Civilinė byla Nr. 2S-472-924/2020 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00799-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4;

3.3.2.3.; 3.3.2.5.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K. (J. K.), A. K. (A. K.), E. K. (E. K.) atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1016-314/2020 pagal pareiškėjų J. K., A. K. ir E. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai J. K., A. K. ir E. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė išduoti teisinę galią turintį dokumentą, patvirtinantį, kiek žemių (žemės, miško, pievų, ganyklų ir naudmenų) (duomenys neskelbtini) kaime turėjo L. Š., o taip pat kiek tų žemių turėjo jo brolis L. Š. ir kiek bei kada tų žemių dalis perėjo į (duomenys neskelbtini) miesto administracines ribas; nepriskaičiuoti pareiškėjams teisminių išlaidų. Nurodė, kad šio dokumento pareiškėjams reikia siekiant gauti Lenkijoje kompensaciją už Lietuvoje paliktą nekilnojamąjį turtą pagal tarp Lenkijos ir Lietuvos sudarytą sutartį dėl repatriacijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjams J. K., A. K. ir E. K. 14 dienų terminą nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo trūkumams pašalinti.

3.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjų pareiškimas neatitinka bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų formai ir turiniui. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai A. K. ir E. K. Lietuvos Respublikoje būtų priėmę A. Š. ir A. Š. palikimus, todėl nesant šių duomenų teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjų prašomas nustatyti faktas dalyje dėl L. Š. (duomenys neskelbtini) kaime turėtų žemių (žemės, miško, pievų, ganyklų ir nenaudmenų) turės juridinę reikšmę pareiškėjams A. K. ir E. K.. Be to, nei iš pareiškimo turinio, nei iš pareiškėjų prie prašymo pateiktų priedų nėra aišku kokią juridinę reikšmę siekiant gauti kompensaciją Lenkijoje už paliktą Lietuvoje nekilnojamąjį turtą pareiškėjams turės prašomas nustatyti faktas dalyje dėl L. Š. (duomenys neskelbtini) kaime turėtų žemių (žemės, miško, pievų, ganyklų ir nenaudmenų). Nėra aišku kokį teisinį suinteresuotumą šioje byloje turi pareiškėjas J. K. ir kokias teisines pasekmes jam sukeltų prašomi nustatyti juridiniai faktai. Nors pareiškėjai nurodo, kad siekia gauti kompensaciją Lenkijoje už paliktą Lietuvoje nekilnojamąjį turtą vadovaudamiesi sutartimi dėl repatriacijos tarp Lenkijos ir Lietuvos, tačiau šios sutarties turinio teismui nepateikia, sutarties priėmimo datos, numerio, tikslaus pavadinimo nenurodo. Pareiškėjai kartu su prašymu nepateikė jokių duomenų, kad būtų kreipęsi į Lietuvos Respublikos archyvus siekdami gauti dokumentus apie tai, kokį žemės plotą (duomenys neskelbtini) kaime turėjo (valdė) L. Š. ir L. Š., t. y. iš prašymo turinio ir jo priedų nėra aišku, ar pareiškėjai iš tikrųjų negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turinčius faktus. Pareiškėjai prašyme aiškaus reikalavimo (nurodant konkretų kokį kiekį ir kokių žemių (duomenys neskelbtini) kaime turėjo L. Š. ir L. Š.), nesuformulavo, todėl prašymo dalykas privalo būti tikslintinas. Pareiškėjų prie prašymo pridėtos rašytinių įrodymų kopijos, pareiškėjų pažymėtos žymenimis Z1, Z2, Z3, Z4, Z5, Z6a, Z6b, Z6c, Z6d, 7A, 7B, 7C, Z8A, Z8B, Z8a, Z8b, Z8c, Z8d, Z8e, Z8f, Z8g, Z8h, Z9, Z11, įstatymų nustatyta tvarka nepatvirtintos, o rašytinių įrodymų kopijos Z6a, Z6b, Z6c, Z6d ir Z11 taip pat ir neišverstos į valstybinę lietuvių kalbą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.       Atskirajame skunde pareiškėjai J. K., A. K., E. K. nurodo, kad nesutinka su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       Teismas, nagrinėdamas pareiškėjų pareiškimo priėmimo klausimą, netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Lenkijos Respublikos ambasados raštas pareiškėjams bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 29 d. raštas patvirtina, kad pareiškėjai su pareiškimais jau buvo kreipęsi į Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir Lenkijos Respublikos ambasadą Vilniuje bei Lietuvos Lenkų teisininkų sąjungą, jiems buvo pasiūlyta kreiptis su pareiškimu į teismą. Būtent todėl pareiškėjai ir prašo išduoti tokį dokumentą, kuris turėtų juridinę galią. Yra pateikti 8 atsakymai iš įvairių Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos archyvų, kad archyvuose nėra jokių dokumentų, nes niekas jų ten nepateikė (netgi dovanojimo aktų ir testamentų). Pareiškėjai nemato reikalo ir būtinybės versti 6 priedus iš archyvų rusų ir lenkų kalbomis, kurių turinyje neigiamas atsakymas (pagrindas aukščiau nurodytas rašte) ir 4 priedų rusų kalba iš sovietinės Lietuvos prokuratūros. Kiti priedai (Z2-Z8) yra iš (duomenys neskelbtini) Žemės ūkio skyriaus ir liudytojai V. B. ir V. B. gali patvirtinti jų autentiškumą. Priedo Z1 autorius yra pareiškėjas J. K., kaip savo sūnų įgaliotas asmuo. Z9/Z11 (lenkų kalba) gali išversti Lietuvos teismų lenkų kalbos vertėjai. Teismo nurodytų trūkumų pašalinimas truktų (be reikalo) ne 14 dienų, o 14 mėnesių ir nieko neduotų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7.       Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 442-448 straipsniuose nustatyta tvarka. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo turi atitikti ne tik CPK 111-114 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, bet ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiškimo turinio specialiuosius reikalavimus, kurie turi būti nurodyti pareiškime: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114 straipsniuose ir 447 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trūkumai yra šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

8.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjai (apeliantai) pareiškimu prašo išduoti teisinę galią turintį dokumentą, patvirtinantį, kiek žemių (žemės, miško, pievų, ganyklų ir naudmenų) (duomenys neskelbtini) kaime turėjo L. Š., o taip pat kiek tų žemių turėjo jo brolis L. Š. ir kiek bei kada tų žemių dalis perėjo į (duomenys neskelbtini) miesto administracines ribas. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjų pareiškimas neatitinka bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų formai ir turiniui, skundžiama nutartimi nustatė pareiškėjams terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

9.       Apeliantai (pareiškėjai), nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjų pareiškimo priėmimo klausimą, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, nevertino kartu su pareiškimu pateiktų priedų, kurie patvirtina, kad pareiškėjai su pareiškimais jau buvo kreipęsi į Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir Lenkijos Respublikos ambasadą Vilniuje bei Lietuvos Lenkų teisininkų sąjungą, jiems buvo pasiūlyta kreiptis su pareiškimu į teismą; teismas nepagrįstai nurodė išversti į lietuvių kalbą pareiškimo priedus bei juos patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

10.       Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme.

11.       Nagrinėjamu atveju kaip vieną iš pareiškimo trūkumų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjai A. K. ir E. K. Lietuvos Respublikoje būtų priėmę A. Š. ir A. Š. palikimus, todėl nesant šių duomenų teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjų prašomas nustatyti faktas dalyje dėl L. Š. (duomenys neskelbtini) kaime turėtų žemių (žemės, miško, pievų, ganyklų ir nenaudmenų) turės juridinę reikšmę pareiškėjams A. K. ir E. K.. Iš pareiškėjų pareiškimo turinio ir jo priedų matyti, kad pareiškėjai kreipėsi į Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos archyvus, tačiau gavo atsakymus, jog archyvuose tokių dokumentų nėra, todėl laikytina, kad pareiškėjai jų negalėjo pateikti ir jų nepateikimas nelaikytinas pareiškimo trūkumu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kitus pareiškimo trūkumus pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

12.       Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 8 dalimi teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi būti aktyvus, tačiau pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir pateikti įrodymus (CPK 42 straipsnio 4 dalis). CPK 111 ir 135 straipsniuose įtvirtinta ieškovo/pareiškėjo pareiga procesiniame dokumente suformuluoti jo faktinį pagrindą ir dalyką. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad pareiškėjo J. K. žmona ir pareiškėjų A. K. bei E. K. motina G. J. K. yra L. Š. anūkė. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju pareiškime nenurodyta, kokią juridinę reikšmę siekiant gauti kompensaciją Lenkijoje už paliktą Lietuvoje nekilnojamąjį turtą pareiškėjams turės prašomas nustatyti faktas dalyje dėl L. Š. (duomenys neskelbtini) kaime turėtų žemių (žemės, miško, pievų, ganyklų ir nenaudmenų). Taip pat pareiškime nenurodyta, kokį teisinį suinteresuotumą šioje byloje turi pareiškėjas J. K., nepateikti įrodymai, kad pareiškėjai negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių tai, kokį žemės plotą (duomenys neskelbtini) kaime valdė L. Š. ir L. Š.. Be to, nepateikta sutartis dėl repatriacijos tarp Lenkijos ir Lietuvos, kuria remiantis pareiškėjai nori gauti kompensaciją už paliktą Lietuvoje nekilnojamąjį turtą (CPK 808 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjams nepateikus minėtų įrodymų teismas negali nustatyti kokias teisines pasekmes pareiškėjams sukeltų prašomi nustatyti juridiniai faktai. Šiuo atveju pareiškėjų pareiškimas aiškiai stokoja konkretumo, nes iš jo taip pat negalima identifikuoti faktinių aplinkybių (faktinio pagrindo), kuriomis grindžiami reikalavimai.

13.       Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktu pareiškėjas turi pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti pareiškimo reikalavimą teismui taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas pareiškimo dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pareikštas reikalavimas – išduoti teisinę galią turinti dokumentą, patvirtinantį, kiek žemių (žemės, miško, pievų, ganyklų ir naudmenų) (duomenys neskelbtini) kaime turėjo L. Š., o taip pat kiek tų žemių turėjo jo brolis L. Š. ir kiek bei kada tų žemių dalis perėjo į (duomenys neskelbtini) miesto administracines ribas, nenurodant kiek ir kokios paskirties žemės turėjo minėti asmenys – yra netikslus ir neaiškus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir turi būti tikslinamas.

14.       Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė išversti į lietuvių kalbą pareiškimo priedus bei juos patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 113 straipsnio 3 dalimi, visi procesiniai dokumentai ir jų priedai Lietuvos Respublikos teismui pateikiami valstybine kalba, minėta teisės norma nesuteikia apeliantams teisės rinktis, kuriuos dokumentus jie teiks valstybine kalba. Nagrinėjamu atveju dalis pareiškimo priedų, neišversti į valstybinę lietuvių kalbą, taip pat prie prašymo pridėtos rašytinių įrodymų kopijos, kurie yra nurodyti skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, nepatvirtinti teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 straipsnio 1 dalis), todėl šie pareiškimo priedų trūkumai nustatyti pagrįstai.

15.       Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas byloje reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16.       Pažymėtina, kad pareiškėja, siekdami apginti galimai pažeistas savo teises, turi teisę naudotis profesionalaus teisininko pagalba, t. y. kreiptis į advokatus ar advokatų padėjėjus.

17.       Pareiškėjams nustatytinas naujas terminas pareiškimo trūkumams, nurodytiems Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje, išskyrus įpareigojimą pateikti įrodymus apie pareiškėjų A. K. ir E. K. palikimo priėmimą Lietuvos Respublikoje (nutarties 11 pastraipa), pašalinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjams J. K., A. K. ir E. K. 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti Kauno apylinkės teismo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus, išskyrus įpareigojimą pateikti įrodymus apie pareiškėjų A. K. ir E. K. palikimo priėmimą Lietuvos Respublikoje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                     Edvardas Paliokas