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamos
į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi
viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra
atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis
kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę
lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį
ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos,
skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir
kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų
akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl
to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę
skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos
minimalios piniginės baudos.
Byloje duomenų,
kad pareiškėja anksčiau buvo bausta už Įstatymo nuostatų pažeidimus, nėra, t.
y. atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad įmonė,
kuri nuo 1999-01-08 turi licenciją verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais,
iki Nutarimo priėmimo buvo pažeidusi Įstatymą ir už tai bausta.
Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų
kolegija laiko, kad pareiškėjos padaryto pažeidimo mastas yra nedidelis – 11
pakelių cigarečių, kurių vertė – 85,50 Lt, įmonės pajamos nėra didelės,
per 2008 m. įmonės apyvarta buvo 71 797 Lt, 2008 m. įmonė vykdydama veiklą
patyrė 169 Lt nuostolį. Per 2009 m. įmonės apyvarta – 97 280 Lt, 2009 m. įmonės
vykdytos veiklos pelnas buvo 1 Lt. Įmonėje dirba du samdomi darbuotojai:
pardavėja S. K. (pareiginis atlyginimas – 500 Lt) ir J. Ž. (pareiginis atlyginimas – 400 Lt). S.
K., remiantis Darbingumo lygio nustatymo pažyma DL-1, Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatytas keturiasdešimtis
procentų darbingumo lygis. Taigi, įmonei paskirta
bauda žymiai viršija jos metinį pelną.
Teisėjų
kolegija pastebi, kad individualios įmonės savininkui
nuosavybės teise priklausančios individualios įmonės turtas nėra atskirtas nuo
įmonės savininko, kaip fizinio asmens, turto. Pareiškėjai skirta ekonominė
sankcija atitinkamai įtakoja ne tik įmonės, bet ir įmonės savininko, kaip
fizinio asmens, bei jo šeimos interesus. Baudos nesumokėjimo dėl objektyvių
priežasčių atveju, priverstinis jos išieškojimas gali būti nukreiptas ne tik į
įmonės, bet ir į jos savininko asmeninį turtą, o tuo pačiu ir jo šeimos turtą.
Įmonei nutraukus veiklą, baudos sumokėjimas galimas tik iš kitų įmonės
savininko gaunamų pajamų, o išieškojimo atveju – iš jo turto. Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo
principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus diferencijuoti
taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į
atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų
galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali
(Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10
nutarimai).
ABTĮ 57 str.
numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą,
pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu,
vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė
vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal
ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina
ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai
esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi
būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.
Taigi, įvertinusi
teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, pareiškėjos teisinę padėtį, finansinę padėtį
bei bendrą neordinarinę ekonominę situaciją šalyje, teisėjų kolegija daro
išvadą, kad paskirta sankcija neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui,
individualios įmonės verslo apimčiai ir gaunamoms pajamoms,
yra akivaizdžiai per griežta ir per didelė, dėl to neteisinga. Todėl
vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja,
kad yra pagrindas pareiškėjai paskirtą baudą sumažinti paskiriant mažesnę nei
sankcijoje numatyta minimali.
Teisėjų kolegija
sprendžia, kad Tarnybos Nutarimu pareiškėjai paskirta 10 000 Lt dydžio bauda keistina
į mažesnę piniginę baudą. Pareiškėjai už Įstatymo 14 str. 3 d. 1 p., pažeidimą
skirtina 1 000 Lt dydžio bauda.
Pareiškėjos skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 4 p.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir
vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,
n u s p r e n d ė :
pareiškėjos
J. K. individualios įmonės skundą patenkinti.
Pakeisti
Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2010-10-21 nutarimą Nr. 3K10/126, kuriuo J. K. individualiai
įmonei už Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 3 d. 1 p. pažeidimą buvo paskirta
10 000 Lt dydžio bauda, ir paskirti 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio
baudą.
Sprendimas
per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą
tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos
administracinį teismą.
Teisėjai
Liuda Arlauskienė
Violeta Balčytienė
Bronius Januška