Civilinė
byla Nr. 2-1367/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.2;
122.3
(S)

LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus
Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011
m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas neatidėtai
daliai žyminio mokesčio sumokėti, civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovams R. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė
bendrovė „Lamaring“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės
normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrindus.
Ieškovas K. K. kreipėsi į teismą
su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų R. B. ir
R. B. 1 013 226,60 Lt skolos bei 5 procentų dydžio
metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo
sprendimo įvykdymo.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 19 d. sprendimu
ieškovo K. K. ieškinį atmetė.
Ieškovas K. K. pateikė apeliacinį
skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimą
panaikinti ir priteisti ieškovui K. K. solidariai iš
atsakovų R. B. ir R. B. 949 900 Lt. Ieškovas
taip pat pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą
sumokėjimą dėl atsakovo sunkios materialinės padėties, kurią patvirtina tai,
kad ieškovo darbinės pajamos neviršija minimalaus mėnesinio atlyginimo,
ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto, išskyrus areštuotą butą, ieškovas
neturi jokių savo vardu registruotų transporto priemonių bei pinigų banko
sąskaitose. Be to, teismui patenkinus ieškovo UAB „Lamaring“ ieškinį, iš K. K. buvo priteista 1 627 929,87 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m.
vasario 21 d. nutartimi nutarė ieškovo K. K. prašymą patenkinti iš dalies, atidėti 6 499 Lt dalies
žyminio mokesčio sumokėjimą bei nustatyti ieškovui 20 dienų terminą nuo šios
nutarties įsiteisėjimo sumokėti 7 000 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad tam
tikri finansiniai sunkumai, bendru atveju iškylantys asmeniui, negali būti
besąlyginiu pagrindu taikyti CPK 84 straipsnyje numatytas procesines
privilegijas. Vertinant suinteresuotojo asmens galimybes sumokėti žyminį
mokestį, turi būti atsižvelgiama ne tik į žyminio mokesčio dydį, bet ir į ginčo
santykį, pateikusio prašymą asmens ypatybes, kitas svarbias aplinkybes. Įstatyme
tiesiogiai nurodoma, kad suinteresuotas asmuo privalo pagrįsti tokį prašymą
atitinkamais įrodymais, tai yra įrodyti aplinkybes, galinčias būti pagrindu
taikyti CPK 84 straipsnį. Teismas atideda žyminio mokesčio sumokėjimą, kai su
tokio mokesčio sumokėjimu susiję sunkumai gali visiškai paneigti asmens teisę į
savo teisių gynybą teisme. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 9 d.
nutartimi konstatuota, kad ieškovas pajėgus sumokėti 7 000 Lt dalį žyminio
mokesčio, mokėtino už ieškinį ir dar 7 100 Lt dalį sprendimo priėmimo byloje
metu. Paskelbus teismo sprendimą, pareiga sumokėti likusią dalį žyminio
mokesčio ieškovui atsirastų tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Ieškovas
nepateikė jokių įrodymų apie kokias nors reikšmingas aplinkybes, galimai iš
esmės pakeitusias jo turtinę padėtį po 2009 m. birželio 9 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas K. K. pateikė atskirąjį
skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį ir tenkinti ieškovo
prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki sprendimo priėmimo.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1.
teismas nepagrįstai kaip prašymo
trūkumą laikė aplinkybę, kad nenurodytas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo
terminas, nes CPK 84 straipsnyje numatytas tik vienintelis atidėjimo terminas –
iki sprendimo (nutarties) priėmimo;
2.
teismas turėjo atsižvelgti į ginčo
santykį, tai yra į tai, kad ieškovas siekia iš atsakovo atgauti prarastus
pinigus, o ne ginčijasi dėl gautos naudos grąžinimo;
3.
2009 m. priimta nutartis negali
būti vertinama kaip turinti prejudicinę galią, nes ieškovo turtinė padėtis
pasikeitė į blogąją pusę, ką patvirtina aplinkybė, jog atsakovas turėjo už
žyminį mokestį bei advokato pagalbą sumokėti 10 000 Lt. Duomenys apie ieškovo
turtinę padėtį bei vykdomą išieškojimą yra šioje byloje. Be to, ieškovas augina
nepilnametį sūnų, ieškovo piniginės pajamos yra minimalios, ekonominė krizė
neigiamai atsiliepė įmonių, kuriose dirba ieškovas, finansinei padėčiai.
Atsakovai R. B. ir R. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami jį
atmesti. Nurodo, kad ieškovas yra išsilavinęs, turintis didelę darbinę patirtį,
biznio ir vadovavimo įgūdžių, normalios sveikatos, iš ko seka, kad ieškovas
negalėtų tenkintis minimaliomis pajamomis. Jeigu ieškovas pats pasirenka tokį
darbą, tikėtina, kad jis nesuinteresuotas uždirbti daugiau, ypač įvertinus tai,
kad iš jo darbo užmokesčio išieškomos priteistos didelės sumos, kurių išieškotinas
dydis priklauso nuo darbo užmokesčio dydžio (CPK 736 str.).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
CPK 79 straipsnyje kaip viena iš bylinėjimosi išlaidų
rūšių yra įtvirtintas žyminis mokestis. Iš CPK 80 straipsnyje įtvirtintų
žyminio mokesčio mokėjimo atvejų bei dydžio paskaičiavimo taisyklių darytina
išvada, kad byloje dalyvaujantys asmenys žyminį mokestį privalo susimokėti CPK
numatytais atvejais už pareikštus savarankiškus materialinio pobūdžio
reikalavimus civilinėje byloje. Taigi, žyminio mokesčio įtvirtinimo civiliniame
procese tikslas yra ne tik eliminuoti nepagrįstų reikalavimų pareiškimą, mažinti
byloje dalyvaujančių asmenų galimybes vilkinti procesą bei piktnaudžiauti savo
procesinėmis teisėmis, bet ir padengti dalį valstybės išlaidų, susijusių su
civilinių bylų nagrinėjimu. Todėl CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas
atleidimo nuo žyminio mokesčio institutas bei CPK 84 straipsnyje įtvirtintas
žyminio mokesčio atidėjimo institutas turėtų būti taikomas tik išimtiniais
atvejais, esant pagrįstam pareiškėjo prašymui.
CPK 84 straipsnyje yra įtvirtinti prašymo atidėti
žyminio mokesčio sumokėjimą reikalavimai, nurodant, jog toks prašymas turi būti
motyvuotas bei prie tokio prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio
mokesčio atidėjimo būtinumą. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareiga įrodyti tokio
prašymo pagrįstumą kyla ir iš CPK 12 straipsnio
įtvirtinto rungimosi principo, vadovaujantis kuriuo šalys turi įrodyti
aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal
susiformavusią teismų praktiką, pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą
atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jo
laikiną sunkią turtinę padėtį. Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima
spręsti iš jo ir jo sutuoktinio turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto,
lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių,
dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus.
Nagrinėjamu atveju ieškovas K. K. prašė
atidėti 13 499 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, motyvuojant
tuo, kad jo turtinė padėtis prasta. Kaip vienintelį šio teiginio įrodymą
ieškovas pateikė UAB „Tas anas“ ir UAB „Korektyva“ pažymas, jog ieškovas,
būdamas šių įmonių direktoriumi, už 2010 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius bei
2011 metų sausio mėnesį gavo iš viso į rankas 1 582,59 Lt darbo užmokesčio. Skundžiama
nutartimi teismas prašymą tenkino iš dalies, atidėjo 6 499 Lt žyminio mokesčio
dalies sumokėjimą bei nustatė terminą likusiai – 7 000 Lt žyminio mokesčio daliai
sumokėti, iš esmės motyvuojant tuo, kad ieškovas neįrodė savo turtinės padėties
pasikeitimo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarties
priėmimo, kuria, įvertinus ieškovo turtinę padėtį, buvo nustatytas terminas ieškovui
sumokėti 7 000 Lt žyminį mokestį už ieškinį, o likusios žyminio mokesčio dalies
– 7 132,27 Lt mokėjimas buvo atidėtas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovas
pateikė įrodymus tik apie jo paties gautą darbo užmokestį už tris paskutinius
mėnesius prieš apeliacinio skundo pateikimą, sprendžia, kad ieškovas nepateikė
įrodymų viseto, būtino jo tikrajai turtinei padėčiai nustatyti bei atitinkamai jo
turtinės padėties pablogėjimui, lyginant su buvusia Lietuvos apeliacinio teismo
2009 m. birželio 9 d. nutarties priėmimo momentu, konstatuoti. Šią išvadą
patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota contra
spoliatorem prezumpcija, vadovaujantis kuria šaliai nepateikus ar
atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius
faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos
Aukščiausiojo teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civ. byloje Nr.
3K-3-230/2005). Be to, prielaidos, jog atsakovo vadovaujamų įmonių finansinė
padėtis pablogėjo, ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais. Tuo tarpu ieškovo
nurodytos prielaidos, kad jo turimas turtas areštuotas bei jis turi išlaikyti
savo nepilnametį sūnų jau buvo aptartos ir įvertintos Lietuvos apeliacinio
teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartyje, kurioje buvo nustatyta, kad įvertinus
šias aplinkybes kitų aplinkybių kontekste, ieškovas yra pajėgus sumokėti 7 000
Lt žyminį mokestį. Atsižvelgiant į išdėstyta, atskirojo skundo argumentai,
kuriais jis įrodinėja savo pablogėjusią turtinę padėtį dėl gaunamų finansinių
išteklių sumažėjimo, nepilnamečio sūnaus išlaikymo ir turto arešto, atmetami
kaip neįrodyti (CPK 12 ir 178 str.).
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus
atskirojo skundo argumentus, kuriais atsakovas įrodinėja savo finansinės
padėties pablogėjimą remdamasis tuo, jog jis patyrė 10 000 Lt dydžio
bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, sumokėdamas žyminį mokestį bei sudarydamas
sutartį su advokatu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas
2009 m. birželio 9 d. nutartyje konstatuodamas, jog ieškovas yra pajėgus
susimokėti 7 000 Lt žyminio mokesčio dalį už ieškinį, atsižvelgė į aplinkybę,
kad ieškovas turi piniginių lėšų advokato paslaugoms apmokėti. Be to, Lietuvos
apeliacinis teismas 2009 m. birželio 9 d. nutartyje konstatavo, kad sprendimo
priėmimo dieną ieškovas bus pajėgus susimokėti atidėtą žyminio mokesčio dalį –
7 132,27 Lt. Vadinasi, Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. birželio 9 d.
nutartyje nustatė, kad ieškovas sprendimo priėmimo momentu bus pajėgus patirti
7 132,27 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi kaip minėta aukščiau,
ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis šiuo metu pablogėjo tiek, jog jis, priešingai
nei nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartyje, nebepajėgus
šiuo metu sumokėti 7 000 Lt bylinėjimosi išlaidų (tai yra 7 000 Lt dydžio
žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, vietoj 7 132,27 Lt atidėtos žyminio
mokesčio dalies už ieškinį), atskirojo skundo argumentai, kuriais jis įrodinėja
turtinės padėties pablogėjimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, atmetami kaip
nepagrįsti (CPK 12 ir 178 str.).
Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės
sistemos LITEKO nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2000 m. sausio
24 d. sprendimu priteisė ieškovui UAB „Lamaring“ iš atsakovo K.
K. 1 627 929 Lt. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006 m. vasario 15 d.
nutartimi atsakovo K. K. prašymą apeliaciniam skundui
paduoti atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 4 d. nutartimi Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Iš
nustatytų aplinkybių seka, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m.
sausio 24 d. sprendimas buvo įsiteisėjęs ir vykdytinas jau priimant Lietuvos
apeliacinis teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartį. Taigi, atsižvelgiant į tai,
kad minėta aplinkybė nesutrukdė ieškovui sumokėti 7 000 Lt dalies žyminio
mokesčio už ieškinį, ji, ieškovui neįrodžius naujų aplinkybių, kurios įtakojo
jo turtinės padėties pablogėjimą, neturėtų trukdyti sumokėti ir 7 000 Lt dalies
žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Kadangi kaip aukščiau minėta sprendžiant klausimą dėl
žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo yra vertinami duomenys apie pareiškėjo
turtinę padėtį, atskirojo skundo argumentai apie ieškinio (ginčo) dalyką bei
žyminio mokesčio atidėjimo termino nenurodymą, atmetami kaip neįtakojantis
skundžiamos nutarties pagrįstumo.
Apeliacine
tvarka išnagrinėjus ieškovo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl
kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais
motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje
numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta
(CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus
apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337
str. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu ir
338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario
21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Audronė
Jarackaitė
Kazys
Kailiūnas
Egidijus Žironas