Civilinė byla Nr. 3K-3-32/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02397-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 27.12; 114.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo TEO LT, AB kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo TEO LT, AB ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tele-3“, S. B. bei Lietuvos radijo ir televizijos asociacijai dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų ir dalykinę reputaciją žeminančių žinių pripažinimo ir jų paneigimo
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimą, bei įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2009 m. gruodžio 10 d. TV3 (UAB „Tele-3“) žiniose apie jį buvo viešai paskleisti duomenys, kurie neatitiko tikrovės ir menkino ieškovo dalykinę reputaciją bei gerą vardą. Anot ieškovo, žinių reportaže ir komentare buvo nepagrįstai viešai paskelbta, kad ieškovas ir jo darbuotojas, dalyvaudami Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų svarstymo procese, pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymą. Ieškovo teigimu, jie teikė tik pastabas šio įstatymo projekto rengėjui, Kultūros ministerijai, dėl projekto atitikties galiojantiems teisės aktams, o pagal žinių reportažą ir atsakovo S. B. komentarą ieškovas tariamai savo veiksmais darė teisės aktų draudžiamą įtaką Kultūros ministerijai, kad ši kompetentinga institucija atsisakytų Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų priėmimo. Tokia informacija, ieškovo teigimu, yra jo gerą vardą žeminančios žinios, o ne nuomonė; įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo ieškovas ar jo darbuotojas būtų pripažinti kaltais dėl Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimo, nėra. Be to, ieškovo vertinimu, netgi darant prielaidą, kad buvo paskleista tik nuomonė, atsakovai atsakingi už šiuos neteisėtus veiksmus, nes autorius privalėjo užtikrinti, jog nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Anot ieškovo, atsakovų viešai paskleista informacija moraliam žmogui sukėlė neigiamą požiūrį į ieškovą, suformavo neigiamą įvaizdį visuomenėje bei verslo aplinkoje, menkino juridinio asmens gerą vardą. Ieškovas prašė teismo:
pripažinti, kad atsakovo UAB „Tele-3“ 2009 m. gruodžio 10 d. TV3 televizijos žiniose viešai paskleisti teiginiai: „TEO LT, AB generalinio direktoriaus pavaduotojas N. I., teikdamas pasiūlymus Vyriausybei bei aktyviai dalyvaudamas Kultūros ministerijos posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi bendrovei reikalingi teisės aktai, pažeidė įstatymus“ yra tikrovės neatitinkantys duomenys ir ieškovo TEO LT, AB dalykinę reputaciją žeminančios žinios;
pripažinti, kad atsakovo UAB „Tele-3“ 2009 m. gruodžio 10 d. TV3 televizijos žiniose viešai paskleisti atsakovo S. B. teiginiai: „TEO LT, AB generalinio direktoriaus pavaduotojas ponas I. dalyvaudavo posėdžiuose ir pateikdavo dokumentus, kuriuose buvo aiškiai suformuluota, kaip turi būti keičiami įstatymai, tai mes manome, kad tai yra nesąžiningi veiksmai ir kad rinkos dalyviai, ypač monopolistai, turėtų ypač kruopščiai ir atidžiai žiūrėti įstatymus ir nepažeidinėti jų, siekdami sau palankių sprendimų“ yra tikrovės neatitinkantys duomenys ir ieškovo TEO LT, AB dalykinę reputaciją žeminančios žinios;
įpareigoti atsakovą UAB „Tele-3“ per dešimt dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos TV3 televizijos žiniose žodine forma, adekvačiai kaip 2009 m. gruodžio 10 d. TV3 televizijos žiniose buvo viešai paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, viešai paskelbti tokio turinio paneigimą:
„2009 m. gruodžio 10 d. TV3 televizijos žiniose viešai paskleisti teiginiai: „TEO LT, AB generalinio direktoriaus pavaduotojas N. I., teikdamas pasiūlymus Vyriausybei bei aktyviai dalyvaudamas Kultūros ministerijos posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi bendrovei reikalingi teisės aktai, pažeidė įstatymus“ yra tikrovės neatitinkantys duomenys ir TEO LT, AB dalykinę reputaciją žeminančios žinios;
2009 m gruodžio 10 d. TV3 televizijos žiniose viešai paskleisti Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovo S. B. teiginiai „TEO LT, AB generalinio direktoriaus pavaduotojas ponas I. dalyvaudavo posėdžiuose ir pateikdavo dokumentus, kuriuose buvo aiškiai suformuluota, kaip turi būti keičiami įstatymai, tai mes manome, kad tai yra nesąžiningi veiksmai ir kad rinkos dalyviai, ypač monopolistai, turėtų ypač kruopščiai ir atidžiau žiūrėti įstatymus ir nepažeidinėti jų, siekdami sau palankių sprendimų“ yra tikrovės neatitinkantys duomenys ir TEO LT, AB dalykinę reputaciją žeminančios žinios“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad 2009 m. gruodžio 10 d. TV3 televizijos žinių reportaže visuomenė buvo informuota apie tai, jog atsakovas Lietuvos radijo ir televizijos asociacija kreipėsi į Valstybinę tarnybinės etikos komisiją dėl galimo Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo pažeidimo. Reportaže atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas S. B. teigė, kad ieškovo darbuotojas N. I. pažeidė įstatymus, atliko nesąžiningus veiksmus. Teismo vertinimu, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas S. B., tai teigdamas, paskleidė žinias, o ne pareiškė nuomonę, žinios buvo paskleistos apie ieškovą. S. B. teiginyje nurodyta frazė „mes manome“ reiškia ne nuomonę, o teigimą, kad atsakovas ieškovo veiklą įvardijo kaip konkretaus įstatymo (Lobistinės veiklos įstatymo) pažeidimą bei nesąžiningumą. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus bei jų pagrindu padaręs išvadą, kad atsakovai neįrodė paskleistų žinių teisingumo, sprendė, jog paskleistos žinios neatitiko tikrovės. Teismo vertinimu, paskleistos žinios sukėlė neigiamą požiūrį į ieškovą visuomenėje bei verslo aplinkoje, menkino juridinio asmens gerą vardą, žemino bei pažeidė reputaciją. Teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Tele-3“ pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą pareigą skleisti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, sąmoningai neiškraipyti faktų, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, skleidžiant informaciją užtikrinti kitas žmogaus teises ir laisves, todėl įpareigojo atsakovą UAB „Tele-3“ paskelbti duomenų paneigimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Tele-3“ apeliacinį skundą, 2011 m. birželio 27 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė. Kolegija, peržiūrėjusi byloje esantį 2009 m. gruodžio 10 d. TV3 televizijos žinių reportažo įrašą, nustatė, kad žinių reportažo metu visuomenė buvo informuota apie tai, jog atsakovas Lietuvos radijo ir televizijos asociacija pateikė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai skundą dėl galimo ieškovo TEO LT, AB padaryto Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimo. Tokią žinių reportažo metu paskleistą informaciją kolegija pripažino žinia, kuri, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą – 2009 m. gruodžio 4 d. skundą „Dėl Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo pažeidimo“, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą, buvo objektyvi, atitikusi tikrovę ir nežeminusi ieškovo dalykinės reputacijos. Kolegija, įvertinusi nurodyto 2009 m. gruodžio 4 d. skundo turinį, pažymėjo, kad atsakovas Lietuvos radijo ir televizijos asociacija šiame skunde nurodė su ieškovo lobistine veikla susijusias faktines aplinkybes, į kurias atsižvelgdamas išreiškė savo nuomonę, jog ieškovas pažeidė Lobistinės veiklos įstatymą, bei paprašė Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įvertinti tokią atsakovo nuomonę. Kolegijos vertinimu, TV3 televizijos žinių reportažo metu atsakovų paskleisti teiginiai: „<...> pažeidė įstatymus <...>“; „<...> tai yra nesąžiningi veiksmai ir kad rinkos dalyviai, ypač monopolistai, turėtų ypač kruopščiai ir atidžiai žiūrėti įstatymus ir nepažeidinėti jų, siekdami sau palankių sprendimų <...>“ laikytini atsakovų nuomone, jų subjektyviu požiūriu. Tokia nuomonė buvo išsakyta įvertinus atsakovų nurodytas faktines aplinkybes, kad „TEO LT, AB generalinio direktoriaus pavaduotojas N. I., teikdamas pasiūlymus Vyriausybei bei aktyviai dalyvaudamas Kultūros ministerijos posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi bendrovei reikalingi teisės aktai, <...>.“; „TEO LT, AB generalinio direktoriaus pavaduotojas ponas I. dalyvaudavo posėdžiuose ir pateikdavo dokumentus, kuriuose buvo aiškiai suformuluota, kaip turi būti keičiami įstatymai <...>“. Kolegija pažymėjo, kad patys atsakovai aptariamo žinių reportažo metu nurodė, jog teiginiai: „<...> pažeidė įstatymus <...>“; „<...> tai yra nesąžiningi veiksmai ir kad rinkos dalyviai, ypač monopolistai, turėtų ypač kruopščiai ir atidžiai žiūrėti įstatymus ir nepažeidinėti jų, siekdami sau palankių sprendimų <...>“ yra atsakovų nuomonė, papildomai nurodydami „<...> asociacijos narių nuomone <...>“; „<...> mes manome <...>“. Kolegija sprendė, kad atsakovų išsakyti teiginiai buvo objektyvūs ir tiesiogiai susiję su faktu, jog atsakovas Lietuvos radijo ir televizijos asociacija Lietuvos Respublikos vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikė skundą dėl galbūt ieškovo TEO LT, AB padaryto Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimo. Kolegija nenustatė, kad atsakovai šią nuomonę išsakė turėdami tikslą įžeisti ieškovą, jį pažeminti ar sumenkinti. Kolegijos vertinimu, atsakovai, išsakydami nuomonę, siekė informuoti visuomenę apie, jų nuomone, galimai ieškovo padarytą įstatymo pažeidimą. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas Lietuvos radijo ir televizijos asociacija tai padarė dar prieš aptariamą TV3 televizijos žinių reportažą, nurodytą informaciją paskelbdamas internetiniuose tinklalapiuose www.15min.lt ir www.atn.lt. Kolegijos vertinimu, jeigu TV3 televizijos žinių reportažo metu atsakovų paskleisti teiginiai: „<...> pažeidė įstatymus <...>“; „<...> tai yra nesąžiningi veiksmai ir kad rinkos dalyviai, ypač monopolistai, turėtų ypač kruopščiai ir atidžiai žiūrėti įstatymus ir nepažeidinėti jų, siekdami sau palankių sprendimų <...>“ būtų įvertinti kaip žinia arba nuomonė, žeminanti ieškovo dalykinę reputaciją, ir dėl to atsakovams būtų kilę neigiamų padarinių, tai būtų traktuojama kaip Konstitucijos laiduojamos asmens teisės turėti savo įsitikinimus, juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją nepagrįstas ribojimas. Anot kolegijos, sprendžiant dviejų konstitucinių gėrių – juridinio asmens dalykinės reputacijos bei saviraiškos laisvės – koliziją, pirmenybė teiktina pastarajam. Be to, kolegija pažymėjo, kad juridinio asmens dalykinė reputacija teismo ginama, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Padariusi išvadą, kad lobistinė veikla nelaikoma nusikalstama, amoralia ar visuomenėje neigiamai vertinama fizinio ar juridinio asmens veikla, kolegija sprendė, jog ir asmens viešai išsakyta subjektyvi nuomonė, kad tam tikros faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog kitas asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimus, nelaikytina žeminančia fizinio asmens garbę ir orumą ar juridinio asmens dalykinę reputaciją, bet kuriuo atveju tiek, kad nuomonę ar žinią išsakiusiam asmeniui, kiltų teisinė atsakomybė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas žinių ir nuomonės atskyrimo klausimą, nukrypo nuo vyraujančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai aiškino ir taikė CK 2.24 straipsnį. Pagrindinis duomenų ir nuomonės atribojimo veiksnys yra teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. T. v. UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcijai ir kt., bylos Nr. 3K-3-411/2007), todėl žinių reportaže ir S. B. komentare paskleisti teiginiai, kaip galintys būti patikrinti tiesos kriterijumi, yra kasatoriaus gerą vardą žeminančios žinios, o ne nuomonė. Nors reportaže ir komentare buvo vartoti žodžiai „šios (Lietuvos radijo ir televizijos) asociacijos narių nuomone“, „mes (Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos nariai) manome“, tačiau pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006) tariamas įstatymo pažeidimo konstatavimas yra ne tik tikrovės neatitinkantys duomenys, bet taip pat savaime reiškia ieškovo bendrovės gerą vardą žeminančius teiginius, nereikalaujančių specialaus įrodinėjimo. Pažymėtina, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, išnagrinėjusi Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos 2009 m. gruodžio 4 d. prašymą, 2010 m. kovo 30 d. sprendimu nutraukė tyrimą, nesant pakankamai duomenų, kad TEO LT, AB ir UAB „Sporto komunikacijos“ atstovų elgesys, susijęs su pastabų teikimu dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projekto, prieštaravo Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu atmetė Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti nurodytą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą. Tai dar kartą patvirtina, kad atsakovų paskleistos žinios apie kasatoriaus darbuotojų teisės pažeidimo faktą buvo melagingos ir akivaizdžiai neetiškos. Net ir darant teorinę prielaidą, kad reportaže bei komentare yra paskleista tik nuomonė, atsakovai taip pat yra atsakingi už šiuos veiksmus, kaip už netinkamą nuomonės reiškimą, nes atsakovų veiksmai buvo nesąžiningi, neetiški, jais buvo siekiama nepagrįstai sumenkinti ieškovo gerą vardą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006). Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvertino ir kitų esminių žinių bei nuomonės atskyrimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. L. P. ir kt., bylos Nr.3K-3-106/2011; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Simon Louwerse International Transport“ v. UAB „Dinaka“, bylos Nr. 3K-3-169/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai įtvirtino absoliučią saviraiškos laisvę, nepriklausomai nuo sukeliamų tyčinių padarinių, bei nukrypo nuo vyraujančios kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujasis aitvaras“ v. UAB „Ekstra“ žurnalo „Ekstra“ leidėjas ir kt., bylos Nr. 3K-3- 630/2004).
- Kasatoriaus vertinimu, Lietuvoje nėra suformuotos vienareikšmės teismų praktikos dėl to, kokio pobūdžio informacija gali būti laikoma sąžininga ir pateisinama, kaip nepažeidžianti dalykinės reputacijos, o tai sukuria prielaidas piktnaudžiauti saviraiškos laisve.
- Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pagal CK 2.24 straipsnį pareigą įrodyti, kad paskleisti duomenys atitiko tikrovę, yra atsakovų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; ir kt.), tačiau šioje byloje ieškovas taip pat pateikė teismui detalius argumentus, patvirtinančius melagingą atsakovų paskleistų žinių pobūdį. Be to, kasatoriaus teigimu, atsakovų paskleista informacija buvo žinios, todėl kasatoriui pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujasis aitvaras“ v. UAB „Ekstra“ žurnalo „Ekstra“ leidėjas, V. S., bylos Nr. 3K-3- 630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009) teko pareiga įrodyti realios žalos atsiradimą (dalykinės reputacijos realų nukentėjimą). Anot kasatoriaus, tokiu būdu nepagrįstai pasunkinta ieškovo padėtis, nes jis, siekdamas įrodyti pablogėjusį įmonės vertinimą, turėtų atlikti išsamias klientų ir investuotojų apklausas, rinkos tyrimą ir kt. Tai yra priemonės, kurios būtų neproporcingos siekiamam tikslui. Kasatorius nurodo, kad teismų praktikoje civilinėse bylose dėl pažeistos juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo yra neteisingai aiškinamas ir taikomas CPK 178 straipsnis, pareiga įrodyti realią žalą nepagrįstai priskiriama ieškovui.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai UAB „Tele-3“ ir S. B. prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti UAB „Tele-3“ naudai kasaciniame teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad:
- Kasatorius, teigdamas, kad teismas klaidingai nustatė, jog apie jį (kasatorių) buvo paskleista ne žinia, o nuomonė, kelia fakto klausimą, kuris negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.
- Teismas, aiškindamas žinių ir nuomonės atskyrimo klausimą, nenukrypo nuo vyraujančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. 2009 m. gruodžio 10 d. transliuotoje laidoje viešai buvo išsakyta asociacijos nuomonė, atsakovai elgėsi sąžiningai, neiškraipė faktų, perteikė tik žinią apie Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktą skundą. Kasatorius klaidingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika remiasi Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendimu, kuris buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nagrinėtoje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006), taip nesąžiningai klaidindamas teismą ir kitus proceso dalyvius.
- Teigdamas, kad atitinkama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra neaiški, kasatorius šio teiginio nepagrindė, neįvardijo viena kitai prieštaraujančių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių.
- Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasacijos nagrinėjimo dalyko
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių teismų sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Pagal šias teisės normas kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui visoje valstybėje, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią, precedento galią turinčią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Tai daroma analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą bylose, kurių ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos faktine fabula. Bylos kasaciniame teisme nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.
Šioje byloje kasatoriaus TEO LT, AB paduotame kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio proceso specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalis kasacinio skundo teiginių – kad yra nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog žinių reportažo metu atsakovų paskleisti teiginiai laikytini jų nuomone; Lietuvoje nėra suformuotos vienareikšmės teismų praktikos dėl to, kokio pobūdžio informacija gali būti laikoma sąžininga ir pateisinama, kaip nepažeidžianti dalykinės reputacijos, o tai sukuria prielaidas piktnaudžiauti saviraiškos laisve; šioje byloje kasatorius pateikė teismui detalius argumentus, patvirtinančius melagingą atsakovų paskleistų žinių pobūdį – nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes jie neatitinka CPK nustatytų reikalavimų dėl motyvuotų kasacijos pagrindų nurodymo (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl to teisėjų kolegija nenagrinėja pirmiau nurodytų kasacinio skundo teiginių ir dėl jų nepasisako.
Išanalizavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006, turinį, teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad kasatorius kasaciniame skunde klaidingai ir iškraipytai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas nėra išaiškinęs, kad tariamas įstatymo pažeidimo konstatavimas yra ne tik tikrovės neatitinkantys duomenys, bet taip pat savaime reiškia ieškovo bendrovės gerą vardą žeminančius teiginius, nereikalaujančių specialaus įrodinėjimo. Kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika kasatorius remiasi Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendimu, kuris panaikintas nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartimi, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad teismai teiginius nepagrįstai kvalifikavo kaip žinias ir netinkamai taikė teisinius gynybos būdus dėl žinių skleidimu padaryto juridinio asmens teisių pažeidimo.
Teisėjų kolegija šią bylą kasacine tvarka nagrinėja neperžengdama kasacinio skundo ribų, nes pagrindo jas peržengti nenustatyta (CPK 353 straipsnis).
Dėl žinios ir nuomonės atribojimo nagrinėjamoje byloje, saviraiškos laisvės bei atsakovų atsakomybės pagrindo egzistavimo
Tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis, 1 protokolo 1 straipsnis, CK 2.24 straipsnio 8 dalis).
Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija) juridinio asmens dalykinė reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas, t. y. vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) (žr., pvz., mutatis mutandis, Iatridis v. Greece (GC), no. 31107/96, judgement of 25 March 1999, par. 54). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT arba Teismas) savo jurisprudencijoje pabrėžia būtinybę, sprendžiant dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos ribų, visuomenės suinteresuotumą atvira diskusija dėl verslo praktikos derinti su konkuruojančiu interesu apsaugoti komercinę sėkmę ir įmonės gyvybingumą ne tik akcininkų ir įmonės darbuotojų naudai, bet ir platesnei ekonominei gerovei. Didelės įmonės, kurių veikla siejasi su viešuoju interesu, neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tyrimui ir tokių įmonių atžvilgiu priimtinos kritikos ribos, EŽTT vertinimu, yra platesnės, tačiau dėl to, kad subjektas yra didelė įmonė, iš jos neturėtų būti atimta gynybos dėl difamacinių teiginių teisė (žr. sprendimą Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 94).
EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik ,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. Kartu EŽTT akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai (angl. strictly), apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų (žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26). Situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir pateikiama nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti ir žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį, visuomeninį interesą, patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai tampa pirmaeiliu dalyku (žr., pvz., Flux v. Moldova (no. 7), no. 25367/05, 24 November 2009, par. 41).
EŽTT jurisprudencijoje konstatuota, kad iš esmės nėra nesuderinama su Konvencijos 10 straipsniu situacija, kai difamacijos bylose atsakovui yra uždedama našta pagal civilinį standartą įrodyti difamacinių teiginių atitiktį tikrovei (duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija); atsakovui turi būti suteikta reali galimybė tai padaryti (žr. Kasabova v. Bulgaria, no. 22385/03, 19 April 2011, par. 58-62; McVicar v. United Kingdom, no. 46311/99, § 83‑87, ECHR 2002‑III; Steel and Morris v. the United Kingdom, no. 68416/01, §§ 93‑95, ECHR 2005‑II). Svarbu, kad teismai atsakovo pateiktus įrodymus nagrinėtų labai atsargiai, taip, kad atsakovui netaptų neįmanoma pasinaudoti „tiesos gynyba“. Atitinkamai Kasabova byloje Teismui buvo nepriimtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog vienintelis kelias patvirtinti teiginį, jog kažkas padarė nusikaltimą, buvo reikalavimas įrodyti, kad jis arba ji buvo dėl to nuteistas (žr., Kasabova v. Bulgaria, par. 62; Flux v. Moldova (no. 6), no. 22824/04, §11 and 31, 29 July 2008). Nors apkaltinamasis nuosprendis iš esmės prilygsta nenuginčijamam įrodymui, kad asmuo įvykdė nusikaltimą, tokiu būdu apriboti teiginių apie nusikalstamą elgesį įrodinėjimo būdą šmeižto byloje yra aiškiai nepagrįsta, net jeigu reikalaujama (pagal Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį) atsižvelgti į tokio asmens nekaltumo prezumpciją. Tvirtinimai (kaltinimai) spaudoje negali būti lygiaverčiai prilyginami kaltinimams baudžiamajam procese (žr. Kasabova v. Bulgaria, par. 62). Teismai, nagrinėjantys šmeižto bylą, taip pat negali tikėtis iš atsakovų prokurorų elgesio ar daryti jų likimą priklausomą nuo to, ar baudžiamojo persekiojimo institucijos nusprendžia palaikyti kaltinimus, ar pajėgia užtikrinti asmens, prieš kuriuos atsakovai pateikė teiginius spaudoje, nuteisimą (žr. ten pat). Situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti ir žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį, visuomeninį interesą, patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai, tampa pirmaeiliu dalyku (žr. cituotą Flux v. Moldova (no. 7), no. 25367/05, 24 November 2009, par. 41). Vertinant sąžiningumą, reikšmės gali turėti įvairios aplinkybės – žurnalistinio tyrimo pakankamumas skleidžiamiems teiginiams pagrįsti (kuo rimtesni kaltinimai, tuo nuodugnesnis tyrimas turėtų būti atliekamas; taip pat svarbus teiginių pobūdis, pvz., Teismas yra pripažinęs, kad teiginius dėl korupcijos itin sunku tiesiogiai pagrįsti), šaltinių patikimumo įvertinimas, kitos šalies pozicijos pateikimas ir pan. EŽTT, kaip ir nacionaliniams teismas, labai reikšmingas viešoje diskusijoje iškelto klausimo, paskleistos informacijos pobūdis (faktinis teiginys ar nuomonė, difamacijos laipsnis ir pobūdis), diskusijos pobūdis (gyvai vykusi diskusija, straipsnis ar pan.), „dviejų nuomonių“ dėl klausimo pateikimo faktas, pastangos skleidžiamos informacijos patikimumui patikrinti ir pan.
Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo aspektu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Dalyvaudamas viešoje diskusijoje dėl opios bendrojo intereso problemos, asmuo gali tikėtis tam tikro „perdėjimo, hiperbolizavimo ar provokacijos lygio“, kuris turėtų būti neišvengiamai toleruojamas demokratinėje visuomenėje (pvz., žr. cituotą Steel and Morris v. United Kingdom, par. 90).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra pateikti teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimai dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo, saviraiškos laisvės, žinios ir nuomonės atribojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujasis aitvaras“ v. UAB „Ekstra“ žurnalo „Ekstra“ leidėjas ir kt., bylos Nr. 3K-3- 630/2004; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Simon Louwerse International Transport“ v. UAB „Dinaka“, bylos Nr. 3K-3-169/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. T. v. UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-411/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar publikacijoje yra paskleisti duomenys ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Reikia įvertinti, ar tai žinia ar nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvaus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia. Vertinant, ar pareikšti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktą apibūdinanti nuomonė, išreiškianti požiūrį į faktą, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikšmiškai aiškus. Jeigu faktas yra pakankamai aiškus, kad nesąžininga būtų jį traktuoti kitaip, tai pateikti duomenys dėl jo vertinimo kitokia prasme galėtų būti pripažinti nauju faktu. Jeigu pradinis faktas nėra visiškai aiškus, o gali būti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali būti vertinama kaip asmeniui palanki arba nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. UAB "Žeimenos krantai", bylos Nr. 3K-3-1349/2002; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. T. v. UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, bylos Nr. 3K-3-411/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujasis aitvaras“ v. UAB „Ekstra“ žurnalo „Ekstra“ leidėjas V. S., bylos Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas laikėsi kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bei nepažeidė CK 2.24 straipsnio nuostatų, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti kitokią nei nurodyta išvadą.
Byloje nustatyta, kad atsakovo UAB „Tele-3“ 2009 m. gruodžio 10 d. TV3 televizijos žiniose visuomenė buvo informuota apie tai, jog atsakovas Lietuvos radijo ir televizijos asociacija Lietuvos Respublikos vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikė skundą dėl galimo ieškovo TEO LT, AB padaryto Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo pažeidimo. Informuojant apie nurodytą faktą, žinių reportaže viešai buvo paskleistas toks teiginys: „Asociacijos narių nuomone, <...> TEO LT, AB generalinio direktoriaus pavaduotojas N. I., teikdamas pasiūlymus Vyriausybei bei aktyviai dalyvaudamas Kultūros ministerijos posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi bendrovei reikalingi teisės aktai, pažeidė įstatymus“. Žinių reportaže pasisakė atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas atsakovas S. B., kuris viešai paskleidė tokį teiginį: „TEO LT, AB generalinio direktoriaus pavaduotojas ponas I. dalyvaudavo posėdžiuose ir pateikdavo dokumentus, kuriuose buvo aiškiai suformuluota, kaip turi būti keičiami įstatymai, tai mes manome, kad tai yra nesąžiningi veiksmai ir kad rinkos dalyviai, ypač monopolistai, turėtų ypač kruopščiai ir atidžiai žiūrėti įstatymus ir nepažeidinėti jų, siekdami sau palankių sprendimų“. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad TV3 televizijos žinių reportažo metu atsakovų paskleisti teiginiai – „<...> pažeidė įstatymus <...>“; „<...> tai yra nesąžiningi veiksmai ir kad rinkos dalyviai, ypač monopolistai, turėtų ypač kruopščiai ir atidžiai žiūrėti įstatymus ir nepažeidinėti jų, siekdami sau palankių sprendimų <...>“, kurie yra paskleisti su nuorodomis, kad tai atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos nuomonė bei manymas, – laikytini nuomone, yra padaryta nenukrypus nuo kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog šios bylos atveju saviraiškos laisvė neturi būti ribojama, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovams atsakomybę, padaryta atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką. Šią išvadą taip pat pagrindžia ir tai, kad inicijuota visuomenei svarbi diskusija bendrojo intereso klausimu – sąžininga monopolisto pozicijas užimančios bendrovės atstovų veikla svarstant įstatymus; nuomonei netrūko faktinio pagrindo ir nenustatyta akivaizdžių jos nesąžiningumo požymių – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija jau buvo pradėjusi tyrimą dėl tariamai neteisėtų kasatoriaus veiksmų; tokia pati informacija jau buvo paskleista ir kitose priemonėse; žinių reportaže buvo pateikta ir ieškovo pozicija. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad egzistuoja aplinkybė, jog atsakovai išsakė nuomonę turėdami tikslą įžeisti ieškovą, jį pažeminti ar sumenkinti. Kasaciniame skunde kaip kasacijos pagrindas nenurodyta, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta pažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, todėl kasacinis teismas remiasi pirmiau nurodyta apeliacinės instancijos teismo konstatuota aplinkybe (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl dalykinės reputacijos realaus pažeidimo įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis) civilinėse bylose dėl pažeistos juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikti išaiškinimai dėl dalykinės reputacijos realaus pažeidimo įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis) civilinėse bylose dėl pažeistos juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad
civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011). Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujasis aitvaras“ v. UAB „Ekstra“ žurnalo „Ekstra“ leidėjas ir kt., bylos Nr. 3K-3- 630/2004), ginant neturtines vertybes, kurios pažeidžiamos tikrovės neatitinkančių asmens dalykinę reputaciją žeminančių duomenų skleidimu ir neturtinės žalos jam padarymu, ieškovas turi įrodyti savo materialinį teisinį tinkamumą – kad apie jį yra paskleistos žinios ir kad jam yra padaryta žala (CPK 5 straipsnis). Asmens dalykinė reputacija suprantama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Ši taisyklė tinka normalią, niekuo neišsiskiriančią veiklą vykdančiam asmeniui. Jeigu dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, tai jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padarinys yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai – platinamo spaudos leidinio tiražo sumažėjimas, jo pirkimų ar apyvartos dėl paskleistų žinių sutrikimas, finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad civilinėje byloje dėl juridinio asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, jog jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. IĮ ,,Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime išaiškino, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancijų sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau suformuotų. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Realios žalos įrodinėjimo pareigos priskyrimas ieškovui atitinka CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismų praktikoje dėl pažeistos juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo yra netinkamai aiškinamas ir taikomas CPK 178 straipsnis, kai realios žalos įrodinėjimo pareiga paskiriama ieškovui ir jog šiuo aspektu yra neišvengiamai, objektyviai būtinas teismų praktikos koregavimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 28,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasatoriaus skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš kasatoriaus TEO LT, AB (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,95 Lt (dvidešimt aštuonis litus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis