Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-1367-2011].doc
Bylos nr.: 2-1367/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Lamaring" 110001436 tretysis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl paskolos
dėl vartojimo kredito
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai:
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Atskirojo skundo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. 2-1367/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.2; 122.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas neatidėtai daliai žyminio mokesčio sumokėti, civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovams R. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lamaring“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrindus.

Ieškovas K. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų R. B. ir R. B. 1 013 226,60 Lt skolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 19 d. sprendimu ieškovo K. K. ieškinį atmetė.

Ieškovas K. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir priteisti ieškovui K. K. solidariai iš atsakovų R. B. ir R. B. 949 900 Lt. Ieškovas taip pat pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą dėl atsakovo sunkios materialinės padėties, kurią patvirtina tai, kad ieškovo darbinės pajamos neviršija minimalaus mėnesinio atlyginimo, ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto, išskyrus areštuotą butą, ieškovas neturi jokių savo vardu registruotų transporto priemonių bei pinigų banko sąskaitose. Be to, teismui patenkinus ieškovo UAB „Lamaring“ ieškinį, iš K. K. buvo priteista 1 627 929,87 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi nutarė ieškovo K. K. prašymą patenkinti iš dalies, atidėti 6 499 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimą bei nustatyti ieškovui 20 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo sumokėti 7 000 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad tam tikri finansiniai sunkumai, bendru atveju iškylantys asmeniui, negali būti besąlyginiu pagrindu taikyti CPK 84 straipsnyje numatytas procesines privilegijas. Vertinant suinteresuotojo asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, turi būti atsižvelgiama ne tik į žyminio mokesčio dydį, bet ir į ginčo santykį, pateikusio prašymą asmens ypatybes, kitas svarbias aplinkybes. Įstatyme tiesiogiai nurodoma, kad suinteresuotas asmuo privalo pagrįsti tokį prašymą atitinkamais įrodymais, tai yra įrodyti aplinkybes, galinčias būti pagrindu taikyti CPK 84 straipsnį. Teismas atideda žyminio mokesčio sumokėjimą, kai su tokio mokesčio sumokėjimu susiję sunkumai gali visiškai paneigti asmens teisę į savo teisių gynybą teisme. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartimi konstatuota, kad ieškovas pajėgus sumokėti 7 000 Lt dalį žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį ir dar 7 100 Lt dalį sprendimo priėmimo byloje metu. Paskelbus teismo sprendimą, pareiga sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio ieškovui atsirastų tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie kokias nors reikšmingas aplinkybes, galimai iš esmės pakeitusias jo turtinę padėtį po 2009 m. birželio 9 d.   

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas K. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį ir tenkinti ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki sprendimo priėmimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1.      teismas nepagrįstai kaip prašymo trūkumą laikė aplinkybę, kad nenurodytas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo terminas, nes CPK 84 straipsnyje numatytas tik vienintelis atidėjimo terminas – iki sprendimo (nutarties) priėmimo;

2.      teismas turėjo atsižvelgti į ginčo santykį, tai yra į tai, kad ieškovas siekia iš atsakovo atgauti prarastus pinigus, o ne ginčijasi dėl gautos naudos grąžinimo;

3.      2009 m. priimta nutartis negali būti vertinama kaip turinti prejudicinę galią, nes ieškovo turtinė padėtis pasikeitė į blogąją pusę, ką patvirtina aplinkybė, jog atsakovas turėjo už žyminį mokestį bei advokato pagalbą sumokėti 10 000 Lt. Duomenys apie ieškovo turtinę padėtį bei vykdomą išieškojimą yra šioje byloje. Be to, ieškovas augina nepilnametį sūnų, ieškovo piniginės pajamos yra minimalios, ekonominė krizė neigiamai atsiliepė įmonių, kuriose dirba ieškovas, finansinei padėčiai.

Atsakovai R. B. ir R. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas yra išsilavinęs, turintis didelę darbinę patirtį, biznio ir vadovavimo įgūdžių, normalios sveikatos, iš ko seka, kad ieškovas negalėtų tenkintis minimaliomis pajamomis. Jeigu ieškovas pats pasirenka tokį darbą, tikėtina, kad jis nesuinteresuotas uždirbti daugiau, ypač įvertinus tai, kad iš jo darbo užmokesčio išieškomos priteistos didelės sumos, kurių išieškotinas dydis priklauso nuo darbo užmokesčio dydžio (CPK 736 str.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

CPK 79 straipsnyje kaip viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių yra įtvirtintas žyminis mokestis. Iš CPK 80 straipsnyje įtvirtintų žyminio mokesčio mokėjimo atvejų bei dydžio paskaičiavimo taisyklių darytina išvada, kad byloje dalyvaujantys asmenys žyminį mokestį privalo susimokėti CPK numatytais atvejais už pareikštus savarankiškus materialinio pobūdžio reikalavimus civilinėje byloje. Taigi, žyminio mokesčio įtvirtinimo civiliniame procese tikslas yra ne tik eliminuoti nepagrįstų reikalavimų pareiškimą, mažinti byloje dalyvaujančių asmenų galimybes vilkinti procesą bei piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, bet ir padengti dalį valstybės išlaidų, susijusių su civilinių bylų nagrinėjimu. Todėl CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas atleidimo nuo žyminio mokesčio institutas bei CPK 84 straipsnyje įtvirtintas žyminio mokesčio atidėjimo institutas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, esant pagrįstam pareiškėjo prašymui.

CPK 84 straipsnyje yra įtvirtinti prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą reikalavimai, nurodant, jog toks prašymas turi būti motyvuotas bei prie tokio prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareiga įrodyti tokio prašymo pagrįstumą kyla ir iš CPK 12 straipsnio įtvirtinto rungimosi principo, vadovaujantis kuriuo šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal susiformavusią teismų praktiką, pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jo laikiną sunkią turtinę padėtį. Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo ir jo sutuoktinio turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas K. K. prašė atidėti 13 499 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, motyvuojant tuo, kad jo turtinė padėtis prasta. Kaip vienintelį šio teiginio įrodymą ieškovas pateikė UAB „Tas anas“ ir UAB „Korektyva“ pažymas, jog ieškovas, būdamas šių įmonių direktoriumi, už 2010 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius bei 2011 metų sausio mėnesį gavo iš viso į rankas 1 582,59 Lt darbo užmokesčio. Skundžiama nutartimi teismas prašymą tenkino iš dalies, atidėjo 6 499 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą bei nustatė terminą likusiai – 7 000 Lt žyminio mokesčio daliai sumokėti, iš esmės motyvuojant tuo, kad ieškovas neįrodė savo turtinės padėties pasikeitimo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarties priėmimo, kuria, įvertinus ieškovo turtinę padėtį, buvo nustatytas terminas ieškovui sumokėti 7 000 Lt žyminį mokestį už ieškinį, o likusios žyminio mokesčio dalies – 7 132,27 Lt mokėjimas buvo atidėtas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovas pateikė įrodymus tik apie jo paties gautą darbo užmokestį už tris paskutinius mėnesius prieš apeliacinio skundo pateikimą, sprendžia, kad ieškovas nepateikė įrodymų viseto, būtino jo tikrajai turtinei padėčiai nustatyti bei atitinkamai jo turtinės padėties pablogėjimui, lyginant su buvusia Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarties priėmimo momentu, konstatuoti. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota contra spoliatorem prezumpcija, vadovaujantis kuria šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-230/2005). Be to, prielaidos, jog atsakovo vadovaujamų įmonių finansinė padėtis pablogėjo, ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais. Tuo tarpu ieškovo nurodytos prielaidos, kad jo turimas turtas areštuotas bei jis turi išlaikyti savo nepilnametį sūnų jau buvo aptartos ir įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartyje, kurioje buvo nustatyta, kad įvertinus šias aplinkybes kitų aplinkybių kontekste, ieškovas yra pajėgus sumokėti 7 000 Lt žyminį mokestį. Atsižvelgiant į išdėstyta, atskirojo skundo argumentai, kuriais jis įrodinėja savo pablogėjusią turtinę padėtį dėl gaunamų finansinių išteklių sumažėjimo, nepilnamečio sūnaus išlaikymo ir turto arešto, atmetami kaip neįrodyti (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kuriais atsakovas įrodinėja savo finansinės padėties pablogėjimą remdamasis tuo, jog jis patyrė 10 000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, sumokėdamas žyminį mokestį bei sudarydamas sutartį su advokatu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. birželio 9 d. nutartyje konstatuodamas, jog ieškovas yra pajėgus susimokėti 7 000 Lt žyminio mokesčio dalį už ieškinį, atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas turi piniginių lėšų advokato paslaugoms apmokėti. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. birželio 9 d. nutartyje konstatavo, kad sprendimo priėmimo dieną ieškovas bus pajėgus susimokėti atidėtą žyminio mokesčio dalį – 7 132,27 Lt. Vadinasi, Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. birželio 9 d. nutartyje nustatė, kad ieškovas sprendimo priėmimo momentu bus pajėgus patirti 7 132,27 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi kaip minėta aukščiau, ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis šiuo metu pablogėjo tiek, jog jis, priešingai nei nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartyje, nebepajėgus šiuo metu sumokėti 7 000 Lt bylinėjimosi išlaidų (tai yra 7 000 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, vietoj 7 132,27 Lt atidėtos žyminio mokesčio dalies už ieškinį), atskirojo skundo argumentai, kuriais jis įrodinėja turtinės padėties pablogėjimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2000 m. sausio 24 d. sprendimu priteisė ieškovui UAB „Lamaring“ iš atsakovo K. K. 1 627 929 Lt. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006 m. vasario 15 d. nutartimi atsakovo K. K. prašymą apeliaciniam skundui paduoti atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Iš nustatytų aplinkybių seka, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. sausio 24 d. sprendimas buvo įsiteisėjęs ir vykdytinas jau priimant Lietuvos apeliacinis teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad minėta aplinkybė nesutrukdė ieškovui sumokėti 7 000 Lt dalies žyminio mokesčio už ieškinį, ji, ieškovui neįrodžius naujų aplinkybių, kurios įtakojo jo turtinės padėties pablogėjimą, neturėtų trukdyti sumokėti ir 7 000 Lt dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Kadangi kaip aukščiau minėta sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo yra vertinami duomenys apie pareiškėjo turtinę padėtį, atskirojo skundo argumentai apie ieškinio (ginčo) dalyką bei žyminio mokesčio atidėjimo termino nenurodymą, atmetami kaip neįtakojantis skundžiamos nutarties pagrįstumo.

Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

             Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.                 

Teisėjai                                                                                   Audronė Jarackaitė

                     Kazys Kailiūnas

                     Egidijus Žironas