Civilinė byla Nr. e2A-1095-619/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37066-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui E. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo E. V. priešieškinį ieškovei V. D. dėl motinos valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :        

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. D. ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, jos siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas neterminuotai apriboti ieškovei motinos valdžią nepilnamečio vaiko R. V. atžvilgiu ir nustatyti nepilnametės šalių dukters gyvenamąją vietą su atsakovu.

3.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II.       Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nustatė šalių nepilnametės dukters R. V. gyvenamąją vietą su ieškove V. D.. Nustatė atsakovo E. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra R. V. tokia tvarka:

1)       kiekvienos savaitės ketvirtadienį, kai dukra lanko ugdymo įstaigą, atsakovas dukrą pasiima nuo 17 val. iš ugdymo įstaigos ir 20.00 val. grąžina ją į gyvenamąją vietą. Atsakovas turi informuoti ieškovę apie tai ar paims vaiką iš ugdymo įstaigos. Dukters mokyklinių atostogų metu (išskyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieškove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais) ar kai vaikas į ugdymo įstaigą nevedamas be pateisinamos priežasties, atsakovas dukrą pasiima nuo 8.00 val. iki 9.00 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžina ją nuo 19.30 val. iki 20.00 val. į gyvenamąją vietą;

2)       kas antrą savaitgalį, dukrą pasiimdamas iš gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 8.00 val. iki 9.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. (išskyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieškove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais);

3)       30 dienų kasmetinių atostogų metu, pateikus pažymą iš darbovietės apie atostogų laikotarpį. Jei šalių atostogų laikotarpis persidengia, persidengiantis laikotarpis dalinamas pusiau, pirmą pusę su vaiku praleidžiant tai iš šalių, su kuria prasidedant šiam laikotarpiui yra vaikas, o antrą šio laikotarpio pusę su vaiku praleidžiant kitai šaliai. Tėvas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pasiima pirmąją atostogų dieną nuo 8.00 val. iki 9.00 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val., o jei paskutinė atostogų diena sekmadienis - iki 19 val. Tėvas apie savo ir dukters atostogų laiką privalo informuoti motiną iki kiekvienų metų gegužės mėnesio 1 dienos. Motina apie savo ir dukters atostogų laiką taip pat privalo informuoti atsakovą iki kiekvienų metų gegužės mėnesio 1 dienos. Šalių ir dukters kasmetinių vasaros atostogų laiku aukščiau nurodyta bendravimo tvarka netaikoma;

4)       Tėvo dieną - birželio pirmąjį sekmadienį (jeigu toks bendravimas neišpuola pagal nustatytą bendravimo tvarką), dukrą paimdamas iš gyvenamosios vietos nuo 8.00 val. iki 9.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19 val.;

5)       ieškovė su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti Motinos dieną - gegužės pirmąjį sekmadienį (jeigu toks bendravimas nesutampa su jos bendravimu pagal nustatytą bendravimo tvarkos grafiką);

6)       kas antrus metus Šv. Kalėdų, Šv. Velykų ir Naujųjų metų šventes. Šventas Kalėdas tėvas su nepilnamete dukra praleidžia 2018 metais, Naujųjų metų šventę - 2018/2019 metais, Šv. Velykų šventę - 2019 metais. Atsakovas Šv. Kalėdų šventei dukrą paima 2018 m. gruodžio 24 dieną 12.00 val. iš gyvenamosios vietos, grąžina į gyvenamąją vietą gruodžio 26 dieną 20.00 val. Naujųjų metų šventei atsakovas dukrą pasiima 2018 m. gruodžio 31 dieną nuo 12.00 val. iš gyvenamosios vietos, grąžina kitų metų sausio 1 dieną 20.00 val. į gyvenamąją vietą; Šv. Velykų šventei dukrą paima pirmą Šv. Velykų dieną nuo 12 val. iš gyvenamosios vietos, grąžina į gyvenamąją vietą antrą Šventų Velykų dieną 20.00 val.;

7)       dukros gimtadienio šventės dieną (gruodžio 20 d.) vaiko tėvai dalijasi kas antrus metus, pradedant 2018 metais: 2018 metais su dukra vaiko gimtadienį švenčia tėvas, 2019 metais - motina ir t. t.; Tėvas gimimo dienos šventei dukrą pasiima gruodžio 20 d. iš ugdymo įstaigos nuo 17 val., o jeigu dukra nelanko ugdymo įstaigos, vaikas paimamas iš gyvenamosios vietos gruodžio 20 d. nuo 8.00 val. iki 9.00 val., grąžinant į gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare darbo dieną ar šeštadienį - 20 val., sekmadienį - 19 val.;

8)       dukros ligos atveju ji slaugoma namuose iki tol kol pasveiks ir šiuo laikotarpiu nustatyta bendravimo tvarka netaikoma. Apie vaiko buvimą stacionarioje gydymo įstaigoje ieškovė privalo informuoti atsakovą SMS žinute, nurodydama konkrečius įstaigos, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas dukrai, duomenis nedelsiant kai dukra hospitalizuojama;

9)       atsakovas bendravimo su vaiku metu užtikrina dukters dalyvavimą užklasinėje veikloje (būreliai, muzikos mokykla ir kita);

10)       ieškovė įpareigojama ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatomo bendravimo dienos raštu (SMS žinute) informuoti atsakovą, nurodydama konkretų adresą, iš kur atsakovas turi paimti dukterį bendravimui pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarkos grafiką, jeigu dukra tėvo bendravimo metu nebus gyvenamojoje vietoje;

11)       atsakovui neatvykus pasiimti dukters bendravimo tvarkoje nurodytu laiku, jis praranda teisę pagal bendravimo tvarką atitinkamą dieną (savaitgalį, atostogoms, šventėms) pasiimti nepilnametę dukrą laikant, jog jis savanoriškai atsisakė įgyvendinti savo teisę bendrauti su dukra. Šios dienos atsakovui nekompensuojamos. Ši nuostata netaikoma tuo atveju, jei vaiką vėluojama pasiimti dėl nenumatytų svarbių nuo šalių nepriklausančių aplinkybių, atsakovui nedelsiant informavus apie jas ieškovę.

12)       atsakovas su nepilnamete dukra papildomai turi teisę bendrauti ir kitu, iš anksto abiejų tėvų suderintu, laiku;

13)       atsakovui išvykstant su dukra į užsienį, ieškovė privalo bendravimo tvarkoje nustatytu laiku perduoti atsakovui vaiko kelionei reikalingus rūbus ir dokumentus.

Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo E. V. ieškovės V. D. naudai 1911,63 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo E. V. valstybės naudai 26,99 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisė iš ieškovės V. D. 3,86 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

5.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, šalių argumentus sprendė, jog ieškovas neįrodė aplinkybių dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirūpinimo dukra, žiauraus ieškovės elgesio su vaiku ir smurto vaiko atžvilgiu kaip pagrindo riboti motinos valdžią. Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog šalių nepilnametis vaikas patyrė atsakovo nurodomą smegenų hipoksiją, nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad vaiko psichoemocinė būsena, šlapinimosi problemos yra susiję būtent su atsakovo nurodomu 2018-08-26 įvykiu, kuomet ieškovei surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir skirta bauda už vaiko palikimą automobilyje. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog nors liudytoja apklausta vaiko muzikos mokytoja nurodė iš šalių dukters girdėjusi, kad ieškovė ją muša bei liudytojas M. S. nurodė matęs kaip ieškovė papurtė vaiką, blogai elgėsi su vaiku, tačiau galimo smurto prieš vaiką iš ieškovės pusės nepatvirtino byloje tuo tikslu paskirta ir atlikta teismo psichologinė vaiko ekspertizė. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė naudoja smurtą vaiko atžvilgiu ar kitaip žiauriai elgiasi su vaiku, kad gyvenimas su ieškove yra grėsmingas vaiko gyvybei ir sveikatai. Pažymėjo, jog ekspertizės aktas paneigė ir atsakovo teiginius apie tai, kad ieškovė neturi motinystės įgūdžių, kantrybės, o kiti byloje esantys įrodymai paneigė atsakovo argumentus, jog ieškovė nesirūpina dukra. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai apie skelbimus internete savaime nepagrindžia teiginių, jog ieškovė verčiasi prostitucija nei siekio teikti tokias paslaugas, nei to, kad skelbimai įdėti esant ieškovės valiai ir su jos žinia. 

6.       Vadovaudamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė nei vieno iš CK 3.180 str. numatytų pagrindų motinos valdžios apribojimui, todėl pagrindo riboti motinos valdžią nagrinėjamu atveju nėra, motinos valdžios apribojimas prieštarautų vaiko interesams.

7.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vaiko psichologinės ekspertizės išvadomis nustatė, kad su abiem iš tėvų vaiko emocinis ryšys yra artimas, paremtas abipuse meile, santykiai šilti. Byloje taip pat nustatyta, kad šalių vaikas turi sveikatos problemų – atsilieka jo raida, nustatyta, kad vaikas turi vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, vaiko dėmesys blaškus, tačiau ieškovei pavyksta vis sugrąžinti vaiko dėmesį ir išlaikyti jį į ties viena veikla, ją pabaigti, stebimas ieškovės geras vaiko gebėjimų lygio supratimas, tinkamas veiklos struktūravimas. Tuo tarpu tiriant atsakovo tarpusavio sąveiką su vaiku ekspertizės metu vaikas dažnai keičia veiklas, emocijos greitai kinta nuo džiaugsmingų iki irzlių, kai atsakovas reikalauja atlikti sudėtingesnes pažintines veiklas, vaikas tokių liepimų neklauso, į veiklą įsitraukia menkai, stebimi atsakovo sunkumai suprasti vaiko subtilius emocinius poreikius, per aukšti reikalavimai. Teismo vertinimu, šios ekspertizės metu nustatytos aplinkybės paneigia teiginius apie geresnį atsakovo emocinį ryšį su vaiku, didesnius atsakovo gebėjimus atliepti vaiko poreikius. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ekspertizės akte nurodyti ieškovės gebėjimai yra ypatingos svarbos, sudarantys pagrindą išvadai apie geresnes vaiko interesų užtikrinimo perspektyvas ieškovės aplinkoje. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog į bylą pateikti įrodymai apie didesnį ieškovės aktyvumą siekiant užtikrinti tinkamą vaiko sveikatos priežiūrą, ugdymą. Duomenų apie atsakovo rūpinimąsi vaiko specialiaisiais ugdymosi poreikiais bei su neįgalumu susijusių poreikių patenkinimu, byloje nėra. Priešingai, atsakovas, jo atstovė teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad neįgalumo nustatymas sužalos vaiką, nes jis bus priverstas bendrauti tik su neįgaliais vaikais, neįgalumas vaikui nustatytas nepagrįstai, remiantis senais duomenimis, siekiant gauti pašalpas. Atsakovui nepateikus nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, tokią ieškovo poziciją teismas laikė kaip neatitinkančią vaiko interesų. Nors atsakovas priešieškinyje nurodė, kad turi geresnes finansines galimybes užtikrinti vaiko poreikius, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prastesnė ieškovės turtinė padėtis būtų pagrindu atsakovui didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, o ne nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo.

8.       Atsižvelgdamas į pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, į tai, kad vaiko faktinė gyvenamoji vieta jau du metus yra su ieškove, kad jos aplinka vaikui yra tinkama, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaiko sveikata ir ugdymu, užtikrina vaiko teises ir teisėtus interesus, teismas darė išvadą, kad šalių nepilnametės dukters R. V. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

9.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kildavo nuolatiniai ginčai dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, buvo teikiami prašymai dėl jos pakeitimo, išaiškinimo. 2018-06-15 nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka, atsižvelgiant į abiejų šalių prašymus, tarp šalių kilusius ginčus. Atsakovas teismo posėdžio metu išreiškė norą ir toliau bendrauti su vaiku nustatyta tvarka. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad situacija dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos stabilizavosi, palaikė nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tokios pačios bendravimo tvarkos nustatymas geriausiai atitiktų šalių nepilnamečio vaiko interesus. Vertindamas ieškovės prašymą nenustatyti atsakovo bendravimo su vaiku ketvirtadienį, pirmosios instancijos teismas laikė, jog bendravimas tik kas antrą savaitgalį ribotų skyrium gyvenančio tėvo galimybes bendrauti su vaiku darbo dienomis, palaikyti su vaiku stiprų emocinį ryšį, lygiateisiškai dalyvauti vaiko auklėjime. Tai, kad tarp šalių kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku darbo dienomis (ketvirtadieniais), negali būti pagrindu nenustatyti bendravimo šiomis dienomis. Tokiu bendravimu negali būti laikoma ir ieškovės siūloma nakvynė pas atsakovą iš sekmadienio į pirmadienį ir vaiko pristatymas į ugdymo įstaigą. Dėl ieškovės pasiūlytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos tris savaites per atostogas, išskirstant jas į kelis laikotarpius, teismas atkreipė dėmesį, kad ir šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo šalių lygiateisiškumo principo, maksimalaus atsakovo bendravimo su vaiku principo. Atsižvelgdamas į itin konfliktiškus šalių santykius, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra galimybės nustatyti, kad ieškovas turi teisę lankyti ir slaugyti vaiką jam sergant atsakovės gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, teismo sprendimu nustatoma tokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, kuri numatyta 2018-06-15 nutartimi dėl laikinos bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytus pakeitimus dėl vaiko pasiėmimo iš ugdymo įstaigos laiko.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu atsakovas E. V. prašė panaikinti 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo ieškovės V. D. ieškinys tenkintas iš dalies, o atsakovo E. V. priešieškinis atmestas ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą ir patenkinti atsakovo priešieškinį, arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo dalyje (1, 2 ir 8 punktai) ir nustatyti ginčijamoje teismo sprendimo dalyje tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarką:

·       kiekvienos savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį, kai dukra lanko ugdymo įstaigą, atsakovas bendrauja su ja, pasiimdamas trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. iš ugdymo įstaigos, jeigu dukra trečiadienį ir ketvirtadienį nelanko su jos neformaliuoju ugdymu susijusių užsiėmimų, grąžindamas penktadienį 8.30 val. į ugdymo įstaigą. Tuo atveju, jeigu dukters ugdymo įstaigoje vyks jos lankomi muzikos, logopedo ir kiti užsiėmimai, vaiko tėvas įsipareigoja užtikrinti dukters dalyvavimą šiuose užsiėmimuose. Atsakovas turi informuoti ieškovę apie tai ar paims vaiką iš ugdymo įstaigos. Dukters mokyklinių atostogų metu (išskyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieškove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais) ar kai vaikas į ugdymo įstaigą nevedamas be pateisinamos priežasties, atsakovas dukrą pasiima trečiadienį nuo 8 val. iki 9.00 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžina ją penktadienį 8.30 val. į ugdymo įstaigą;

·       kas antrą savaitgalį, dukrą pasiimdamas iš gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 8 val. iki 9.00 val. ir grąžindamas į ugdymo įstaigą pirmadienį (išskyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieškove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais);

·       dukros ligos atveju ji slaugoma namuose iki tol, kol pasveiks ir šiuo laikotarpiu nustatyta bendravimo tvarka netaikoma. Tėvo prarastas bendravimo laikas vaiko ligos laikotarpiu kompensuojamas. Apie vaiko buvimą stacionarioje gydymo įstaigoje ieškovė privalo informuoti atsakovą SMS žinute, nurodydama konkrečius įstaigos, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas dukrai, duomenis nedelsiant kai dukra hospitalizuojama.

11.       Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas (CK 3.201 str.), paneigė geriausius nepilnametės R. V. interesus (CK 3.3 str. 1 d.) ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė, nei vieno iš motinos valdžios apribojimo pagrindų. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, nepagrįstai pateisino absoliučiai neatsakingą ir vaiko interesams kenkiantį motinos elgesį, kuris susijęs ne su vieninteliu 2016 m. rugpjūčio 26 d. įvykiu. Šis ir eilė kitų vaiko motinos netinkamo elgesio faktų, kurie buvo įrodinėjami bylos nagrinėjimo metu, padarė neigiamą poveikį ir žalą šalių dukrai, neatitinka geriausių vaiko interesų. Negalima sutikti su teismo išvadomis, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog vaikas patyrė smegenų hipoksiją, o mergaitės psichoemocinė būsena, šlapinimosi problemos yra tiesiogiai susiję su 2018-08-26 įvykiu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pateisinamu ieškovės apsvaigimo alkoholiu faktą. Ieškovė įvykio vakarą linksminosi ir svaiginosi alkoholiu, visiškai nepagalvojusi apie tai, kad ji yra atvykusi automobiliu, kuriame paliktas mažametis vaikas. Toks vaiko motinos elgesys negali būti pateisinamas lyginant ir skaičiuojant apsvaigimo alkoholiu promiles, kadangi net menkiausias apsvaigimo alkoholiu faktas vertinamų aplinkybių kontekste negali būti pateisinamas. Kad ieškovė yra linkusi piktnaudžiauti alkoholiu patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Teismas nesiėmė aktyvaus vaidmens su mažametės interesais susijusioje byloje ir neapklausė eilės labai svarbių liudytojų, t.y. A. J., L. G., VTAS pareigūnės (skubios pagalbos vaikui poskyrio), kurie galėtų patvirtinti motinos piktnaudžiavimo savo valdžia faktus, policijos pareigūnų, kurie užfiksavo vaiko palikimo be priežiūros uždarame automobilyje faktą.

12.       Apeliantas pažymi, jog ginčas tarp jo ir ieškovės kilo ne dėl to, jog pablogėjo jo santykiai su ieškove apskritai, bet paaiškėjus keliems išskirtinio smurto ir dukters R. nepriežiūros atvejams, taip pat visiškai atsitiktinai (iš viešosios erdvės šaltinių) paaiškėjus apie ieškovės reklamuojamas ir teikiamas įvairaus pobūdžio prostitucijos paslaugas. Pirmosios instancijos teismas jau nuo proceso pradžios spęsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus ignoravo šias aplinkybes ir vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, susijusias su saugios aplinkos šalių dukrai sudarymu.

13.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl motinos valdžios ribojimo, rėmėsi išimtinai į bylą pateiktos teismo psichologijos ekspertizės išvadomis, tačiau neatsižvelgė į tai, kad mažametė šalių dukra, būdama priklausoma nuo ją auginančios motinos, ekspertizės atlikimo metu galėjo tiesiog prisitaikyti prie situacijos ir būti lojali mamai, atsižvelgiant į tarp mamos ir vaiko susiklosčiusius valdžios ir pavaldumo santykius. Tik didžiulių vaiko tėvo pastangų dėka ir įrodžius akivaizdų vaiko motinos smurtą mažametės akivaizdoje, pavyko pasiekti, kad teismas byloje paskirtų teismo psichologijos ekspertizę. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje ginčo dalyje neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, o byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kad visapusiškai ir objektyviai įvertinti ieškovės elgesį CK 3.180 str. normoje numatytų alternatyvių pagrindų aspektu. Apelianto nuomone, taip pat nepagrįstai teismas netenkino vaiko tėvo prašymo išreikalauti iš LR VRM ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato duomenis apie ieškovės V. D. patraukimą administracinėn atsakomybėn bei jos teistumus už laikotarpį nuo 2010 metų. Pati ieškovė atsakovui ne kartą pasakojosi savo asmeninio gyvenimo detales, susijusias su vertimusi prostitucija. Vaiko teisių apsaugos institucijos taip pat nesiėmė priemonių pateikti teismui duomenis apie ieškovės teistumus už ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį. 

14.       Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamu sprendimu nustatyta jo ir dukters bendravimo tvarka. Teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į ieškovės prašymus, spręsdamas jos reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, todėl grubiai pažeidė vaiko tėvo interesus, sprendime nepaisydamas jo teismo posėdžio metu išsakytos pozicijos bendravimo su dukra klausimu. Sprendime visiškai nepagrįstai apribota tėvo teisė bendrauti su dukra darbo dienomis. Pirmosios instancijos teismo išvados ir procesinis sprendimas šioje ginčo dalyje yra iš esmės prieštaringi. Konstatavęs, jog ieškovės reikalavimai riboja maksimalų bendravimą su dukra, savaitės darbo dienomis apribojo jį vos trimis ketvirtadienio vakaro valandomis. Apelianto teigimu, toks trumpalaikis bendravimas, žinant, kad nuo vaiko gyvenamosios vietos iki tėvo gyvenamosios vietos yra nemažas atstumas, be to, tokiu laiku mieste susiduriama su transporto priemonių spūstimis nėra racionalus sprendimas, užtikrinant nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Apelianto įsitikinimu, vaiko interesus atitiktų bendravimas vieną darbo dieną ilgesnį laiką su nakvyne. Apeliantas taip pat mano, jog maksimalus bendravimas su dukra būtų užtikrintas, vaiką grąžinant  po kartu praleisto savaitgalio ne sekmadienį 19.00 val., o pirmadienį į ugdymo įstaigą. Apelianto iš dalies netenkina ir bendravimo tvarkos 8 punktas, pagal kurį dukros ligos atveju ji slaugoma namuose iki tol, kol pasveiks ir šiuo laikotarpiu nustatyta bendravimo tvarka netaikoma. Tokia atsakovo pozicija yra paaiškinama nuolatiniais vaiko motinos piktnaudžiavimais savo valdžia, dirbtinu vaiko sargdinimu, kurį yra itin sunku patikrinti. Dėl šios priežasties tėvo bendravimo su dukra tvarkoje turi būti numatytas kompensavimo mechanizmas ir tėvo prarastas bendravimo laikas visada turi būti kompensuojamas.

15.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. D. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.       Ieškovės nuomone, nepagrįstai apeliantas teigia, kad po 2016 m. rugpjūčio 26 d. įvykio sutriko šalių dukters raida, ir pablogėjo jos sveikata, t.y. sutriko R. vystymosi raida dėl patirtos smegenų hipoksijos. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atitinkami ieškovo teiginiai nepagrįsti nei esančiais įrodymais, nei medicininių patikrinimų medžiaga (CPK 12, 178 str.). Pažymėjo, jog dukters raida yra sutrikusi ir tai nustatyta jai būnant 5 mėnesių amžiaus, ką patvirtina į bylą pateiktas medicininis išrašas, t.y. dar iki atsakovo nurodomo įvykio. Ieškovė sutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis apie tai, kad byloje neįrodytas ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu faktas ir palaiko teismo sprendime padarytas išvadas. Ieškovė kategoriškai nesutinka su apelianto argumentais susijusiais su vertimusi prostitucija. Jos nuomone, atitinkamą situaciją (skelbimų viešojoje erdvėje atsiradimą) galimai inicijavo pats atsakovas. Pažymėtina, kad šių skelbimų pagrindu, juos patalpinant internete be jokio ieškovės sutikimo, buvo „sukurti" įrodymai, kuriais siekiama kompromituoti ieškovę. Jokia byloje esanti informacija ar įrodymai nepatvirtina, kad atitinkamus skelbimus talpino ieškovė, taip pat negali būti pagrindu teigti, jog ieškovė verčiasi šia veikla. Ieškovė pažymi, jog apelianto teiginiai apie ieškovės smurtą dukters atžvilgiu grindžiami iš esmės tik dukters muzikos mokytojos (samdytos paties atsakovo, privačiai) paaiškinimais. Ieškovė visiškai palaiko skundžiamame sprendime išdėstytus teismo motyvus, kurių pagrindu teismas pagrindė poziciją, kad ieškovė nenaudoja smurto prieš dukterį. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoju apklaustas D. T. paaiškino, kad atsakovas mokė R. tipinių frazių, siekiant sudaryti vaizdą apie R. mušimą. Taigi, neegzistuoja jokie pagrindai tenkinti atsakovo priešieškinį, bei šiuo pagrindu keisti skundžiamą sprendimą. Ieškovė taip pat pritaria bei sutinka su teismo argumentais, kurių pagrindu teismas nusprendė R. V. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Teigdamas, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, apeliacinės instancijos teismui nesiūlo jokios ieškovės bendravimo su dukra tvarkos, kas, ieškovės nuomone, taip pat daro negalimą atitinkamo apeliacinio skundo reikalavimo tenkinimą.

17.       Ieškovė pažymi, kad sprendimu nustačius bendravimo tvarką tarp ginčo šalių nekyla jokių papildomų ginčų, dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas nereiškė jokių prašymų dėl bendravimo tvarkos su dukterimi nustatymo, kurios prašo apeliaciniame skunde, todėl šie reikalavimai negali būti tenkinami CPK 312 str. pagrindu. Be to, siūloma nustatyti tvarka prieštarauja vaiko interesams. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo nustatyti tokią bendravimo darbo dienomis tvarką, pagal kurią visiškai neaišku, kada jis pasiims dukrą iš darželio. Revizavus Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą atsakovo laikiną bendravimo su dukterimi tvarką, teismas aiškiai nurodė, kad dukters socialiniams poreikiams tenkinti būtinas nuoseklus dienos rėžimas, kurį užtikrina darželio lankymas. Atsakovo siūloma tvarka sukurtų dar didesnę konfliktinę situaciją - ieškovė turėtų nuolat (jau ne tik ketvirtadieniais) domėtis, ar atsakovas pasiėmė dukterį iš darželio, ar ji turi pasirūpinti dukters pasiėmimu. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka kas antrą savaitgalį negali būti nustatyta tuo pagrindu, jog trukdo tinkamai pasirengti darželyje vykstančiam dukters ugdymo procesui, sutrikdys nusistovėjusią bendravimo tvarką. Ieškovės nuomone, apelianto prašomos nustatyti bendravimo tvarkos dukros ligos atveju formuluotė yra visiškai neaiški, nes atsakovas nesiūlo jokios aiškios kompensavimo tvarkos. Kadangi teismas sprendimu nustatė dukters gyvenamąją vietą su ieškove, natūralu, kad ieškovei tenka ir dukters priežiūros ligos atveju pareiga, prižiūrint dukterį ieškovei, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atitinkamu metu ieškovės ir dukters bendravimas nėra visavertis, tenkinti atitinkamo atsakovo reikalavimo nėra pagrindo.

IV.       Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

19.       Nagrinėjamoje byloje kilos ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos bei neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

20.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, jog nenustatyti pagrindai priešieškinio reikalavimo apriboti ieškovės valdžią šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu tenkinimui. Konstatavo, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitiks jo interesus. Skundžiamu sprendimu taip pat nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrauja kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val., kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 8.00 val. iki 9.00 val. ir grąžinamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val., 30 dienų kasmetinių atostogų metu, Tėvo dieną, kas antrus metus per Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų šventes, dukters gimimo dieną, tačiau netaikant nustatytos bendravimo tvarkos dukters ligos metu.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

21.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodamas tuo, jog teismas netinkamai, neatsižvelgdamas į nepilnamečio šalių vaiko interesus vertino byloje esančius įrodymus dėl netinkamo, amoralaus ieškovės elgesio, todėl nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą neterminuotai apriboti ieškovei motinos valdžią šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir nustatyti dukros gyvenamąją vietą su atsakovu. Kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje.

22.       Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

23.       Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl motinos valdžios apribojimo rėmėsi ne išimtinai psichologijos ekspertizės išvadomis, o vadovavosi tiek šalių paaiškinimais, tiek rašytiniais įrodymais šalių pateiktais byloje, išvadą teikiančios institucijos nuomone. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde atsakovas pakartotinai dėsto tas pačias aplinkybes, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teisme, siekdamas, kad ieškovei būtų apribota motinos valdžia, t.y. piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtavimas, vaiko sveikatos sutrikdymas. Tačiau kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl kiekvieno iš minėtų atsakovo argumentų, susijusių su netinkamu ieškovės elgesiu vaiko atžvilgiu ir motyvavo dėl kokių priežasčių laiko juos neįrodytais ar nesudarančiais pagrindo apriboti jos kaip motinos valdžią dukros atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

24.       Kolegija atmeta kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo į bylą duomenų apie visus ieškovės patraukimus administracinėn atsakomybėn bei jos teistumus už laikotarpį nuo 2010 m. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju apeliantas aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodo aiškių egzistuojančių aplinkybių, kurios sąlygotų minėtų duomenų išreikalavimą. Pažymėtina ir tai, jog šalių nepilnametė dukra gimė 2013 m. Taigi, net ir esant duomenų, jog ieškovė buvo patraukta atsakomybėn, tai nebūtų savarankiškas pagrindas motinos valdžios apribojimo instituto taikymui, kadangi byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią savo dukros atžvilgiu.

25.       Pažymėtina, kad EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996 III, p. 1001 02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requite no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymą“, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII). CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

26.       Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė naudoja smurtą vaiko atžvilgiu ar kitaip žiauriai elgiasi su vaiku, kad gyvenimas su ieškove yra grėsmingas vaiko gyvybei ir sveikatai, taip pat nenustatyta, kad ieškovė nevykdo motinos pareigų ar nesirūpina vaiku, todėl pagrindas neterminuotai apriboti ieškovei valdžią nepilnametės šalių dukros nenustatytas.

27.       Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dalyje, kuria vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove nepateikia jokių nesutikimo su sprendimu motyvų. Byloje nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas jau du metus (nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios) gyvena su ieškove, ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, jo poreikiais, jam sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, be to, remiantis ekspertizės išvadomis ieškovė geriau nei atsakovas įvertina vaiko gebėjimų lygį ir emocinius poreikius, atsižvelgiant į vaikui nustatytus sveikatos sutrikimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog minėtos byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog šalių nepilnametės dukros interesus atitiks jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.

Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos

28.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, motyvuodamas tuo, kad teismas atsižvelgė tik į ieškovės prašymus, pažeidė vaiko teisę maksimaliai ir nevaržomai bendrauti su vienu iš tėvų. 

29.       Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

30.       Kolegija iš dalies sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka darbo dienomis bei savaitgaliais neužtikrina maksimalaus atsakovo dalyvavimo vaiko auklėjime. Nagrinėjamu atveju byloje remiantis ekspertizės išvadomis konstatuota, jog šalių dukters ir atsakovo emocinis ryšys yra artimas, paremtas abipuse meile, santykiai šilti, vaikas prisirišęs prie tėvo, būdamas su tėvu jaučiasi saugiai, drąsiai, psichologiškai komfortabiliai ir stabiliai, atsakovas turi tinkamas gyvenimo sąlygas. Taigi, kaip konstatuota ir skundžiamame sprendime, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo riboti šalių nepilnametės dukros ir atsakovo maksimalų bendravimą. Sutiktina su apelianto argumentais, jog bendravimo tvarkos nustatymas, kuomet atsakovas savaitės eigoje su vaiku bendrauja ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 20 val. nėra pakankamas ir racionalus, atsižvelgiant į atstumus tarp šalių gyvenamųjų vietų bei transporto spūstis nurodytu laiku. Teismo nustatyta tokia bendravimo tvarka nėra pakankama užtikrinti atsakovo ir dukros bendravimą darbo dienomis, kadangi iš esmės vaiko ir tėvo bendravimas užtruktų tiek, kiek truktų vaiko pasiėmimas iš ugdymo įstaigos ir kelionė į gyvenamąją vietą. Kolegija taip pat pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas neturėtų galimybių ar įgūdžių užtikrinti vaiko poilsį ir tinkamą pasiruošimą dienai ugdymo įstaigoje. Taigi, siekiant užtikrinti maksimalų šalių nepilnametės dukros ir atsakovo bendravimą, tikslinga nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovui suteikiama teisė viduryje savaitės paėmus vaiką iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų, pristatyti jį į ugdymo įstaigą kitą dieną bei tais savaitgaliais, kuriais atsakovas bendrauja su dukra, ji būtų grąžinama pirmadienį į ugdymo įstaigą. Kolegijos vertinimu, apelianto prašoma nustatyti tvarka pagal, kurią jis su dukra bendrauja trečiadienį ir ketvirtadienį pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. ir grąžindamas penktadienį 8.30 val. į ugdymo įstaigą, neatitiktų šalių nepilnametės dukros interesų, kadangi nustačius tokią tvarką galimas piktnaudžiavimas dėl vaiko ugdymo įstaigos lankomumo. Nustačius, jog kiekvieną savaitę vaikas pas atsakovą su nakvynę praleidžia nuo trečiadienio iki penktadienio, bei kas antrą savaitgalį nebūtų užtikrintas vaiko gyvenamosios vietos stabilumas.

31.       Teisėjų kolegija atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktus, nustatant kad:

1)       kiekvienos savaitės trečiadienį, kai dukra lanko ugdymo įstaigą, atsakovas dukrą pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus dukros užsiėmimams ir grąžina ją kitą dieną į ugdymo įstaigą prieš prasidedant užsiėmimams. Atsakovas turi informuoti ieškovę apie tai ar paims vaiką iš ugdymo įstaigos. Dukters mokyklinių atostogų metu (išskyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieškove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais) ar kai vaikas į ugdymo įstaigą nevedamas be pateisinamos priežasties, atsakovas dukrą pasiima nuo 8.00 val. iki 9.00 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžina ją kitos dieną nuo 8.00 iki 9.00 val. į gyvenamąją vietą;

2)       kas antrą savaitgalį, dukrą pasiimdamas iš gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 8.00 val. iki 9.00 val. ir grąžindamas į ugdymo įstaigą pirmadienį prieš prasidedant užsiėmimams (išskyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieškove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais).

32.       Kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto reikalavimą pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką dukros ligos atveju, numatant bendravimo laiko kompensavimą. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog bylos medžiaga patvirtina itin konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, todėl atsakovo siūlomas nekonkretus ir neapibrėžtas bendravimo laiko kompensavimas sukeltų naujus konfliktus tarp šalių ir būtų neįgyvendinamas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, jog ieškovė piktnaudžiauja nustatyta bendravimo tvarka ligos atveju ir dirbtinai sargdina vaiką. Atkreiptinas dėmesys, jog tokio reikalavimo apeliantas nereiškė pirmosios instancijos teismui ir jis nebuvo nagrinėtas priimant skundžiamą sprendimą (CPK 312 str.).

33.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

34.       Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 960 EUR bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija rekomenduojamų dydžių ir yra pagrįstos įrodymais. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 300 EUR žyminio mokesčio. Įrodymų dėl patirtų teisinės pagalbos išlaidų atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jos nepriteistinos. Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai tenkintų (50 proc.) ir atmestų (50 proc.) reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, proporcingai atmestų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 480 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteistina 150 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti dalyje, kurioje nustatyta atsakovo E. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarka, šios tvarkos 1 ir 2 punktus ir šioje dalyje teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„1)        kiekvienos savaitės trečiadienį, kai dukra lanko ugdymo įstaigą, atsakovas dukrą pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus dukros užsiėmimams ir grąžina ją kitą dieną į ugdymo įstaigą prieš prasidedant užsiėmimams. Atsakovas turi informuoti ieškovę apie tai ar paims vaiką iš ugdymo įstaigos. Dukters mokyklinių atostogų metu (išskyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieškove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais) ar kai vaikas į ugdymo įstaigą nevedamas be pateisinamos priežasties, atsakovas dukrą pasiima nuo 8.00 val. iki 9.00 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžina ją kitą dieną nuo 8.00 iki 9.00 val. į gyvenamąją vietą;

2)        kas antrą savaitgalį, dukrą pasiimdamas iš gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 8.00 val. iki 9.00 val. ir grąžindamas į ugdymo įstaigą pirmadienį prieš prasidedant užsiėmimams (išskyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieškove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais)“.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 480 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                Andrutė Kalinauskienė

                                                                        Eglė Surgailienė

                                                                        Vytautas Zelianka