Civilinė byla Nr. e2S-1221-934/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04807-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.2.7.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo G. G. D. (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-10000-1050/2019, pagal ieškovės G. D. G. patikslintą ieškinį atsakovui S. H. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė G. D. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui S. H. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo. Be kitų reikalavimų, ieškovė teismo prašo padalinti jos ir atsakovo pensijų fonduose, esančiuose užsienio valstybėse, sukauptas lėšas bei užsienio bankų sąskaitose esančias lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-18 nutartimi nustatė ieškovei G. D. G. 10 (dešimties) dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti.

3.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos ir su ginču susijusių valstybių (šiuo atveju Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) ir Kinijos) nesieja jokie tarptautiniai susitarimai dėl sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų, taip pat, šiuo metu jokie tarptautiniai teisės aktai nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų. Esant nurodytam, teismas negali spręsti dėl JAV ir Kinijoje esančio turto padalijimo būdo po santuokos nutraukimo. Be kita ko, teisė gauti išmokas pagal pensijų kaupimo sutartis, kartu suponuoja pareigą mokėti atitinkamas sutartyse nurodytas įmokas ir vykdyti kitus, sutartyse nurodytus įsipareigojimus. Todėl užsienyje esančiuose pensijų fonduose sukauptų šalių lėšų padalijimas, neatsiejamai turėtų įtakos kreditorių, veikiančių pagal atitinkamos užsienio valstybės teisės normas, teisėms ir teisėtiems interesams. Taigi, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo klausimai, apima aukščiau aptartą klausimą dėl turto ir turtinių teisių padalinimo. Esant nurodytam, ieškovė turi patikslinti santuokos nutraukimo byloje dalintino turto balansą (ieškinio pagrindą) bei ieškinio dalyką, dalyje dėl šalių turto padalijimo būdo. Atitinkamai turi būti perskaičiuota mokėtina žyminio mokesčio suma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Ieškovė G. G. D. 2019-06-25 atskiruoju skundu prašė panaikinti 2019-06-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. E2-10000-1050/2019, ir ieškovės G. G. D. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5.       Nurodė, kad teismo nusišalinimas nuo užsienyje esančių piniginių lėšų padalijimo tarp sutuoktinių iš esmės iškreipia šalių turtinių teisių ir interesų pusiausvyrą ir suteikia nepagrįsto pranašumo atsakovui, kurio esminė piniginių lėšų dalis yra užsienyje (Kinijoje, Honkonge). Teismas, spręsdamas nedalinti tarp sutuoktinių užsienio banko sąskaitose esančių piniginių lėšų ir pensijų fonduose esančių piniginių lėšų pažeidė proporcingumo principą ir proceso ekonomiškumo principą, nes esant tokiai situacijai šalys privalės kelti užsienyje esančių piniginių lėšų padalijimo ir pensijų fonduose esančių lėšų padalijimo klausimus kitų šalių teismuose, kas reiškia papildomus teisminius procesus ir itin dideles papildomas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju jokie tarptautiniai teisės aktai nenustato jokių draudimų ar apribojimų dėl šioje byloje keliamų reikalavimų dėl piniginių lėšų padalijimo ir patikslintame ieškinyje nurodytas turto padalijimo būdas nesukelia prievolių ar įpareigojimų užsienyje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, jokia apimtimi neapsunkina bylos šalių asmeninių prievolių vykdymo kreditoriams (bendrų kreditorinių įsipareigojimų šalys nėra įgiję). Dėl nurodytų priežasčių teismas turėtų priimti patikslintą ieškovės ieškinį ir byloje išnagrinėti viso, išskyrus nekilnojamąjį turtą JAV, ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimą.

7.       Nurodė, kad teismas visiškai neįsigilino į ieškovės reiškiamų reikalavimų pagrindą, dėl ko padarė klaidingas išvadas. Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl pensijų fondo, kaip vieneto, padalijimo, ieškovė ieškiniu prašo palikti pensijų fonduose, su kuriais susitarimus yra/ buvo sudarę atitinkamai ieškovė ir atsakovas, esančias lėšas šalims ir atitinkamai išspręsti kompensacijos mokėjimo klausimą už atsakovui tenkančią didesnę piniginių lėšų dalį. Pabrėžė, kad toks piniginių lėšų, tame tarpe ir esančių pensijų fonduose, padalijimo būdas niekaip neapsunkina ir neįpareigoja užsienio juridinių asmenų, valdančių pensijų fondus, atidalyti pensijų fonde esančias lėšas, priskirti dalį pensijų fondo kitam asmeniui ar pan. Įpareigojimas dėl kompensacijos sumokėjimo būtų taikomas tik išimtinai nagrinėjamos bylos šaliai (nagrinėjamu atveju atsakovui). Ieškovės įsitikinimu, turto padalijimas patikslintame ieškinyje nurodytu būdu būtų ekonomiškiausias ir labiausiai užtikrintų bylos šalių turtinių interesų pusiausvyrą.

8.       Apeliantė nuomone, jog nors teismas ginčijamoje nutartyje ir nurodė, kad Lietuvos Respublika ir Kinija nėra sudariusios jokių tarptautinių susitarimų dėl bendro turto padalijimo, tačiau, ieškovės įsitikinimu, reikšminga yra 2000-03-20 tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, kuri reglamentuoja vienos iš Šalių priimtų teismo sprendimų pripažinimą kitoje Šalyje. Minėtos sutarties 1 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad šioje Sutartyje „civilinės bylos“ apima komercines, santuokos, šeimos ir darbo bylas. Remiantis minėtos sutarties 16 straipsnio 1 dalimi pagal šioje Sutartyje numatytas sąlygas viena Šalis savo teritorijoje pripažįsta ir vykdo teismų sprendimus civilinėse bylose.

9.       Atsakovas S. H. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-18 nutartį priimtą civilinėje byloje Nr.2-10000-1050/2019 nepakeistą.

10.       Nurodė, kad Lietuvos teismo sprendimas priteisti Honkonge esančio fondo dalį ieškovės naudai iš atsakovo nebus pripažįstamas Honkonge ir negaus egzekvartūros (jei ieškovė pareikštų ieškinį ir Honkonge fondo padalinimo klausimu), nes valstybės paprastai tai laiko savos jurisdikcijos dalyku (apie tai minėjome Šveicarijos pavyzdį). Akivaizdu, kad Honkonge esančio fondo dalintinumas turi būti sprendžiamas ne pagal Lietuvos Respublikos teisę, bet pagal Honkongo teisę.

11.       Pažymėjo, kad Honkongas yra specialus subjektas ir teiginys, jog “reikšminga yra 2000-03-20 tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, kuri reglamentuoja vienos iš Šalių priimtų teismo sprendimų pripažinimą kitoje Šalyje” yra nepagrįstas. Nurodė, kad Honkongo Vyriausybės internetiniame puslapyje nurodyto sąrašo matyti, kad Lietuvos Respublika nepriklauso tam šalių ratui, su kuriomis yra sudarytos tokios sutartis, į kurias apeliuoja ieškovės pusė. Honkongas yra pagrįstas “one state two systems” principu, kuris reiškia, kad Honkongas tvarkosi autonomiškai daugelyje sričių nuo Kinijos Liaudies Respublikos. Be to nurodė, kad 1970-06-01 Konvencija dėl teisinio skyrybų ir separacijų pripažinimo, kurios signatarė yra Kinijos Liaudies Respublika yra pastaba, kad ši konvencija taikoma Honkongui per išplėtimą (ekstenciją), kurią atliko Didžioji Britanija ir turi būti aptarta tarptautiniame dokumente atskirai expressis verbis, kad jis taikomas ir Honkongui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

12.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis ieškovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

13.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra gautas ieškovės patikslintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo. Be kitų reikalavimų, ieškovė prašė padalinti jos ir atsakovo pensijų fonduose, esančiuose užsienio valstybėse (JAV ir Kinija), sukauptas lėšas bei užsienio bankų sąskaitose esančias lėšas.

14.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę patikslinti santuokos nutraukimo byloje dalintino turto balansą (ieškinio pagrindą) bei ieškinio dalyką, dalyje dėl šalių turto (JAV ir Kinijos bankuose esančių piniginių lėšų ir pensijų fonduose sukauptų piniginių lėšų) padalijimo.

15.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ir ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Taigi nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 23 punktas).

16.       Sprendžiant, kokių teisės aktų pagrindu nustatytina jurisdikcija nagrinėti reikalavimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, taikytina šios nutarties 23 punkte nurodyta taisyklė. Pažymėtina, kad joks ES teisinio reguliavimo instrumentas nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų. Tokie klausimai nepatenka ir į Lugano konvencijos taikymo sritį – šios konvencijos 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši konvencija netaikoma, be kita ko, nuosavybės teisėms, susijusioms su santuokiniais ryšiais. Dėl to teismas, spręsdamas reikalavimo dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismingumo klausimą, turi taikyti tarptautinių teisinės pagalbos sutarčių nuostatas, jeigu ginčas susijęs su valstybe, su kuria Lietuvos Respublika turi sudariusi tokią sutartį, arba nacionalines tarptautinės jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas CPK, kai Lietuvos Respublikos ir su ginču susijusios valstybės nesieja jokie tarptautiniai susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 35 punktas).

17.       Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl kilnojamojo turto padalijimo klausimo teismingumo, pažymėta, kad, remiantis CPK 784 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Kadangi pagal CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų, be kita ko, dėl turto padalijimo, klausimus, tai CPK 784 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip reiškianti, kad teismas, kuriam teismingas santuokos nutraukimo klausimas ir kuris, be kita ko, privalo išnagrinėti pareikštus reikalavimus dėl turto padalijimo, turi jurisdikciją spręsti dėl kilnojamojo sutuoktinių turto padalijimo. Ši taisyklė taikytina tik papildomai įvertinus, ar valstybė, su kuria yra susijęs byloje esantis užsienio elementas, nėra nustačiusi išimtinės jurisdikcijos klausimams, susijusiems su tam tikru turtu, nagrinėti arba nėra kitų absoliučių pagrindų nepripažinti Lietuvoje priimto teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 41 punktas). 

18.       Nors kasacinis teismas pasisakė dėl kilnojamojo turto padalijimo teismingumo klausimo (žr., 17 punktą), analogiškai aptartos teisės normos turėtų būti taikomos ir aiškinamos sprendžiant piniginių lėšų padalinimo teismingumo klausimą (CPK 185 straipsnis).

19.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka pirmosios instancijos teismo išvada, jog Lietuvos Respublikos ir su ginču susijusių valstybių (JAV ir Honkongo) nesieja tarptautiniai susitarimai dėl sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų, taip pat tarptautiniai teisės aktai nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų. Apelianto argumentas, jog tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos buvo sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose teikimo (Valstybės žinios, 2001-08-31, Nr. 75-2642), taip pat neįrodo fakto, jog toks susitarimas taikomos Honkongui, kadangi, kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, Honkongo Vyriausybės internetiniame tinklapyje Lietuvos Respublika nėra priskirta prie valstybių sąrašo, su kuria būtų sudaryta minėta sutartis (prieiga per internetą: https://www.doj.gov.hk/eng/public/foreign.html). Kita vertus, aptariama sutartis nereglamentuoja bylų teismingumo klausimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-513-157/2016).

20.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (žr., 15-19 punktai) bei į tai, kad ginčo dėl santuokos nutraukimo teismingumo tarp šalių nekilo, spręstina, jog teismas, kuriam teismingas santuokos nutraukimo klausimas, turi jurisdikcija spręsti JAV ir Kinijoje (Honkonge) esančių piniginių lėšų padalinimo klausimą, jeigu minėtos valstybės nėra nustačiusios išimtinės jurisdikcijos, susijusios (šiuo atveju) su piniginių lėšų, esančių bankuose ar pensijų fonduose, nagrinėjimu arba nėra kitų absoliučių pagrindų nepripažinti Lietuvoje priimto teismo sprendimo (CPK 385 straipsnis, 784 straipsnis).

21.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog, viena vertus, ieškovui nepateikus aptartų duomenų (žr., 20 punktą), pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, jog ieškovas turėtų patikslinti dalintino turto balansą (pagrindą) ir ieškinio dalyką. Kita vertus, teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus, pirmiausia turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus, jog minėtos valstybės nėra nustačiusios išimtinės jurisdikcijos, susijusios (šiuo atveju) su piniginių lėšų, esančių bankuose ar pensijų fonduose, nagrinėjimu arba nėra kitų absoliučių pagrindų nepripažinti Lietuvoje priimto teismo sprendimo. Vien ta aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos ir su ginču susijusių valstybių (JAV ir Honkongo) nesieja tarptautiniai susitarimai dėl sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų, savaime nėra pagrindas nenagrinėti piniginių lėšų paskirstymo klausimo.

22.       Papildomai teismas pažymi, jog ieškovas prašė padalinti pinigines lėšas valstybėse, kurių su Lietuva nesieja tarptautiniai susitarimai dėl sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų, todėl jam tenka procesinė našta įrodyti, jog toks turto padalinimas nepažeis kito sutuoktinio, kuriam gali būti priskirta piniginių lėšų suma, interesų, t. y., ar padalinus sutuoktinių turtą vienas iš jų, vykdant teismo priimtą procesinį sprendimą, turės galimybę atgauti priteistas pinigines lėšas bei, ar nėra absoliučių pagrindų nepripažinti Lietuvoje priimto teismo sprendimo (CPK 178 straipsnis). Duomenų, jog ieškovas negalėtų pateikti aptartus duomenis byloje nenustatyta. Priešingai, pati ieškovė nurodė, jog buvo pasikreipusi į Honkongo skyrybų teisininkus, o tai įrodo, jog tokius duomenis ieškovas turi galimybę pateikti (CPK 178 straipsnis).

23.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015-07-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405-690/2015). Taigi kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

24.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

25.       Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-18 nutartis naikintina ir ieškovės G. D. G. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-18 nutartį panaikinti ir grąžinti ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                   Žilvinas Terebeiza