Civilinė byla Nr. e2-387-934/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00077-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2

                                                                                              (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 30 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų V. G. ir uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio fondo ,,NuCapital“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024  m. balandžio 5 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB ,,Diamond Hands Inv“,

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas V. G. 2024 m. kovo 4 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vėjo projektai“. Nurodė, kad su UAB „Vėjo projektai“ 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis, kuria pareiškėjas įsipareigojo paskolinti UAB „Vėjo projektai“ 100 000 Eur, o UAB „Vėjo projektai“ įsipareigojo paskolą priimti, mokėti už ją palūkanas (11 proc. dydžio metines palūkanas), bei grąžinti paskolą su palūkanomis iki 2021 m. gruodžio 23 d. Pareiškėjas ir UAB „Vėjo projektai“ 2021 m. gruodžio 23 d. sudarė priedą Nr. 1 prie Paskolos sutarties, kuriuo padidino palūkanų normą iki 18,30452 proc., o paskolos grąžinimo terminą prailgino iki 2022 m. birželio 23 d.

2.       UAB „Vėjo projektai“ savo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį tinkamai neįvykdė, atlikdama tik dalinius mokėjimus – 2023 m. vasario 3 d. sumokėjo 30 000 Eur, 2023 m. liepos 12 d. – 10 000 Eur, 2023 m. rugpjūčio 25 d. – 5 000 Eur, 2023 m. spalio 13 d. – 10 000 Eur, todėl pareiškėjas 2023 m. spalio 30 d. pateikė UAB „Vėjo projektai“ pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kurią gavusi UAB „Vėjo projektai“ pasiūlė susitarti dėl skolos grąžinimo dalimis, ir ieškovas su UAB „Vėjo projektai“ sudarė 2023 m. spalio 31 d. susitarimą dėl Paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo fiksavo UAB „Vėjo projektai“ skolos ieškovui dydį 2023  m. spalio 31 d. (104 589,78 Eur, kurį sudaro 99 997,79 Eur paskola, 952 Eur sukauptos palūkanos ir 639,99 Eur priskaičiuoti delspinigiai), padidino palūkanų normą iki 20 proc. bei nustatė tokius tarpinius skolos grąžinimo terminus – 2024 m. sausio 31 d. mokama 33 332,60 Eur, 2024 m. vasario 29 d. mokama 33 332,60 Eur, 2024 m. kovo 29 d. mokama 33 332,59 Eur, 2024 m. kovo 29 d. mokama likusi suma.

3.       Kadangi UAB „Vėjo projektai“ 2024 m. sausio 31 d. mokėjimo neatliko, pareiškėjas pateikė UAB „Vėjo projektai“ 2024 m. vasario 6 d. pranešimą dėl skolos sumokėjimo ir kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo. Po pranešimo išsiuntimo UAB „Vėjo projektai“ vadovas susisiekė su pareiškėju ir jo atstove, tačiau įsiskolinimo nepadengė, pasiūlė dar kartą nukelti skolos grąžinimo terminus, su kuo pareiškėjas nesutiko, todėl pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Vėjo projektai“ iškėlimo. UAB „Vėjo projektai“ negebėjimas atsiskaityti su pareiškėju jau ilgą laiką patvirtina tai, kad UAB „Vėjo projektai“ yra nemoki bendrovė. Be to, iš viešai teikiamų duomenų matyti, kad UAB „Vėjo projektai“ turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui (toliau – VSDFV) – 155 840,46 Eur (2024 m. vasario 29 dienos pradžioje), 21 166,45 Eur skolą kitai bendrovei. Taigi UAB „Vėjo projektai“ nevykdo savo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams.

4.       Pareiškėja UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė 2024 m. kovo 6 d. pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Vėjo projektai“ iškėlimo. Nurodė, kad atsakovės įsipareigojimai UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovei pareiškimo pateikimo dieną sudaro 151 633,47 Eur. Pareiškėja įteikė atsakovei pranešimą, informuodama apie pradelstus įsipareigojimus bei siūlydama spręsti mokumo atkūrimo klausimą susitarimais dėl pagalbos arba inicijuojant restruktūrizavimo bylą. Šalių bendravimo metu UAB „Vėjo projektai“ informavo, kad jos finansiniai sunkumai kilo iš esmės dėl spartaus bendrovės augimo tempo ir neplanuotų eilinio finansavimo raundo pritraukimo trikdžių, taip pat, jog yra gyvybinga, vykdo ūkinę komercinę veiklą, nėra jos nutraukusi ir siekia veiklą išlaikyti, tačiau vien susitarimas neišspręs kilusių finansinių sunkumų, todėl ji sutinka su siūlymu inicijuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimą. UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės nuomone, UAB „Vėjo projektai“ yra gyvybinga, kadangi 2024 m. kovo 1 d. turėjo 63 registruotus darbuotojus, jos pajamos per 2022 m. sudarė 66 431 Eur, ji yra sudariusi didelės vertės (10 mln. Eur) tiekimo sutartį su Klaipėdos miesto viešojo transporto operatoriumi. Visa tai leidžia daryti bent preliminarią išvadą dėl UAB „Vėjo projektai“ gyvybingumo.

5.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) 2024 m. kovo 20 d. teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Vėjo projektai“ iškėlimo. Nurodė, kad UAB „Vėjo projektai“ nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų privalomųjų mokėjimų. UAB „Vėjo projektai“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2024 m. kovo 18 d. sudarė 188 664,27 Eur. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu UAB „Vėjo projektai“ buvo atidėtas 291 991,55 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimas. UAB „Vėjo projektai“ nevykdant sprendime numatytų sąlygų, t. y. nustatytu terminu nesumokėjus einamųjų VSD įmokų, sprendimas 2023 m. vasario 15 d. neteko galios. Nuo 2024 m. vasario 15 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti VSDFV Klaipėdos skyriaus nurašymo nurodymai nėra įvykdyti. UAB „Vėjo projektai“ paskutinį kartą į VSDFV biudžetą 2023 m. liepos 21 d. sumokėjo 5 000 Eur. UAB „Vėjo projektai“ nėra sumokėjusi VSD įmokų už apdraustuosius, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio iki 2024 m. vasario mėnesio. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2024 m. kovo 18 d. duomenimis, UAB „Vėjo projektai“ yra 57 apdraustieji. UAB „Vėjo projektai“ neįvykdė VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimo ir nesumokėjo skolos, todėl yra nemoki.

6.       UAB „Vėjo projektai“ pateikė atsiliepimus, kuriais prašė atmesti pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir iškelti restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad neneigia, jog šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais ir turi neįvykdytų prievolių tam tikriems kreditoriams, tačiau paties pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo turinys patvirtina, kad finansiniai sunkumai nėra nuolatiniai ir įsisenėję. Be to, kaip patvirtina UAB „Vėjo projektai“ finansinės atskaitomybės duomenys, jos įsipareigojimai neviršija turto vertės, todėl pagrindo konstatuoti UAB „Vėjo projektai“ nemokumą nėra. Atitinkamai neegzistuoja pagrindas iškelti UAB „Vėjo projektai“ bankroto bylą.

7.       UAB „Vėjo projektai“ yra gyvybingas juridinis asmuo, jos savininkai ir vadovas mato perspektyvas veiklą išsaugoti ir ją tęsti, todėl egzistuoja sąlygos taikyti reabilitacinio tikslo prioritetą likvidavimo tikslo atžvilgiu, taip užtikrinant socialiai reikšmingesnių interesų įgyvendinimą. Dėl UAB „Vėjo projektai“ turimo turto ir įsipareigojimų, nenutraukdama veiklos, ji neturi galimybės iš karto padengti kreditorių reikalavimų. Be to, UAB „Vėjo projektai“ negali tinkamai finansuoti veiklos, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, kas turi neigiamą įtaką ir veiklos rezultatams.

8.       UAB „Vėjo projektai“ veikla šiuo metu yra tolesnėje produkto vystymo stadijoje, todėl bendrovė patiria veiklos sąnaudas vystydama savo produkciją, o reikšmingesnes pajamas planuoja 2025 metais. Dėl minėtos priežasties UAB „Vėjo projektai“ veikla faktiškai yra finansuojama skolintomis lėšomis, kurias ji skolinasi iš akcininkų, investavusių į bendrovę ir jos dukterines bendroves, veikiančias produkto kūrime, vystyme, gamyboje ir aptarnavime. UAB „Vėjo projektai iki atsiliepimo pateikimo momento yra gavusi 7 mln. Eur investicijų. Esminė kilusių finansinių sunkumu priežastis – eilinio finansavimo raundo pritraukimo trikdžiai, tačiau net ir esant sudėtingai situacijai atsakovė sugebėjo užsitikrinti tarpinį finansavimą, padėsiantį tęsti veiklą ir išlikti gyvybingai, taip pat išsaugoti UAB „vėjo projektai“ vertę iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Sprendžiant susidariusią situaciją, UAB „Vėjo projektai“ pasiekė susitarimą su akcininkais dėl gyvybiškai svarbaus tarpinio finansavimo artimiausiam veiklos laikotarpiui bei yra numačiusi, jog tarpinio finansavimo poreikis iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo sudarys 4,31 mln. Eur, iš kurių 310 000 Eur jau yra gauta kovo mėnesį, kas patvirtina restruktūrizavimo proceso ir veiklos vykdymo perspektyvas.

9.       Esami finansiniai sunkumai gali būti išspręsti restruktūrizavus UAB „Vėjo projektai“ skolas per restruktūrizavimo laikotarpį pagal JANĮ nuostatas. Be to, įvertinus numatytus gauti piniginius srautus bei planuojamas išlaidas, planuojama, kad UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo procedūros leis subalansuoti UAB „Vėjo projektai“ mokėjimus ir tęsti ūkinės komercinės veiklos vykdymą, toliau planuoti veiklą, pritraukti klientus, savalaikiai vykdyti einamuosius mokėjimus.

10.       Kaip ir numatyta JANĮ 21 straipsnio l dalies 2 punkte, UAB „Vėjo projektai“ vykdo ūkinę komercinę veiklą ir yra gyvybinga – perka medžiagas ir paslaugas iš tiekėjų, gamina prekes pirkėjams, dalyvauja parodose bei sėkmingai toliau ieško naujų klientų. Šiuo metu UAB „Vėjo projektai“ dirba 57 darbuotojai. UAB „Vėjo projektai“ pateikė teismui 2022 m. birželio 17 d. elektra varomų autobusų veiklos nuomos pirkimo sutartį, patvirtinančią tiek UAB „Vėjo projektai“ įsipareigojimus patiekti prekes, tiek užsakovo įsipareigojimus atsiskaityti šalių susitartu būdu. UAB „Vėjo projektai“ taip pat pateikė užsienio užsakovų ketinimų protokolus dėl didesnių autobusų kiekių įsigijimo, ketinimų protokolą dėl Dancer autobusų pardavimų plėtros partnerystės pagrindais. UAB „Vėjo projektai“ realiai vykdo veiklą ir yra gyvybinga – turi didelį kiekį kvalifikuotų darbuotojų, produktas nuolat reklamuojamas ir pristatomas pasaulinėse parodose, užsakovas Lietuvoje laukia autobusų užbaigimo ir pristatymo, užsienio užsakovai produktu domisi ir yra pateikę pageidavimus jį išbandyti ir įsigyti, o partneriai rodo iniciatyvą didinti jo žinomumą ir pardavimus visos Europos mastu. Detalūs pinigų srautų skaičiavimai ir preliminarios prognozės, atspindinčios pajamų pakankamumą prievolių įvykdymui ateityje, t. y. detali gyvybingumo finansinė analizė, yra pateikiami Restruktūrizavimo plano projekte. 

11.       UAB „Vėjo projektai“ šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau nėra likviduojama dėl bankroto ir yra gyvybinga. Restruktūrizavimo procesas leis stabilizuoti jos veiklą ir įvykdyti prievoles kreditoriams ateityje. Be to, UAB „Vėjo projektai“ akcininkų dauguma 2024 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą patvirtinti vadovo parengtą UAB „Vėjo projektai“ Restruktūrizavimo plano projektą, kas patvirtina ir UAB „Vėjo projektai“ savininkų siekį suvaldyti kilusią grėsmę bei užtikrinti visų būtinų priemonių pasitelkimą atsiskaitymui su kreditoriais.

12.       Restruktūrizavimo plano projektas atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, tai pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos rekomendacijas. Kadangi Restruktūrizavimo plano projektas yra gairės, atskleidžiančios UAB „Vėjo projektai“ planuojamas priemones finansiniams sunkumams įveikti, detali jų įgyvendinimo tvarka, siektini veiklos rezultatai ir atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir tvarka bus įtvirtinti su kreditoriais suderinti privalomame restruktūrizavimo plane. Restruktūrizavimo plano projekte pateikiami skaičiavimai yra patvirtinti UAB „Vėjo projektai“ turimais rašytiniais įrodymais (ankstesnių laikotarpių finansiniai duomenys (didžiosios knygos, apyvartų žiniaraščiai, bandomieji balansai), pirkimo ir pardavimo registrų išrašai, sutartys, ketinimų protokolai, kt.), kas neleidžia teigti, jog numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės UAB „Vėjo projektai“ įveikti finansinių sunkumų. Sutiktina, kad restruktūrizavimo procesas yra sudėtingas ir trunka sąlyginai ilgą laiką, todėl ilgalaikės UAB „Vėjo projektai“ veiklos perspektyvos vertinamos ir sudaromų prognozių pagrindu. Visgi, reikalavimas iš UAB „Vėjo projektai“ sutartimis pagrįsti ilgalaikes prognozes prieštarautų protingumo principams, kadangi realiai to negalėtų įgyvendinti nei vienas rinkoje veikiantis subjektas.

13.       UAB „Vėjo projektai“ negalėjimas įvykdyti visų prievolių iš karto negali būti kvalifikuojamas nemokumu, užkertančiu kelią vykdyti restruktūrizavimo procesą. Restruktūrizavimo proceso tikslas būtent ir yra sudaryti galimybes UAB „Vėjo projektai“ įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto. Svarbu ir tai, kad UAB „Vėjo projektai“ turimo turto vertė yra didesnė nei įsipareigojimai, kas neleidžia UAB „Vėjo projektai“ laikyti nemokia, o pradelstų įsipareigojimų pradelsimo terminai (iš esmės didžiąja dalimi iki 6 mėn.) nesudaro jokių prielaidų teigti apie UAB „Vėjo projektai“ nemokumą ir jo finansinių sunkumų egzistavimo ilgą laikotarpį. Priešingai, šie duomenys patvirtina neseniai kilusias mokumo problemas, kurių apimtis nėra pasiekusi kritinio masto. Pagal planuojamas veiklos apimtis UAB „Vėjo projektai“ per restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpį planuoja padengti visus valstybės biudžeto, tiekėjų reikalavimus, bei susitarti dėl investuotojų reikalavimų konvertavimo į bendrovės akcijas. JANĮ nėra nuostatos, numatančios, kad bendrovės mokumas gali būti atkurtas ir byla užbaigiama tik patenkinus visus kreditorių reikalavimus. Nenutraukusi vykdomos ūkinės komercinės veiklos UAB „Vėjo projektai“ turės galimybę dengti įsipareigojimus kreditoriams, tokiu būdu neprarasti verslo partnerių, išsaugoti darbo vietas darbuotojams, mokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Tai leidžia daryti išvadą, kad restruktūrizavimo bylos UAB „Vėjo projektai“ iškėlimas tiek socialiniu, tiek ekonominiu aspektu yra naudingesnis nei bankroto bylos iškėlimas.

14.       UAB „Vėjo projektai“ aktyviai bendrauja su kreditoriais, kadangi restruktūrizavimo procesas grindžiamas bendru bendrovės bei jos kreditorių sutarimu dėl iškilusių finansinių sunkumų sprendimo sąlygų, būdų ir tvarkos. Nors JANĮ įtvirtintos nuostatos nenumato privalomo kreditorių sutikimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo skolininkui, dalis kreditorių išreiškė pasitikėjimą UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo proceso sėkme bei sutiko su bylos iškėlimu. Tai rodo, kad UAB „Vėjo projektai“ veiklos perspektyvomis, gyvybingumu ir galimybėmis išspręsti finansinius sunkumus tiki tretieji, tuo labiausiai suinteresuoti asmenys, kas tik patvirtina būtinybę leisti UAB „Vėjo projektai“ kilusias problemas spręsti restruktūrizavimo proceso pagalba.

15.       UAB „Vėjo projektai“ teismo prašė pripažinti esmine sutartimi 2022 m. birželio 17 d. elektra varomų autobusų veiklos nuomos pirkimo sutartį. Šios sutarties tolesnis vykdymas turi užtikrinti UAB „Vėjo projektai“ planuojamas pajamas, sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui UAB „Vėjo projektai“ jau yra patyrusi didžiąją dalį kaštų, todėl jos nutraukimas iš esmės paveiktų UAB „Vėjo projektai“ veiklos tęstinumą ir galimybes toliau tęsti ūkinės komercinės veiklos vykdymą.

 

I.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

16.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 5 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė UAB ,,Vėjo projektai“ iškelti bankroto bylą ir iškėlė restruktūrizavimo bylą.

17.       Nustatė, kad UAB „Vėjo projektai“ įsipareigojimai kreditoriams sudaro 16 120 458 Eur, iš kurių 16 118 075 Eur mokėtini per vienerius metus, o 2 383 Eur po vienerių metų. Dėl UAB „Vėjo projektai“ turimo turto ir įsipareigojimų struktūros pastaroji, nenutraukdama veiklos, neturi galimybės iš karto padengti kreditorių reikalavimų. Be to, UAB „Vėjo projektai“ negali tinkamai finansuoti veiklos, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, o tai turi neigiamą įtaką ir veiklos rezultatams.

18.       Nurodė, kad UAB „Vėjo projektai“ vykdo veiklą, iš dalies gali laiku vykdyti ir savo turtines prievoles, jos turto vertė sudaro 22 367 028 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams 16 120 458 Eur, iš kurių 16 118 075 Eur mokėtini per vienerius metus. UAB „Vėjo projektai“ per 2024 metų pirmuosius du mėnesius patyrė 790 445 Eur nuostolių, 2023 metais patyrė 2 109 326 Eur nuostolių, 2022 metais patyrė l 135 604 Eur nuostolių. UAB „Vėjo projektai“ argumentai, kad finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, jog įsipareigojimai neviršija turto vertės yra pagrįsti. Analizuojant UAB „Vėjo projektai“ būseną, matyti, kad UAB „Vėjo projektai“ turi finansinių sunkumų, tačiau finansiniai sunkumai nėra nuolatiniai ir įsisenėję.

19.       Teismo vertinimu, UAB „Vėjo projektai“ tenkina gyvybingumo kriterijų. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodyta, kad UAB „Vėjo projektai“ veiklos nesustabdė, o toliau ją tęsia. UAB „Vėjo projektai“ dirba 57 darbuotojai. UAB „Vėjo projektai“ yra sudariusi didelės vertės tiekimo sutartį su Klaipėdos miesto viešojo transporto operatoriumi, t. y. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, šios sutarties galiojimo terminas yra pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d. UAB „Vėjo projektai“ pateikė teismui ir užsienio užsakovų ketinimų protokolus dėl didesnių autobusų kiekių įsigijimo, ketinimų protokolą dėl Dancer autobusų pardavimų plėtros partnerystės pagrindais. Byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad UAB „Vėjo projektai“ šiuo metu generuojamos pajamos iš dalies leidžia dengti einamuosius mokėjimus, bei pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Taip pat byloje nėra duomenų, paneigiančių aplinkybes, kad pareiškimo pateikimo metu UAB „Vėjo projektai“ veikla yra stabilizuota. Restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės, teismo vertinimu, dedant atitinkamas pastangas ir su bendrovės kreditorių pagalba gali būti realiai įgyvendintos, juolab kad Bendrovė savo veiklą realiai vykdo jau apie 18 metų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad UAB „Vėjo projektai“ yra gyvybinga.

20.       Teismas konstatavo, kad UAB „Vėjo projektai“ atitinka visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas, kurioms esant gali būti keliama restruktūrizavimo byla, ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kai restruktūrizavimo byla negalėtų būti keliama. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į faktinę bendrovės finansinę situaciją, turimą turtą, vykdomą veiklą, restruktūrizavimo plano projekte nurodytas prognozuojamas veiklas, labiau tikėtina, kad bendrovė galės išsaugoti savo veiklą ir išvengti bankroto, atsiskaityti su kreditoriais. Restruktūrizavimo plano projekte numatytos bendrovės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Vėjo projektai“ turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus – atkurti mokumą ir vykdyti pertvarkytą ūkinę komercinę veiklą.

21.       Nurodė, kad UAB „Vėjo projektai“ bankroto bylos iškėlimas nėra naudingas nei UAB „Vėjo projektai“, nei kreditoriams, todėl verta suteikti UAB „Vėjo projektai“ galimybę kartu su kreditoriais imtis priemonių jos veiklai stabilizuoti, jog pastaroji galėtų padengti visus savo finansinius įsipareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjų V. G. ir VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos UAB „Vėjo projektai“ iškėlimo. Pažymėjo, kad pareiškėjų V. G. ir VSDFV Klaipėdos skyriaus argumentai, jog UAB „Vėjo projektai“ per įspėjime dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytą terminą skolos neapmokėjo, laiku nevykdo savo prievolių kreditoriams, nėra pakankami daryti priešingą išvadą ir iškelti UAB „Vėjo projektai“ bankroto bylą, nes UAB „Vėjo projektai“ atitinka visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas, kurioms esant gali būti keliama restruktūrizavimo byla, ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kai restruktūrizavimo byla negalėtų būti keliama.

22.       Atkreipė dėmesį, kad spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įvertino ir tą aplinkybę, jog be pareiškėjų V. G. ir VSDFV Klaipėdos skyriaus, prašančių iškelti UAB „Vėjo projektai“ bankroto bylą, kiti kreditoriai nepateikė prieštaravimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nors pagal 2024 m. vasario 29 d. balansą UAB „Vėjo projektai“ įsipareigojimai kreditoriams sudaro 16 120 458 Eur. Priešingai, UAB „Vėjo projektai“ pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad su UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimu jau šioje proceso stadijoje sutinka net 3 026 455,90 Eur sumos reikalavimus turintys kreditoriai.

23.       Nurodė, kad pagrįsti UAB „Vėjo projektai“ argumentai, kad restruktūrizavimo plano projektas yra bendrovės veiklos tam tikros gairės. Jis neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš bendrovės, kad pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kai iš esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys.

 

II.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

24.       Pareiškėjai V. G. ir uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas (toliau – investicinis fondas) ,,NuCapital“ (toliau – ir apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis: 

24.1.                      Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad kiti atsakovės kreditoriai nepateikė prieštaravimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau kreditoriai prieštaravimų nepateikė ne todėl, kad pritaria restruktūrizavimui, o dėl to, jog tyčia nebuvo informuoti apie bylą. Apeliantų nuomone, atsakovė tyčia pareiškimo dėl restruktūrizavimo teismui neteikė pati, kad nereikėtų siųsti visiems kreditoriams pranešimų apie bylą.

24.2.                      Byloje pateiktame Restruktūrizavimo plano projekte nurodytame paveikiamų kreditorių sąraše, investicinis fondas ,,NuCapital“ yra vienintelis kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas tiek įkeitimu, tiek hipoteka, tačiau atsakovė apie tai nutyli. Investicinis fondas ,,NuCapital“ jau šiuo metu nurodo, kad balsuos prieš restruktūrizavimo plano patvirtinimą, todėl restruktūrizavimo planas vadovaujantis JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nebus patvirtintas, nes jam nepritaria 100 proc. kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, grupė. Tai reiškia, kad atsakovės restruktūrizavimas yra neperspektyvus ir tėra nesąžiningas atsakovės bandymas atitolinti bankroto bylos jai iškėlimą. Nepaisant byloje pateiktų duomenų apie atsakovės finansinę būklę, ji yra nemoki, todėl siekiant išvengti kreditorių interesų pažeidimo, jai turi būti iškelta ne restruktūrizavimo, o bankroto byla.

24.3.                      Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, atsakovė turi ne laikinų finansinių sunkumų, kurie galėtų būti išspręsti restruktūrizavimo procese, o yra akivaizdžiai nemoki ir jos finansinė padėtis ilgiau nei pusę metų yra kritinė. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, atsakovė nuo 2018 metų iki šiol, t. y. septintus metus iš eilės veikia nuostolingai, o jos patiriami nuostoliai sistemingai didėja. Pačios atsakovės į bylą pateiktame Restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 31 d. prognozuojami net – 7 293 199 Eur nuostoliai, o 2025 metais – 5 628 351 Eur nuostoliai. Apeliantų įsitikinimu, atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jau pasiekę kritinę ribą, tačiau atsakovė vengia tai pripažinti ir prisidengdama savo vykdomos veiklos specifika (moksliniais tyrimais ir jų plėtra) bando įrodyti, jog nuostolingas bendrovės veikimas yra įprasta.

24.4.                      Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė nuo 2021 metų turėjo finansinių sunkumų ir negalėjo atsiskaityti su VSDFV, skolos mokėjimas buvo atidėtas. Nepaisant to, atsakovė nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio neišgali sumokėti net einamųjų įmokų, todėl VSDFV panaikino skolos atidėjimą ir atsakovė šiuo metu turi vykdytiną 188 664,27 Eur prievolę VSDFV. Be to, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viešai skelbiamais duomenimis, atsakovė šiuo metu turi 95 780,23 Eur mokestinę nepriemoką VMI. Kaip matyti iš byloje pateikto atsakovės banko sąskaitos išrašo, atsakovės sąskaitoms 2024 m. kovo 27 d. buvo taikomas daugiau nei 500 000 Eur areštas.

24.5.                      Iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų taip pat matyti, kad ji turi ne mažiau 2 975 752,97 Eur įsiskolinimą ir kitiems kreditoriams, kurių neišgali sumokėti nustatytais terminais. Kreditoriams UAB ,,Diamonds Hands Inv“ ir UAB ,,Grūdainė“ prievolių mokėjimo terminas sueis 2024 m. balandžio mėnesį, taigi 2024 m. gegužės mėnesį atsakovė turės ne mažiau 5 023 420,88 Eur pradelstų įsiskolinimų. Atsakovė nurodo tik galutinius savo įsipareigojimų mokėjimo terminus, tačiau nenurodo, kad vėluoja sumokėti tarpinius mokėjimus, taigi pradelstų įsipareigojimų dydis yra didesnis. Be to, pati atsakovė pripažįsta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 16 118 075 Eur, t. y. 99,99 proc. visų finansinių prievolių.

24.6.                      Remiantis byloje pateikto Restruktūrizavimo plano duomenimis, atsakovė 2024 m. vasario 29 d. turėjo 637 830 Eur su darbo santykiais susijusius finansinius įsipareigojimus. Taigi, atsakovė negali atsiskaityti ne tik su verslo partneriais ir investuotojais, bet ir su savo darbuotojais.

24.7.                      Apeliantų įsitikinimu, byloje pateikti preliminarūs atsakovės balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2023 metų iki 2024 m. vasario 29 d., neatspindi tikrojo atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykio, kadangi didelę dalį atsakovės turto sudaro neaiškios sudėties ir vertės turtas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esantį viešąjį interesą, visiškai nesiaiškino, ar atsakovės turtas nurodytas jos pateiktuose preliminariuose balansuose yra realus ir jo vertė atitinka preliminariuose balansuose nurodytas sumas. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nukrypo nuo teismų praktikos ir neįvertino atsakovės mokumo nei pagal balanso testą, nei pagal likvidumo testą.

24.8.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei nepriklauso nei vienas nekilnojamojo turto objektas, ir ji turi tik vieną transporto priemonę, kuri, tikėtinai nėra techniškai tvarkinga, kadangi jai uždrausta dalyvauti viešajame eisme. Taigi, atsakovei nepriklauso nei vienas autobusas, kuris, anot jos, bus nuomojamas UAB „Klaipėdos paslaugos“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“). Tai reiškia, kad atsakovė šiuo metu nėra pagaminusi nei vieno iš dešimties autobusų, o pagal sutartį su Klaipėdos autobusų parku, visi autobusai turi būti perduoti nuomai iki 2024 m. gruodžio 31 d. Atsakovė nepateikė duomenų, kad sugebės per 8 mėnesius pagaminti, įregistruoti ir perduoti nuomai visus sutartyje nurodytus autobusus.

24.9.                      Atsakovės į bylą pateiktame 2024 m. vasario 29 d. preliminariame balanse nurodyta, kad bendrovės ilgalaikį turtą susidaro 4 514 548 Eur nematerialaus turto ir 10 190 138 Eur finansinio turto. Net 4 494 032 Eur iš 4 514 548 Eur, t. y. 99,5 proc., nematerialaus turto sudaro plėtros darbai, kurie nėra detalizuoti, todėl nėra galimybės įsitikinti jų realumu ir verte. Byloje nėra pateikta nei vieno dokumento, kuris įrodytų, kad plėtros darbai (de facto (faktiškai) – sąnaudos) pagrįstai įkainoti net 4,5 mln. Eur, todėl nėra teisinio pagrindo traktuoti, kad šie atsakovės savo nuožiūra į balansą įrašyti plėtros darbai yra verti būtent 4,5 mln. Eur. Atitinkamai toks turtas vertinant atsakovės mokumą, turi būti eliminuotas iš atsakovės turto masės. Akivaizdu, kad atsakovė yra suinteresuota parodyti, jog turi turto, kuris viršija jos 16 120 458 Eur finansinius įsipareigojimus, nes tik tokiu atveju ji gali formaliais pagrindais apsiginti, kad nėra pagrindo iškelti bankroto bylą.

24.10.                      Atsakovės į bylą pateiktame 2024 m. vasario 29 d. preliminariame balanse taip pat nurodyta, kad 7 397 500 Eur iš 10 190 138 Eur, t. y. 73 proc. finansinio turto sudaro įmonių grupės įmonių akcijos, nors Restruktūrizavimo plano projekte nurodo, jog jai iš viso priklauso 7 597 500 Eur vertės kitų juridinių asmenų akcijų: 7 397 500 Eur vertės (100 proc.) UAB ,,Elektrinio transporto sistemos“ akcijų ir 200 000 Eur vertės (20 proc.) UAB ,,Dancer Mobility“ akcijų. Taigi, preliminariame balanse ir Restruktūrizavimo plano projekte nurodoma skirtinga atsakovės valdomų akcijų vertė. Be to, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovei priklausančių akcijų vertė iš tiesų siekia 7,4 mln. Eur, todėl šis turtas vertinant atsakovės mokumą, neturėtų būti įtrauktas į bendrovės turto masę. Nė vienas iš juridinių asmenų, kurių akcininke ir dalyve yra atsakovė, nėra pelningas ir neturi jokio vertingo turto, todėl byloje, nesant pateiktų rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovės valdomos akcijos ir (ar) dalininko teisės yra vertos net 7,4 mln. Eur, galima daryti išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad jai priklauso būtent 7,4 mln. Eur vertės finansinis turtas.

24.11.                      Atsakovės į bylą pateiktame 2024 m. vasario 29 d. preliminariame balanse nurodyta, kad finansinį turtą taip pat sudaro 1 154 446 Eur iš įmonių grupės įmonių gautinos sumos ir 1 192 202 Eur kito finansinio turto. Atsakovė ir šiuo atveju nedetalizavo ir nepateikė įrodymų, kad aptartos sumos iš tiesų realiai egzistuoja ir atsakovė iš tiesų gaus 1 154 446 Eur iš kitos įmonių grupės.

24.12.                      Nors atsakovės į bylą pateiktame 2024 m. vasario 29 d. preliminariame balanse nurodyta, kad jos trumpalaikį turtą iš esmės sudaro 7 267 908 Eur vertės atsargos, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė realiai turi tokios vertės atsargų. Atsakovė nepateikė bendrovės vertės vertinimų, nors nurodė, kad jie atliekami periodiškai, taip pat informacijos apie jos vardu registruotus patentus ar turimas licencijas. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, Lietuvos Respublikos patentų duomenų bazėje atsakovės pavadinimu nėra registruota jokių patentų.

24.13.                      Investicinis fondas ,,NuCapital“, sužinojęs apie bylą, kreipėsi į finansų maklerio įmonę UAB FMĮ ,,Myriad Capital“, kuri, išanalizavusi bylos medžiagą, finansinės atskaitomybės dokumentus ir Restruktūrizavimo projekto planą, pateikė išvadą apie atsakovės mokumą ir gyvybingumą, kurioje konstatavo, kad visi atsakovės rodikliai leidžia daryti išvadą, jog ji yra negyvybinga ir nemoki, o Restruktūrizavimo projekto planas bus neįgyvendintas.

24.14.                      Tuo atveju, jei iš 2024 m. vasario 29 d. Preliminariame balanse nurodyto 15 088 440 Eur ilgalaikio turto atimsime neįrodytus 4 494 032 Eur vertės plėtros darbus, 7 397 500 Eur vertės įmonių grupės įmonių akcijas, iš nuostolingų juridinių asmenų negautinas sumas - 1 154 446 Eur sumas, neaiškios sudėties 1 192 202 Eur kitą finansinį turtą, atsakovės ilgalaikį turtą sudarys vos 850 260 Eur. Net padarius prielaidą, kad atsakovės 7 270 075 Eur trumpalaikis turtas neva yra realus, sudėjus jo balansinę vertę su 850 260 Eur ilgalaikio turto balansine verte, gaunasi, kad atsakovė turi turto vos už 8 120 355 Eur, kuris atėmus atsargų vertę, t. y 7 267 908 Eur sumažėja iki 852 427 Eur. Remiantis pačios atsakovės byloje pateikto 2024 m. vasario 29 d. preliminaraus balanso duomenimis, mokėtinos skolos ir kiti įsipareigojimai siekia 16 120 458 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 16 118 075 Eur, t. y. 99,99 proc. visų atsakovės finansinių prievolių. Atsakovės finansiniai įsipareigojimai viršija jos turtą, atsakovė yra nemoki, todėl priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovei turi būti iškelta ne restruktūrizavimo, o bankroto byla.

24.15.                      Apeliantų įsitikinimu, nė vienas iš skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų neįrodo ir nepatvirtina, kad atsakovė yra faktiškai pajėgi tęsti ūkinę komercinę veiklą, mažinančią jos patiriamus nuostolius ir leisiančią ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, atsakovė nėra gyvybinga, kadangi gali padengti vos 1,2 proc. einamųjų mokėjimų. Vien tai, kad atsakovė su Klaipėdos autobusų parku yra sudariusi sutartį, nereiškia, jog UAB ,,Vėjo projektai“ yra pajėgi šią sutartį įvykdyti. Atsakovė nepateikė duomenų, kokioje gamybos stadijoje yra jos gaminami autobusai, nenurodė kokio dydžio pelną planuoja gauti, nepateikė įrodymų, kurie leistų manyti, jog atsakovė sugebės pagaminti ir parduoti didelius kiekius autobusų užsienio užsakovams bei kad tokia veikla bus pelninga.

24.16.                      Viena tinkamai ir laiku nevykdoma sutartis bei iš esmės jokios teisinės galios neturintys ketinimų protokolai įrodo, kad Klaipėdos autobusų parkas ir užsienio užsakovai galimai yra pasiruošę pirkti autobusus, tačiau nepatvirtina, kad atsakovė iki 2024 m. gruodžio 31 d. (per 8 mėnesius) yra pajėgi šiuos autobusus pagaminti ir vėliau pradėti plataus masto autobusų gamybą užsienio klientams. Dalyvavimas parodose ir sėkminga naujų klientų paieška, neturint resursų gaminti ir parduoti savo produkciją, niekaip nepagrindžia bendrovės gyvybingumo ir nelaikytina ūkine komercine veikla. Atsakovė Restruktūrizavimo plano projekte nenurodė konkrečių veiksmų, kurių ji jau ėmėsi ir (ar) nedelsiant imsis, kad įvykdytų bent jau esamas prievoles, kai per vieną 2024 metų mėnesį sugeneravo vidutiniškai 10 318 Eur pajamų.

24.17.                      Pirmosios instancijos teismas palankiai vertino aplinkybes, kad atsakovė ne vienerius metus veikia nuostolingai, atsižvelgdamas į atsakovės motyvą, jog UAB ,,Vėjo projektai“ veikla susijusi su moksliniais tyrimais, tačiau apeliantų nuomone, tai nereiškia, kad atsakovė turi lengvatų ar privilegijų JANĮ kontekste.

24.18.                      Restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, kad atsakovė dar tik pradinėje masinės gamybos stadijoje. Kitaip tariant, atsakovė pati pripažįsta, kad šiuo metu net nėra pradėjusi autobusų gamybos, kaip ir nepateikė įrodymų, kad ji jau turi visas būtinas sudedamųjų dalių ir žaliavų atsargas autobusų gamybai. Kyla pagrįstų abejonių, kad atsakovė pradės generuoti reikšmingesnes pajamas jau 2025 metais, todėl jau šiuo metu galima konstatuoti, jog atsakovės pateiktas Restruktūrizavimo plano projektas yra neįgyvendinamas.

24.19.                      Atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad sugebės iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo gauti net 4 006 145 Eur paskolą (-as), kai visas jai šiuo metu priklausantis turtas jau yra įkeistas investiciniam fondui ,,NuCapital“ ir UAB „Dancer mobility“. Atsakovė taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, kad ji faktiškai gavo minimą 310 000 Eur suma, nes į bylą nepateiktos nei atitinkamos sutartys, nei pinigų išmokėjimo įrodymai.

24.20.                      Nors atsakovė nurodo, kad pagal planuojamas veiklos apimtis per restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpį planuoja padengti visus valstybės biudžeto, tiekėjų reikalavimus, bei susitarti dėl investuotojų reikalavimų konvertavimo į bendrovės akcijas, tačiau joks apdairus ir protingas investuotojas (verslininkas su patirtimi) nesutiks konvertuoti savo reikalavimo į bendrovės, kuri eilę metų veikia nuostolingai, akcijas.

24.21.                      Apeliantų nuomone, atsakovės pateiktas Restruktūrizavimo plano projektas neatitinka JANĮ reikalavimų, kadangi sutartys, pagal kurias 2023 metais planuotos pritraukti lėšos bus gaunamos 2024 metais nenurodytos. Projekte nepaaiškinta, kaip veiklos tęsimas padės grąžinti iš viso virš 16 mln. Eur turimų skolų, jei visos pajamos iš sutarties su Klaipėdos autobusų parku yra beveik lygus avansui už paslaugą. Nors projekte nurodoma, tačiau visiškai neaišku, kokie avansai ir kodėl bei su kuo turi būti sudengti, nėra pateikta duomenų, kad Klaipėdos autobusų parkas būtų sumokėjęs kokius nors avansus atsakovei. Priešingai, spaudoje Klaipėdos autobusų parkas nurodo skaičiuojantis atsakovei 1 000 Eur per dieną baudą, apie kurią atsakovė nutyli. Jeigu UAB „Dancer Mobility“, nurodoma kaip kreditorė, paskolino apyvartinių lėšų atsakovei, neaišku, kokiu pagrindu ši bendrovė priskirta prie restruktūrizavimo proceso nepaveikiamų kreditorių. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokie kreditoriai nepaveikiami ir kokiu pagrindu varžomos tik paveikiamų kreditorių teisės į nepaveikiamų sąrašą įtraukiant net su atsakove susijusias ir jos dukterines bendroves.

24.22.                      Abejonių kelia ir Restruktūrizavimo plano projekte nurodoma šio proceso nauda. Balanse nurodyta turto vertė turi teisingai atspindėti jo rinkos vertę, tačiau šiuo atveju arba balansas yra suklastotas (turto vertė yra ne virš 22 mln. Eur, o 2 851 126 Eur), arba šiame palyginime neaišku kodėl ketinama realizuoti bankroto metu tik 2,8 mln. Eur vertės turto. Todėl pateiktas bankroto ir restruktūrizavimo procesų palyginimas yra akivaizdžiai nelogiškas, remiasi ne finansinės atskaitomybės duomenimis, bet nepagrįstais duomenimis. Restruktūrizavimo atveju balanse virš 22 mln. Eur vaizduojamas turtas sumažėjo iki 18 762 440 Eur, o kreditorių reikalavimų sumą, jai jau 2024 m. vasario 29 d. esant virš 16 mln. Eur, vaizduojama kaip vos 2 653 336 Eur, kur ir kaip išnyksta likusių apie 14 mln. Eur kreditorių reikalavimų suma lieka neaišku.

24.23.                      Restruktūrizavimo plano projekte, atmetus deklaratyvius teiginius apie tai, kaip neva sekasi konkurentams ir kokios vyksta derybos dėl ketinimų, nėra pateikta jokių pagrįstų įrodymais prognozių apie kiekvienų restruktūrizavimo metų visų pajamų apimtis ir šaltinius, kiekvienų restruktūrizavimo metų visų išlaidų apimtis bei detalizaciją, o svarbiausia, koks kiekvienų metų pelnas bus uždirbtas (ar nuostolis patikras) iš tokios siūlomos abstrakčios veiklos bei kaip tai sumažins skolas kreditoriams ir (ar) jas padengs (arba skolas dar padidins). Jeigu akcininkai finansuoja atsakovę per akcinį kapitalą ir jau finansavo virš 15 mln. Eur, kokiu būdu registruotas akcinis kapitalas gali sudaryti 0,8 mln. Eur.

24.24.                      Pirmosios instancijos teismas, turėdamas šioje byloje veikti aktyviai ir nustatyti tikrąją Bendrovės finansinę padėtį, neužtikrino, kad į bylą būtų pateikti visi būtini atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 metus ir apelianto V. G. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dienai. Skundžiama nutartimi teismas taip pat paskyrė atsakovės restruktūrizavimo administratore UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ir nustatė jai 8 000 Eur per mėnesį atlygį, tačiau apeliantai su tokiu atlyginimo dydžiu nesutinka, kadangi restruktūrizavimo procese bendrovei ir toliau vadovauja jos vadovas, o restruktūrizavimo funkcijos, palyginus su bankroto administratoriaus (pakeičiančio vadovą) funkcijomis, yra labai siauros ir ribotos.

24.25.                      Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 21 d. neskundžiama nutarties dalimi nutarė, kad UAB „Vėjo projektai“ 2024 m. kovo 19 d. prašymo Priedo Nr. 4 priedus Nr. 1 (vykdomos autobusų pateikimo sutartys) ir Nr. 3 (esminių paslaugų ir komplektuojančių dalių tiekimo sutartys), pripažinti nevieša bylos medžiaga. Taip pat leisti vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų atstovų susipažinti su nevieša bylos medžiaga, tačiau su šia bylos medžiaga susipažįstantiems asmenims neleisti daryti ir gauti išrašus, nuorašus, kopijas (skaitmenines kopijas). Apeliantų nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo nustatyti ribojimai (faktiškai bylos medžiagos slėpimas nuo byloje dalyvaujančių asmenų) ir leidimas susipažinti tik vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų nenumatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) ir pažeidžia byloje dalyvaujančių asmenų teises. Bylos medžiagos pripažinimas nevieša reiškia, kad ši medžiagos dalis negali būti prieinama byloje nedalyvaujantiems asmenims, tačiau ji negali būti slepiama nuo proceso dalyvių, kurie negalėdami susipažinti su šia medžiaga, negali realizuoti savo teisės į teisminę gynybą, suformuoti savo poziciją dėl šios medžiagos turinio.

24.26.                      Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės akcininkai pritaria jos restruktūrizavimui, tačiau nepatikrino, ar UAB ,,Vėjo projektai“ vadovas ir akcininkas A. N. iš tikrųjų turi visas balsavimo teisės perleidimo sutartis, kurios leistų jam priimti sprendimą dėl restruktūrizavimo. Šios sutartys į bylą nepateiktos, todėl nėra galimybės įsitikinti, kad atsakovės akcininkai iš tikrųjų teisės aktų nustatyta tvarka pritarė restruktūrizavimui. Atitinkamai, byloje nėra duomenų, kad akcininkai išreiškė pritarimą restruktūrizavimui.

2.                      Atsakovė UAB ,,Vėjo projektai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

25.1.                      Atsakovė nesutinka su skundu ir laiko jį nepagrįstu. Atsakovės vertinimu, apeliantai neįrodė nė vieno iš CPK 327, 329 ir 330 straipsniuose numatytų skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindų, todėl skundas turėtų būti atmestas. Priešingai nei teigia apeliantai, atsakovė yra gyvybinga, pagrindė galimybę išspręsti kilusius finansinius sunkumus, Restruktūrizavimo plano projektas tenkina visus JANĮ reikalavimus, todėl restruktūrizavimo byla buvo iškelta pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reguliuojančių teisės normų, vien tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis nedaro jų neteisėtomis.

25.2.                      Nors byloje pateiktas vienas dviejų apeliantų pasirašytas atskirasis skundas, naujų įrodymų priėmimo poreikis grindžiamas išimtinai investicinio fondo ,,NuCapital“ nedalyvavimu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Ginčo dėl tokio fakto nėra, jis akivaizdus, tačiau tai nesudaro pagrindo taikyti CPK numatytų išimčių dėl naujų įrodymų priėmimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka.

25.3.                      Investicinis fondas ,,NuCapital“ nėra naujai į bylą įstojęs dalyvis, jo dalyvavimas procese pagrįstas procesinių teisių perėmimu. Apeliantas buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui prašymą įtraukti jį į bylą kaip atsakovės kreditorių, tačiau toks prašymas visiškai pagrįstai buvo atmestas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi. Kadangi savo prašymą pateikė jau po skundžiamos nutarties priėmimo, jis negalėjo ir neįstojo į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Apeliantas įsigijo dalį V. G. turėto reikalavimo į atsakovę, o 2024 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Apeliantas į bylą įtrauktas ieškovo (bendraieškio) procesiniu statusu, kadangi buvo konstatuotas dalies apelianto V. G. turėtų materialinių teisių perėmimas, kartu lėmęs ir procesinių teisių perėmimą. Tai reiškia, kad apeliantas laikytinas dalyvavusiu atsakovės nemokumo bylos kėlimo procese nuo pat pareikšto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pradžios. Ši aplinkybė pašalina bet kokius pagrindus teigti, kad apeliantas neturėjo informacijos apie atsakovės nemokumo procesų iniciavimą, neturėjo galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime, negalėjo teikti savo pozicijos, įrodymų ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Tai taip pat reiškia, kad neegzistuoja teisiniai pagrindai CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių taikymui, todėl naujai teikiami įrodymai neturėtų būti priimami.

25.4.                      Apelianto V. G., o kartu ir apelianto investicinio fondo ,,NuCapital“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme buvo priimtas netgi anksčiau nei pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tai rodo, kad apeliantai turėjo visas galimybes disponuoti savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos iškėlimo teisme dienos, tam nebuvo visiškai jokių kliūčių, jų nenurodo ir patys apeliantai. Taigi, pastarieji galėjo pateikti į bylą tiek visus jų manymu būtinus įrodymus, tiek teikti paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus dėl visų atsakovės pateiktų dokumentų. Apeliantams to nepadarius, nesiekus greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, nesidomėjus bylos eiga, neteikus įrodymų ir nesinaudojus kitomis procesinėmis teisėmis, tokio skundo pateikimas negali būti laikomas sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Apeliantas V. G. nuo pat proceso pradžios buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl suklydimo ar proceso neišmanymo galimybės šiuo atveju nėra.

25.5.                      Atsakovė nesutinka su deklaratyviais apeliantų argumentais, esą neteisėtai neinformavo kreditorių apie inicijuotus nemokumo procesus, o pritarimo restruktūrizavimui neišreiškimas yra lygus prieštaravimui dėl restruktūrizavimo. Tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo procesus atsakovės atžvilgiu inicijavo kreditoriai. Tokiu atveju JANĮ numato šiek tiek kitokias juridinio asmens, kurio atžvilgiu inicijuoti procesai, pareigas, nei tokių procesų iniciavimo paties juridinio asmens iniciatyva atveju. Be kita ko, specifika pasižymi tuo, kad JANĮ nėra numatyta pareiga informuoti visus juridinio asmens kreditorius JANĮ 8 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Atsakovei yra visiškai nesuprantama, kaip ji gali būti laikoma pažeidusia kokias nors įstatymų normas, jei jos atžvilgiu jos nėra taikytinos.

25.6.                      Didžioji dalis kreditorių buvo informuoti pačios atsakovės ir (ar) jos atstovų elektroniniais laiškais. Aplinkybę, kad kreditoriai žinojo apie teisme iškeltą bylą, patvirtina tiek kartu su 2024 m. kovo 26 d. atsiliepimu ir 2024 m. balandžio 2 d. pranešimu pateikti kreditorių sutikimai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tiek aktyvių kreditorių įsitraukimas į pačią bylą. Ne visi kreditoriai yra aktyvūs ir išreiškė savo nuomonę atsakovei ar tiesiogiai teismui. Visgi, nuomonės neišreiškimas negali būti prilyginamas prieštaravimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nors proceso iniciavimo stadijoje išreikšta kreditorių nuomonė yra reikšminga vertinant proceso perspektyvas, teisinė reikšmė tokiai nuomonei JANĮ suteikta tik restruktūrizavimo plano tvirtinimo metu. Dėl to restruktūrizavimo siekiančiam asmeniui, jau pradinėje proceso stadijoje turint dalies kreditorių palaikymą, turėtų būti suteikta galimybė susitarti su kitais restruktūrizavimo plano tvirtinimo kreditorių susirinkime stadijoje.

25.7.                      Investiciniam fondui ,,NuCapital“ buvo žinomi apie bendrovėje vykstančius procesus, kadangi jis buvo nuolat informuojamas apie tai, tačiau nesiuntė nė vieno raginimo dėl skolų grąžinimo ar prašymo pateikti informaciją (tik 2024 m. balandžio 19 d. gautas pranešimas dėl sutarties vykdymo pažeidimų pašalinimo, jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir skundo pateikimo). Apeliantui esant paskolinus santykinai didelę pinigų sumą, hipotetiškai neturint jokios informacijos dėl jos grąžinimo, vidutiniškai apdairus asmuo (o šiuo atveju apeliantas yra profesionalus investuotojas, su tokių projektų valdymo patirtimi ir žiniomis) vienareikšmiškai jos teirautųsi, tačiau tokie įrodymai į bylą pateikti nebuvo.

25.8.                      Atsakovės kreditorė UAB „Diamond hands Inv“ turėjo informaciją apie vykstančią bylą bei pati į ją įstojo trečiojo asmens teisiniu statusu. Nors investicinis fonas ,,NuCapital“ ir UAB „Diamond hands Inv“ nėra išreiškę pritarimo dėl bendrovės restruktūrizavimo, šioje procese stadijoje jis nėra privalomas. Šioje proceso stadijoje (bylos iškėlimo momentu) daryti išvadas dėl atsakovės restruktūrizavimo proceso neperspektyvumo vadovaujantis išimtinai investicinio fondo ,,NuCapital” pozicija būtų neteisinga ir nepagrįsta, kadangi atsakovė privalės susitarti su kreditoriais plano tvirtinimo kreditorių susirinkime stadijoje, o esant įstatymuose numatytiems pagrindams, teismas gali planą patvirtinti ir be kreditorių pritarimo. UAB „Diamond hands Inv“ įstojo į bylą, susipažino su jos medžiaga, ir nepareiškė jokių prieštaravimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, neprašė iškelti bankroto bylos ir nepalaikė tokių kitų kreditorių siūlymų. Įvertinus ir kitų kreditorių poziciją, matyti, jog su atsakovės restruktūrizavimu nesutinka tik mažoji dalis kreditorių.

25.9.                      Dėl techninės klaidos atsakovė nenurodė hipotekos/įkaito turėtojų, kadangi esminį turtą už jos prievolių įvykdymą yra įkeitusi atsakovės dukterinė bendrovė. Visgi, šiame proceso etape tai nėra kritinė klaida, nes bylos nagrinėjimo metu kreditoriams bus teikiamas restruktūrizavimo planas, kuriame šis neatitikimas bus neabejotinai pašalintas. Apeliantų teiginiai, esą 100 proc. kreditorių, kurių reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, nepritars restruktūrizavimo planui, yra tik spėlionės. Atsakovės turimais duomenimis, ji turi galimybių susitarti ir su pačiu investiciniu fondu ,,NuCapital“ dėl restruktūrizavimo proceso vykdymo, todėl vien tik jo atstovo kategoriška nuomonė neturėtų būti suabsoliutinta ir užkertanti kelią kompromiso suradimui.

25.10.                      Skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos apeliantų nurodomi argumentai dėl atsakovės galimybių vykdyti prievoles, turto ir įsipareigojimų santykio, kadangi nagrinėtoje byloje sprendžiant klausimą, bendrovei iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylą, įrodinėjimo dalyką sudarė bendrovės veiklos perspektyvos, jos gyvybingumas bei galimybės įveikti finansinius sunkumus, t. y. vertinami restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindai, kurių egzistavimo nepaneigia apeliantų aprašomos aplinkybės. JANĮ 21 straipsnio 2 dalies pagrindu restruktūrizavimui esant prioritetiniu procesu, bankroto bylos iškėlimo klausimas nenagrinėtas pirmumo tvarka pagrįstai. Tai, kad atsakovė negali įvykdyti visų pradelstų prievolių iš karto, nenutraukdama savo veiklos, nereiškia ir negali būti tapatinama su absoliučiu negalėjimu vykdyti prievoles kreditoriams dabar ir ateityje.

25.11.                      Nepagrįsti apeliantų teiginiai apie ilgalaikį atsakovės prievolių nevykdymą. Atsakovės mokėjimų vėlavimas tiekėjams iki 180 dienų (pusės metų) sudaro net 71,80 proc. visų vėluojamų mokėti sumų tiekėjams; vėlavimas iki 365 dienų (iki metų) sudaro 21,92 proc.; vėlavimas virš 365 dienų (virš metų) sudaro tik 6,27 proc. Tai rodo, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra įsisenėję ir nuolatiniai, jie kilo neseniai.

25.12.                      Apeliantai klaidina teismą apsimesdami, kad nesupranta atsakovės veiklos modelio ir ypatumų. Atsakovė neslepia ir ne kartą yra nurodžiusi, kad jos veikla susijusi su moksliniais tyrimais ir plėtra (angl. research and development; R&D), todėl iki produkto galutinio išvystymo bei išleidimo į rinką didžiąja dalimi yra patiriamos tik sąnaudos. Atsakovės tyrimus ir produkto vystymą finansuoja investuotojai (bendrovės kreditoriai ir (ar) akcininkai), nes nepradėjus masinės gamybos pati atsakovė negeneruoja reikšmingų pajamų srautų. Šios aplinkybės žinomos ir aiškios tiek patiems apeliantams, tiek buvo įvertintos ir pirmosios instancijos teismo. Apeliantai patys investavo į UAB ,,Vėjo projektai“ pastarajai generavus vien tik nuostolius. Investicinis fondas ,,NuCapital“ yra profesionalus investuotojas, gebantis įvertinti tokių bendrovių veiklos ypatumus, todėl paskolos suteikimas atsakovei rodė tikėjimą vykdomos veiklos kryptimi. Nagrinėjamu atveju patiriamų nuostolių aspektu situacija nėra pasikeitusi, todėl kitoks situacijos vertinimas neturi pagrindo. 

25.13.                      Priešingai nei teigia apeliantai, skundžiama nutartimi teismas pasisakė dėl kreditorių interesų saugojimo, jų nuomonės svarbos, todėl vien tik kitokia apeliantų pozicija nedaro šių išvadų neteisėtomis. Apeliantai neįrodė ir nepagrindė, kaip konkrečiai jų interesai yra pažeidžiami restruktūrizavimo bylos iškėlimu, to niekaip nemotyvavo ir neįrodinėjo.

25.14.                      Nors atsakovė turi mokestinių nepriemokų biudžetui, apeliantai klaidingai siekia sukurti didesnių įsipareigojimų įspūdį. Skundžiamos nutarties 3.3 punkte iš tiesų nurodyta, kad VSDFV sprendimas atidėti įmokų mokėjimo terminus neteko galios 2023 m. vasario 15 d. Tačiau kaip rodo pačių apeliantų skunde pateiktas įsiskolinimo kitimo grafikas, atsakovės prievolės VSDFV išaugo 2024 m. vasario mėn., t. y. jos ženkliai padidėjo netekus galios mokėjimo atidėjimo sprendimui. Aplinkybę, kad sprendimas dėl mokėjimų atidėjimo galiojo 2024 m. vasario 14 d. patvirtina VSDFV viešos duomenų bazės išrašas. Skundžiamoje nutartyje pasitaikė rašymo apsirikimas, o jo buvimas apeliantams akivaizdžiai yra žinomas. VSDFV buvo atidėjusi 291 991,55 Eur įmokų mokėjimą, o 2024 m. vasario 14 d. duomenimis negrąžintas įmokų likutis sudarė tik 89 219,55 Eur, t. y. atsakovė grąžino 202 772 Eur įmokų. Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad per mėnesį priskaitymai VSDFV sudaro šiek tiek daugiau nei 30 000 Eur, todėl įsiskolinimas ir šiam kreditoriui, pridėjus ankstesnę skolą pagal nutrauktą mokėjimų grafiką, būtų už pastaruosius 6 mėnesius, t. y. analogiškai tiekėjų atveju.

25.15.                      Apeliantai klaidingai interpretuoja atsakovės banko sąskaitos išrašo duomenis, teigdami apie didesnius nei 500 000 Eur vertės areštus. Kaip matyti, atsakovės banko sąskaitoms apribotas naudojimas analogiška suma, kas rodo, kad apribojimo pagrindas ir mastas yra vienas ir tas pats.

25.16.                      Atsakovė neslėpė ir neslepia, kad turi finansinių sunkumų ir negali įvykdyti visų prievolių kreditoriams, įskaitant ir investuotojus, todėl su tuo susiję apeliantų argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui. Nors apeliantai savaip interpretuoja atsakovės prievolių vykdymo terminus, pastarieji niekaip neįrodinėjo ir neįrodė, kad atsakovės mokėjimo vėlavimai yra besitęsiantys ilgą laiką. Atsakovė bendrauja ir bendradarbiauja su kreditoriais, ir nors dalies mokėjimų terminai yra suėję, tačiau su kreditoriais pasiektas susitarimas dėl skolų mokėjimo išdėstymo restruktūrizavimo procesui, t. y. gauti jų sutikimai dėl restruktūrizavimo, pvz. R. B., T. Z., SIA N. G., UAB „Dalis gero“, UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“, E. K., T. T.-K., UAB „Progresa“, M. N., R. D., L. T.-K..

25.17.                      Tarp bylos šalių nebuvo ginčo dėl atsakovės turto sudėties, realumo, verčių, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokios pareigos ieškoti aplinkybių, dėl kurių galimai koks nors savo teisėmis nesinaudojantis kreditorius ims kelti klausimus, bandydamas bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme perkelti į apeliacinę instanciją priešingai jos paskirčiai ir esmei. Tokios pareigos nėra ir šiuo metu, kadangi apeliantai dėsto tik abstrakčius samprotavimus, nepateikdami visiškai jokių konkrečių duomenų, kad atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra žinomai klaidingi, juose įrašytas neegzistuojantis turtas arba neteisingos vertės. Atsakovės finansinės ataskaitos sudarytos vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, teisės aktų nuostatų pažeidimų apeliantai neįrodinėjo, o atsakovė nėra laisva sudarant tokias ataskaitas. Ji yra saistoma teisės aktų reikalavimų, kurie negali būti modifikuojami pagal atskirus asmenų pageidavimus.

25.18.                      Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad atsakovei neturint įregistruotų autobusų, ji neįrodė, jog sugebės įvykdyti sutartį su UAB „Klaipėdos paslaugos“. Atsakovė byloje neteigė ir neįrodinėjo, kad autobusai jau pagaminti, todėl reikalavimas įrodyti jų egzistavimą nėra nei susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, nei galėtų būti priežastimi skundžiamos nutarties panaikinimui. Kita vertus, patys apeliantai niekaip neįrodinėjo, kad atsakovė sutarties įvykdyti nesugebės. Kartu su 2024 m. kovo 19 d. prašymu atsakovė pateikė detalius skaičiavimus, kiek ir kokių medžiagų jai reikia įsigyti, kokia jų vertė, jog būtų galima autobusus užbaigti. Logiška, kad atsakovei turint pagamintus ir įregistruotus autobusus jie būtų perduoti UAB „Klaipėdos paslaugos“, t. y. sutartis būtų įvykdyta. Autobusų gamybos procesas nėra vykdomas tokiu būdu, kad yra pagaminamas vienas objektas nuo pradžios iki pabaigos, ir tik tuomet pradedamas rinkti antras objektas. Atsakovė naudojasi modernia gamybos baze, kurioje vienu metu gali būti ir yra gaminami ne pavieniai objektai, todėl visi objektai jau yra gamybos stadijoje.

25.19.                      Apeliantai patys sau prieštarauja, teigdami, kad atsakovės balanse apskaityti plėtros darbai nėra niekaip detalizuoti. Restruktūrizavimo plano projekto 9 puslapyje pateikta informacija, kad savo esme tai darbo užmokesčio sąnaudos. Atsakovei patyrus tokio dydžio sąnaudas, jos buvo apskaitytos pagal visus teisės aktų reikalavimus ir taisykles, o apeliantai nepateikė duomenų, kad kokios nors nuostatos būtų pažeistos ir sumos apskaitytos neteisėtai ir (ar) nepagrįstai. Atsakovė yra atskleidusi ir detaliai pagrindusi, koks konkrečiai nematerialus turtas buvo sukurtas balanse apskaitytais plėtros darbais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu Klaipėdos mieste naudojami du atsakovės pagaminti autobusai viešojo susisiekimo paslaugoms teikti. Visuotinai žinoma aplinkybe laikytina tai, kad transporto priemonės privalo būti sertifikuojamos, todėl esant pagamintiems ir keliais važinėjantiems autobusams, teikiantiems paslaugą viešaisiais keliais, byloje nekilo poreikis papildomai pagrįsti šią turto grupę. Atsakovė papildomai pateikia intelektinės nuosavybės registravimą tarptautinėse institucijose patvirtinančius rašytinius įrodymus, kurie paneigia deklaratyvius apeliantų teiginius.

25.20.                      Apeliantai nepagrįstai nurodo neatitikimus tarp atsakovės finansinių ataskaitų ir Restruktūrizavimo plano projekto, tendencingai darydami šių dokumentų iškarpas bei nevertindami pilno jų turinio. UAB „Elektrinio transporto sistemos“ ir UAB „Dancer mobility“ akcijų vertė nurodyta finansinio turto grafoje. Nors UAB „Dancer mobility“ akcijos apskaitytos 3.4 eilutėje. Kadangi atsakovė valdo 100 proc. UAB „Elektrinio transporto sistemos“ akcijų ir tik 20 proc. UAB „Dancer mobility“ akcijų, jos pagal teisės aktų reikalavimus apskaitomos skirtingose eilutėse. Taigi neatitikimai tarp atsakovės pateiktų dokumentų neegzistuoja.

25.21.                      UAB „Elektrinio transporto sistemos“ įstatinis kapitalas, kurį visą atsakovė yra apmokėjusi, yra 7 397 500 Eur. Pagal pačių apeliantų pateikiamus duomenis, UAB „Elektrinio transporto sistemos“ turto vertė sudaro 7 745 266 Eur, nuosavas kapitalas siekia 3 266 368 Eur, todėl visiškai nesuprantama, kokių argumentų pagrindu šios įmonės akcijos turi būti laikomos bevertėmis. UAB „Dancer mobility“ įstatinis kapitalas, kurio 20 proc. yra apmokėjusi atsakovė, sudaro 1 000 000 Eur. Pagal apeliantų teikiamus duomenis, šios bendrovės turimo turto vertė siekia 3 847 990 Eur, nuosavas kapitalas sudaro 798 027 Eur, todėl ir šiuo atveju nėra niekaip suprantama, kodėl atsakovės turimos UAB „Dancer mobility“ akcijos turėtų būti laikomos bevertėmis. Ši bendrovė turi reikalavimą į atsakovę, taip pat jos naudai įkeistos atsargos ir žaliavos autobusų gamybai, todėl jos turtas yra realus. Patikimų rašytinių įrodymų, kad atsakovės apskaitoje užfiksuota akcijų vertė neatitinka realios kainos, apeliantai nepateikė, taip pat neįrodė ir apskaitytos vertės nepagrįstumo, todėl jų argumentai turėtų būti atmesti. Klaipėdos universiteto ateities paramos fondo turto vertė sudaro 407 226 Eur, nuosavas kapitalas 345 742 Eur, todėl ir ši 10 000 Eur atsakovės investicija nėra bevertė, nors jos vertė ir nedaro esminės įtakos atsakovės mokumo vertinimui. Taigi, atsakovės balanse apskaitytos investicijos į kitus juridinius asmenis nėra bevertės. Viešai skelbiami aukščiau nurodytų juridinių asmenų duomenys neprieštarauja atsakovės balanse apskaitytoms vertėms ir jų nepaneigia.

25.22.                      Priešingai nei teigia apeliantai, atsakovė Restruktūrizavimo plano projekte atskleidė informaciją apie viso finansinio turto sudėtį ir realumą, įskaitant ir 3.3 eilutėje nurodytą „iš įmonių grupės įmonių gautinas sumas“ bei 3.9 eilutėje nurodytą kitą finansinį turtą.

25.23.                      Atsakovė turi reikalavimo teises į UAB „Elektrinio transporto sistemos“, UAB „Dancer mobility“, o abi šios bendrovės turi didelės vertės turtą, jų nuosavo kapitalo rodikliai yra teigiami, todėl investicijų atgavimas nekelia abejonių. Svarbu ir tai, kad UAB „Dancer mobility“ turi reikalavimo teisę į atsakovę, todėl jei hipotetiškai reikėtų sutikti su šio turto neįskaitymu į atsakovės turto masę (su kuo atsakovė nesutinka), protinga ir logiška būtų atitinkamomis sumomis mažinti ir atsakovės įsipareigojimus, tačiau apeliantai tai nutyli.

25.24.                      Apeliantai nenurodydami konkrečių argumentų, nesutinka su atsakovės turimų atsargų verte, tačiau atsakovė tokias atsargas turi ir jas yra apskaičiusi teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo atveju, jei šios atsargos neegzistuotų, kiltų atsakingų asmenų atsakomybės klausimai. Nesuprantama, kokiu būdu atsakovė galėtų pagrįsti visų atsargų realų egzistavimą (įskaitant ir smulkias dalis (laidai, jungtys, varžtai ir t.t.)). Apeliantai pateikia iškarpą iš restruktūrizavimo plano projekto, klaidingai interpretuodami aiškiai nurodytus duomenis. Atsargų vertė balanse nurodyta 7 267 908 Eur, o sudėjus iškarpoje esančius skaičius (3 684 001 + 2 899 257 + 684 650) būtent toks skaičius ir gaunamas. Toliau yra detalizuojamos turimos atsargos pagal projektus, nurodant, kad iš šio skaičiaus 6,91 mln. Eur yra skirta UAB „Klaipėdos paslaugos“ sutarties vykdymui (10 autobusų gamybai). Į 6,91 mln. Eur sumą patenka ir atitinkama 684 650 Eur visų apskaitytų sumokėtų avansų dalis. Taigi, atsakovės sumokėti avansai (apeliantų bandoma įvardinti kaip gautina suma/debitoriniai tiekėjų įsiskolinimai) nesudaro visų atsargų vertės (7 267 908 Eur), jos eliminavimui iš atsakovės turto masės nėra visiškai jokio pagrindo. Atsakovės turimo trumpalaikio turto sąrašas yra itin didelės apimties, todėl, nesant ir tokio reikalavimo pagal JANĮ 104 straipsnio nuostatas restruktūrizavimo planui, jis nebuvo nurodytas restruktūrizavimo plano projekte.

25.25.                      Atsakovė neturėjo pareigos pateikti savo akcijų vertės vertinimų, kadangi jie svarbūs investavimo į bendrovės akcinį kapitalą atveju, t. y. svarbūs atsakovės išleistų vertybinių popierių, o ne jai priklausančio turto vertės nustatymui, todėl apeliantų argumentai dėl jų nebuvimo neturi jokios teisinės reikšmės. Kita vertus, jei apeliantai yra pasirašę su atsakove konvertuojamų paskolų į bendrovės akcijas sutartis, jiems atsakovės vertės yra žinomos.

25.26.                      Byloje investicinio fondo ,,NuCapital“ pateikta UAB FMĮ „Myriad capital“ išvada neturi teisinės galios. UAB FMĮ „Myriad capital“ neturi auditoriaus kvalifikacijos, nėra įtraukta į teismų ekspertų sąrašą. Apeliantai nepagrindė kitos šio asmens kvalifikacijos, lemiančios jo kompetenciją vertinti restruktūrizavimo siekiančių bendrovių restruktūrizavimo plano projektus ir finansinius duomenis. UAB FMĮ „Myriad capital“ raštas nėra tinkamas įrodymas atsakovės būklei vertinti. Byloje nėra pateikta įrodymų, kokius duomenis apeliantai pateikė UAB FMĮ „Myriad capital“ išvados rengimui. UAB FMĮ „Myriad capital“ išvados turinys yra nekonkretus, paremtas prielaidomis arba niekuo nepagrįstomis kategoriškomis išvadomis

25.27.                      Net jei hipotetiškai sutiktume su apeliantų pozicija dėl tam tikro turto neįskaitymo į turto masę, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas nesudaro pagrindo visais atvejais atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, kaip negali visais atvejais būti ir pagrindu bankroto bylos iškėlimui. Finansiniai sunkumai, kurie gali reikšti ir nemokumo būseną, yra privaloma restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga. Tai reiškia, kad byloje atsakovei pagrindus restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų egzistavimą, šiam procesui esant prioritetiniam bankroto atžvilgiu, tokios aplinkybės negalėjo būti pagrindu atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

25.28.                      Atsakovės vykdomos veiklos nuostolingumas šioje konkrečioje situacijoje niekaip neįrodo negyvybingumo, kadangi yra susijęs su vykdomos veiklos specifika. Visiems atsakovės savininkams ir investuotojams buvo ir yra žinoma, kad atsakovė pelną pradės generuoti tik pradėjus masinę autobusų gamybą, kurios pradžios ir yra siekiama, todėl praeities veiklos rezultatas (nuostoliai) neįrodo, jog atsakovė yra negyvybinga. Veiklos nuostolingumas nebuvo ir nėra kriterijus, rodantis atsakovės veiklos perspektyvas ir potencialą. Apeliantai klaidina teismą, esą atsakovės nuostoliai kasmet auga. Apeliantams yra žinoma, kad 2021 metais atsakovė patyrė 1 434 779 Eur nuostolių, tačiau 2022 metais jų patyrė 1 135 604  Eur, t. y. 299 175 Eur mažiau. Taigi tendencijos nuostoliams tik didėti nėra.

25.29.                      Atsakovės darbuotojų skaičius yra tiesiogiai susijęs su jos vykdoma ūkine komercine veikla. Atsakovė valdo gamybinę bazę ir gamina autobusus, atlieka mokslinio tyrimo darbus. Nesuprantama, kaip turimų darbuotojų skaičius (57) nepagrindžia gyvybingumo, kai gamybos procesui vykdyti darbuotojai yra būtini. Tuo atveju, jei atsakovė nemokėtų darbo užmokesčio, darbuotojai nedirbtų ir susirastų kitus darbus, kadangi jiems reikalinga tenkinti būtinuosius savo poreikius. Atsakovei turint sutarimą su darbuotojais dėl vykdomos veiklos, jiems patiems žinant jos specifiką, pastarųjų branduolys yra pastovus bei turintis tendenciją didėti. Pastarųjų penkerių metų laikotarpiu atsakovės darbuotojų skaičius didėjo, o jų buvimas vienareikšmiškai patvirtina atsakovės vykdomą veiklą, tuo pačiu ir gyvybingumą.

25.30.                      Atsakovės pardavimų apimtys ir banko sąskaitos likutis tam tikromis dienomis, mėnesinėms išlaidoms reikalingos sumos nustatymas niekaip nepaneigia jos gyvybingumo, nes tai susiję su vykdomos veiklos specifika, kaip ir veiklos nuostolingumo atveju. Atsakovė neginčija, kad šios dienos duomenimis didelės apimties pardavimų nevykdo, tačiau bendrovės tikslas yra juos pradėti restruktūrizavimo proceso metu.

25.31.                      Atsakovė pateikė detalius skaičiavimus ir savo veiklos prognozes Restruktūrizavimo plano projekte, todėl apeliantams teigiant apie tokių duomenų nebuvimą manytina, kad jie su plano projektu išsamiai nėra susipažinę. Lentelėje Nr. 11 pateiktos pardavimų prognozės pasirašytų ir teismui pateiktų ketinimų protokolų pagrindu. Tai rašytiniai įrodymai, patvirtinantys potencialių pirkėjų siekius įsigyti atsakovės gaminamus autobusus, todėl jie patvirtina Restruktūrizavimo plano projekte pateikiamus duomenis. Lentelėse Nr. 28-31 pateikiami ir pelningumo rodikliai, paremti visų atsakovės buhalterinių duomenų vertinimu. Apeliantai neginčija šių duomenų, todėl jų teiginiai dėl tariamo pelningumo neįrodymo nėra niekuo pagrįsti, todėl turėtų būti atmesti.

25.32.                      Apeliantų teiginiai apie atsakovės neperkamas medžiagas, negaminamas prekes prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Byloje pateikti teisės aktų nustatyta tvarka parengti finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuose užfiksuota konkreti atsakovės turto, įskaitant ir atsargas, vertė. Prekių nepagaminimo iki šios dienos faktas niekaip nereiškia, kad jos nėra gaminamos. Atsakovė neturi galimybės ir pareigos fiksuoti kiekvieną gamybos proceso dieną ir atsiskaitinėti apeliantams. Pateikus nuotraukas apeliantai iškeltų jų autentiškumo, fiksavimo vietos, laiko klausimus, kas sukeltų papildomus ginčus. Apeliantams pageidaujant įsitikinti gamybos procesu ir jo eiga, pastarieji visuomet gali kreiptis į atsakovės atsakingus asmenis dėl atitinkamo supažindinimo, tačiau jiems to nedarius atsakovė visiškai pagrįstai to neorganizavo savo iniciatyva.

25.33.                      Atsakovei nesuprantama apeliantų kritika papildomo finansavimo pritraukimui, kadangi jie patys tokį finansavimą suteikė, ir jiems patiems žinoma, kad atsakovės veiklos vykdymas šioje bendrovės gyvavimo stadijoje yra priklausomas nuo pritraukiamų investicijų. Pritraukus papildomas lėšas didėja atsakovės įsipareigojimai, tačiau tuo pačiu didėja ir turtas, o apie tai apeliantai nutyli. Priešingai nei teigia apeliantai, atsakovė yra nurodžiusi apie gaminamus 10 autobusų UAB „Klaipėdos paslaugos“ sutarties vykdymui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė gamina savo paties sukurtus elektrinius miesto autobusus. Gamybinė veikla iš tiesų įeina į atsakovės veiklos sudėtį, tačiau visų pirma reikalinga sukurti objektą, kuris bus gaminamas, ką ir daro atsakovė. Taip pat tobulina savo produktą, kuria naujas produktų linijas, visa tai aprašyta Restruktūrizavimo plano projekte, todėl atsakovė yra tinkamai pagrindusi šias aplinkybes. Atsakovė vien dėl šių aplinkybių neprašo lengvatų, tačiau specifinė jos veikla reikalauja nagrinėti bylą pagal individualias jos aplinkybes.

25.34.                      Atsakovei nesuprantami apeliantų teiginiai, esą ji pripažįsta, kad nėra pradėjusi autobusų gamybos. Gamyba buvo pradėta ir du autobusai jau išleisti į rinką, ginčo dėl to nėra ir apeliantai su tuo sutinka. Atsakovė taip pat gamina 10 autobusų UAB „Klaipėdos paslaugos“ užsakymu, į bylą yra pateikta tai patvirtinanti šalių sudaryta sutartis. Atsakovė didžiąja dalimi yra įsigijusi atsargas šių autobusų gamybai, tai aprašyta Restruktūrizavimo plano projekte, atsargos apskaitytos balanse. Atsakovė neginčija fakto, kad visų komplektuojamųjų dalių nėra įsigijusi, teismui pateiktame 2024 m. kovo 19 d. prašyme detaliai atskleidė tiek trūkstamus komponentus, tiek jų įsigijimo kaštus. Taigi visos aplinkybės yra atskleistos, o kodėl jos turėtų būti vertinamos kaip neįgyvendinamos apeliantai taip ir nenurodo.

25.35.                      Atsakovė derasi su investuotojais ir tai yra jos nuolatinė veikla. Atsakovė pritraukė 458 328,36 Eur (iki atsiliepimo į pareiškimus pateikimo dienos gauta 310 000 Eur; pareiškimo pateikimo dieną gauta 31 638,36 Eur; 2024 m. kovo 28 d. gauta dar 116 690 Eur) siekiantį finansavimą per 2024 m. kovo mėnesį, kai bendrovės padėtis buvo itin nepalankioje neapibrėžtumo būsenoje (esant priimtiems pareiškimams tiek dėl restruktūrizavimo, tiek dėl bankroto). Atitinkamai atsakovė teigiamai vertina galimybes gauti savo planuojama finansavimą, nes veiklos vykdymo laikotarpiu jį visuomet pasiekdavo.

25.36.                      Atsakovės investuotojai, įskaitant ir investicinį fondą ,,NuCapital“, su bendrove sudaro konvertuojamųjų paskolų sutartis, pagal kurias pastarieji įgyja teisę reikalauti ne tik pinigų grąžinimo, tačiau ir bendrovės akcijų dalies. Kadangi tokia praktika buvo taikoma iki bendrovės restruktūrizavimo pradžios, nėra jokių priežasčių manyti, jog ji negalėtų būti taikoma ir restruktūrizavimo metu. Skolų kapitalizavimas yra įprasta finansinių sunkumų sprendimo praktika, o be savo pamąstymų apeliantai nepateikė argumentų ar įrodymų, jog šis būdas nepadėtų išspręsti atsakovės finansinių sunkumų. Ar atsakovės kreditoriai sutiktų konvertuoti turimus reikalavimus į akcijas, taip pat kiek tokių kreditorių būtų paaiškės tik restruktūrizavimo plano rengimo ir tvirtinimo stadijoje, todėl šiame proceso etape atsakovė ne tik negali, tačiau ir neprivalo pagrįsti atitinkamo kreditorių sutikimo.

25.37.                      Atsakovė nėra nemoki, sąlygos atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą neegzistuoja, atitinkamai nėra pagrindo ir bankroto bylos iškėlimui. Apeliantai nebando įrodinėti skundžiamos nutarties išvadų neteisėtumo ir nepagrįstumo, o tiesiog siekia pakartotinio tų pačių aplinkybių nagrinėjimo, siekdami gauti kitokias išvadas, kas sudaro savarankišką pagrindą skundo netenkinti. Atsakovė yra gyvybingas ir perspektyvus juridinis asmuo, todėl restruktūrizavimo byla jai iškelta pagrįstai. Restruktūrizavimo plano projekto vertinimui neturėtų būti nustatytas restruktūrizavimo planui taikytinas detalumo standartas.

25.38.                      Atsakovė nesutinka, kad byloje pateiktas Restruktūrizavimo plano projektas neatitinka JANĮ 104 straipsnio reikalavimų. Atsakovės investicijų pritraukimo trukdžių, bendrovės gamybinio plano panaudojant lėšas veikloje aprašymas nėra Restruktūrizavimo plano projekto trūkumas JANĮ 104 straipsnio 2 dalies prasme. Apeliantai nenurodė, kuri konkrečiai minėtos teisės normos sąlyga pažeidžiama, todėl atsakovė neturi galimybės atsikirsti į tokius deklaratyvius teiginius. Planuojamus autobusų pardavimus atsakovė pagrindė rašytiniais įrodymais (sutartimi bei ketinimų protokolais), jie yra pateikti teismui.

25.39.                      Apeliantai klaidina apeliacinės instancijos teismą, esą atsakovė turėjo ketinimų padengti visus savo įsipareigojimus (daugiau nei 16 mln. Eur) iš sutarties su UAB „Klaipėdos paslaugos“ vykdymo pajamų. Tokių duomenų atsakovė neteigė ir neįrodinėjo. Atsakovė minėta sutartimi įrodinėja planuojamas reikšmingesnes pajamas. Be kitų svarbių aplinkybių, šios sutarties įsitikinti realiai funkcionuojančių produktų pranašumais. Atsakovė neįrodinėjo, kad gavo avansą iš UAB „Klaipėdos paslaugos“, kadangi jį suteikė UAB „Dancer mobility“, tai aiškiai nurodyta Restruktūrizavimo plano projekte, kurio iškarpas pateikia patys apeliantai. Skunde nepagrindžiama, koks JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimas restruktūrizavimo planui yra pažeidžiamas.

25.40.                      Apeliantų abejonės dėl duomenų teisingumo neturi nieko bendro su Restruktūrizavimo plano projekto prieštaravimu konkretiems JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimams, apeliantai jų konkrečiai nenurodo. Apeliantams neįrodinėjant teisės normų pažeidimų, atsakovė neturi pareigos įrodyti jų nebuvimo, nes įrodinėti turi tas, kuris teigia. Atsakovė yra elektrinių autobusų rinkos dalyvis nuo šios rinkos susiformavimo, todėl turi patirtį ir specialias žinias, kurių apeliantai neturi. Atitinkamai pastarieji neturi ir kompetencijos įvertinti tam tikrų duomenų. Visgi, pastarieji, nesutikdami su tokiais duomenimis, turėtų įrodyti jų nepagrįstumą, o tai šiuo atveju nėra padaryta. Kita vertus, derybas su potencialiais pirkėjas veda atsakovė, o visų jos investuotojų įtraukimas į jas nėra privalomas, kadangi jie nevykdo ir negali vykdyti atsakovės veiklos.

25.41.                      Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamas nuostolių dydis nėra lygus papildomai atsirandančių kreditorių reikalavimų apimtims. Taip yra todėl, kad nuostoliai susideda iš sąnaudų ir pajamų skirtumo, o sąnaudos apima daugybę veiklos rezultatų (palūkanos ir delspinigiai, kai jie yra sumokami, turto nusidėvėjimas, turto pardavimo nuostoliai ir kt.), kurie nebūtinai yra tiesioginės pinigų išlaidos. Teisės aktų reikalavimus atitinkančius skaičiavimus atsakovė yra pateikusi prognozuojamų balansų lentelėje, kurioje aiškiai nurodyta ir įsipareigojimų kreditoriams apimtis, t. y. 2024 m. gruodžio 31 d. prognozuotini 20 525 023 Eur įsipareigojimai, o 2025 m. gruodžio 31 d. – 15 142 199 Eur. Šių skaičiavimų apeliantai nepaneigė ir neįrodinėjo jų neatitikimo teisės aktams ar apskaitoms taisyklėms, o jų pačių pateikiamas išgalvotas skaičius neturi jokio pagrindimo.

25.42.                      Atsakovė taip pat nesutinka su kitais atskirajame skunde nurodytais argumentais, susijusiais su pirmosios instancijos teismo (ne)atliktų veiksmų teisėtumu. Byloje buvo surinkta pakankamai finansinių duomenų apie atsakovės turto sudėtį, jo apimtį, vertę, įsipareigojimus, kurie leido pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

25.43.                      Apeliantai deklaratyviai pasisakė apie nesutikimą su restruktūrizavimo administratoriui nustatytu atlyginimo dydžiu, tačiau niekaip neįrodinėjo ir neįrodė, kad nustatytas atlyginimo dydis būtų nepagrįstas ir (ar) neteisėtas. Tokie skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui. Restruktūrizavimo administratoriui JANĮ numato specifines teises, pareigas ir funkcijas, šiam asmeniui taikomi aukštesni atsakomybės standartai, jis prisiima didesnę riziką dėl atsakovės proceso administravimo, todėl šalių sulygto atlyginimo dydis negali priklausyti nuo apeliantų pozicijos.

25.44.                      Apeliantų argumentai dėl 2024 m. kovo 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties turinio nesusiję su skundžiama nutartimi, kadangi pastariesiems nesutinkant su 2024 m. kovo 21 d. nutartimi, būtent dėl jos ir turi būti imamasi savo tariamai pažeistų teisių gynimo priemonių. Minėti skundo argumentai nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl jokios teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas leido vienam iš kreditorių susipažinti su nevieša medžiaga, tačiau apeliantai į bylą nepateikė duomenų, jog būtų bandę pasinaudoti šia galimybe. Priešingai nei teigia apeliantai, bylos medžiaga nebuvo nuo jų slepiama, tačiau tik nustatyta speciali susipažinimo tvarka.

25.45.                      Joks teisės aktas nenumato pareigos kartu su akcininkų sprendimu į restruktūrizavimo bylą pateikti balsavimo teisių perleidimo sutarčių, nes šiuo atveju nagrinėjama restruktūrizavimo iškėlimo byla, tačiau ne byla dėl akcininkų priimto sprendimo teisėtumo ir (ar) pagrįstumo. Byloje esant duomenims apie įstatymų numatytos daugumos atsakovės akcininkų sprendimą pritarti restruktūrizavimo plano projektui, jokie pažeidimai nebuvo padaryti iš šiuo atveju. Tolesnėje bylos stadijoje akcininkai turėtų iš naujo pritarti restruktūrizavimo planui, todėl šis sprendimas nėra galutinis, lemiantis viso proceso eigą.

3.                      Pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

26.1.                      Apeliantai visapusiškai išnagrinėję byloje esančią rašytinę medžiagą, teismui pateikė motyvuotą, išsamų atskirąjį skundą. VSDFV Klaipėdos skyrius sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad UAB „Vėjo projektai“ neabejotinai atitinka tiek pirmąjį JANĮ 2 straipsnio 7  dalyje nurodytą nemokumo būsenos apibrėžimą, kadangi negali ir negalės ateityje vykdyti savo turtinių prievolių, tiek antrąjį JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo būsenos apibrėžimą, kadangi bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Mano, kad atskirajame skunde įrodyta, jog į bylą pateikti preliminarūs UAB „Vėjo projektai“ balansai ir pelno (nuotolių) ataskaitos neatspindi tikrojo (realaus) bendrovės turto ir santykio, kadangi didelę dalį bendrovės turto sudaro neaiškios sudėties ir vertės turtas.

26.2.                      VSDFV Klaipėdos skyrius pritarė apeliantų nuomonei, kad bendrovė nėra ir nebebus gyvybinga. Atkreipė dėmesį, kad atskirajame skunde teisingai pastebėta, jog aplinkybė, kad 2024 m. kovo 18 d. duomenimis bendrovėje dirba 57 darbuotojai, bei tai, kad UAB „Vėjo projektai“ yra sudariusi tiekimo sutartį su Klaipėdos miesto viešojo transporto operatoriumi, t. y. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, kurios galiojimo terminas yra pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d. bei ketinimų protokolai, neįrodo, jog bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, kuri ateityje leis įvykdyti savo prievoles ateityje. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių, jog UAB „Vėjo projektai“ šiuo metu generuojamos pajamos iš dalies leidžia dengti einamuosius mokėjimus, bei pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, taip pat, kad UAB „Vėjo projektai“ veikla yra stabilizuota.

26.3.                      Remiantis tuo, kas nurodyta Restruktūrizavimo plano projekte bei kituose byloje pateiktuose dokumentuose, nėra aišku, kokių priemonių imtasi ir (ar) planuojama imtis, kad būtų operatyviai išspręsti autobusų sudedamųjų dalių tiekimo sutrikimai. Restruktūrizavimo procesas savaime neišspręs UAB „Vėjo projektai“ esamų finansinių sunkumų.

26.4.                      VSDFV Klaipėdos skyrius palaiko atskirajame skunde išdėstytus motyvus, patvirtinančius, kad UAB „Vėjo projektai“ nepateikė duomenų ir įrodymų, jog Restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės yra realiai įgyvendinamos ir padės bendrovei ateityje įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

 

4.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5.                      Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė restruktūrizavimo bylą. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

 

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

 

6.                      Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) VĮ Registrų centro duomenis apie UAB ,,Vėjo projektai“ sudarytus įkeitimo ir hipotekos sandorius; 2) VĮ Registrų centro JADIS duomenis apie UAB ,,Vėjo projektai“ dukterines bendroves; 3) VĮ Registrų centro NTR duomenis apie UAB ,,Vėjo projektai“ dukterines bendroves; 4) UAB FMĮ ,,Myriad capital“ išvadą. Nurodė, kad apeliantas investicinis fondas ,,NuCapital“ neturėjo galimybės pareikšti savo pozicijos pirmosios instancijos teisme, todėl negalėjo pateikti ir įrodymų. 

7.                      Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė intelektinės nuosavybės registravimą tarptautinėse institucijose patvirtinančių dokumentų kopijos. Nurodė, kad tuo atveju jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų priimti naujai keliamus apeliantų argumentus ir (ar) įrodymus, atsakovė prašo priimti ir jos teikiamus įrodymus, kadangi byloje nebuvus ginčo apeliantų skunde išdėstytais klausimais, kartu su atsiliepimu teikiamų įrodymų pateikimo poreikio nebuvo. Kartu su atsiliepimu teikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo, o tai sudaro pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį.

8.                      Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

9.                      Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos apeliantų teikiamus įrodymus, viena vertus, pažymi, kad nors kaip ir nurodo atsakovė, apeliantas investicinis fondas ,,NuCapital“ nėra naujai į bylą įstojęs dalyvis, t. y. jo dalyvavimas procese pagrįstas procesinių teisių perėmimu, todėl vien ta aplinkybė, kad nedalyvavo procese, savame nėra pagrindas teigti, kad buvo nepagrįstai apribota galimybė pateikti įrodymus. Kita vertus, apeliantų pateikti duomenis gali būti reikšmingi sprendžiant atsakovės gyvybingumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys su teikiamais naujais įrodymais yra susipažinę, dėl jų pateikė savo vertinimą, ir nenustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nutaria apeliantų kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus priimti ir vertinti visų byloje esančių duomenų kontekste (CPK 314 straipsnis). 

10.                      Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, taip pat priima atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po apeliantų pateiktų papildomų duomenų, kurių priėmimo klausimas yra išspręstas (žr. šios nutarties 32 puntą) (CPK 314 straipsnis). Priimdamas pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad atsakovės pateikti duomenys gali būti reikšmingi sprendžiant atsakovės finansinės padėties nustatymo klausimą.

11.                      Apeliacinės instancijos teisme taip pat gauti apelianto investicinio fondo ,,NuCapital“ papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad po atskirojo skundo paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, turinčios esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Kartu su apelianto rašytiniais paaiškinimais taip pat buvo pateikti nauji įrodymai: 1) 2024 m. balandžio 19 d. investicinio fondo ,,NuCapital“ finansinis reikalavimas; 2) 2024 m. gegužės 10 d. investicinio fondo ,,NuCapital“ pranešimas apie paskolos sutarties nutraukimą. 

12.                      CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2022). Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.

13.                      CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

14.                      Nagrinėjamu atveju iš apelianto pateikto procesinio dokumento turinio nustatyta, jog jis siekia papildyti atskirąjį skundą argumentais. Tačiau tiek 7 dienų terminas atskirajam skundui, tiek 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškovo atskirąjį skundą pateikti yra pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto papildomai pateiktus paaiškinimus, juolab kad juose iš esmės nenurodyta naujų argumentų, o tik papildomai paaiškinti atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti motyvai bei atkreiptas dėmesys į, jo vertinimu, ginčo išnagrinėjimui svarbias aplinkybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, prašomų prijungti įrodymų sąsajumą su ginčo dalyku, taip pat į tai, kad poreikis pateikti duomenis atsirado jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, nenustatęs piktnaudžiavimo teise fakto, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, nutaria apeliantės naujai pateiktus įrodymus priimti ir esant poreikiui vertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 314 straipsnis).

 

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų (ne)buvimo

 

15.                      Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių bendrovės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai bendrovei išsaugoti. JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas.

16.                      Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygą: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17.                      Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Taigi, kreiptis dėl restruktūrizavimo procedūrų pradėjimo įstatymas įgalina nuo momento, kai bendrovė dar nėra nemoki, tačiau įrodo, kad gali tapti nemoki per artimiausius tris mėnesius. Toks teisinis reguliavimas turėtų užtikrinti, kad restruktūrizavimo procedūromis ir nustatyta apsauga (pavyzdžiui, draudimu nutraukti esmines sutartis, naujo ir tarpinio finansavimo apsauga ir kt.), juridinis asmuo nepradės naudotis per anksti, nepiktnaudžiaus įstatymo suteikiamomis garantijomis ir priemonėmis. Tai reiškia, kad bendrovei privalu pasiekti tam tikrą su finansiniais sunkumais siejamą ribą, jog būtų galima pasinaudoti specialia nemokumo teisės normomis reguliuojama apsauga, o kreditoriams nuo šio momento užkardoma galimybė remtis įprastais civilinės teisės reguliavimo principais ir teisės normomis. Finansinių sunkumų masto nustatymas reikšmingas tiek keliant restruktūrizavimo bylą, tiek vėliau sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, kadangi restruktūrizuotis siekiantis asmuo turi įrodyti, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės padės įveikti finansinius sunkumus.

18.                      Juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto yra speciali juridinio asmens teisinė procedūra, kai esminis dėmesys skiriamas bendrovės turto realizavimui ir bankroto procedūrų užbaigimui. Į likvidavimo stadiją bendrovė įžengia tada, kai per JANĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir (ar) taikos sutarties sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1076-798/2021 18 punktas). Taigi, teismo nutartimi, kuria bendrovė pripažįsta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, iš esmės konstatuojama, kad nebėra perspektyvų atkurti stabilios finansinės padėties, susitarti su kreditoriais dėl bankroto bylos nutraukimo ir restruktūrizavimo proceso.

19.                      Pažymėtina, kad bendrovė dėl restruktūrizavimo procedūrų pradėjimo gali kreiptis tuomet, kai dar nėra nemoki, tačiau patiria finansinių sunkumų, tai laikytina restruktūrizavimo procedūrų pradžios momentu. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria juridinis asmuo pripažįstamas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, nebetenkama galimybės pradėti restruktūrizavimo procedūras, tokia nutartis apibrėžia restruktūrizavimo procedūrų inicijavimo pabaigos momentą.

20.                      Nagrinėjamu atveju apeliantas V. G., kurio reikalavimas atsakovei 2024 m. kovo 4 d. pareiškimo padavimo dieną buvo 111 919,48 Eur, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovei UAB ,,Vėjo projektai“ bankroto bylą. Teisme 2024 m. kovo 6 d. taip pat buvo gautas kreditorės UAB ,,Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei pareiškėjo VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

21.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė atsakovei UAB ,,Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad yra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytos aplinkybės ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos.

22.                      Investicinis fondas ,,NuCapital“ 2024 m. balandžio 12 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi įsigijo dalį apelianto V. G. turimos reikalavimo teisės į atsakovę ir 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi teismas tenkino investicinio fondo ,,NuCapital“ prašymą ir jį įtraukė į bylą ieškovu (bendraieškiu). Apeliantai V. G. ir investicinis fondas ,,NuCapital“, nesutikdami su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad atsakovė yra faktiškai nemoki ir negyvybinga, nes jos pajamos sistemingai mažėja, o nuostoliai didėja, bendrovė nemoka mokesčių biudžetui, pateiktas Restruktūrizavimo plano projektas yra nekonkretus ir nesudaro pagrindo tikėtis bendrovės turtinės padėties pagerėjimo ateityje.

23.                      Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog atsakovė turi finansinių sunkumų ir kad nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), tačiau ginčas iš esmės kyla dėl gyvybingumo sąlygos vertinimo pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau iš esmės pasisakys šiuo aspektu.

 

Dėl atsakovės gyvybingumo vertinimo

 

24.                      Kaip ir minėta (žr. šios nutarties 39 punktą), viena iš būtinų sąlygų restruktūrizavimo procesui pradėti yra ta, kad juridinis asmuo turi būti gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai yra pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti bendrovės restruktūrizavimo ir bankroto procesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020 30 punktas). Doktrinoje pabrėžiama, kad tais atvejais, kai įmonė yra gyvybinga, restruktūrizavimui, kaip mokumo problemų sprendimo būdui, turėtų būti taikomas prioritetas, o, jei įmonė nėra gyvybinga, verslo išsaugojimas vien siekiant išlaikyti darbo vietas vertintinas tik kaip trumpalaikis sprendimas, galintis neigiamai paveikti darbo santykius ir juridinio asmens turto struktūrą ilguoju periodu (Remigijus Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555–571) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1148-450/2023).

25.                      Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas. Priklausomai nuo to, su kokiomis – finansinėmis ar ekonominėms problemomis – susiduria skolininkas, galima imtis įvairių įmonės gelbėjimo veiksmų. Restruktūrizavimo veiksmai (įmonės gaivinimas, konkurencingumo didinimas) gali būti susiję su įmonių ūkinės veiklos rūšies pakeitimu, darbo organizavimo tobulinimu, gamybos modernizavimu, įmonės turto ar jo dalies pardavimu, kitų įmonių turto priėmimu jas jungiant ar skaidant, įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio ir vykdymo terminų pakeitimu, kitų techninių, ekonominių ir organizacinių priemonių įgyvendinimu.

26.                      Aplinkybę, kad skolininkas yra gyvybingas, galima įrodinėti visais leistinais įrodymais (JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punktas), tačiau pagrindinė su gyvybingumu susijusi informacija paprastai atsispindi restruktūrizavimo plano projekte, kuriame turi būti nurodyta finansinių sunkumų priežastys ir mastas (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimas juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 12 punktas), restruktūrizavimo plane numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas). 

27.                      Teismas, vertindamas gyvybingumo sąlygą, turi atsižvelgti į reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei bendrovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinės komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl bendrovės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių bendrovės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020 33, 34 punktai).

28.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-822-910/2022 49 punktas; 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-235-553/2022 18 punktas).

29.                      Atsižvelgiant į tai, kad nėra vieningo modelio nemokumo tikimybei nustatyti, bendrovei esant mokiai, tačiau kilus ginčui dėl nemokumo tikimybės (atsiradimo) momento, nustačius veiksnius (pavyzdžiui, reikšmingo sandorio praradimas, didelio deliktinio reikalavimo atsiradimas, kilus pandemijai ir pan.), galinčius sukelti grėsmę bendrovės mokumui, prioritetas turėtų būti teikiamas restruktūrizavimo procedūroms (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-413-407/2023 41 punktas).

30.                      Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar bendrovė yra gyvybinga, turi įvertinti šias reikšmingas aplinkybes: 1) nemokumo problemų priežastis, 2) vykdomos ūkinės komercinės veiklos pobūdį ir perspektyvas, 3) numatomas gauti pajamas, 4) darbo santykių ypatumus, 5) esminių įsipareigojimų vykdymą.

31.                      Restruktūrizavimo plane turi būti nurodomas numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, jog šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas). Ši sąlyga yra reikšminga tiek sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), tiek tvirtinant restruktūrizavimo planą. 

32.                      Gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturi būti pernelyg aukštas, todėl gyvybingumui pagrįsti neturi būti reikalaujama rinkos ekspertizių tyrimo išvadų. Gyvybingumo įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui, tačiau teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą. Restruktūrizavimo plano projekte turi būti atskleista visa reikšminga informacija apie nemokumo problemas ir priemones, leisiančias vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir užtikrinti tolesnės veiklos perspektyvas. Įmonės gyvybingumą paneigia negebėjimas vykdyti mokestinių ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų.

33.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė vykdo mokslo tiriamuosius darbus ir pagal savo esmę yra priskirtina startuolių (angl. start-up) ekosistemai. Bendrovė veiklą finansuoja pritraukdama akcinį kapitalą. Paskutinį kartą atsakovės akcinis kapitalas padidintas 2023 m. spalio 19 d. iki 805 611,30 Eur, kuris padalintas į 277 797 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė  2,9 Eur/vnt. Akcininkai, investuodami į „Dancer“ autobuso sukūrimo mokslinius tyrimus ir gamybos išvystymą, bendrai jau yra investavę 15,49 mln. Eur. Įmonių grupę sudaro kontroliuojanti ir gamybą vykdanti UAB „Vėjo projektai“, jos 100 proc. valdoma mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros UAB „Elektrinio transporto sistemos“, kurios pagrindinė veikla naujų autobusų modelių projektavimas, prototipų surinkimas, sertifikavimas, patentavimas (angl. R&D), o pajamas gauna iš technologijų pardavimo UAB „Vėjo projektai“. Bendrovė kartu su Europos komisijos inicijuotu Europos energijos efektyvumo fondu EEEF (angl. European Energy Efficiency Fund) įkūrė elektrinių autobusų veiklos nuomos paslaugas teikiančią UAB „Dancer Mobility“ (2 t., b. l. 27–28).

34.                      Remiantis byloje pateikto 2022 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Vėjo projektai“ VĮ Registrų centrui pateikto balanso, nustatyta, kad 2022 metais atsakovė turėjo turto už 13 931 691 Eur, iš kurio: ilgalaikis turtas sudarė 11 622 754 Eur (nematerialusis turtas (4 089 572 Eur): plėtros darbai 4 076 458 Eur, programinė įranga 8 448 Eur, kitas nematerialusis turtas 4 666 Eur; materialusis turtas (18 769 Eur): mašinos ir įranga 10 Eur, transporto priemonės 8 451 Eur, kiti įrenginiai prietaisai ir įrankiai 10 335 Eur; finansinis turtas (7 514 386 Eur): įmonių grupės įmonių akcijos 4 897 500 Eur, paskolos įmonių grupės įmonėms 217 990 Eur, iš įmonių grupės įmonių gautinos sumos 146 186 Eur, asocijuotųjų įmonių akcijos 200 000 Eur, ilgalaikės investicijos 10 000 Eur, kitas finansinis turtas 1 015 167 Eur), trumpalaikis turtas – 2 291 244 Eur (atsargos (2 160 534 Eur): žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės 1 127 398 Eur, nebaigta produkcija ir vykdomi darbai 420 086 Eur, sumokėti avansai 613 050 Eur; per vienerius metus gautinos sumos 129 889 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai 821 Eur), ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 17 693 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 6 413 504 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 6 315 603 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 97 901 Eur.

35.                      Remiantis byloje pateikto 2023 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Vėjo projektai“ balanso, pasirašyto tiek bendrovės vadovo, tiek apskaitos paslaugas teikiančios buhalterės duomenimis, nustatyta, kad 2023 metais atsakovė turėjo turto už 22 282 095 Eur, iš kurio: ilgalaikis turtas sudarė 15 069 642 Eur (nematerialusis turtas (4 515 093 Eur): plėtros darbai 4 491 697 Eur, programinė įranga 18 730 Eur, kitas nematerialusis turtas 4 666 Eur; materialusis turtas (401 843 Eur): transporto priemonės 8 451 Eur, kiti įrenginiai prietaisai ir įrankiai 393 392 Eur; finansinis turtas (1 0152 Eur): įmonių grupės įmonių akcijos 7 397 500 Eur, paskolos įmonių grupės įmonėms 217 990 Eur, iš įmonių grupės įmonių gautinos sumos 1 146 162 Eur, asocijuotųjų įmonių akcijos 200 000 Eur, ilgalaikės investicijos 10 000 Eur, kitas finansinis turtas 1 181 054 Eur), trumpalaikis turtas – 7 201 899 Eur (atsargos (7 201 791 Eur): žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės 4 149 104 Eur, nebaigta produkcija ir vykdomi darbai 2 332 983 Eur, sumokėti avansai 719 704 Eur; per vienerius metus gautinos sumos 40 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai 68 Eur), ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 10 554 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 15 202 137 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 15 199 754 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 2 383 Eur (2 t., b. l. 84–85).

36.                      Remiantis byloje pateikto 2024 m. vasario 29 d. UAB ,,Vėjo projektai“ balanso duomenimis, nustatyta, kad 2024 metų pradžioje apeliantė turėjo turto už 22 367 028 Eur, iš kurio: ilgalaikis turtas sudarė 15 088 440 Eur (nematerialusis turtas (4 514 548 Eur): plėtros darbai 4 494 032 Eur, programinė įranga 17 615 Eur, kitas nematerialusis turtas 2 901 Eur); materialusis turtas (383 754 Eur): transporto priemonės 1 Eur, kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai 383 753 Eur; finansinis turtas (10 190 138 Eur): įmonių grupės įmonių akcijos 7 397 500 Eur, paskolos įmonių grupės įmonėms 235 990 Eur, iš įmonių grupės įmonių gautinos sumos 1 154 446 Eur, asocijuotųjų įmonių akcijos 200 000 Eur, ilgalaikės investicijos 10 000 Eur, kitas finansinis turtas 1 192 202 Eur), trumpalaikis turtas – 7 270 075 Eur (atsargos (7 267 908 Eur): žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės 3 684 001 Eur, nebaigta produkcija ir vykdomi darbai 2 899 257 Eur, sumokėti avansai 684 650 Eur; per vienerius metus gautinos sumos 887 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai 1 280 Eur), ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 8 513 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 16 120 458 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 16 118 075 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 2 383 Eur (2 t., b. l. 88–89).

37.                      Remiantis Restruktūrizavimo plano projekte nurodytais duomenimis, didžiąją dalį visų atsakovės skolų tiekėjams, t. y. 71,8 proc., vėluojama sumokėti iki 180 dienų (pusės metų), 21 proc. vėluojama sumokėti iki 365 dienų (iki vienerių metų) ir 6,27 proc. vėluojama sumokėti ilgiau nei 365 dienas (vienerius metus) (2 t., b. l. 43). 

38.                      Iš atsakovės VĮ Registrų centrui pateiktos 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos, matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovė patyrė 1 135 604 Eur nuostolių. Iš atsakovės UAB ,,Vėjo projektai“ 2023 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos, pasirašytos tiek bendrovės vadovo, tiek apskaitos paslaugas teikiančios buhalterės, matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ji patyrė 2 065 862 Eur nuostolių (2 t. b. l. 86). Iš atsakovės UAB ,,Vėjo projektai“ 2024 m. vasario 29 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. UAB ,,Vėjo projektai“ patyrė 790 445 Eur nuostolių (2 t., b. l. 90). Vertinant šiuos duomenis, būtina atsižvelgti į tai, kad UAB „Vėjo projektai“ vykdoma ūkinė komercinė veikla susijusi su moksliniais tyrimais ir plėtra (angl. research and development; R&D), todėl iki produkto galutinio išvystymo bei išleidimo į rinką didžiąja dalimi yra patiriamos tik sąnaudos. UAB „Vėjo projektai“ veikla šiuo metu yra tolesnėje produkto vystymo stadijoje, todėl bendrovė patiria veiklos sąnaudas vystydama savo produkciją, o reikšmingesnes pajamas planuoja 2025 metais. UAB „Vėjo projektai“ veikla faktiškai yra finansuojama skolintomis lėšomis, kurias ji skolinasi iš akcininkų, investavusių į bendrovę ir jos dukterines bendroves, veikiančias produkto kūrime, vystyme, gamyboje ir aptarnavime.

39.                      Remiantis byloje pateiktu VĮ Registrų centro 2024 m. balandžio 13 d. Hipotekų (įkeitimų) sąrašo iš nekilnojamojo turto registro ir sutarčių ir teisių suvaržymo registro išrašo duomenimis bei 2023 m. sausio 19 d. įkeitimo sutartimis, nustatyta, kad UAB ,,Vėjo projektai“ su investiciniu fondu ,,NuCapital“, VSDFV Klaipėdos skyriumi bei UAB ,,Dancer Mobility“ yra sudariusi įkeitimo ir hipotekos sandorius (3 t., b. l. 46–75).

40.                      Remiantis byloje pateiktu VSDFV informacijos apie viešus draudėjo duomenis išrašu, nustatyta, kad UAB ,,Vėjo projektai“ turi 57 darbuotojus (2 t., b. l. 76). VSDFV Klaipėdos skyriaus 2024 m. kovo 20 d. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio iki 2024 m. vasario mėnesio atsakovės skola VSDFV sudarė 155 840,46 Eur. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu UAB „Vėjo projektai“ buvo atidėtas 291 991,55 Eur VSD įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimas. UAB „Vėjo projektai“ nevykdant sprendime numatytų sąlygų, t. y. nustatytu terminu nesumokėjus einamųjų VSD įmokų, sprendimas neteko galios.

41.                      Remiantis byloje pateiktu 2024 m. balandžio 10 d. VMI prašymo įstoti į bylą trečiuoju asmeniu turiniu bei kartu su juo pateiktų Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. balandžio 9 d. duomenų, nustatyta, kad atsakovės įsiskolinimas prašymo pateikimo dieną pagal VMI apskaitomas prievoles sudarė 41 700,80 Eur (40 372,18 Eur GPM mokestis ir 1 328,62 Eur delspinigiai). Patikrinus viešai skelbiamus duomenis apie juridinius asmenis, kurie turi deklaruotų mokesčių mokestines nepriemokas, nustatyta, kad UAB ,,Vėjo projektai“ turi 96 356,61 Eur deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką VMI.

42.                      UAB „Vėjo projektai“ yra sudariusi 10 mln. Eur vertės tiekimo sutartį su Klaipėdos miesto viešojo transporto operatoriumi., t. y. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, šios sutarties galiojimo terminas pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 132).

43.                      Atsakovė byloje pateikė susitarimus su kreditoriais: advokatų profesine bendrija ,,Noor Legal“, UAB ,,ITDU“, R. B., UAB ,,Fabula ir partneriai“, A. N., T. Z., SIA N. G., UAB ,,Dalis gero“, UAB ,,Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrove“, E. K., T. T.-K., UAB ,,Progresa“, M. N., R. D., L. T.-K., UAB ,,Marex Boats“ (2 t., b. l. 11–12, 14–15, 23, 75, 77–79, 91, 92, 131, 133–135). Kaip nurodo atsakovė, su restruktūrizavimu sutinka 3 026 455,90 Eur vertės reikalavimus turintys kreditoriai.

44.                      Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nors finansinių ataskaitų duomenys rodo šiuo metu egzistuojančius UAB „Vėjo projektai“ finansinius sunkumus ir negalėjimą iš karto atsiskaityti su kreditoriais, būtinybę peržiūrėti ir stabilizuoti vykdomą veiklą, tačiau šie sunkumai gali būti įveikti taikant restruktūrizavimo procesą. Kaip matyti iš byloje pateiktų UAB ,,Vėjo projektai“ balanso duomenų (žr. šios nutarties 57–59 punktus), turimų įsiskolinimų vertė neviršija balanse įrašytos atsakovei priklausančio turto vertės. Šie atsakovės pateikti duomenys byloje nėra paneigti. Nors apeliantai nurodo, kad didelę dalį UAB ,,Vėjo projektai“ turto sudaro neaiškios sudėties ir vertės turtas, kurio egzistavimas kelia pagrįstų abejonių jo egzistavimu, tačiau šiuos argumentus paneigia byloje pateiktas Restruktūrizavimo plano projektas (2 t., b. l. 24–45), kuriame detaliai paaiškinama iš ko susideda tiek nematerialusis, tiek ir materialusis turtas ir kokia jo vertė. Vien tai, kad kaip ir nurodo apeliantai, atsakovė nuo 2018 metų patiria tik nuostolius, nagrinėjamu atveju nepagrindžia, kad atsakovė jau ilgą laiką yra nemoki ir jos finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, kadangi, viena vertus, tai lemia UAB ,,Vėjo projektai“ vykdomos veiklos specifika – atsakovė vykdo mokslo tiriamuosius darbus, todėl iki produkto galutinio išvystymo ir paleidimo į rinką yra patiriamos tik sąnaudos (žr. šios nutarties 56 punktą). Kita vertus, remiantis Restruktūrizavimo plano projekte nurodytais duomenimis, didžiąją dalį visų atsakovės skolų tiekėjams, t. y. 71,8 proc., vėluojama sumokėti iki 180 dienų (pusės metų), taigi tokį laikotarpį trunkantis negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais negali būti laikomas sistemingais ir nuolatinio pobūdžio finansiniais sunkumais. Atsakovė neneigia, kad susiduria su finansiniais sunkumais, taigi byloje ginčo dėl to nėra. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad atsakovė susiduria su finansinio gyvybingumo problemomis bei tenkina pirmąją restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygą (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45.                      Be to, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiai įmonei, todėl bendrovės nemokumas nėra esminė sąlyga sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esminė sąlyga yra ta, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama tik gyvybingai įmonei JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. 

46.                      UAB „Vėjo projektai“ įkurta 2006 metais, pagrindinė jos veiklos kryptis – elektra varomų elektrinių miesto autobusų koncepcinių modelių kūrimas, gamybinės bazės šių modelių serijinei gamybai sukūrimas ir elektrinių autobusų serijinė gamyba. Elektrinio autobuso idėja vystoma nuo 2013 metų, pirmasis miesto autobuso prototipas sukurtas 2015 metais panaudojant Škoda troleibuso važiuoklę. 2016 metais patvirtinta ,,Dancer“ autobuso koncepcija, panaudojant visiškai naujus komponentus, suderinta tiekimo grandinė. 2020 metais buvo gautas Europos Sąjungos sertifikatas antros kartos ,,Dancer“ autobusui. Du pirmieji autobusai pateikti Klaipėdos miesto viešojo transporto įmonei.

47.                      Atsakovės veikla yra reikšminga nacionaliniu lygmeniu, kadangi sudaro prielaidas naujo perdirbamosios pramonės segmento – elektromobilių gamybos – sukūrimui; didelės pridėtinės vertės produktų – elektrinių transporto priemonių, skirtų vidaus ir eksporto rinkoms, gamybos plėtrai; naujų darbo vietų (gamybos, atsarginių dalių tiekimo bei pardavimų grandinėje) sukūrimui, realizavus serijinę, o vėliau ir masinę elektrinių autobusų gamybą; aktyviai ir produktyviai mokslo – verslo partnerystei tarp naujai besikuriančio šalies pramonės segmento įmonių ir mokslų įstaigų; padidinti Lietuvos eksporto apimtis; sumažinti energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro.

48.                      Kaip savo procesiniuose dokumentuose paaiškino atsakovė, jos veikla šiuo metu yra tolesnėje produkto vystymo stadijoje, todėl bendrovė patiria veiklos sąnaudas vystydama savo produkciją, o reikšmingesnes pajamas planuoja 2025 metais. Dėl minėtos priežasties atsakovės veikla faktiškai yra finansuojama skolintomis lėšomis, kurias ji skolinasi iš akcininkų, investavusių į bendrovę ir jos dukterines bendroves, veikiančias produkto kūrime, vystyme, gamyboje ir aptarnavime. Esminė kilusių finansinių sunkumu priežastis – neplanuoti eilinio finansavimo srauto pritraukimo trikdžiai. Užsitęsus deryboms, 2023 metais planuotos pritraukti lėšos nebuvo gautos. Mokumo sutrikimams įtakos turėjo ir kitos aplinkybės. Kartu su 2024 m. kovo 19 d. pranešimu dėl dokumentų pateikimo (DOK-3815) atsakovė pateikė teismui 2022 m. birželio 17 d. elektra varomų autobusų veiklos nuomos pirkimo sutartį. Šios sutarties įgyvendinimas turėjo užtikrinti atsakovės pajamas, tačiau 2023 metais jos įgyvendinti nepavyko dėl atsakovės tiekėjo (autobusų sudedamųjų dalių gamintojo) veiklos sustabdymo ir bankroto. Atsakovė ėmėsi operatyviai ieškoti kito tiekėjo, tačiau skubaus sudedamųjų dalių tiekimo atstatyti nepavyko. Naujasis gamintojas negalėjo įsipareigoti skubiai patiekti reikalingas dalis dėl žaliavų tiekimo trukdžių, kuriuos sukėlė karas Ukrainoje. Nors atsakovė dėjo maksimalias pastangas, paspartinti šių dalių įsigijimo jai nepavyko, kadangi tiekimo grandinė yra daugiapakopė ir nepriklausanti nuo pačios atsakovės. Atsakovei neužbaigus vykdyti minėtos sutarties, planuotos pajamos nebuvo gautos, o negavus ir planuoto finansavimo iš investuotojų, kilo laikini mokumo sutrikimai. VSDFV Klaipėdos skyrius nutraukė sutartį dėl įmokų mokėjimo terminų atidėjimo, susikaupė įsiskolinimas šiam kreditoriui. Negavusi papildomo finansavimo, atsakovė neturėjo galimybės grąžinti įsiskolinimo pareiškimą dėl bankroto pareiškusiam V. G., kadangi koncentruotasi į prisiimtų įsipareigojimų patiekti autobusus įgyvendinimą, o tai turi užtikrinti galimybes grąžinti skolas ne vienam, tačiau visiems kreditoriams.

49.                      Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad UAB „Vėjo projektai“ veiklos nesustabdė, o toliau ją tęsia, savo kuriamą produktą reklamuoja ir pristato pasaulinėse parodose. UAB „Vėjo projektai“ dirba 57 darbuotojai. UAB „Vėjo projektai“ yra sudariusi tiekimo sutartį su UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, šios sutarties galiojimo terminas yra pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d. UAB „Vėjo projektai“ pateikė teismui užsienio užsakovų ketinimų protokolus dėl didesnių autobusų kiekių įsigijimo bei ketinimų protokolą dėl ,,Dancer“ autobusų pardavimų plėtros partnerystės pagrindais. Kaip matyti iš byloje pateiktos Didžiosios knygos (1 t., b. l. 140–145), atsakovė perka medžiagas ir paslaugas iš tiekėjų, gamina prekes pirkėjams. Byloje pateikti ketinimų protokolai patvirtina, kad atsakovės kuriamu produktu domisi ir užsienio užsakovai. 

50.                      Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad atsakovė pagal planuojamas veiklos apimtis, restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu planuojama padengti visus valstybės biudžeto, tiekėjų reikalavimus bei susitarti dėl investuotojų reikalavimų konvertavimo į bendrovės akcijas. Šiuo metu tarpinio finansavimo lėšos yra nukreiptos pastoviųjų kaštų apmokėjimui, tačiau teismui nustačius lėšų sumą einamiesiems mokėjimams vykdyti, jos bus skirtos ir sudarytų sutarčių užbaigimui bei naujų autobusų užsakymų įgyvendinimui. Atsakovė restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu planuoja panaudoti visą planuojamą 4,31 mln. Eur tarpinį finansavimą, nurodo, jog su akcininkais yra pasiekusi susitarimą dėl šių lėšų skolinimosi, su galimybe paskolas konvertuoti į akcijas. Už suteikiamą finansavimą bus priskaičiuojamos 12 proc. metinės palūkanos, kurios kartu su paskolos suma bus konvertuojamos į akcijas. Patvirtinus restruktūrizavimo planą, ir pasiekus 2–3 ketvirtį užsibrėžtus tikslus, bendrovė papildomai iš esamų ir naujų investuotojų turės galimybę gauti dar 4 mln. Eur finansavimą 2024 metais bei iki 9 mln. Eur 2025 metais. Atsakovė veda derybas tiek su esamais, tiek su naujais investuotojais, kad po restruktūrizavimo plano patvirtinimo, jai būtų suteiktas naujas finansavimas iki 10 mln. Eur, už kurį taip pat būtų priskaičiuojamos ne didesnės kaip 12 proc. metinės palūkanos, kurios sutartu metu kartu su suteiktu finansavimu būtų kapitalizuojamos išleidžiant naują atsakovės akcijų emisiją.

51.                      Minėta (žr. šios nutarties 49 punktą), esminė su gyvybingumu susijusi informacija turi atsispindėti restruktūrizavimo plano projekte. Kaip matyti iš aptartų, atsakovės Restruktūrizavimo plano projekte nurodytų duomenų (žr. šios nutarties 69–73 punktus), jame buvo pateiktos tiek finansinių sunkumų priežastys, tiek mastas, tiek ir laikotarpis kuomet jie susidarė (žr. šios nutarties 74 punktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos finansinių sunkumų priežastys įrodo, kad UAB „Vėjo projektai“ veiklos sunkumus lėmė išoriniai, nuo bendrovės valios nepriklausantys veiksniai. Restruktūrizavimo plano projekte pateiktos pajamų prognozės nėra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi pagrįstos šiuo metu vykdoma sutartimi bei pasirašytais ketinimų protokolais. Atsakovė turi darbuotojus, darbo priemones (įrankius, įrenginius ir pan.) bei gamybines patalpas ūkinei komercinei veiklai vykdyti (tęsti). Naujo finansavimo pritraukimo realumą pagrindžia esamų akcininkų ir investuotojų pasiryžimas suteikti papildomą finansavimą. Restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės, pritraukus naują finansavimą, su kreditorių pagalba, gali būti realiai įgyvendintos, t. y. nenutraukusi vykdomos ūkinės komercinės veiklos atsakovė turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais, neprarasti verslo partnerių, išsaugoti darbo vietas bei mokėti mokesčius į valstybės biudžetą. 

52.                      Vien tai, kad apeliantai nesutinka su atsakovės nurodytomis finansinių sunkumų priežastimis ir mastu, abejoja finansinių duomenų teisingumu ir pagrįstumu, juos skirtingai nei teismas traktuoja, neigiamai vertina atsakovės galimybes įgyvendinti Restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones ir pasiekti nustatytus tikslus, neįrodo, jog Restruktūrizavimo plano projektas yra neveiksmingas ar atsakovė nėra pajėgi jo įvykdyti. Nors apeliantai atskirajame skunde akcentavo, kad atsakovės balansuose apskaitytas turtas neatitinka faktinės situacijos, o skolos kreditoriams vis didėja, tačiau atsakovė ir neneigia, kad susidūrė su finansiniais sunkumais. Be kita ko, išskyrus subjektyvią nuomonę apie Restruktūrizavimo plano projektą, ištraukas iš viešai prieinamos informacijos apie atsakovės finansinę būklę, apeliantai nepateikė objektyvių įrodymų, kurie paneigtų atsakovės byloje pateiktus duomenis. Šios išvados nepaneigia ir kartu su investicinio fondo ,,NuCapital“ rašytiniais paaiškinimais pateikti nauji įrodymai, kuriuose pateikiama informacija apie suėjusį prievolės vykdymo investiciniam fondui ,,NuCapital“ terminą bei nepaneigia atsakovės gyvybingumo JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. 

53.                      Atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir nurodyta Restruktūrizavimo plano projekte, atsakovės turtas vertintinas tik kaip vientisas objektas, kartu su nematerialaus turto suteikiamomis technologijų naudojimo ir licencinėmis teisėmis, taigi atskirais turtiniais vienetais nerealizuotinas ir nėra likvidus. Todėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimas tiek socialiniu, tiek ekonominiu aspektu yra naudingesnis nei bankroto bylos iškėlimas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė iš esmės pagrindė aplinkybę, jog veiklos tęsimas yra naudingesnis nei likvidavimas, taigi, UAB ,,Vėjo projektai“ laikytina ekonomiškai gyvybinga – tenkina ir gyvybingumo kriterijų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

54.                      Nors apeliantai atskirajame skunde remiasi argumentais, kad atsakovė turi net 637 830 Eur su darbo santykiais susijusių finansinių įsipareigojimų, nėra pajėgi mokėti mokesčių VSDFV bei VMI, tačiau šie argumentai nepaneigia aplinkybės, jog atsakovė yra gyvybinga. Visų pirma, atsakovė Restruktūrizavimo plano projekte atskleidė įsipareigojimų, susijusių su darbo santykiais dydį. Jame taip pat nurodė, kad finansinių įsipareigojimų sumą sudaro ne tik darbo užmokestis darbuotojams, bet ir mokėjimai biudžetui, nepanaudotų atostogų kompensacijos, kurios nėra vykdytinas mokėjimas darbo santykiams tęsiantis (2 t., b. l. 44). Darbo užmokesčio įsipareigojimą sudaro 289 864 Eur, kaip ir minėta UAB ,,Vėjo projektai“ dirba 57 darbuotojai (žr. šios nutarties 63 punktą), duomenų, kad būtų pradėti išieškojimo veiksmai, susiję su darbo užmokesčio mokėjimu, byloje pateikta nebuvo, o pateiktų komentarų iš internetinio tinklapio rekvizitai.vz.lt pagrindu, teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

55.                      Antra, kaip matyti iš byloje 2024 m. balandžio 10 d. pateikto VMI prašymo įstoti į bylą trečiuoju asmeniu turinio (DOK-4691) bei kartu su juo pateiktų Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. balandžio 9 d. duomenų, atsakovės įsiskolinimas prašymo pateikimo dieną pagal VMI apskaitomas prievoles sudarė 41 700,80 Eur (40 372,18 Eur GPM mokestis ir 1 328,62 Eur delspinigiai). Mokestinė nepriemoka VMI susidarė nuo 2024 m. vasario 1 d. atsakovei deklaravus GPM mokestį už 2024 m. sausio mėnesį bei 2024 m. vasario 22 d. patikslinus Mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas už 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, taigi nėra įsisenėjusi ir nepagrindžia, kad ji akivaizdžiai nėra pajėgi mokėti mokesčių.

56.                      Trečia, minėta, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu UAB „Vėjo projektai“ buvo atidėtas 291 991,55 Eur VSD įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimas. Atsakovė byloje pateikė duomenis, kad per mėnesį priskaitymai VSDFV sudaro apie 31 354,99 Eur (DOK-3766). VSDFV Klaipėdos skyriaus 2024 m. kovo 20 d. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio iki 2024 m. vasario mėnesio atsakovės skola VSDFV sudarė 155 840,46 Eur. Be kita ko, VSDFV Klaipėdos skyrius pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad paskutinį kartą 2023 m. liepos 21 d. atsakovė į VSDFV biudžetą sumokėjo 5 000 Eur. Taigi, atsakovė moka kreditoriui VSDFV Klaipėdos skyriui socialinio draudimo įmokas ir skolą, nors nedaug, tačiau skola lyginant su 2021 metais neišaugo, o kaip tik tam tikra dalimi sumažėjo. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas apeliantų teiginys, kad skolos valstybei (VSDFV) tik didėja.

57.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, turi su darbo santykiais susijusių finansinių įsipareigojimų, mokestines nepriemokas VSDFV Klaipėdos skyriui bei VMI, atsižvelgus į tai, jog šie įsipareigojimai nėra nuolatiniai ar sistemingi, t. y. besitęsiantys jau ilgą laiką, palyginus esamą skolos dydį su atsakovės planuojamais finansiniais srautais, valdomo turto apimtimi, negali paneigti bendrovės gyvybingumo ir jos vykdomos ūkinės komercinės veiklos.

 

Dėl atsakovės restruktūrizavimo plano projekto atitikties JANĮ reikalavimams

 

58.                      Apeliantų nuomone, atsakovės UAB ,,Vėjo projektai“ pateiktas Restruktūrizavimo plano projektas neatitinka JANĮ reikalavimų, o jame numatytos priemonės nepadės įveikti finansinių sunkumų. Teigia, kad sutartys, pagal kurias 2023 metais planuotos pritraukti lėšos bus gaunamos 2024 metais, byloje nepateiktos. Taip pat, nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovei bus suteiktas tarpinis finansavimas, pateikti abstraktūs duomenys apie derybas su naujais užsakovais. Nepagrįstos pajamų ir sąnaudų prognozavimo prielaidos, didelių abejonių kelia Restruktūrizavimo plano projekte nurodoma šio proceso nauda, balanso duomenys suklastoti, bankroto ir restruktūrizavimo palyginimas akivaizdžiai neadekvatus, nėra pateikta įrodymais pagrįstų prognozių apie kiekvienų restruktūrizavimo metų visų pajamų apimtis ir šaltinius, išlaidų apimtis ir detalizaciją, byloje nebuvo pateiktas verslo planas, parodantis pelningą veiklą ir finansinių sunkumų panaikinimą.

59.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad restruktūrizavimo plano projektas neturėtų būti sutapatinamas su teikiamu tvirtinti restruktūrizavimo planu. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje (vertinant restruktūrizavimo iškėlimo sąlygų egzistavimą) negalima reikalauti iš įmonės, kad ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kai iš esmės sukonkretinami restruktūrizavimo plano metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-718-330/2022 64 punktas, 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020 24 punktas). Restruktūrizavimo plano projekto vertinimas nereiškia išsamaus ir visapusiško restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių, skirtų laikiniems finansiniams sunkumams įveikti, analizavimo nemokumo bylos iškėlimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-718-330/2022 25 punktas).

60.                      Iš į bylą pateikto Restruktūrizavimo plano projekto bei jo priedų (2 t., b. l. 24–74), matyti, kad bendrovė detaliai nurodė, kokį turtą turi, išvardino kreditorius (jų finansinių reikalavimų dydį), aptarė kaip bus tenkinami kreditorių reikalavimai, pateikė kreditorių reikalavimų vertine išraiška palyginimą restruktūrizavimo ir bankroto bylos atvejais, pristatė savo finansinę būklę, finansinių sunkumų priežastis ir mastą. Taip pat nurodė, kad ketina toliau tęsti esamą veiklą, pristatė naujas finansavimo galimybes ir priemones finansiniams sunkumams įveikti, nurodė prognozuojamas bendrovės pajamas bei išlaidas.

61.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti argumentai ir keliamos abejonės dėl Restruktūrizavimo plano projekto turinio ir restruktūrizavimo proceso naudos yra deklaratyvaus pobūdžio. Apeliantai nors ir nurodo, kad nesutinka su Restruktūrizavimo plano projekte nurodytais duomenimis, tačiau byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kurie juos paneigtų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės nurodytomis aplinkybėmis dėl planuojamo gauti naujo finansavimo, pajamų ir realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais numatytais terminais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiame etape negalima reikalauti iš bendrovės, kad ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, o kreditoriai restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape galės pareikalauti išsamaus bendrovės veiklos vertinimo bei išreikšti nuomonę, svarstant konkrečius su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu bei tvirtinimu susijusius klausimus. Pažymėtina, kad esant bent mažiausiai tikimybei, kad bendrovė gali įveikti finansinius sunkumus, jai turi būti suteikiama galimybė restruktūrizuotis.

 

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

 

62.                      Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad jau šiuo metu yra aišku, jog atsakovės restruktūrizavimo planui nebus pritarta JANĮ 107–108 straipsniuose nustatyta tvarka, kadangi abu restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka balsuotų prieš restruktūrizavimo plano tvirtinimą ir jis nebūtų patvirtintas. Teigia, kad priešingai nei nurodoma atsiliepime, nei investicinis fondas ,,NuCapital“, nei VSDFV Klaipėdos skyrius (kaip įkeitimo ir (ar) hipotekos kreditoriai) nepaliko restruktūrizavimo ir mano, kad bendrovei turi būti iškelta bankroto byla.

63.                      JANĮ 1111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kreditorių grupėse restruktūrizavimo plano paveikiamiems kreditoriams nepritarus restruktūrizavimo plano projektui, juridinio asmens vadovo arba kreditorių siūlymu, pritarus juridinio asmens vadovui, teismas gali patvirtinti restruktūrizavimo planą, jeigu restruktūrizavimo plano projektui pritarė: kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, grupė arba kitų kreditorių grupė, jeigu jos kreditorių jokie reikalavimai nebūtų patenkinami bankroto atveju, taip pat įvertinus ir kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertinę išraišką juridinio asmens pardavimo atveju. Taigi, viena vertus JANĮ 1111 straipsnio 2 dalis numato galimybę patvirtinti restruktūrizavimo planą ir be kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, pritarimo. Kita vertus, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditoriai turės galimybę išreikšti savo poziciją dėl konkrečių priemonių (ne) efektyvumo pritardami arba ne pateiktam restruktūrizavimo planui, kuris bus teikiamas tvirtinti teismui pagal JANĮ 111 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad šioje proceso stadijoje panaikinti skundžiamą nutartį remiantis vien tik apeliantų pozicija nėra pagrindo.

64.                      Nors apeliantai atskirajame skunde taip pat remiasi argumentu, kad UAB FMĮ ,,Myriad Capital“ pateikta išvada patvirtina, kad atsakovė yra negyvybinga ir nemoki, o Restruktūrizavimo projekto planas bus neįgyvendintas, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Kaip matyti iš investicinio fondo ,,NuCapital“ kartu su atskiruoju skundu byloje pateiktos UAB FMĮ ,,Myriad Capital“ parengtos išvados turinio, joje abstrakčiai nurodoma, kad pagal pateiktą medžiagą bendrovė yra negyvybinga ir nemoki. Išvadoje taip pat minimas atsakovės 2024 m. vasario 29 d. balansas bei Restruktūrizavimo plano projektas, tačiau kiti duomenys kuriais remiantis buvo daromos išvados apie bendrovės finansinę būklę ir perspektyvas, nedetalizuoti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog UAB FMĮ ,,Myriad Capital“ bendrovės gyvybingumo ir mokumo vertinimą atliko remdamasi ne pavieniais duomenimis apie bendrovės finansinę būklę, o jų visuma, sisteminiu vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog šis įrodymas pagrindžia kad atsakovė yra negyvybinga ir neįgyvendins Restruktūrizavimo plano projekte nurodytų priemonių. 

65.                      Apeliacinės instancijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas byloje veikti aktyviai ir nustatyti tikrąją bendrovės finansinę padėtį, neužtikrino, kad į bylą būtų pateikti visi būtini bendrovės finansiniai dokumentai. Kaip matyti, byloje buvo pateikti 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. vasario 29 d. bendrovės balansai bei pelno (nuostolių) ataskaitos (žr. šios nutarties 57–59, 61 punktus). Išsamūs paaiškinimai apie bendrovės finansinę būklę, kreditorius, pradelstus įsiskolinimus, nurodyti atsakovės byloje pateiktame Restruktūrizavimo plano projekte (2 t., b. l. 24–74). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad finansiniai dokumentai yra aktualūs, jais remiantis galima įvertinti atsakovės finansinę būklę, o apeliantai nenurodė, kokių konkrečių dokumentų teismas neišreikalavo, nėra pagrindo teigti, jog teismas nesiėmė aktyvių veiksmų išsiaiškinti bendrovės finansinę padėtį. Vien tai, kad atsakovė nepateikė atskiro kreditorių sąrašo ar informacijos apie turto vertę, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, nes Restruktūrizavimo plano projekte šie duomenys detaliai išdėstyti ir paaiškinti (CPK 185 straipsnis).

66.                      Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 21 d. neskundžiama nutarties dalimi nutarė, kad UAB „Vėjo projektai“ 2024 m. kovo 19 d. prašymo Priedo Nr. 4 priedus Nr. 1 (vykdomos autobusų pateikimo sutartys) ir Nr. 3 (esminių paslaugų ir komplektuojančių dalių tiekimo sutartys), pripažinti nevieša bylos medžiaga. Taip pat leisti vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų atstovų susipažinti su nevieša bylos medžiaga, tačiau su šia bylos medžiaga susipažįstantiems asmenims neleisti daryti ir gauti išrašus, nuorašus, kopijas (skaitmenines kopijas). Apeliantų nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo nustatyti ribojimai (faktiškai bylos medžiagos slėpimas nuo byloje dalyvaujančių asmenų) ir leidimas susipažinti tik vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų nenumatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) ir pažeidžia byloje dalyvaujančių asmenų teises.

67.                      CPK 10 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta asmens, teikiančio teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, teisė prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Taigi, teismas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek po bylos išnagrinėjimo gali apsaugoti šalies pateiktą informaciją, pripažindamas ją nevieša, tačiau spręsdamas dėl teisės susipažinti su konfidencialia informacija, yra įpareigotas rasti pusiausvyrą tarp dalyvaujančių byloje asmenų teisės susipažinti su bylos medžiaga, kaip teismo proceso viešumo, sudarančio teisės į teisingą teismą esminę dalį, išraiškos, ir komercinių paslapčių bei konfidencialios informacijos valdytojų teisėto intereso neatskleisti tokios informacijos, taip pat ir nesuabsoliutinti nė vienos iš konkuruojančių teisių.

68.                      Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi nutarė tenkinti atsakovės prašymo dalis dėl priedo Nr. 4 priedų Nr. l (vykdomos autobusų pateikimo sutartys) ir Nr. 3 (esminių paslaugų ir komplektuojančių dalių tiekimo sutartys), pripažinimo nevieša bylos medžiaga. Be kita ko, nurodė, kad leidžiama vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų (UAB „Vėjo projektai“ kreditorių) atstovų susipažinti su nevieša bylos medžiaga, tačiau su šia bylos medžiaga susipažįstantiems asmenims neleisti daryti ir gauti išrašus, nuorašus, kopijas (skaitmenines kopijas).

69.                      Apeliantų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas, pripažindamas atsakovės pateikto priedo Nr. 4 priedų Nr. l (vykdomos autobusų pateikimo sutartys) ir Nr. 3 (esminių paslaugų ir komplektuojančių dalių tiekimo sutartys), nevieša bylos medžiaga ir neleisdama su šia bylos medžiaga susipažįstantiems asmenims daryti ir gauti išrašus, nuorašus, kopijas (skaitmenines kopijas), nepagrįstai apribojo apeliantų teisę įrodinėti ir toks apribojimas pažeidė proporcingumo reikalavimus nagrinėjamo ginčo kontekste. Pirma, skundžiamoje nutartyje nebuvo remiamasi nevieša bylos medžiaga, teismas rėmėsi kitais byloje esančiais įrodymais, susijusiais su ginčo dalyku, dėl kurių apeliantai turėjo galimybę pasisakyti ir dėl jų pasisakė. Antra, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo dalyką bei siekdamas užtikrinti apeliantų teisę įrodinėti, 2024 m. kovo 21 d. nutartimi leido vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų (UAB „Vėjo projektai“ kreditorių) atstovų susipažinti su nevieša bylos medžiaga. Trečia, byloje nėra duomenų, kad apeliantai siekė pasinaudoti jiems suteikta teise susipažinti su nevieša bylos medžiaga, tačiau ji buvo nepagrįstai apribota. Atsižvelgiant į tai, nurodyti apeliantų argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti.  

70.                      Papildomai pažymėtina, kad apeliantų samprotavimai dėl teismo nustatyto 8 000 Eur restruktūrizavimo administratorės atlyginimo dydžo, viena vertus, nepaneigia teismo išvadų dėl bendrovės gyvybingumo, kita vertus, apeliantai nepateikė objektyvių įrodymų, kad nustatytas atlyginimo dydis yra nepagrįstas ir (ar) neteisėtas, o ir tokių duomenų nenustatė apeliacinės instancijos teismas. 

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

71.                      Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, konstatuoja, kad apeliantų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog UAB ,,Vėjo projektai“ yra negyvybinga. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas apeliantei iškelti bankroto bylą ir iškeldamas restruktūrizavimo bylą, priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Todėl apeliantų atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

72.                      Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

73.                      Bylinėjimosi išlaidos apeliantams neatlyginamos, nes atskirasis skundas atmestas.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjas                                                                                          Žilvinas Terebeiza