Baudžiamoji byla Nr. 1A-294-290/2018
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01018-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.
(S)
Kauno apygardos teismas
NuT A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,
sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Daivai Aliulienei, Tomui Žukauskui,
dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui,
nuteistajam D. G., išteisintiesiems R. J., G. P., I. L., T. R. bei jų gynėjams advokatams Artūrui Baužai, Mindaugui Vasiliauskui, Vitalijai Smolenskienei, Algirdui Girdučiui Šalavkai, Singridai Samoškienei,
viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Donato Puzino apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda.
Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ikiteisminio tyrimo metu D. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuspręsta palikti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
R. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
I. L. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
T. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
G. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Civilinio ieškovo Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 136 074,20 Eur civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. G. priteista 2 730 Eur turtinės žalos atlyginimo valstybei. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. D. G. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2012-09-01 iki 2013-03-31 apgaulingai tvarkė UAB „R. I. D.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:
jis, (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „R. I. D.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2012-09-01 – 2013-03-31 laikotarpio UAB „R. I. D.“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė:
- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 straipsnio ,,Apskaitos registras“ 1 d.: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 2 d. ,,Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“ ir 12 straipsnio ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 d. (2003-12-18 Nr. IX-1914 įstatymo redakcija) „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, kadangi nebuvo sudaryti 2012-09-01 – 2013-03-31 laikotarpio UAB „R. I. D.“ visų sąskaitų suvestiniai registrai, t. y. turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai;
- Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 15 str. „Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“ ir 27 str. „Atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui“ „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas<...>“, nes UAB ,,R. I. D.“ VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialui 2012 ir 2013 metų finansinių ataskaitų nepateikė;
- 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 16 p. „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.“, kadangi UAB „R. I. D.“ kasos knyga nebuvo vedama, negalima nustatyti, koks grynųjų pinigų likutis buvo 2012-09-01, tai yra tiriamojo laikotarpio pradžiai, kiek gavo pajamų ir kiek turėjo išlaidų ir koks kasos likutis buvo 2013-03-31, tiriamojo laikotarpio pabaigoje;
- Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001-12-20 Nr. IX-675 57 str. „Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 d. „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, kadangi UAB ,,R. I. D.“ be apskaitos dokumentų realizavo 7163 kg kiaulių skerdienų puses už 44884,22 Lt arba 12999,36 Eur, taip UAB ,,R. I. D.“ neapskaitė pardavimo pajamų už 2012 m. rugsėjo-gruodžio mėn. 29354 Lt (8501 Eur) ir 2013 m. vasario-kovo mėn. – 15530 Lt (4498 Eur);
- Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 77 str. ,,PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“ 1 d. „PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo“; 78 str. „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ 1 d. „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“. 79 str. ,,Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra“ 1 d. „Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo <...> privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo“, nes Bendrovė kiaulienos skerdenų puses realizavo už 44884,22 Lt arba 12999,36 Eur, taip bendrovė neapskaitė pardavimo pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 9426 (44884x 21%) Lt (arba 2730 Eur) PVM;
Dėl minėtų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti 2012-09-01 - 2013-03-31 laikotarpio UAB „R. I. D.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
2. D. G. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012-09-01 – 2013-03-22 laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, įgytą iš Lenkijos Respublikos įmonių „Z. M. Z.“, gyvulių skerdyklos R. R., TŪB „W.“ šviežią mėsą (kiaulienos skerdienos) 7163 kg realizavęs Lietuvos Respublikos ūkio subjektams neišrašant jokių apskaitos dokumentų, t. y. pardavimo operacijų neapskaitant oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant kasos aparatu ir neišrašant PVM sąskaitų faktūrų, tokiu būdu sumažindamas realias įmonės prekybos apimtis, pateikė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turėtus sandorius UAB „R. I. D.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai M. P., nežinojusiai apie tai, kad teikiami duomenys yra neteisingi, kuri pagal pateiktus duomenis užpildė UAB „R. I. D.“ PVM deklaracijas forma „FR0600“:
2012-10-23 34 eilutėje įrašė 49 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. rugsėjo mėn.;
2012-10-19 34 eilutėje įrašė 2521 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. spalio mėn.;
2012-12-21 34 eilutėje įrašė 1777 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. lapkričio mėn.;
2012-01-23 34 eilutėje įrašė 1818 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. gruodžio mėn.;
2013-03-22 34 eilutėje įrašė 2066 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2013 m. vasario mėn.
Tokiu būdu, D. G., per nesuprantančią nusikalstamos veikos M. P., elektroniniu būdu pateikė neteisingus duomenis (duomenys neskelbtini) m. VMI apie gautas pajamas ir mokėtiną PVM.
3. D. G. ir R. J. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrai, D. G. dirbant UAB „R. I. D.“ direktoriaus pareigose, R. J. būnant UAB „R. I. D.“ akcininku ir dirbant vadybininku, laikotarpiu nuo 2012-09-26 iki 2013-03-06, apgaule UAB „R. I. D.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent: turėdami vieningą nusikalstamą tikslą - apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau-PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens - UAB „R. I. D.“ naudai panaikinti turtinę prievolę – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, pažeisdami:
- BAĮ (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 d. reikalavimus, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir šio įstatymo 12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįstai apskaitos dokumentais, <...>“.
- PVM įstatymo 2002-03-05 Nr. IX-751 77 str. ,,PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“ 1 d. „PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo, 3) teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir šio Įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM ir avansinius PVM mokėjimus.“; 78 str. „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ 1 d. „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, 89 str. ,,Už mokestinį laikotarpį mokėtinos į biudžetą PVM sumos apskaičiavimas“ 1 d. ,,Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (išskyrus PVM, kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma.“.
- BAĮ (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 straipsnio “Apskaitos registras” 1 d. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 2 d. ,,Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“ ir 12 straipsnio ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 d. (2003-12-18 Nr.IX-1914 įstatymo redakcija) „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“,
įgijo 2012-09-26 4000 kg, 2012-10-09 5993 kg, 2012-10-12 12000 kg, 2012-10-18 6000 kg, 2012-10-28 12000 kg, 2012-10-31 14000 kg, 2012-11-06 10000 kg, 2012-11-08 5000 kg, 2012-11-16 12000 kg, 2012-11-17 12020 kg, 2012-11-19 10280 kg, 2012-11-27 10000 kg, 2012-12-07 8000 kg, 2012-12-09 9170 kg, 2012-12-11 12000 kg, 2012-12-18 8000 kg, 2012-12-20 21000 kg, 2012-01-23 9190 kg, 2013-01-27 10800 kg, 2013-01-28 5000 kg, 2013-01-30 11188 kg, 2013-02-03 8990 kg, 2013-02-05 10000 kg, 2013-02-06 5995 kg, 2013-02-10 7797 kg, 2013-02-12 8889 kg, 2013-02-12 12000 kg, 2013-02-13 9000 kg, 2013-02-15 14000 kg, 2013-02-17 22970 kg, 2013-02-20 8792 kg, 2013-02-28 12000 kg, 2013-03-03 12000 kg, 2013-03-06 12000 kg šviežios mėsos (kiaulienos skerdienos) iš Lenkijos Respublikos įmonių „Z. M. Z.“, gyvulių skerdyklos R. R., TŪB „W.“ be jokių apskaitos dokumentų, apgaule, t. y. šviežios mėsos (kiaulienos skerdienos) įgijimo neapskaitė UAB „R. I. D.“ buhalterinėje apskaitoje ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku visą iš minėtų Lenkijos Respublikos tiekėjų įgytą šviežios mėsos (kiaulienos skerdienos) kiekį 353074 kg realizavo Lietuvos Respublikos ūkio subjektams neišrašant jokių apskaitos dokumentų, t. y. pardavimo operacijų neapskaitant oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant kasos aparatu ir neišrašant PVM sąskaitų-faktūrų;
siekdami išvengti 469838 Lt PVM mokėjimo į valstybės biudžetą, susidariusio iš šviežios mėsos (skerdienos) prekybos sandorių, neapskaitytų UAB „R. I. D.“ oficialioje apskaitoje, apgaule įtraukė į šviežios mėsos (skerdienos) priėmimo žurnalą žinomai melagingus duomenis apie sumažintus 353074 kg įsigytos šviežios mėsos (skerdienos) kiekius, bei elektroniniu būdu žinomai melagingus duomenis pateikė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai;
siekdami išvengti 469838 Lt PVM mokėjimo į valstybės biudžetą, susidariusio iš šviežios mėsos (kiaulienos skerdienos) prekybos sandorių, neapskaitytų UAB „R. I. D.“ oficialioje apskaitoje, apgaule, t. y. pateikė žinomai melagingus duomenis apie įmonės vykdomos veiklos apimtis UAB „R. I. D.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai M. P., o pastaroji, nežinodama, kad pateikti duomenys yra melagingi, juos įtraukė į UAB „R. I. D.“ PVM deklaracijas ir jas elektroniniu būdu (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriui 2012-10-23 pateikė ir deklaravo 2012 m. rugsėjo mėn. 4990 Lt mažesnį mokėtiną PVM, 2012-10-19 pateikė ir deklaravo 2012 m. spalio mėn. 61941 Lt mažesnį mokėtiną PVM, 2012-12-21 pateikė ir deklaravo 2012 m. lapkričio mėn. 78205 Lt mažesnį mokėtiną PVM, 2013-01-23 pateikė ir deklaravo 2012 m. gruodžio mėn. 81845 Lt mažesnį mokėtiną PVM, 2013-02-22 pateikė ir deklaravo 2013 m. sausio mėn. 49079 Lt mažesnį mokėtiną PVM, 2013-03-22 pateikė ir deklaravo 2013 m. vasario mėn. 160598 Lt mažesnį mokėtiną PVM, 2013 m. kovo mėn. PVM deklaracija (duomenys neskelbtini) AVMI nepateikta, apskaičiuotas mokėtinas PVM yra 33180 Lt;
Tokiu būdu jie, veikdami kartu, UAB „R. I. D.“ naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – valstybės biudžetui mokėtino 469838 Lt PVM, tuo padarydami valstybės biudžetui didelės vertės 469838 Lt turtinę žalą.
4. R. J. išteisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1, 2 dalimis informavus kaltinamąjį, kad jo veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį gali būti kvalifikuojama pagal BK 220 straipsnio 1 dalį) ir buvo kaltinamas tuo, kad 2012-09-01 – 2013-03-22 laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia su D. G., (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:
D. G. ir R. J., įgiję 2012-09-26 4000 kg, 2012-10-09 5993 kg, 2012-10-12 12000 kg, 2012-10-18 6000 kg, 2012-10-28 12000 kg, 2012-10-31 14000 kg, 2012-11-06 10000 kg, 2012-11-08 5000 kg, 2012-11-16 12000 kg, 2012-11-17 12020 kg, 2012-11-19 10280 kg, 2012-11-27 10000 kg, 2012-12-07 8000 kg, 2012-12-09 9170 kg, 2012-12-11 12000 kg, 2012-12-18 8000 kg, 2012-12-20 21000 kg, 2012-01-23 9190 kg, 2013-01-27 10800 kg, 2013-01-28 5000 kg, 2013-01-30 11188 kg, 2013-02-03 8990 kg, 2013-02-05 10000 kg, 2013-02-06 5995 kg, 2013-02-10 7797 kg, 2013-02-12 8889 kg, 2013-02-12 12000 kg, 2013-02-13 9000 kg, 2013-02-15 14000 kg, 2013-02-17 22970 kg, 2013-02-20 8792 kg, 2013-02-28 12000 kg, 2013-03-03 12000 kg, 2013-03-06 12000 kg šviežios mėsos (kiaulienos skerdienos) iš Lenkijos Respublikos įmonių „Z. M. Z.“, gyvulių skerdyklos R. R., TŪB „W.“ be jokių apskaitos dokumentų, šviežios mėsos (kiaulienos skerdienos) įgijimo neapskaitę UAB „R. I. D.“ buhalterinėje apskaitoje ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku visą iš minėtų Lenkijos Respublikos tiekėjų įgytą šviežios mėsos (kiaulienos skerdienos) kiekį 353074 kg realizavę Lietuvos Respublikos ūkio subjektams neišrašant jokių apskaitos dokumentų, t. y. pardavimo operacijų neapskaitant oficialioje buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant kasos aparatu ir neišrašant PVM sąskaitų-faktūrų, tokiu būdu sumažindami realias įmonės prekybos apimtis, pateikė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turėtus sandorius UAB „R. I. D.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai M. P., nežinojusiai apie tai, kad teikiami duomenys yra neteisingi, kuri pagal pateiktus duomenis užpildė UAB „R. I. D.“ PVM deklaracijas forma „FR0600“:
2012-10-23 34 eilutėje „Iš ES įgytų prekių pardavimo PVM„ įrašė 4990 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. rugsėjo mėn.;
2012-10-19 34 eilutėje „Iš ES įgytų prekių pardavimo PVM„ įrašė 61941 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. spalio mėn.;
2012-12-21 34 eilutėje „Iš ES įgytų prekių pardavimo PVM„ įrašė 78205 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. lapkričio mėn.;
2013-01-23 34 eilutėje „Iš ES įgytų prekių pardavimo PVM„ įrašė 81845 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2012 m. gruodžio mėn.;
2013-02-22 34 eilutėje „Iš ES įgytų prekių pardavimo PVM„ įrašė 49079 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2013 m. sausio mėn.;
2013-03-22 34 eilutėje „Iš ES įgytų prekių pardavimo PVM„ įrašė 160598 Lt mažesnį PVM, mokėtiną už 2013 m. vasario mėn.
Tokiu būdu R. J. per nesuprantančią nusikalstamos veikos, M. P. elektroniniu būdu pateikė neteisingus duomenis (duomenys neskelbtini) a. VMI apie gautas pajamas ir mokėtiną PVM.
5. G. P. išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2012-10-11 iki 2013-03-29, apgaulingai tvarkė savo vykdomos veiklos pagal verslo liudijimą buhalterinę apskaitą, o būtent:
jis, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą, 2012-10-11 – 2013-03-29 laikotarpiu, be apskaitos dokumentų iš UAB „R. I. D.“ įgydamas ir (duomenys neskelbtini) turgavietėje adresu: (duomenys neskelbtini), realizuodamas 7153 kg kiaulienos skerdienos pažeidė:
- Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-12-24 įsakymu Nr. 415 parvirtintos „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus buhalterinės apskaitos taisyklių. redakcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-04-22 įsakymo Nr. 1K-160 3 punktą „3.Verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti naudoja kasos aparatą, veiklos pajamas ir išlaidas nurodo kasos aparato kasos operacijų žurnale, kurio formą tvirtina ir pildymo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“
- Taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo mėnesio 18 d. įsakymo Nr. 255 „Dėl kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (2011-04-29 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymas 2011-04-29 Nr. VA-51) taisyklių 23.2. punktą: „kasos aparatą naudojantis, individualia veikla besiverčiantis gyventojas turi pildyti Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnalą...“, tokiu būdu vykdė prekybą mėsos produktais, kurių įsigijimo ir pardavimo neapskaitė dokumentais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2012-10-11 - 2013-03-29 laikotarpio G. P. gautų iš vykdomos veiklos pajamų.
6. I. L. išteisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2012-10-23 iki 2013-03-06, apgaulingai tvarkė savo vykdomos veiklos pagal verslo liudijimą buhalterinę apskaitą, o būtent:
ji, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, vykdydama veiklą pagal verslo liudijimą, 2012-10-23 – 2013-03-06 laikotarpiu, be apskaitos dokumentų iš UAB „R. I. D.“ įgydama ir „G.“ turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), realizuodama 5355 kg kiaulienos skerdienos pažeidė:
BAĮ 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (Aktuali redakcija nuo 2003 12 18) 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“ „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ nuostatomis, kur 2-oje dalyje nurodyta: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 12 straipsniu „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.“;
- Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-12-24 įsakymu Nr. 415 parvirtintos „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus buhalterinės apskaitos taisyklių. redakcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-04-22 įsakymo Nr. 1K-160 3 punktą „3. Verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti naudoja kasos aparatą, veiklos pajamas ir išlaidas nurodo kasos aparato kasos operacijų žurnale, kurio formą tvirtina ir pildymo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo mėnesio 18 d. įsakymo Nr. 255 „Dėl kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (2011-04-29 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymas 2011-04-29 Nr. VA-51) taisyklių 23.2. punktą: „23.2. kasos aparatą naudojantis, individualia veikla besiverčiantis gyventojas turi pildyti Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnalą...“, tokiu būdu vykdė prekybą mėsos produktais, kurių įsigijimo ir pardavimo neapskaitė dokumentais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2012-10-23 - 2013-03-06 laikotarpio I. L. gautų iš vykdomos veiklos pajamų.
7. T. R. išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-03-31, apgaulingai tvarkė savo vykdomos individualios veiklos buhalterinę apskaitą, o būtent:
jis, (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-01-01 – 2013-03-31 laikotarpiu, be apskaitos dokumentų iš UAB „R. I. D.“, įgydamas ir (duomenys neskelbtini) turguje adresu: (duomenys neskelbtini), realizuodamas 4903 kg kiaulienos skerdienos pažeidė 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykius“, tokiu būdu vykdė prekybą mėsos produktais, kurių įsigijimo ir pardavimo neapskaitė dokumentais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2012-10-01-2013-03-31 laikotarpio T. R. gautų iš individualios veiklos pajamų.
8. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo 2018 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: 1) D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir paskirti: už veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje - 300 MGL baudą; už veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje - 500 MGL baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 600 MGL baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 1 parą prilyginant 2 MGL.; 2) R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 300 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 1 parą prilyginant 2 MGL.; 3) G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 100 MGL dydžio baudą.; 4) I. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 100 MGL dydžio baudą.; 5) T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 100 MGL dydžio baudą.; 6) Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš D. G. ir R. J. solidariai priteisti 136 074,20 Eur Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į D. G. ir R. J. nekilnojamąjį turtą taikyti iki civilinio ieškinio išieškojimo įvykdymo.
8.1. Skunde nurodo, kad teismas neteisingai vertino teisminio nagrinėjimo metu ištirtus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. G. ir R. J. kiaulienos skerdieną iš Lenkijos tiekėjo užsakinėdavo tik telefonu per Lenkijos Respublikos piliečius J. M. ir M. J.. Teismui buvo pateikti visi šių asmenų kaltinime nurodytu laikotarpiu vykę telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, kad užsakomos kiaulienos kiekiai buvo įvardijami „vienetais“. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas savo tarnybiniame pranešime „vienetus“ pagrįstai įvardino tonomis. Teismas nepagrįstai vertino D. G. ir R. J. parodymus, kad kiaulienos „vienetai“ - tai kiaulienos skerdienos „puselės“. D. G. ir R. J. užsakė žymiai mažiau kiaulienos puselių, negu buvo įtraukta į UAB ,,R. I. D.“ apskaitą.
8.2. Skunde prokuroras teigia, kad UAB „R. I. D.“ akcininkais buvo abu kaltinamieji – R. J. ir D. G.. Kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-03-31 bendrovės „R. I. D.“ direktoriumi buvo D. G.. Ne tik bendrovės vadovas D. G. užsakydavo neapskaitytą kiaulienos skerdienos produkciją bei ją realizuodavo, tačiau jam šiuos veiksmus atlikti padėjo ir R. J.. Baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, jog tik organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką ir kartu pagal BK 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalis, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. J. nelaikė BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad būtinieji bendrininkavimo požymiai - tyčia ir susitarimas veikti bendrai R. J. veikoje yra nustatyti ir jis turėtų būti pripažintas padėjėju įvykdant BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
8.3. Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai neanalizavo byloje esančių specialisto išvadų dėl UAB „R. I. D.“ ir G. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų bei nepagrįstai nelaikė įrodymu 2013-11-05 tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl kiaulienos pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Analizuojant G. P. ir R. J. bei D. G. telefoninius pokalbius matyti, kad užsakinėdamas kiaulienos skerdieną „kiaulėmis“ jis turi omenyje 2 kiaulienos skerdienos puseles. Teismas nepagrįstai priėmė domėn ir vertino G. P. naudai jo duotus parodymus, kad pristatytų kiaulienos kiekių jis nepriimdavo, nes jos buvo netinkamos kokybės. Viso nuo 2012 metų spalio iki vasario mėnesio G. P. 37 kartus telefoninių pokalbių metu iš UAB „R. I. D.“ užsakinėjo kiaulienos skerdieną, tačiau (kaip matyti iš specialisto išvados) - jam dėl skerdienos pardavimo UAB „R. I. D.“ nebuvo išrašyta nei viena sąskaita faktūra, todėl abejonių kelia kaltinamųjų parodymai, kad per 37 kartus užsakius kiaulienos skerdieną, visais atvejais G. P. jų atsisakydavo ir nepirkdavo.
8.4. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai neanalizavo byloje esančių specialisto išvadų dėl UAB „R. I. D.“ ir I. L. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų bei nepagrįstai nelaikė įrodymu 2013-11-05 tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl kiaulienos pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Analizuojant I. L. ir R. J. bei D. G. telefoninius pokalbius matyti, kad užsakinėdama kiaulienos skerdieną „kiaulėmis“ ji turi omenyje 2 kiaulienos skerdienos puseles, ką vykusių pokalbių metu įvardija ir pati I. L.. Tas akivaizdžiai matosi ir iš kitų I. L. pokalbių. Todėl darytina išvada, kad minėtas nuosprendyje surašytas 2013-11-05 tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl kiaulienos pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) kiekių turėtų vertinamas kaip ir įrodymas. Teismas nepagrįstai priėmė domėn ir vertino I. L. naudai jos duotus parodymus, kad pristatytų kiaulienos kiekių ji nepriimdavo, nes jos buvo netinkamos kokybės. Kaip matyti iš vykusių telefoninių pokalbių - kiaulienos skerdiena jai buvo pristatyta 2012-10-23, 2012-10-30, 2012-11-01, 2012-11-02, 2012-11-08, 2012-11-30, tačiau kaip matyti iš byloje esančios 2014 m. vasario 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini)specialisto išvados dėl I. L. ūkinės finansinės veiklos - UAB „R. I. D.“ nei 2012 m. spalio mėn., nei 2012 m. lapkričio mėn. jokių jai pardavimo sąskaitų-faktūrų neišrašė. Abejonių kelia tokie kaltinamųjų parodymai, kad per šešis kartus užsakius kiaulienos skerdieną, visais atvejais I. L. jų atsisakydavo. Iš 2012 m. spalio mėn. vykusio telefoninio pokalbio metu matyti, kad ji prašo pristatyti „pusę kiekio tiek kiek šiandien“, kas reiškia, kad jai buvo pristatyta kiauliena ir ji jos negrąžino UAB „R. I. D.“.
8.5. Prokuroro manymu, teismas nepagrįstai neanalizavo byloje esančių specialisto išvadų dėl UAB „R. I. D.“ ir T. R. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų bei nepagrįstai nelaikė įrodymu 2013-11-05 tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl kiaulienos pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Analizuojant T. R. ir R. J. bei D. G. telefoninius pokalbius matyti, kad užsakinėdamas kiaulienos skerdieną „kiaulėmis“ D. G. ir R. J. iš I. L. pokalbių analizės (nurodytos aukščiau) 1 „kiaulę“ įvardija 2 skerdienos puselėmis. T. R. pokalbių metu skerdieną užsako „su kojomis“ ir „be kojų“. Apklaustas liudytoju E. S. parodė, kad T. R. telefoninių pokalbių metu naudojamas terminas „be kojų“ reiškia, kad jis nurodomą kiekį kiaulienos skerdienos pageidauja įsigyti be buhalterinės apskaitos dokumentų, o vartodamas terminą „su kojomis“ jis turi telefoniniuose pokalbiuose įvardija kokį kiekį kiaulienos skerdienos pageidauja įsigyti su buhalterinės apskaitos dokumentais. Vien tas faktas, kad asmuo, vykdantis individualią veiklą, be apskaitos dokumentų įsigyjantis prekes ir be apskaitos dokumentų juos parduodantis, laikytina baudžiamojo įstatymo uždrausta veika (numatyta BK 222 str. 1 d.), kadangi dėl tokios veikos iš dalies negalima nustatyti kiek asmuo, vykdantis individualią veiklą, gavo pajamų.
8.6. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad kaltinamojo D. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prokuroro nuomone tiek D. G., tiek R. J., tiek I. L., tiek T. R., tiek G. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų.
8.7. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas 136 074,20 eurų civilinis ieškinys kaltinamiesiems D. G. ir R. J. dėl žalos valstybės biudžetui dėl nesumokėto PVM atlyginimo priteisimo tenkintinas pilnai ir pripažinus D. G. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, R. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, iš jų priteistini turtinės žalos atlyginimui.
9. Atsikirtimu į Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Donato Puzino apeliacinį skundą išteisintojo R. J. gynėjas advokatas Mindaugas Vasiliauskas prašo apeliacinį skundą atmesti.
9.1. Atsikirtime nurodo, kad R. J. kaltinime nurodytu laikotarpiu įmonėje dirbo vadybininku, kad jis nebuvo atsakingas už įmonės kasą, įmonės buhalterinių dokumentų ruošimą, išsaugojimą, įmonės buhalterinės apskaitos vedimą, finansinės atskaitomybės ruošimą, PVM deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jo darbas buvo surasti mėsos tiekėjus ir bendrauti su pirkėjais. R. J. neturėjo įgaliojimų nei išrašyti PVM sąskaitų-faktūrų, nei jų priimti, neturėjo įgaliojimų vesti įmonės buhalterinę apskaitą ir pateikti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kaip ir nurodyta, remiantis galiojančiais įstatymais už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos vedimą yra atsakingas ūkio subjekto vadovas, todėl R. J. apskritai negalėtų kilti atsakomybė, kuri yra grindžiama prielaida, kad įmonėje nebuvo apskaityti visi skerdienos pardavimai ir įsigijimai, o Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikti duomenys apie ne visas gautas įmonės pajamas.
9.2. Atsikirtime pabrėžiama, kad nėra duomenų, neigiančių išteisintojo ir D. G. parodymus, kad dalis produkcijos, kuri nebuvo kokybiška, buvo grąžinama. Priešingai, šiuos parodymus patvirtina (S. W., Z. P., M. J.), kitų išteisintųjų išsamūs ir nuoseklūs parodymai, kurie įtvirtino, kad jeigu mėsa būdavo per liesa ar per riebi, ji nebūdavo perkama. Svarbu pažymėti ir faktą, jog UAB „R. I. D.“ buvo tinkamai apskaityta visa iš Lenkijos atvežta kiauliena, patvirtina ir teisinės pagalbos prašymo vykdymo metu iš Lenkijos tiekėjų gauti buhalteriniai dokumentai.
9.3. R. J. gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliaciniu skundu prokuroras prašo perkvalifikuoti galimai padarytą R. J. veiką ir laikyti jį asmeniu, padėjusiu padaryti nusikalstamą veiką BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, tačiau nenurodo, jokių konkrečių veiksmų, kuriuos jis atlikdamas padėjo įmonės vadovui galimai padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.
10. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, prokuroras palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė jį tenkinti, o nuteistasis D. G., išteisintieji R. J., G. P., I. L., T. R. bei jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.
11. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Donato Puzino apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
12. Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su G. P., I. L., T. R. išteisinimu dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 222 straipsnio 1 dalis), atliktu įrodymų vertinimu. Nors apeliaciniame skunde prokuroras prašo pripažinti D. G. kaltu pagal: BK 222 straipsnio 1 dalį ir skirti 300 MGL dydžio baudą, BK 220 straipsnio 1 dalį ir skirti 500 MGL dydžio baudą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio teismas daro išvadą, kad prokuroras nesutinka su D. G. paskirta bausme už šias nusikalstamas veikas, kadangi skundžiamu nuosprendžiu D. G. jau nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, tik paskirtos švelnesnės bausmės. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su priteisto civilinio ieškinio dydžiu bei R. J. išteisinimu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, prašant jį pripažinti kaltu padėjus padaryti šią veiką. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
13. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.
14. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
15. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
16. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ,,in dubio pro reo“ principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kiti).
17. Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl kaltinamajame akte G. P., I. L., T. R. inkriminuoto apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, R. J. inkriminuoto neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo. Skundžiamame nuosprendyje teismo išvados dėl R. J., G. P., I. L. ir T. R. išteisinimo išsamiai motyvuotos, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai, būtent prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytas įrodymų vertinimas yra paremtas prielaidomis. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi prokuroras, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Šioje byloje nepavykus pašalinti abejonių ir apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog išteisintieji G. P., I. L., T. R. pirko iš UAB ,,R. I. D.“ kaltinime nurodytus kiaulienos skerdienos kiekius ir jų neapskaitė buhalterijoje, laikytina, kad išteisintųjų veiksmuose nenustatyti būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
18. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-334-677/2015). Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, kad baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį traukiami asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. buhalteris, vyriausiasis buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai (BAĮ 10, 11 ir 21 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-176-303/2015). Be abejonės, tokia aplinkybė pati savaime nesuponuoja išvados, kad bendrovės vadovas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita. Todėl tuo atveju, kai jis pats tvarko buhalterinę apskaitą arba įmonėje jos iš viso nėra, vadovas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, R. J. veiksmuose
19. R. J. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, tačiau vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1, 2 dalimis ir informavus kaltinamąjį, kad jo veika gali būti perkvalifikuota, R. J. buvo kaltinamas BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Išnagrinėjęs bylą, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje R. J. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisino, motyvuodamas tuo, kad R. J. nuo 2012-09-01 iki 2013-03-31 nebuvo bendrovės direktorius, todėl laikytina, kad jis nėra BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas.
20. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje 220 straipsnio 1 dalyje bei paskirti 300 MGL dydžio baudą. Prokuroras šį prašymą motyvuoja tuo, kad ne tik bendrovės vadovas D. G. užsakydavo neapskaitytą kiaulienos skerdienos produkciją bei ją realizuodavo, tačiau jam šiuos veiksmus padėjo atlikti ir R. J..
21. Pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją, baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta asmeniui, kuris siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos įgaliotai institucijai. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nurodytos nusikaltimo sudėtys yra formalios. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.
22. Už BK 220 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas veikos padarymo metu UAB ,,R. I. D.“ vadovu buvęs D. G.. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas yra asmuo, kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, o remiantis Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo (IX-1915 redakcija) 28 straipsniu, už finansinės atskaitomybės sudarymą atsako įmonės vadovas. Bylos duomenimis nustatyta, kad veikos padarymo metu bendrovės vadovu buvo D. G., todėl jis laikytinas BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu. Byloje nėra jokių objektyvių, neginčytinų duomenų, kad R. J. būtų padėjęs D. G. pateikti neteisingus duomenis (duomenys neskelbtini) apskrities VMI apie gautas pajamas ir mokėtiną PVM. Prokuroro nurodyta aplinkybė, kad ne tik D. G., bet ir R. J. galimai užsakydavo neapskaitytą kiaulienos skerdienos produkciją bei ją realizuodavo, niekaip nėra susijusi su BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika ir jos sudėties požymiais, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako ir jos nevertina BK 220 straipsnio 1 dalies kontekste. Be to, kaip teisingai pažymėta R. J. gynėjo advokato M. Vasiliausko atsikirtime, apeliaciniame skunde nėra įvardijama, kokie konkretūs R. J. veiksmai pasireiškė padėjėjo vaidmenyje, padarant BK 220 straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką, todėl prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl G. P. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką
23. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo G. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje bei nubausti 100 MGL dydžio bauda. Šis prokuroro prašymas nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl netenkintinas.
24. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išteisintasis G. P. savo kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini) turgavietėje, prekiavo kiauliena. Buhalterinius dokumentus tvarkydavo jis pats - PVM sąskaitas-faktūras surašydavo į žurnalą ir kiekvienos dienos apyvartą. Jo sutuoktinė taip pat prekiaudavo, suklijuodavo visus čekius į žurnalą. Jis bendradarbiavo su UAB „R. I. D.“. Šie jam pasiūlė pirkti iš jų kiaulienos skerdieną. Jis jiems skambindavo užsakyti kiaulienos. Užsakydavo puselėmis, 2-3 puseles, bet kiauliena iš UAB „R. I. D.“ dažnai būdavo riebi. Atvežus kiaulieną, jis išsirinkdavo tinkamą, vietoje pasverdavo, įrašydavo svorį į sąskaitą-faktūrą, atsiskaitydavo grynais. Kadangi pas UAB „R. I. D.“ kiauliena nebuvo labai gera, jis užsisakydavo ir pas kitus tiekėjus. Netinkamą jam kiaulieną išsiveždavo. Tuo metu jis dirbo ir su kitomis įmonėmis: „V.“, „S.“, „M. M.“, kurie veždavo lietuvišką, belgišką kiaulieną. Kad be dokumentų paimtų skerdieną, nebuvo tokių atvejų.
25. Iš G. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį suformuluoto kaltinimo matyti, kad šis jam pareikštas dėl to, kad jis, vykdydamas prekybą mėsos produktais pagal išduotus verslo liudijimus, pardavimo neapskaitė dokumentais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2012-10-11 – 2013-03-29 laikotarpiu G. P. gautų pajamų iš vykdomos veiklos. Prokuroras, nesutikdamas su G. P. išteisinimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad išteisintojo kaltę patvirtina specialisto išvada dėl UAB ,,R. I. D.“ ir G. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolas bei 2013-11-05 tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl kiaulienos pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Kolegija atmeta šiuos skundo argumentus ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. P. išteisino pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
26. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, išteisintajam G. P. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išdavė verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu išteisintajam suteikta teisė vykdyti prekybą, neribojant veiklos teritorijos. Pareikštas kaltinimas remiamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-12-24 įsakymu Nr. 415 parvirtintos „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus buhalterinės apskaitos taisyklių redakcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-04-22 įsakymo Nr. 1K-160 3 punktu, kad verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti naudoja kasos aparatą, veiklos pajamas ir išlaidas nurodo kasos aparato kasos operacijų žurnale, kurio formą tvirtina ir pildymo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo mėnesio 18 d. įsakymo Nr. 255 „Dėl kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (2011-04-29 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymas 2011-04-29 Nr. VA-51) taisyklių 23.2. punktu, kad kasos aparatą naudojantis, individualia veikla besiverčiantis gyventojas turi pildyti Individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnalą. Iš šių teisės normų seka, kad asmuo, dirbantis pagal verslo liudijimą, yra atsakingas už individualios veiklos apskaitos tvarkymą. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu G. P. neneigė aplinkybės, kad jis tvarkė savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą, dėl šios aplinkybės byloje nėra keliamas ginčas ar abejonės.
27. Iš 2015-02-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo matyti, kad buvo užfiksuoti G. P. telefoniniai pokalbiai su R. J., laikotarpiu nuo 2012-10-10 iki 2013-03-14. Šių pokalbių metu G. P. užsako šviežią kiaulienos skerdieną iš UAB ,,R. I. D.“ (t. 14 b. l. 16-18). 2013-11-05 tarnybiniame pranešime apibendrinta minėtame protokole nurodyta informacija apie parduodamus kiaulienos kiekius ir perkelta į tarnybinį pranešimą. 2014-03-03 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad telefoniniuose pokalbiuose fiksuoti tiekėjo pristatyti skerdienos kiekiai neatitinka G. P. pateiktose pirkimo PVM sąskaitose-faktūrose įrašytiems kiekiams, 2012 m. G. P. iš UAB ,,R. I. D.“ įsigijo kiaulienos skerdienos 4410 kg be apskaitos dokumentų. Kadangi G. P. prekiavo kiaulienos skerdiena, smulkinta kiauliena bei įvairiais subproduktais, prekės buvo įsigytos iš įvairių tiekėjų, pajamas fiksavo per kasos aparatą, todėl nustatyti kokią sumą sudarė pajamos, gautos iš prekybos UAB ,,R. I. D.“ patiekta skerdiena, nėra galimybės, tuo pačiu nėra galimybės nustatyti ir visas realias tiriamuoju laikotarpiu gautas pajamas (t. 14 b. l. 50-63).
28. Pažymėtina, kad iš aukščiau išdėstyto matyti, kad G. P. užsakinėjo kiaulienos skerdieną iš UAB ,,R. I. D.“, šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neneigė ir pats išteisintasis, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad užsakytą kiaulienos skerdieną G. P. gavo ir priėmė iš bendrovės. Išteisintasis G. P. parodė, kad dažnai iš UAB ,,R. I. D.“ užsakytos skerdienos neimdavo, nes ji buvo jam netinkama. Šias išteisintojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir D. G. ir R. J. parodymai. Liudytojas E. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad skerdienos pristatymas G. P. nebuvo stebimas ir fiksuojamas. Tuo remiantis, byloje nėra jokių neginčytinų ir objektyvių parodymų, paneigiančių išteisintojo G. P. nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2013-11-05 tarnybiniame pranešime tyrėjo padaryta išvada, kad G. P. užsakymą teikdavo nurodydamas reikiamą kiekį kiaulėmis ir skerdiena visada būdavo pristatyta, t. y. jis ją nupirko, nes nei karto nepriekaištavo dėl nepristatyto kiekio, yra prielaidų pobūdžio, todėl negali būti laikoma patikimu įrodymu, pagrindžiančiu kaltinamojo kaltę. Šiai teismo išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis, o visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai. Kadangi 2013-11-05 tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys nepagrindžia G. P. kaltės ir nėra laikomi įrodymu, o 2014-03-03 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) surašyta remiantis tarnybinio pranešimo duomenimis, tai ir šia specialisto išvada remtis teismas neturi pagrindo, ji nelaikytina įrodymu, pagrindžiančiu kaltinimą.
29. Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, jog abejonių kelia pirmosios instancijos domėn imti kaltinamųjų parodymai, kad per 37 kartus užsakius kiaulienos skerdieną, visais atvejais G. P. jų atsisakydavo ir nepirkdavo ir telefoninių pokalbių metu nebuvo priekaištaujama ar kitaip užsimenama dėl nepristatytos skerdienos ar jos nepirkimo dėl netinkamos kokybės. Pažymėtina, kad prokuroro nurodytos aplinkybės tėra tik pasvarstymai, prielaidos, subjektyvus manymas, kuris negali būti laikomas asmens kaltę pagrindžiančiu įrodymu. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių prokuroro ar tyrėjo subjektyvią nuomonę dėl G. P. kaltės. Išteisintasis parodė, kad kiaulienos skerdieną įsigydavo ne vien tik iš UAB ,,R. I. D.“, todėl, net jei ir G. P. galimai gavo užsakytą kiaulieną iš šios bendrovės, byloje nėra galimybių nustatyti, koks kiekis buvo gautas būtent iš UAB ,,R. I. D.“. O aplinkybę, kad telefoniniuose pokalbiuose G. P. nei karto neužsiminė apie netinkamos kokybės kiaulieną ar apie tai, kad jos neims ir tai kelia abejonių, kad kiauliena nebuvo perkama iš UAB ,,R. I. D.“, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą, kadangi nėra įrodyta byloje esančiais duomenimis, o, be to, atsisakymą imti kiaulieną ar pareikšti priekaištus dėl netinkamos jos kokybės G. P. galėjo išreikšti ne tik telefoninių pokalbių metu. Tuo remiantis, neįrodyta aplinkybė, jog G. P. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, neapskaitydamas iš UAB ,,R. I. D.“ galimai gautos kiaulienos skerdienos. Nesant jo veiksmuose BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių, jis pagrįstai išteisintas.
Dėl I. L. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką
30. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo I. L. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje bei paskirti bausmę – 100 MGL dydžio baudą. Šis prokuroro prašymas nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl netenkintinas.
31. Iš I. L. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį suformuluoto kaltinimo matyti, kad šis jai pareikštas dėl to, kad ji, vykdydama prekybą mėsos produktais pagal išduotus verslo liudijimus, pardavimo neapskaitė dokumentais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2012-10-23 – 2013-03-06 laikotarpiu I. L. gautų pajamų iš vykdomos veiklos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie kaltinimai I. L. nepagrįsti ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teismo patikrintais įrodymais.
32. Prokuroras, nesutikdamas su I. L. išteisinimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad išteisintosios kaltę patvirtina specialisto išvada dėl UAB ,,R. I. D.“ ir I. L. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolas bei 2013-11-05 tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl kiaulienos pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliaciniu skundu, atmeta šiuos skundo argumentus ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. L. išteisino pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
33. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išteisintoji I. L. savo kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu ji dirbo pagal verslo liudijimą „G.“ turgavietėje, pardavinėjo šviežią kiaulienos skerdieną. Bendradarbiavo su UAB „R. I. D.“, kiaulieną užsakydavo telefonu. Ji užsakydavo apie 10 puselių. Kitą dieną jie atveždavo, ji išsirinkdavo tinkamą, netinkamą grąžindavo, pasverdavo tinkamą, pasirašydavo sąskaitą-faktūrą. Kiaulieną visada pirkdavo su sąskaitomis. Jei būdavo netinkama, riebi kiauliena, ji iš viso neimdavo, prekiaudavo iš likučių. Buhalteriją tvarkydavo tinkamai, turėjo kasos aparatą, vedė kasos knygą. 5355 kg kiaulienos be apskaitos dokumentų neįgijo. Jai pristatydavo kiaulienos puseles. Ji ir iš kitų tiekėjų užsakydavo – iš UAB „S. M,“ ir kitų, kurie pasiūlydavo pigiau. Jei nėra sąskaitos, tai reiškia, kad ji mėsos tuo metu nepirko ir gražino jiems ir sąskaitas-faktūras. Perkant kiaulieną, visada būdavo ir veterinarijos tarnyba, kuri registruodavo dokumentus. Kasos žurnalą pildė kiekvieną dieną, mokėjo mokesčius, deklaruodavo. Už skerdieną atsiskaitydavo grynais, pasirašydavo ant pinigų priėmimo kvito.
34. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, išteisintajai I. L. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išdavė verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu išteisintajai suteikta teisė vykdyti prekybą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijoje. Pareikštas kaltinimas remiamas BAĮ 4, 6, 12 straipsniais (aktualios redakcijos), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-12-24 įsakymu Nr. 415 parvirtintos „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus buhalterinės apskaitos taisyklių. redakcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-04-22 įsakymo Nr. 1K-160 3 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo mėnesio 18 d. įsakymo Nr. 255 „Dėl kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (2011-04-29 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymas 2011-04-29 Nr. VA-51) taisyklių 23.2. punktu. Iš šių teisės normų seka, kad I. L., dirbanti pagal verslo liudijimą, yra atsakinga už individualios veiklos apskaitos tvarkymą. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu I. L. neneigė aplinkybės, kad ji tvarkė savo vykdomos individualios veiklos buhalterinę apskaitą, nurodydama, kad kasos žurnalą pildė kiekvieną dieną, mokėjo mokesčius, deklaruodavo, už skerdieną atsiskaitydavo grynais, pasirašydavo ant pinigų priėmimo kvito, sąskaitos-faktūros. Dėl šios aplinkybės byloje nėra keliamas ginčas ar abejonės.
35. Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai I. L. kaltę pagrindžiančiais įrodymais nelaikė 2013-11-05 tyrėjo tarnybinio pranešimo, specialisto išvados bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Iš 2015-02-11 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo matyti, kad buvo užfiksuoti I. L. telefoniniai pokalbiai su D. G., laikotarpiu nuo 2012-11-06 iki 2012-12-10, 2015-02-05 protokole – I. L. telefoniniai pokalbiai su R. J., laikotarpiu nuo 2012-10-22 iki 2013-03-05. Šių pokalbių metu I. L. užsako šviežią kiaulienos skerdieną iš UAB ,,R. I. D.“ (t. 12 b. l. 21-22, 23-24). 2013-11-05 tarnybiniame pranešime apibendrinta minėtuose protokoluose nurodyta informacija apie parduodamus kiaulienos kiekius ir perkelta į tarnybinį pranešimą. 2014-02-14 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. L., įgydama ir realizuodama 5355 kg kiaulienos skerdienos, įsigijimo ir pardavimo neapskaitė dokumentais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2012-10-23 – 2013-03-06 laikotarpiu I. L. pajamų, gautų iš vykdomos individualios veiklos (t. 12 b. l. 80-93).
36. Pažymėtina, kad iš aukščiau išdėstyto matyti, kad I. L. užsakinėjo kiaulienos skerdieną iš UAB ,,R. I. D.“, šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neneigė ir pati išteisintoji, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad užsakytą kiaulienos skerdieną I. L. pirko iš bendrovės ir ją gavo. Išteisintoji I. L. teigė, kad jei kiauliena iš UAB ,,R. I. D.“ būdavo netinkama, riebi, jos išvis neimdavo, prekiaudavo iš likučių. Šios išteisintosios nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su D. G. ir R. J. parodymais, kad I. L. nepirkdavo kiaulienos iš UAB ,,R. I. D.“, jei ji būdavo nekokybiška. Taip pat juos patvirtina išteisintųjų T. R. ir G. P. parodymai, kad kiaulienos pastarieji neimdavo, jei ji būdavo riebi, nekokybiška.
37. Byloje nėra surinkta jokių išteisintosios I. L. nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Liudytojas E. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad skerdienos pristatymas I. L. nebuvo stebimas ir fiksuojamas, o išvadas, kad skerdiena visada būdavo pristatyta, jis padarė iš fiksuotų pokalbių, nes niekada I. L. nepriekaištaudavo dėl nepristatyto kiekio. Šiais liudytojo parodymais remtis kaip įrodančiais asmens kaltę, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo, kadangi jie yra subjektyvūs, prielaidinio pobūdžio ir paneigti byloje surinkta medžiaga. Analogiškas savo padarytas subjektyvias išvadas liudytojas E. S. nurodė ir savo 2013-11-05 tarnybiniame pranešime, todėl ir jis negali būti laikomas patikimu įrodymu, sprendžiant klausimą dėl I. L. kaltumo. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, o tokiam įrodymų vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, kad ir specialisto išvada negali būti laikoma pakankamu įrodymu I. L. kaltei pagrįsti, kadangi tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų teismas nelaiko įrodymu.
38. Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, jog abejonių kelia kaltinamųjų parodymai, kad per 6 kartus užsakius kiaulienos skerdieną, visais atvejais I. L. jų atsisakydavo, o iš 2012 m. spalio mėnesį vykusio telefoninio pokalbio matyti, kad ji prašo pristatyti ,,pusę kiekio tiek kiek šiandien“, kas reiškia, kad jai buvo pristatyta kiauliena ir ji jos negrąžino UAB ,,R. I. D.“. Šiuo atveju prokuroras pateikia tik subjektyvų aplinkybių vertinimą, kuris nėra patvirtintas jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad prokuroras apeliaciniame skunde tik dėsto subjektyvią savo nuomonę, neparemtą jokiais faktais ir objektyviais duomenimis. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių prokuroro ar tyrėjo subjektyvią nuomonę dėl I. L. kaltės. Išteisintoji parodė, kad kiaulienos skerdieną įsigydavo ne vien tik iš UAB ,,R. I. D.“, todėl, net jei ir I. L. galimai gavo užsakytą kiaulieną iš šios bendrovės, byloje nėra galimybių nustatyti kiaulienos kiekio, galimai pirkto iš šios bendrovės. Aplinkybę, kad telefoniniuose pokalbiuose I. L. prašo pristatyti ,,pusę kiekio tiek kiek šiandien“, kas reiškia, kad jai buvo pristatyta kiauliena ir ji jos negrąžino UAB ,,R. I. D.“, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą, kadangi nėra patvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais ir yra tik tyrėjo daroma prielaida. Tuo remiantis, neįrodyta aplinkybė, jog I. L. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, neapskaitydama iš UAB ,,R. I. D.“ galimai gautos kiaulienos skerdienos. Nesant jos veiksmuose BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių, ji pagrįstai išteisinta.
Dėl T. R. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką
39. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo T. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje bei paskirti bausmę – 100 MGL dydžio baudą. Šis prokuroro prašymas nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl netenkintinas.
40. Iš T. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį suformuluoto kaltinimo matyti, kad šis jam pareikštas dėl to, kad jis, vykdydamas prekybą mėsos produktais pagal išduotą individualios veiklos pažymą, pardavimo neapskaitė dokumentais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2012-10-01 – 2013-03-31 laikotarpiu T. R. gautų pajamų iš vykdomos veiklos. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinimas T. R. nepagrįstas ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teisme patikrintais įrodymais.
41. Prokuroro teigimu, išteisintojo T. R. kaltę patvirtina specialisto išvada dėl UAB ,,R. I. D.“ ir T. R. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolas bei 2013-11-05 tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl kiaulienos pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliaciniu skundu, atmeta šiuos skundo argumentus ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. R. išteisino pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
42. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išteisintasis T. R. savo kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu prekiavo (duomenys neskelbtini) turgavietėje, dirbo pagal individualios veiklos pažymą. Bendradarbiavo su UAB „R. I. D.“. Jis užsakydavo telefonu 4-5 kiaules, t. y. skerdienos puseles, bet jie dažnai atveždavo su besibaigiančiu galiojimu arba riebias, todėl jis išrinkdavo tik tinkamas, o kitas grąžindavo. Jei užsakydamas sakydavo: „penkias kiaules“, tai tiekėjas žinojo, kad atvežti penkias skerdienos puses, o jei pasako tik skaičių, tai vis tiek reiškia tik puseles. Būdavo, kad užsako pusantros kiaulės, tai reiškia tris puseles. Kiaulieną atveždavo su sąskaitomis-faktūromis, į sąskaitą ranka įrašydavo tikslų kiekį, kurį jis pirkdavo ir kainą. Kiti rekvizitai jau būdavo užpildyti. Būdavo tokių atvejų, kai jis iš viso nepirko. Jis dar dirbo su UAB „U. M.“ ir su kitomis įmonėmis. Visus buhalterinius dokumentus jis tvarkydavo tinkamai. Jis iš UAB „R. I. D.“ užsakydavo kiaulieną telefonu iš vakaro, atveždavo kitą dieną. Kaltinime nurodyti kiaulienos skerdienos kiekiai neteisingi, be dokumentų jis kiaulienos niekada nepirko.
43. Remiantis bylos medžiaga, išteisintajam T. R. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išdavė individualios veiklos vykdymo pažymą, kurios pagrindu išteisintajam suteikta teisė vykdyti maisto, gėrimų ir tabako gaminių mažmeninę prekybą kioskuose (t. 13 b. l. 31). Pareikštas kaltinimas remiamas BAĮ 6, 12 straipsniais (IX-574 redakcija). T. R., vykdęs individualią veiklą pagal pažymą, buvo atsakingas už individualios veiklos apskaitos tvarkymą. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu T. R. neneigė aplinkybės, kad jis tvarkė savo vykdomos individualios veiklos buhalterinę apskaitą. Dėl šios aplinkybės byloje nėra keliamas ginčas ar abejonės.
44. Iš 2015-02-11 ir 2015-02-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų matyti, kad buvo užfiksuoti T. R. telefoniniai pokalbiai su D. G. ir R. J. (t. 13 b. l. 17-18, 19-20). Šių pokalbių metu T. R. užsako šviežią kiaulienos skerdieną iš UAB ,,R. I. D.“. 2013-11-05 tarnybiniame pranešime apibendrinta minėtuose protokoluose nurodyta informacija apie parduodamus kiaulienos kiekius ir perkelta į tarnybinį pranešimą. 2014-02-12 specialisto išvadoje Nr. 5-2/26 nurodyta, kad T. R., įgydamas ir galimai realizuodamas 4903 kg kiaulienos skerdienos, įsigijimo ir pardavimo neapskaitė dokumentais, dėl ko negalima iš dalies nustatyti išteisintojo pajamų, gautų iš vykdomos individualios veiklos (t. 13 b. l. 68-79).
45. Iš aukščiau išdėstytų duomenų matyti, kad T. R. užsakinėjo kiaulienos skerdieną iš UAB ,,R. I. D.“, šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neneigė ir pats išteisintasis, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad užsakytą kiaulienos skerdieną T. R. pirko iš bendrovės ir ją gavo. Išteisintasis T. R. teigė, kad UAB ,,R. I. D.“ dažnai atvežta kiauliena būdavo su besibaigiančiu galiojimu arba riebi, todėl jis išrinkdavo tik tinkamas, o kitas grąžindavo, būdavo atvejų, kai išvis nepirko. Šios išteisintojo nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su D. G. ir R. J. parodymais, kad parduodavo produkciją T. R., visi norėdavo tik gražių puselių, ne visą laiką paimdavo parduodamą kiaulieną, nes ji buvo per riebi, tuomet atgal pasiimdavo ir veždavo kitam užsakovui.
46. Byloje nėra surinkta jokių išteisintojo T. R. nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Liudytojas E. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad skerdienos pristatymas T. R. nebuvo stebimas ir fiksuojamas, o šio liudytojo tarnybiniame pranešime padaryta išvada, jog skerdiena visada būdavo pristatyta, nes niekada T. R. nepriekaištaudavo dėl nepristatyto kiekio. Šiais liudytojo parodymais remtis kaip įrodančiais asmens kaltę, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo, kadangi jie yra subjektyvūs, prielaidinio pobūdžio ir juos paneigia paties išteisintojo T. R., išteisintųjų G. P., I. L. parodymai bei kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo E. S. parodymais bei jo surašytu tarnybiniu pranešimu, kadangi pastarajame pateiktas subjektyvus aplinkybių vertinimas, pagrįstas tik tyrėjo manymu, todėl tiek liudytojo E. S. parodymai, tiek ir jo tarnybinis pranešimas negali būti laikomas patikimu įrodymu, įrodančiu T. R. kaltę. Kadangi specialisto išvada buvo surašyta remiantis liudytojo E. S. tarnybinio pranešimo duomenimis, tai ir ji negali būti laikoma pakankamu įrodymu T. R. kaltei pagrįsti.
47. Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, jog T. R. telefoninių pokalbių metu skerdieną užsako ,,su kojomis“ ir ,,be kojų“, o liudytojas E. S. parodė, kad terminas ,,be kojų“ reiškia, kad jis nurodomą kiekį kiaulienos skerdienos pageidauja įsigyti be buhalterinės paskaitos dokumentų. Pažymėtina, kad ir šiuo atveju prokuroras apeliaciniame skunde dėsto tik subjektyvią savo nuomonę, neparemtą jokiais faktais ir objektyviais duomenimis. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių prokuroro ar tyrėjo nuomonę dėl T. R. kaltės. Aplinkybę, kad telefoniniuose pokalbiuose T. R. užsako kiaulienos skerdieną ,,be kojų“, o tai, tyrėjo vertinimu, reiškia, kad be buhalterinės apskaitos dokumentų, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą, kadangi nėra patvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais ir yra tik tyrėjo daroma prielaida, be to nėra įrodyta aplinkybė, kad T. R. pirko iš UAB ,,R. I. D.“ kiaulienos skerdieną. Tuo remiantis, neįrodyta aplinkybė, jog T. R. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, neapskaitydamas iš UAB ,,R. I. D.“ galimai gautos kiaulienos skerdienos. Nesant jo veiksmuose BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių, jis pagrįstai išteisintas.
48. Kadangi nėra įrodyta išteisintųjų G. P., I. L. ir T. R. kaltė, padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. neįrodžius aplinkybės, kad išteisintieji iš UAB ,,R. I. D.“ nusipirko kiaulienos skerdieną ir jos neapskaitė buhalteriniuose dokumentuose, teisėjų kolegija nevertina prokuroro skundžiamų aplinkybių dėl kaltinime inkriminuoto įsigytos kiaulienos kiekio, t. y. ar kiaulienos skerdiena galimai būdavo parduodama puselėmis, ar po visą kiaulę.
Dėl D. G. paskirtos bausmės
49. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
50. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar griežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Skiriant bausmes asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, taip pat svarbu užtikrinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. G. baudą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, įvertino ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. D. G. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių, o kitas – apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, dirba, sveikas, darbingas, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, todėl pagrįstai nuteistajam paskyrė švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatydamas mažesnį, nei bausmės vidurkis. Teismas taip pat įvertino, kad šiomis nusikalstamomis veikomis buvo padaryta žala valstybei. Byloje D. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl savanaudiškų paskatų.
52. BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas įvardija dvi atskiras sunkinančias aplinkybes, iš kurių viena yra savanaudiškos paskatos. Savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Pažymėtina, kad kai kuriose BK specialiojoje dalyje įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse savanaudiškos paskatos ar turtinė nauda yra nustatytos kaip pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį būtina įrodyti kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą straipsnį. Tokiu atveju teismas į tokią aplinkybę, kuri numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, skirdamas bausmę neatsižvelgia (BK 60 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu kitos nusikalstamos veikos savo esme yra savanaudiškos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudą, todėl asmeniui skiriant bausmę už šias veikas savanaudiškų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės papildomai nustatyti nereikia. Pažymėtina, kad nei vienas iš šių BK specialiosios dalies straipsnių (BK 220, 222 straipsniai) nenumato savanaudiškų paskatų kaip nusikaltimo sudėties požymio, o prokuroras skunde neįvardina kaip konkrečiai šiuo atveju pasireiškė savanaudiškos paskatos. Be to, apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pelną, pajamas ir turtą pateikimo nusikaltimų sudėtyse savanaudiškos paskatos išreiškia šios nusikalstamos veikos esmę, todėl, vadovaujantis BK 60 straipsnio 2 dalies nuostatomis, negali būti pripažintos atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
53. Kadangi pirmosios instancijos teismas D. G. už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskyrė bausmes, artimas šių nusikalstamų veikų sankcijose numatytam bausmės vidurkiui, atsižvelgė iš esmės į visas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmės skyrimui, taigi parinktos bausmės tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio reikalavimus, nėra aiškiai per švelnios ir tinkamai individualizuotos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. G. paskirta bausmė laikytina teisinga, teisėta ir jos keisti nėra jokio pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio
54. Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su priteistu civilinio ieškinio dydžiu, prašo jį tenkinti pilnai ir priteisti iš D. G. ir R. J. 136 074,20 eurų žalos atlyginimo Valstybinei mokesčių inspekcijai.
55. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš R. J. ir D. G. solidariai valstybei padarytą 136 074,20 Eur žalą (nesumokėto PVM mokesčio). Skundžiamu nuosprendžiu Kauno apylinkės teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš D. G. 2 730 eurų turtinės žalos valstybei atlyginimą. Teismas civilinio ieškinio dydį motyvavo tuo, kad R. J. yra išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, o UAB ,,R. I. D.“ direktorius D. G. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną, todėl UAB ,,R. I. D.“ išvengė 2 730 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Tokiems apylinkės teismo motyvams pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
56. BPK 109 straipsnyje pasakyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmens civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, priimant apkaltinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys teismo visiškai ar iš dalies patenkinamas, kai :1) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala; 2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
57. Tiek iš skundžiamo nuosprendžio, tiek iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad esminės aplinkybės, kuriomis grindžiamas turtinės žalos atsiradimas, yra tos, jog UAB ,,R. I. D.“ realizavo kiaulienos skerdieną, neapskaitydama pardavimo pajamų, nedeklaruodama ir nesumokėdama į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad D. G. veika pasireiškė tuo, kad buvo išvengta turtinės prievolės – 2730 Eur mokėtino į biudžetą PVM, nes dalis kiaulienos skerdienos pardavimo sandorių UAB ,,R. I. D.“ buvo vykdomi neišrašius PVM sąskaitų-faktūrų, jie nebuvo apskaityti, nenurodyti PVM deklaracijoje ir nuo jų nebuvo mokamas PVM valstybei. Šioje byloje dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (sukčiavimo), buvo išteisinti D. G. ir R. J., konstatuojant, kad nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamieji, siekdami išvengti 469838 Lt PVM mokėjimo į valstybės biudžetą, susidariusio iš šviežios mėsos (skerdienos) prekybos sandorių, neapskaitytų UAB ,,R. I. D.“ oficialioje apskaitoje, apgaule, t. y. įtraukė į šviežios mėsos (skerdienos) priėmimo žurnalą žinomai melagingus duomenis apie sumažintus 353074 kg įsigytos šviežios mėsos (skerdienos) kiekius bei elektroniniu būdu žinomai melagingus duomenis pateikė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
58. Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad civilinio ieškinio dydis, kolegijos vertinimu, buvo priteistas teisingai, nepažeidžiant įstatymo normų, kadangi nepasitvirtinus kaltinimui pagal BK 182 straipsnio 2 dalį R. J. ir D. G., civilinio ieškinio dydis pagrįstai buvo sumažintas. D. G. pripažinus kaltu ir įrodžius aplinkybę, kad dėl jo veiksmų nebuvo apskaityta dalis kiaulienos skerdienos ir dėl to nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis, turtinės žalos dydis valstybei pagrįstai apskaičiuotas, atsižvelgiant į nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio dydį (2730 Eur). Todėl, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio dydis pagrįstai buvo sumažintas ta apimtimi, kuria kaltinimas nepasitvirtino, todėl šioje dalyje prokuroro skundas taip pat atmetamas.
59. Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat prašo laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į D. G. ir R. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą taikyti iki civilinio ieškinio išieškojimo įvykdymo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą paliko galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, nutarė panaikinti. Nuosavybės teisių apribojimas D. G. ir R. J. turtui buvo nustatytas dėl pareikšto civilinio ieškinio atlyginimo užtikrinimo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Pasitvirtinus tik daliai pareikšto kaltinimo, t. y. D. G. pripažinus kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, o R. J. išteisinus dėl visų kaltinime nurodytų veikų, teismas pagrįstai sprendė, kad laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas. Kolegija šiai apylinkės teismo išvadai pritaria, kadangi priteistas civilinio ieškinio dydis ženkliai sumažėjo, lyginant su pareikštu civilinio ieškinio dydžiu (pareikštas ieškinys – 136 074,20 Eur, priteista – 2730 Eur), o laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą palikus galioti iki civilinio ieškinio įvykdymo, būtų neproporcingai suvaržomos D. G. ir R. J. teisės.
60. Visų šių aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisingą ir teisėtą nuosprendį, kad jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Donato Puzino apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas
Jurgis Kiškis
Rimas Švirinas