Administracinė byla Nr. ATP-177-354/2013
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00554-2013-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
39.2; 45.4.3; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 4 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarimo, kuriuo R. K. nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., 1000 Lt bauda su teisė vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams;
pagal ATPK 123 str. 5 d. 80 Lt dydžio bauda;
Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir R. K. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.
Teismas
n u s t a t ė:
R. K. nubaustas už tai, kad 2013 m. vasario 16 d. 10.00 val. Šiauliuose, Serbentų gatvėje vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas – 0,54 promilių – neblaivumo (girtumo) laipsnis), vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 238 punktų reikalavimus.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant R. K. ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Skunde Institucija deklaruoja nuomonę, kad teismas netinkamai vadovavosi ATPK 30¹ str. numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais, neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes, nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Nurodoma, kad R. K. tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus – vairavo automobilį, kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, būdamas neblaivus, ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams. Institucijos teigimu, ATPK 126 str. 1 d. numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje, nes kitu atveju nebus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir kuriama nebaudžiamumo už neteisėtą veiką iliuzija.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Šiaulių apygardos teismas kaip apeliacinė institucija žemesnės instancijos teismų priimtiems sprendimams savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad Institucijos, turinčios administracinius įgaliojimus jai nepavaldžių asmenų atžvilgiu, turinčios teisę surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus asmenims ir, įstatymų numatytais atvejais, skirti pažeidėjams administracines nuobaudas, bei kitas teises ir pareigas, iš esmės įgyvendinančios valstybės jai deleguotas atitinkamas funkcijas, apeliaciniam skundui turi būti keliami aukštesni reikalavimai juridinėms formuluotėms ir dėstomiems argumentams. Kitaip tariant, Institucija nuosekliai turėtų taikyti savo teikiamiems apeliaciniams skundams ATPK 3025 str. numatytus reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju, apeliacinio skundo rezoliucine dalimi prašoma panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, tačiau visiškai neaiškūs Institucijos argumentai nei dėl skundžiamo nutarimo panaikinimo, nei dėl to, kokia konkreti administracinė nuobauda, apelianto manymu, turėtų būti taikoma administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, jei teismo nustatytos faktinės pažeidimo padarymo aplinkybės ir veikos juridinė kvalifikacija neginčijama. ATPK 30211 str. 2 d. yra apibrėžtos bylos dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribos apygardos teisme ir numatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį galima tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas ir ne daugiau nei prašoma apeliaciniu skundu. Iš Institucijos pateikto apeliacinio skundo visiškai neaiškios nagrinėjimo apygardos teisme ribos, jų negali pats nusistatyti ir peržengti apeliacinės instancijos teismas, nes tai prieštarautų aptariamo įstatymo nuostatoms.
Atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą (ATPK 3026 str.), turėjo nustatyti, ar apeliacinis skundas atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus.
Nepaisant to, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 30211 str. 1 d.).
Apeliantas, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, skunde deklaratyviai teigia, kad teismas netinkamai vadovavosi ATPK 30¹ str. numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais, neteisingai įvertino padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį visuomenei ir aplinkybes, kuriomis šis teisės pažeidimas padarytas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Taigi teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, turi turėti galimybę individualizuoti griežtą nuobaudą, skiriamą konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimą, būtent tai atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą. Todėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas savaime negali būti pagrindas nutarimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.
Teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje esantys dokumentai – administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 093429 su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, kuriuo jis prisipažįsta vartojęs alkoholinius gėrimus ir vairavęs transporto priemonę, reiškia apgailestavimą dėl to (1 b. l.), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (6–7 b. l.), alkoholio matuoklio duomenys (3 b. l.), pranešimas dėl R. K. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (4 b. l.), R. K. vairuotojo pažymėjimo kopija ir pažyma apie jo baustumą (2; 9 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (5 b. l.) – patvirtina, kad R. K. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus, kurie teisingai kvalifikuoti atitinkamai pagal ATPK 126 str. 1 d. ir ATPK 123 str. 5 d. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų daryti kitokią išvadą nėra pagrindo.
Atsakomybė už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam yra numatyta ATPK 126 str., kurio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą nuo 1000 Lt iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Skundžiamu nutarimu žemesnės instancijos teismas R. K. paskyrė 1000 Lt baudą ir, remdamasis ATPK 301 str. nuostatomis, paskyrė mažesnę nei numatyta sankcijoje papildomą nuobaudą – atėmė teisės vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams. ATPK 301 str. 1 d. yra numatyta galimybė, atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.
Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad apeliantas nesutinka būtent su ATPK 301 str. numatyto instituto taikymu administracinės teisės pažeidimą padariusio asmens atžvilgiu. Apeliantas, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, skunde teigia, kad teismas netinkamai vadovavosi ATPK 30¹ str. numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais, neteisingai įvertino padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį visuomenei ir aplinkybes, kuriomis šis teisės pažeidimas padarytas. Detalizuojant argumentus, apeliaciniame skunde pažymima, kad R. K. vairavo transporto priemonę neblaivus ir neapdraudęs automobilio transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu – šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir, nepaskyrus jam ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai, kuriama nebaudžiamumo už neteisėtą veiką iliuzija. Atsakant į tokius Institucijos argumentus, dar sykį būtina pažymėti, kad subendrintą administracinę nuobaudą R. K. pirmosios instancijos teismas paskyrė būtent už transporto priemonės vairavimą vairuotojui būnant neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, ir už tai, kad vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kartu neaišku, kuo remiantis Institucija pasisako apie nebaudžiamumo už neteisėtą veiką iliuziją, nes juk skundžiamu nutarimu visgi buvo paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su tokiais skundo teiginiais.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės, pagrįstai atkreipė dėmesį, kad R. K. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,54 promilės), nedaug viršijantis numatytą leistiną normą (0,4 promilės). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad R. K. iškart prisipažino išvakarėse gėręs ir nemanęs, kad girtumo požymiai bus išlikę kitą rytą 10 val. Nėra pagrindo abejoti pažeidėjo prisipažinimu ir reiškiamu nuoširdžiu apgailestavimu, ką apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, pažymėtina, kad R. K. ankščiau nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkščius naudojimosi teise vairuoti transporto priemones tvarkos pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nors jo vairavimo stažas nuo 1986 metų. Visa tai, kas išdėstyta, nepatvirtina apeliacinio skundo teiginių, kad R. K. tyčia šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Byloje taip pat yra duomenys, pavirtinantys, kad R. K. dirba Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) mokykloje (10 b. l.). Teismo nuomone, R. K. padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinis neigiamas poelgis, nepalankiai susiklosčius tam tikrai situacijai. Dėl to teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, visumoje bylojančių apie aplinkybes, lemiančias švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos skyrimą, nes ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos ir papildomos nuobaudos skyrimas aiškiai nebūtų proporcingas padaryto teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumo laipsniui.
Kartu pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidėjui skyrė galutinę subendrintą nuobaudą – baudą 1000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, apygardos teismas mano, kad pavyks pasiekti administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus, nes R. K. paskirta nuobauda šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas kalto asmens nubaudimas.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. kovo 4 d. nutarimą R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę ir pagrįstai taikė ATPK 301 str. nuostatas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Nijolė Matuzevičienė