Civilinė byla Nr. e2A-342-589/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22973-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 23 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. T. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5666-844/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino būstas“ ieškinį atsakovei J. T. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Visagino būstas“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės J. T. (toliau – ir atsakovė) 631,19 Eur skolą už suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas, 17,94 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 649,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų (0,84 Eur už Gyventojų registro išrašą; 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą; 15,00 Eur žyminio mokesčio).
2. Nurodė, kad ieškovė yra daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės Visagino mieste administratorius. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Tarp ieškovės ir atsakovės 2014 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros ir paslaugų apmokėjimo sutartis Nr. 24-847, bei 2014 m. lapkričio 6 d. daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis Nr. 24-848 (toliau – ir Sutartys). Be to, ieškovė atlieka įstatyminiu pagrindu jai pavestas funkcijas - teikia daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo ir eksploatavimo paslaugas, inžinerinių sistemų (šildymo ir karšto vandens) priežiūrą, bendro naudojimo vietų valymo, buitinių atliekų surinkimo ir utilizavimo paslaugas. Ieškovas kiekvieną mėnesį pateikia atsakovei sąskaitas apmokėjimui už atliktas priežiūros ir administravimo paslaugas.
3. Taip pat nurodė, kad atsakovė nemokėjo ieškovei mokesčio už atliktas komunalines ir eksploatacines paslaugas. Remiantis 2019 m. liepos 29 d. buhalterine pažyma apie įsiskolinimą už suteiktas paslaugas Nr. 66-1-125, už suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas, atliktus remonto ir priežiūros darbus nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. įsiskolinimo suma sudarė 649,13 Eur, iš jų: 631,19 Eur už komunalines ir eksploatacines paslaugas ir 17,94 Eur delspinigiai, kurie paskaičiuoti po 0,02 procento už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną už 180 dienų pagal Lietuvos Respublikos 1995 m. vasario 26 d. įstatymą Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės J. T. ieškovės UAB „Visagino būstas“ naudai 631,19 Eur įsiskolinimą už suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas, 17,94 Eur delspinigius, iš viso 649,13 Eur sumą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 649,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur už Gyventojų registro išrašą, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą.
5. Teismas vertino, kad buhalterinėje pažymoje apie įsiskolinimą už suteiktas paslaugas Nr. 66-1-125 yra aiškiai ir detaliai pateikta informacija apie susidariusį įsiskolinimą ir paskaičiuotus delspinigius. Atsakovė šios pažymos teisėtumo savarankiškais reikalavimais neginčijo ir teismui nepateikė jokių įrodymų, kad joje esantys duomenys yra neteisingi. Todėl sprendė, jog esantis atsakovės įsiskolinimas patvirtintas atliktų paskaičiavimų dokumentais ir kitais rašytiniais įrodymais, kuriuos teismas yra išanalizavęs ir su jais sutinka. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė nepagrįstai iš jos reikalauja priteisti 631,19 Eur įsiskolinimą už komunalines ir eksploatacines paslaugas, ir kad jos teikiamuose apmokėjimui dokumentuose yra neteisingai nurodytos prašomos apmokėti sumos.
6. Nustatė, kad sutartyse, kurias yra pasirašiusi pati atsakovė, nėra įrašų (prierašų), jog J. T., pasirašydama Sutartis, nesutiko, su kokiomis nors šių Sutarčių sąlygomis (punktais), ar UAB „Visagino būstas“ vykdoma veikla. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų šių sutarčių negaliojimą, ar jose esančių įtvirtintų sąlygų neteisėtumą ar nepagrįstumą. Atsakovė savarankiškais reikalavimais neginčija jų teisėtumo. Todėl sprendė, kad šiose Sutartyse įtvirtintos sąlygos yra privalomos atsakovei.
7. Taip pat sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai įrodo, jog buvo atliekami namo, esančio (duomenys neskelbtini), kanalizacijos remonto darbai, bendrųjų erdvių priežiūros darbai, taip pat darbai susiję su laiptinės durų remontu, balkono stogelių remontu, sienų sandūrų remontu. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog ji su šiais ieškovės planuojamais atlikti ir atliktais darbais nesutiko ir dėl jų ieškovei buvo pareiškusi pretenzijas.
8. Pažymėjo, jog atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė, rinkdama iš namo gyventojų kaupiamąsias lėšas ir jas naudodama namo, esančio (duomenys neskelbtini), tinkamai eksploatacijai yra pažeidusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d., nutarimo Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo nutarta pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija, nuostatų reikalavimus. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atsakovė J. T. apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Mano, kad informacija apie susidariusį įsiskolinimą turėjo būti pateikta ne buhalterinėje pažymoje, neatskleidžiančioje mokėtinų sumų paskirties, jų priskaitymo teisėtumo, o detaliai nurodant kiekvienos įsiskolinimo dedamosios paskirtį ir pagrįstumą. Teismas be reikalo įrodinėjimo naštą perkėlė vien tik atsakovei.
11. Akcentuoja, jog ieškovė jokiais įrodymais neįrodė kaupiamųjų lėšų nebuvimą atitinkamu laikotarpiu, pvz., sienų siūlių remonto atlikimo metu, naujų durų įrengimo, todėl nepagrindė jos išrašomuose mokamuosiuose pranešimuose nurodytų įmokų už atliktus remonto ir kitus darbus teisėtumo ir šie ieškinio reikalavimai turėjo būti atmesti. Ieškovė taip pat neįrodė, kokia konkrečiai kaupiamųjų lėšų suma buvo apskaityta atsakovei už kiekvieną ginčo laikotarpio mėnesį. Ieškovė faktiškai pripažino, kad kaupiamųjų lėšų į apskaitą neįtraukia ir netvarko kiekvienam patalpų savininkui atskirai.
12. Mano, jog teismas visiškai nevertino ir dalies ieškovės atliktų remonto bei kitų darbų privalomųjų priežiūros reikalavimų kontekste. Ji neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nedavė sutikimo, ir kurios nesusijusios su privalomaisiais priežiūros reikalavimais. Pabrėžia, kad ieškovė prie privalomųjų reikalavimų priskyrė net skelbimų lentų pagaminimą ir patalpinimą administruojamame name, durų įrengimą ir pan., kas akivaizdžiai neteisėta, tačiau teismas dėl to sprendime net nepasisakė.
13. Atkreipia dėmesį ir tai, jog teismo vertinimas, kad ieškovė savo reikalavimus pagrindė į bylą pateikdama objektyvius įrodymus yra nepagrįstas ir prieštarauja bylos duomenims. Teismas nesivadovavo jos argumentais dėl durų keitimo darbų, iš kurių matyti, jog ji sutiko keisti duris tik su sąlyga, kad apmokėjimas bus vykdomas iš sukauptų lėšų.
14. Mano, kad teismas visiškai nevertino ir atsakovės teiginių dėl nepagristai priskaitytų sumų už avarijų likvidavimą (lokalizavimą). Ieškovė dokumentais niekaip nepagrindė avarijų buvimą ir jų lokalizavimo būtinumą, neįrodė šios teikiamos paslaugos turinio, jos dedamųjų.
15. Ieškovė UAB „Visagino būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
16. Nurodo, kad ieškovė pateikė į bylą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų sprendimus ir prašymus atlikti darbus, daugiabučio namo priežiūros ūkinius finansinius planus, gyvenamojo namo apžiūros aktus, ieškovės pirkimų komisijos sprendimus, sutartis su rangovais, atliktų darbų aktus, apmokėjimo dokumentus už atliktus rangovų darbus ir kitus dokumentus, pagrindžiančius atliktų darbų pagrindą, atlikimo ir apmokėjimo faktą. Savo 2019 m. lapkričio 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė detaliai išdėstė paskaičiavimus atsakovės mokėtinoms pagal atliktus darbus sumoms, nurodant iš ko ta suma susidaro ir kokiu būdu paskaičiuojama. Iš ieškovės pateiktų į bylą mokamųjų pranešimų matosi, kad atsakovei kas mėnesį individualiai priskaičiuojamos ir pateikiamos apmokėjimui kaupiamųjų lėšų sumos.
17. Atkreipia dėmesį, jog nors bendrojo naudojimo objektų valdytojas turi teisę pareikšti ieškinius dėl priskaičiuotų kaupiamųjų lėšų įsiskolinimo priteisimo, tačiau ieškovė, reikšdama ieškinį dėl atsakovės įsiskolinimo, į priteistinas skolas įtraukė tik tas kaupiamąsias lėšas, kurios panaudotos įvykdytų darbų apmokėjimui ir, atitinkamai, yra perkeltos į apmokėjimo grafą „remonto darbai“. Tokia įsiskolinimo, nurodyto su ieškiniu pateiktoje 2019 m. liepos 29 d. buhalterinėje pažymoje Nr. 66-1-125, paskaičiavimo tvarka buvo detaliai išaiškinta teismo posėdžio metu ieškovės atstovo ir apklaustos teismo posėdžio metu liudytojos.
18. Akcentuoja, jog Visagino savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais nustatomas mokestis už avarinės tarnybos išvykimą ir darbų atlikimą pagal faktą, yra galiojantys ir privalomi visiems Visagino savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių gyventojams. Atsakovė šių sprendimų neginčija, todėl privalo mokėti nustatytas įmokas nepriklausomai, ar pati naudojosi avarinės tarnybos paslaugomis, ar ne.
19. Pažymi, jog atsakovė, keldama reikalavimą grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nenurodo nei vieno absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Taip pat atsakovė niekaip neargumentuoja, kodėl ir kokioje dalyje neatskleista bylos esmė ir be kokių papildomų įrodymų neįmanoma bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
21. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės, kaip namo administratorės, reikalavimas priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Visagino būstas“ yra daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės Visagino mieste administratorius, paskirtas 2004 m. rugsėjo 14 d. Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-506 „Dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo“ ir 2017 m. birželio 23 d. Visagino savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. ĮV-E-605 “Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“. Šių įsakymų pagrindu ieškovė administruoja daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame daugiabučiame name yra atsakovei J. T. nuosavybės teise priklausantis 76,17 kv. m bendro ploto butas Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2014 m. spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5752 pagrindu. Ieškovė ir atsakovė 2014 m. lapkričio 6 d. sudarė Daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros ir paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. 24-847 bei 2014-11-06 Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį Nr. 24-848. Pagal ieškovės į bylą pateiktus duomenis, atsakovė už suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas, atliktus remonto ir priežiūros darbus nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. liko skolinga ieškovei 649,13 Eur, iš jų 17,94 Eur delspinigių. Ieškovės reikalavimą dėl nurodyto dydžio skolos priteisimo, kartu su kitais ieškovės pareikštais reikalavimais, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino visiškai, motyvuodamas tuo, kad ieškovė savo reikalavimus pagrindė į bylą pateiktais objektyviais įrodymais.
23. Atsakovė J. T. su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nesutinka, kaip vieną iš argumentų, dėl ko ji neprivalo apmokėti ieškovės patirtų išlaidų, nurodo tai, jog byloje neįrodyta, kad dalis ieškovės reikalaujamų priteisti sumų už remonto darbus pagristos būtent privalomaisiais priežiūros reikalavimais, jų būtinumu ir ji nedavė sutikimo dėl šių išlaidų.
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis taikyti galima tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; kt.). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017).
26. Ginčui aktualiu laikotarpiu privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas).
27. Dalis darbų buvo atlikti 2017 m. birželio-lapkričio mėnesiais, todėl aktuali Reglamento 2016 m. gruodžio 30 d. originali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 5 d. Pagal Reglamento 10.1 punkte pateiktą apibrėžimą privalomieji darbai – tai daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbai ar jų kompleksas, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti esminius statinių reikalavimus. Reglamento 10.2 punkte buvo numatyta, kad bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas (remontas) – tai įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus atliekami statybos darbai, kuriais atkuriamos ir (ar) pagerinamos gyvenamojo namo fizinės ir energinės savybės. Reglamento VII skyriuje buvo įtvirtinti privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai, kurių visumą sudaro 84 punkte nustatyti reikalavimai: be kita ko, reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus (84.1 papunktis); reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad: patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį (84.2.1 papunktis); nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (84.2.3 papunktis). Gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (85 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais; esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimu (86.1 – 86.2 papunkčiai).
28. Pagal minėtos redakcijos Reglamento 6 priede pateiktą „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą“ daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams, be kita ko, priskiriama: bendrojo pobūdžio organizaciniai ir tvarkomieji darbai, iš jų nuotekų šalinimo sistemos priežiūra (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą (jei nereikia sistemos ardymo darbų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą, siurblių, filtrų, atgalinių vožtuvų, alsuoklių ir automatinių oro išsiurbimo vožtuvų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus) (1.1.5 papunktis); stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas) (1.1.8 papunktis); namo bendrųjų konstrukcijų (pamatų, cokolio, sienų, balkonų laikančiųjų konstrukcijų ir kitų) saugaus naudojimo užtikrinimas: atitrūkusių plytų, tinko, lipdinių, skardos, medinių ir kitokių detalių pašalinimas ar pritvirtinimas (1.1.10 papunktis).
29. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d., toliau – ir Nuostatai) 12 punktą, už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus.
30. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tiek 2016 m. rugsėjo 13 d., tiek 2017 m. gegužės 12 d. apžiūrint pastato išorę, fiksuoti daugiabučio namo stoge vietomis matomi pratekėjimai per parapetų plokščių sujungimus. Rekomenduota darbus defektams šalinti įtraukti į 2017 m. sezoninių remonto darbų grafiką (Statinio apžiūros aktų 2016 m. rugsėjo 13 d. Nr. 68-5-35/23 ir 2017 m. gegužės 12 d. Nr. 68-5-35/24, Eil. Nr. 1.4). Pagal 2017 m. sausio 11 d. ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. gautus buto Nr. 30 savininkės prašymus, atlikus balkonų stogelių apžiūrą, fiksuota, kad balkonuose prateka vanduo, todėl padaryta išvada, jog būtina atlikti stogo paprastąjį remontą, buto Nr. 30 balkono stogelio dangos remontą, kadangi pratekantis stogas pažeidžia esminius statinio reikalavimus (neužtikrinamas mechaninis atsparumas ir pastovumas, neužtikrinami higienos sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimai, neužtikrinamas energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas, galimas gaisro pavojus) (Balkono stogelio apžiūros aktas 2017 m. sausio 27 d. Nr. 68-5-35/23). Šie darbai atlikti pagal 2017 m. ilgalaikį planą, apmokamą iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal Pagrindinę sutartį Nr. CPO41002 bei Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą 2017 m. lapkričio 6 d. Nr. 2.9-(7BD)55, taip pat 2017 m. birželio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą VTS Nr. 02718 ir Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. CPO35688/PPA (Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu ataskaitos už 2017 m. II Skyrius „Lėšų kaupimas ir panaudojimas“ bei III Skyrius „Planinių darbų vykdymas“).
31. Iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal Atliktų darbų aktą Nr. 58-31A/2 už 2017 m. 06 mėnesį apmokėta ir už vidaus nuotekų plastikinių vamzdžių ir jungiamųjų fasoninių dalių montavimo darbus (buto Nr. 13 rūsyje) (Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu ataskaitos už 2017 m. II Skyrius „Lėšų kaupimas ir panaudojimas“ bei IV Skyrius „Nenumatyti namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbai“). Minėti gedimai fiksuoti 2017 m. birželio 5 d. Gyvenamojo namo apžiūros aktu Nr. 43-145.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės organizuotų darbų pobūdį, pažymi, kad jie pagal Reglamento originalios redakcijos 6 priedo 1.1.5, 1.1.8, 1.1.10 papunkčius priskirtini prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų.
33. Sprendžiant dėl 2019 m. sausio mėnesį atliktų darbų atitikties privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams, aktuali Reglamento 2018 m. birželio 26 d. redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 5 d., kurios 11 punkte nurodyta, kad statinio priežiūros tikslas yra užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reglamento 12 punkte nurodyti pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Reglamento 13 punkte nurodyta, kad mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad, be kita ko, žiemos metu neperšaltų konstrukcijos (13.7 papunktis).
34. Iš Daugiabučio namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano 2018 m. sausio 2 d. Nr. 2/10 matyti, jog 2.4 papunkčiu prie 2018 m. suplanuotų išlaidų planiniams bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbams numatytos, be kita ko, išlaidos stogo šiukšliavamzdžių konstrukcijų apšiltinimo darbams. Šie darbai ieškovės priimti pagal 2019 m. sausio 21 d. Darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2101 ir, vadovaujantis Reglamento 2018 m. birželio 26 d. redakcijos 13.7 papunkčiu, taip pat priskirtini prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų.
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės argumentai, kad ji neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių ji nėra davusi sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka, atmetamas kaip nepagrįstas, nes ieškovė atliko darbus, susijusius su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
36. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. kovo 2 d. ieškovė gavo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų priimtą sprendimą dėl viso namo sienų sandūrų remonto. Tiek 2016 m. rugsėjo 13 d., tiek 2017 m. gegužės 12 d. apžiūrint pastato išorę, fiksuotos ištrupėjusios siūlės tarp sienų plokščių, stoge vietomis matomus pratekėjimus per parapetų plokščių sujungimus. Rekomenduota darbus defektams šalinti įtraukti į 2017 m. sezoninių remonto darbų grafiką ir informuoti butų savininkus apie būtiną lėšų kaupimą viso namo siūlių remonto darbams (Statinio apžiūros aktų 2016 m. rugsėjo 13 d. Nr. 68-5-35/23 ir 2017 m. gegužės 12 d. Nr. 68-5-35/24, Eil. Nr. 1.2). Vadovaujantis ieškovės vadovo 2016 m. balandžio įsakymu Nr. 2-56 „Dėl lėšų kaupimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) sienų plokščių sandūroms remontuoti (atnaujinti)“ nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. turėjo būti daromi atskaitymai ir kaupiamos lėšos sienų plokščių sandūroms remontuoti (atnaujinti). Minėti darbai atlikti pagal 2017 m. ilgalaikį planą, apmokamą iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų 2017 m. rugpjūčio 2 d. Rangos sutartyje Nr. 18-104 nustatytą darbų kainą ir Atliktų darbų aktą už 2017 m. 10 mėnesį (Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu ataskaitos už 2017 m. II Skyrius „Lėšų kaupimas ir panaudojimas“ bei III Skyrius „Planinių darbų vykdymas“).
37. Kadangi dėl nutarties 36 punkte nurodytų išlaidų buvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, to pakanka, kad apeliantei kiltų pareiga prisidėti prie šių išlaidų atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Priešingas aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).
38. Apeliantei, neginčijus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl sienų sandūrų remonto, kyla pareiga jį vykdyti, t. y. atlikus šiuos darbus, atlyginti išlaidas proporcingai savo turimai nuosavybės daliai.
39. Bylos duomenimis, 2018 m. gruodžio 17 d. taip pat buvo gautas butų ir kitų patalpų savininkų prašymas organizuoti naujų įėjimo į laiptines ir tamburo durų gamybos bei montavimo darbus. Šie darbai buvo atlikti ir priimti pagal 2019 m. gegužės 22 d. Darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 7-18-22-1. Apeliantė neneigia, jog priimant sprendimą dėl įėjimo durų keitimo, buvo davusi sutikimą, tačiau tvirtina, jog neprivalo apmokėti šių išlaidų, nes sutiko keisti duris tik su sąlyga, kad apmokėjimas bus vykdomas iš sukauptų lėšų.
40. Iš ieškovės pateiktų į bylą mokamųjų pranešimų turinio matyti, kad apeliantei kas mėnesį individualiai buvo priskaičiuojamos ir pateikiamos apmokėjimui kaupiamųjų lėšų sumos. Iš šių pranešimų turinio taip pat akivaizdu, kad apeliantė ginčo laikotarpiu atliko mokėjus į kaupiamųjų lėšų fondą tik tris kartus, iš viso 119,77 Eur sumai (2017 m. lapkričio ir gruodžio mėn. – 106,30 Eur, 2019 m. birželio mėn. – 13,47 Eur). Apeliantė šios aplinkybės neginčija. 2019 m. liepos 29 d. Buhalterinės pažymos Nr. 66-1-125 duomenys patvirtina, jog ieškovė neprašė iš apeliantės papildomai priteisti apeliantės kas mėnesį turėtų mokėti 3,81 Eur dydžio įmokų į kaupiamąsias lėšas, o reiškė reikalavimą priteisti iš apeliantės proporcingai jos turimai nuosavybės daliai tik tas išlaidas, kurios buvo faktiškai patirtos dėl įvykdytų darbų apmokėjimo iš bendro (visų daugiabučio namo savininkų) kaupiamųjų lėšų fondo, išskaičius apeliantės ginčo laikotarpiu sumokėtą 119,77 Eur sumą. Ta aplinkybė, kad ši išlaidų suma minėtoje buhalterinėje pažymoje perkelta į grafą „priskaičiuota už remontą“, susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo niekaip neįtakoja ir neeliminuoja apeliantės pareigos minėtas išlaidas apmokėti, ginčo laikotarpiu tinkamai nevykdžius įmokų į kaupiamųjų lėšų fondą. Priešingu atveju, apeliantė būtų nepagrįstai atleista nuo pareigos apmokėti proporcingai jos turimai nuosavybės daliai tenkančias daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros išlaidas, apmokėjimo naštą perkeliant kitiems daugiabučio namo savininkams, kas prieštarautų bendriesiems teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės argumentai, kad ji neprivalo apmokėti įėjimo durų keitimo darbų, kadangi jie turėjo būti apmokėti iš kaupiamųjų lėšų, tinkamai nevykdžius įmokų į kaupiamąsias lėšas, atmestini kaip nepagrįsti.
41. Apeliantė taip pat teigia, jog skundžiamu teismo sprendimu neteisingai iš jos priteista jai tenkanti namo skelbimo lentos pagaminimo ir montavimo išlaidų dalis. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė yra paskirta ginčo namo administratore. Bendrojo naudojimo objektus administratorius administruoja vadovaudamasis Nuostatais, pagal kurių 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, be kita ko, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 papunktis), nuostatų V skyriuje nustatyta tvarka skelbia informaciją apie savo veiklą (Nuostatų 4.13 papunktis). Informaciją apie savo veiklą administratorius skelbia ir teikia patalpų savininkams, be kita ko, namo skelbimų lentose, įrengtose bendrojo naudojimo patalpose ar kitose gerai prieinamose vietose (I aukšto laiptinių aikštelėse, holuose) (Nuostatų 14.2 papunktis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, tačiau turi teisę priimti sprendimus, susijusius su teisės aktais jam nustatytų pagrindinių uždavinių įgyvendinimu. Šios aplinkybės paneigia apeliantės dėstomus argumentus, dėl ko ji neturi atlyginti ieškovei išlaidų, patirtų dėl namo skelbimo lentos pagaminimo ir montavimo.
42. Apeliantė, neigdama savo pareigą apmokėti mokestį už bendro naudojimo objektų avarijų likvidavimą ir lokalizavimą, teigia, kad ieškovė dokumentais niekaip nepagrindė avarijų buvimą ir jų lokalizavimo būtinumą, t. y. neįrodė šios teikiamos paslaugos turinio, jos dedamųjų.
43. Byloje nustatyta, kad Visagino savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. TS-423 “Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės inžinerinių sistemų avarijų likvidavimo ir lokalizavimo darbų sąrašo tarifui apskaičiuoti bei daugiabučių namų bendro naudojimo objektų avarijų likvidavimo ir lokalizavimo tarifo patvirtinimo“, kuris vėliau, įvedant eurą, pakeistas Visagino savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. TS-132 „Dėl Visagino savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. TS-423 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės inžinerinių sistemų avarijų likvidavimo ir lokalizavimo darbų sąrašo tarifui apskaičiuoti bei daugiabučių namų bendro naudojimo objektų avarijų likvidavimo ir lokalizavimo tarifo patvirtinimo“ pakeitimo, nustatytas ir patvirtintas daugiabučių namų bendro naudojimo objektų avarijų likvidavimo ir lokalizavimo tarifas – 0,023 Eur už 1 kv. m bendro naudingo ploto. Nurodyti Visagino savivaldybės tarybos sprendimai yra galiojantys ir privalomi visiems Visagino savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių gyventojams. Kadangi apeliantė šių sprendimų neginčija, tai privalo mokėti nustatytas įmokas nepriklausomai nuo to, ar pati naudojosi avarinės tarnybos paslaugomis, ar ne.
44. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų apeliantė nurodo ir tai, kad informacija apie susidariusį įsiskolinimą turėjo būti pateikta ne buhalterinėje pažymoje, neatskleidžiančioje mokėtinų sumų paskirties, jų priskaitymo teisėtumo, o detaliai nurodant kiekvienos įsiskolinimo dedamosios paskirtį ir pagrįstumą. Tokiu būdu teismas be reikalo įrodinėjimo naštą perkėlė vien tik apeliantei.
45. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir šiems apeliantės argumentams. Bylos medžiaga patvirtina, jog pagrindžiant ieškinio reikalavimus, ieškovės į bylą buvo pateikta ne tik apeliantės nurodoma buhalterinė pažyma, tačiau ir apeliantei siųsti mokomieji pranešimai, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų sprendimai ir prašymai atlikti darbus, daugiabučio namo priežiūros ūkiniai finansiniai planai, gyvenamojo namo apžiūros aktai, ieškovės pirkimų komisijos sprendimai, sutartys su rangovais, atliktų darbų aktai ir kiti dokumentai, pagrindžiantys darbų atlikimo pagrindą ir faktą. Ieškovės 2019 m. lapkričio 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovės detaliai išdėstyti paskaičiavimai atsakovės mokėtinoms sumoms, nurodant iš ko mokėtina suma susidaro ir kokiu būdu paskaičiuojama. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismui apeliantė nepateikė į bylą jokių objektyvų įrodymų, kurie leistų suabejoti ieškovės atliktų skaičiavimų pagrįstumu.
46. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai procesinių ar kitų įstatymų normų, nustatančių specialias tam tikros faktinės aplinkybės įrodinėjimo priemones, nėra, ta aplinkybė gali būti nustatoma bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2008). Kadangi procesinių ar kitų įstatymų normų, nustatančių specialias įrodinėjimo priemones apeliantės skolai už suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas, atliktus remonto ir priežiūros darbus nustatyti nėra, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir įvertino tiek ieškovės, tiek apeliantės pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visus byloje esančius įrodymus įvertino pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė reikalavimus pagrindė į bylą pateiktais objektyviais įrodymais.
47. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Ieškovė, prašydama priteisti iš apeliantės skolą, įrodymais pagrindė suteiktų paslaugų faktą, apimtis, kainą, apeliantės įsiskolinimo dydį, taigi nagrinėjamu atveju ieškovė savo įrodinėjimo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, įgyvendino. Tuo tarpu apeliantė, nesutikdama su ieškovės suteiktomis paslaugomis, mokesčių paskaičiavimo teisingumu, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės patirtos išlaidos būtų neteisingai ir nepagrįstai apskaičiuotos, paslaugos nesuteiktos, remonto darbai ir kiti statinio priežiūros darbai atlikti nepagrįstai ar nekokybiškai, renkamos ir naudojamos kaupiamosios lėšos pažeidžiant Nuostatų reikalavimus. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad būtent šalis, teigianti, jog administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2689-577/2013, 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2246-656/2016; 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1104-275/2019).
48. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).
49. Įvertinęs visus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
50. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti ir apeliantės reikalavimą priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Rita Dambrauskaitė