Administracinė byla Nr. I3-3304-1066/2021

                                   Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01425-2021-0

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui B. B. dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo ministro 2021 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. P-129 „Dėl B. B. perkėlimo“ (toliau – Įsakymas).

2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:

2.1. Skundžiamu Įsakymu Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. A. ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Š. perkėlė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (toliau – Agentūra) vyriausiąją patarėją B. B. į Agentūros direktoriaus pareigas nuo 2021 m. kovo 23 d. laikinai, esant tarnybinei būtinybei, taikant 18,5 pareiginės algos koeficientą. Mano, kad toks Įsakymas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

2.2. Paaiškina, kad tarp pareiškėjo ir Agentūros vyko darbo ginčas dėl neteisėto papildomo susitarimo prie darbo sutarties nutraukimo. Agentūra laikosi pozicijos, kad papildomą darbo susitarimą nutraukęs asmuo (B. B.) turėjo tam įgaliojimus, nes veikė Įsakymo pagrindu. Pareiškėjas su tuo nesutinka, nes, pasak pareiškėjo, Agentūra direktoriaus neturi, o B. B. nėra Agentūros direktoriaus pavaduotoja, todėl nutraukė su pareiškėju papildomą darbo susitarimą neteisėtai. Įsakymas priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, t. y. laikinai nesant Agentūros direktoriaus, jo funkcijas gali atlikti vienas iš direktoriaus pavaduotojų, tuo tarpu B. B. yra tik vyriausioji patarėja.

2.3. Teigia, kad Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 4-305/V- 546 „Dėl Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros nuostatų patvirtinimo“ 27 punkte numatyta, kad laikinai nesant Agentūros direktoriaus, jo funkcijas atlieka vienas iš Agentūros direktoriaus pavaduotojų. Taigi laikinai eiti Agentūros direktoriaus pareigas negalėjo būti paskirtas laikinai eiti kitas asmuo nei Agentūros direktoriaus pavaduotojas.

2.4. Pažymi, kad šiuo atveju taip pat turi būti pagrįsta tarnybinė būtinybė. Įsakymo priėmimo laikotarpiu jokių aplinkybių, dėl ko negalėtų būti užtikrinamas tinkamas Agentūros veiklos vykdymas (neperkeliant B. B. eiti Agentūros direktoriaus pareigas), nes Agentūroje yra direktoriaus pavaduotojas. Nesant tarnybinės būtinybės, priėmus ginčijamą Įsakymą pažeista Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 6 dalis, tuo pačiu pažeisti pareiškėjo teisėti interesai, nes neteisėtai paskirta Agentūros vadovė, neturėdama teisės eiti šių pareigų pagal Agentūros nuostatų 27 punktą, pareiškėjui padarė žalą (nutraukdama susitarimą dėl papildomo darbo ir skirdama jam drausmines nuobaudas).

2.5. Taip pat nurodo, kad šioje situacijoje buvo pažeistas ir įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis Viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti Viešojo administravimo įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus (Viešojo administravimo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Mano, kad ginčijamą Įsakymą priėmę asmenys, norėdami veikti teisėtai turėtų skelbti naują konkursą, o nesiekti apeiti įstatymo neaiškiais priimamais sprendimais dėl laikinų vadovų skyrimo.

2.6. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas papildomai paaiškina, kad B. B. nutraukus su pareiškėju darbo sutartį, pareiškėjas neteko 3 200,00 Eur. Mano, kad šiuo atveju, turėjo būti paskelbtas konkursas dėl tų pareigų, į kurias buvo perkelta B. B.. Kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė, skundžiamas Įsakymas turi būti panaikintas.

3. Atsakovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – EIM) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia tokią poziciją:

3.1. Agentūros savininko teises ir pareigas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 1.15 papunktį įgyvendinti pavesta EIM ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Ministras priima ir pasirašo įsakymus, tikrina, kaip jie įgyvendinami, prireikus keli ministrai gali priimti bendrus įsakymus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

3.2. Skundžiamas Įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, kai yra tarnybinė būtinybė ir siekiant užtikrinti efektyvią Agentūros veiklą iki bus paskirtas nuolatinis Agentūros vadovas. Šiuo atveju, vadovaujantis konstituciniu teisinės valstybės principu, įvertinus teisės aktų – Valstybės tarnybos įstatymo ir Agentūros nuostatų tarpusavio subordinaciją arba juridinę galią, ministrai turėjo teisę priimti skundžiamą Įsakymą pagal Valstybės tarnybos įstatymą.

3.3. Pareiškėjas skunde nepagrindžia, kad turi jo skunde nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus) dėl Įsakymo panaikinimo, taip pat, kad šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu – Įsakymu.

3.4. Mano, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jis priimtas neviršijant įgaliojimų, neveikiant ultra vires, ir vadovaujantis materialinės teisės normomis bei jų taikymo procedūromis.

4. Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ŠMSM)  atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia tokią poziciją:

4.1. Pagal Agentūros interneto svetainėje pateiktą informaciją Agentūroje dirba tik vienas direktoriaus pavaduotojas. Būtent Agentūros direktoriaus pavaduotojas G. K. Agentūrai ir vadovavo nuo 2020 m. kovo 23 d., perkeliant jį laikinai į direktoriaus pareigas. Tačiau minėtas valstybės tarnautojas šias pareigas jau ėjo maksimalų Valstybės tarnybos įstatyme numatytą terminą, esant tarnybiniam būtinumui (pasibaigė Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 10 dalyje nurodytas terminas, kuriam perkeliamas valstybės tarnautojas gali būti perkeltas šia tvarka eiti pareigas), taigi esant tokiais situacijai, ir buvo priimtas Skundžiamas Įsakymas, kuriuo Agentūros vadovo pareigas pavesta laikinai eiti kitam valstybės tarnautojui.

4.2. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad skundžiamu Įsakymu būtų pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Netgi, tuo atveju, jeigu padaryti prielaidą, kad skundžiamas Įsakymas būtų pripažintas negaliojančiu ir panaikintas, jis negalėtų būti pripažintas negaliojančiu nuo jo priėmimo momento ir nesukeltų jokių teisinių pasekmių pareiškėjui.

5. Atsakovė Agentūra atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia tokią poziciją:

5.1. Teigia, kad EIM ir ŠMSM, laikantis Agentūros nuostatų 6 punkte nurodytų apribojimų, turi absoliučią diskrecijos teisę ir teisėtą pagrindą priimti visus sprendimus, susijusius su Agentūros veikla, taip pat ir skiriant Agentūros vadovus.

5.2. Agentūra nesutinka su pareiškėju dėl jo argumento, kad Įsakymas neatitinka Nuostatų 27 punktui. Pasak Agentūros, kitais atvejais laikinai perkeltas į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojas negali būti ilgiau negu vienus metus per penkerius tarnybos metus. Iki ginčijamo Įsakymo priėmimo Agentūrai nuo 2020 m. kovo 23 d., vadovavo perkeltas kitas valstybės tarnautojas – Agentūros direktoriaus pavaduotojas. Šis valstybės tarnautojas minėtas pareigas jau ėjo maksimalų Valstybės tarnybos įstatymo numatytą terminą, todėl, esant tarnybiniam būtinumui, atsakovės priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo Agentūros vadovo pareigas pavedė eiti kitam asmeniui.

5.3. Agentūros manymu, pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes kėlė su pareiškėjo darbo teisiniais santykiais priimami Agentūros sprendimai, tačiau ne skundžiamas Įsakymas. Pareiškėjo atžvilgiu Agentūros priimamus sprendimus, susijusius su pareiškėjo darbo teisinių santykių eiga, pareiškėjas, realizuodamas turimą absoliučią subjektinę skundimo teisę, galėjo ginčyti ir ginčijo Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta. Pareiškėjas prašė pripažinti, jog susitarimą dėl papildomo darbo nutraukė tam įgaliojimų neturintis asmuo – paskirta laikinai pareigas eiti direktorė B. B.. Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi bylą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5.4. Tvirtina, kad Įsakymas visiškai atitinka teisės aktams Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus. Įsakymas yra informatyvus. Jame pateikta informacija yra tiksli, aiški, išsami, yra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas. Įsakymo priėmimas yra pagrįstas objektyviais ir realiai egzistuojančiais faktiniais duomenimis. Įsakymas priimtas, įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 10 dalis, kuri yra imperatyvi.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

6.1. 2021 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrė ir Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo ministrė priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo B. B., esant tarnybinei būtinybei, nuo 2021 m. kovo 23 d. buvo perkelta laikinai eiti Agentūros direktoriaus pareigas.

6.2. 2021 m. kovo 29 d. pranešimu Nr. 5V-137 pareiškėjas buvo informuotas, kad 2021 m. balandžio 6 d. nutraukiamas 2021 m. sausio 13 d. sudarytas susitarimas dėl papildomo darbo (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo) projekte „Startuolių platformos / aplinkos technologijų uosto (TechHub) vystymas ir plėtra įtraukiant studentus, mokslininkus ir verslo atstovus“, sudarytas prie 2021 m. sausio 13 d. darbo sutarties Nr. 1V-267.

6.3. 2021 m. balandžio 6 d. priimtas Agentūros l. e. p. direktorės B. B. įsakymu Nr. 3V- „Dėl G. K. papildomos darbo funkcijos vykdymo nutraukimo“.

7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Įsakymo, kuriuo Agentūros vyriausioji patarėja B. B. nuo 2021 m. kovo 23 d. laikinai, esant tarnybinei būtinybei, perkelta į Agentūros direktoriaus pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas, spręsdamas kilusį ginčą, visų pirma, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016). 

Šiuo atveju LVAT, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pasisakė, kad šioje ginčo situacijoje yra svarbu, kad teismas nustatytų, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

9. Pareiškėjo teigimu, B. B. nėra Agentūros direktoriaus pavaduotoja, todėl nutraukė su pareiškėju papildomą darbo susitarimą neteisėtai, nes laikinai nesant Agentūros direktoriaus, jo funkcijas gali atlikti vienas iš direktoriaus pavaduotojų. Tokiais veiksmais atsakovės EIM ir ŠMSM pažeidė Agentūros nuostatų 27 punktą, pagal kurį laikinai nesant Agentūros direktoriaus, jo funkcijas atlieka vienas iš Agentūros direktoriaus pavaduotojų. Su tokiu pareiškėjo teiginiu nesutiktina dėl to, kad bylos duomenimis nustatyta, jog iki ginčijamo Įsakymo Agentūrai (nuo 2020 m. kovo 23 d.), vadovaujantis 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo ministro įsakymu Nr. 12-44/P-118 „Dėl G. K. perkėlimo“, vadovavo perkeltas valstybės tarnautojas – Agentūros direktoriaus pavaduotojas G. K.. Tačiau šis laikinai perkeltas valstybės tarnautojas minėtas pareigas galėjo eiti ne ilgiau kaip vienerius metus per penkerių metų tarnybos laikotarpį. Tai numatyta Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 10 dalyje, kad į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas kitas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas. Kitais atvejais laikinai perkeltas į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojas negali būti ilgiau negu vienus metus per penkerius tarnybos metus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo ministro 2020 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 12-44/P-l 18 „Dėl G. K. perkėlimo“ G. K. Agentūros direktoriaus pareigas jau ėjo maksimalų Valstybės tarnybos įstatyme numatytą terminą, priimtas skundžiamas Įsakymas, t. y. atsakovės pasinaudojo įstatymų leidėjo joms suteikta diskrecijos teise ir įgyvendino Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 10 dalį, kuri suteikia, esant tarnybiniam būtinumui, perkelti į kitas pareigas valstybės tarnautoją. Taigi teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad Įsakymas priimtas pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas ir Agentūros nuostatų 27 punktą.

10. Teismas nesutinka su pareiškėju, kad atsakovės EIM ir ŠMSM pažeidė įstatymo viršenybės principą, kuris reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis Viešojo administravimo įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti Viešojo administravimo įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, pažymi, kad viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia (be kita ko) atsakoves įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (ultra vires), o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra negalimas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 14 punktą ministras įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų įstaigų prie ministerijos bei kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerija, vadovus. Ministras priima ir pasirašo įsakymus, tikrina, kaip jie įgyvendinami, prireikus keli ministrai gali priimti bendrus įsakymus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Agentūros savininko teises ir pareigas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 1.15 papunktį įgyvendinti pavesta EIM ir ŠMSM. Kaip minėta, Įsakymas priimtas įgyvendinus Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 10 dalį, taigi darytina išvada, kad atsakovėms EIM ir ŠMSM, veikiant jų turimų teisių ribose pagal Agentūros nuostatų 6 punktą. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Kadangi Įsakymas atitinka teisės aktui keliamus reikalavimus, numatytus Viešojo administravimo įstatyme, nėra pagrindo išvadai, kad priimant Įsakymą, EIM ir ŠMSM veikė neturėdamos tam suteiktų įgaliojimų, viršydamos joms nustatytą kompetenciją (ultra vires).

11. Pasak pareiškėjo, skundžiamas Įsakymas jam sukelia teisines pasekmes, nes dėl jo priėmimo jam buvo padaryta žala, nes buvo nutrauktas papildomos darbo funkcijos vykdymas. Vertinant šį pareiškėjo argumentą, pasakytina, kad pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes gali sukelti ir / ar sukėlė su jo darbo teisiniais santykiais priimami sprendimai, būtent šiuos sprendimus pareiškėjas dėl galimai jo pažeistų teisių, susijusių su papildomo darbo funkcijomis, galėjo ginčyti. Bylos duomenimis, jis savo tokią teisę įgyvendino ir ginčijo Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, t. y. tarp pareiškėjo ir Agentūros vyko darbo ginčas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijoje (toliau – Komisija). Pareiškėjas ginčijo neteisėtą papildomo susitarimo prie darbo sutarties nutraukimą, prašydamas pripažinti, jog susitarimą dėl papildomo darbo nutraukė tam įgaliojimų neturintis asmuo – paskirta laikinai pareigas eiti direktorė B. B.. Taigi iš esmės pareiškėjas visus argumentus, susijusius su B. B. galimai neteisėtu perkėlimu į kitas pareigas, taip pat galėjo išdėstyti, sprendžiant minėtą ginčą Komisijoje. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad Įsakymas pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Pats pareiškėjas savo skunde teismui taip pat nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kaip ginčijamas Įsakymas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, t. y. kokią įtaką daro pareiškėjo teisinei padėčiai ir kad yra būtina ginti pareiškėjo pažeistas teises ar teisėtus interesus jo skunde nurodomu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įsakymas nenustato pareiškėjui jokių privalomo elgesio taisyklių ar teisių. Pareiškėjas, tvirtindamas, kad jam padaryta 3 200,00 Eur žala, tokio teiginio neįrodo. Taip pat pareiškėjas įtikinimai neargumentavo, kaip pareiškėjo subjektinės teisės ir įstatymo saugomi interesai yra įtakojami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Kitaip tariant, byloje nenustatytas pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas  pareikštais reikalavimais, tarp jo ir atsakovių nėra susiklostę materialiniai teisiniai dėl paskyrimo į pareigas. Dėl to skundas negali būti tenkinamas, o ginti viešąjį interesą pareiškėjas įgalinimų neturi. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, jog atsakovės, įgyvendinančios įstatymų leidėjo joms suteiktą diskrecijos teisę ir priimdamos Įsakymą, pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

12. Teismas, ištyręs bylos aplinkybes, vadovaudamasis ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, daro išvadą, kad EIM ir ŠMSM teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą Įsakymą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                      Gediminas Užubalis