Baudžiamoji byla Nr. 1S-91-875/2024

  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14252-2020-1

  Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21.

 (S)

ŠIAULIŲ apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. T. (V. T.) skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutarties panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu V. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 8 metams. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 11 d. Į bausmės laiką įskaitytas nuteistojo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. kovo 15 d.

2.       Nuteistojo V. T. bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. balandžio 11 d., pabaiga – 2028 m. balandžio 11 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. birželio 20 d. – 3 metai 9 mėnesiai 21 diena. Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (atlikus pusę bausmės) – 2024 m. balandžio 11 d.

3.       Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Šiaulių kalėjime (toliau – ir Lygtinio paleidimo komisija) 2023 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. SV-24-18803 nutarta nuteistajam V. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį netaikyti, nustačius, kad vis dar egzistuoja: 1) gilesnio suvokimo apie priklausomybę ir jos dinamiką stoka; 2) smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio; 3) savo elgesio priežasčių-pasekmių ryšių analizės bei suvokimo stoka; 4) mačiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti abejingumas taikomiems reikalavimams ir visuomenės interesams.

4.        Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nuteistojo V. T. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo atmestas kaip nepagrįstas. Teismas, įvertinęs nuteistojo V. T. asmens byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad Lygtinio paleidimo komisija pagrįstai V. T. netaikė lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra ir rekomendavo nuteistajam toliau koreguoti problemines sritis: dalyvauti resocializacijos priemonėse, susijusiosiose su priklausomybių mažinimu, impulsyvumo ir smurtinio elgesio kontrolės ugdymu; tęsti mokslus ir gerinti lietuvių kalbos žinias; tęsti žalos atlyginimą.

5.        Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi nuteistojo V. T. skundas atmestas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartis palikta galioti. Teismas konstatavo nesant pagrindo teigti, jog nuteistasis šiuo metu yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos taikyti, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

6.        Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. RV-24-31 nutarta nuteistajam V. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos su intensyvia priežiūra pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį netaikyti. Komisija savo nutarime nurodė, kad vis dar yra nustatomi V. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai: 1) praeityje neigiamos įtakos turėję santykiai su kai kuriais artimaisiais, 2) mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti polinkis pasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai, 3) gilesnio suvokimo apie priklausomybę ir jos dinamiką stoka, 4) smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio, 5) savo elgesio priežasčių-pasekmių ryšių analizės bei suvokimo stoka, 6) mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti abejingumas taikomiems reikalavimams ir visuomenės interesams.

7.        Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartimi nuteistojo V. T. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. RV-24-85 netaikyti jam lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietos panaikinimo atmestas. Teismas, įvertinęs nuteistojo V. T. asmens byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad Lygtinio paleidimo komisija pagrįstai V. T. netaikė lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra ir rekomendavo nuteistajam toliau koreguoti problemines sritis: dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su neigiamos įtakos poveikio mažinimu, impulsyvumo valdymu, smurtiniu elgesiu ir priklausomybėmis); tęsti mokslus (gerinti lietuvių kalbos žinias); tęsti žalos atlyginimo mokėjimą.

8.         Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi nuteistojo V. T. skundas atmestas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartis palikta galioti. Teismas konstatavo, kad byloje esančių nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

9.            Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. RV-24-3633 nutarta netaikyti nuteistajam V. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nors nuteistasis jau atliko įstatymo reikalaujamą paskirtos bausmės dalį ir jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau vis dar yra nustatomi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, t. y.: 1) praeityje neigiamos įtakos turėję santykiai su kai kuriais artimaisiais; 2) mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti polinkis pasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai; 3) gilesnio suvokimo apie priklausomybę ir jos dinamiką stoka; 4) smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio; 5) prosocialinių streso įveikos bei emocijų raiškos įgūdžių stoka; 6) savo elgesio priežasčių-pasekmių ryšių analizės bei suvokimo stoka; 7) mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti abejingumas taikomiems reikalavimams bei visuomenės interesams. Dėl to nuteistajam rekomenduota dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse, pagal galimybes gerinti lietuvių kalbos žinias bei tęsti žalos atlyginimą. Papildomai nutarta nuteistojo lygtinį paleidimą papildomai svarstyti ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo pastarojo nutarimo priėmimo.

 10.        Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartimi nuteistojo V. T. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. birželio 21 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos netenkintas. Nutartyje konstatuota, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kurią jis turi galimybes mažinti, orientuodamasis į savo kriminogeninių veiksmų šalinimą, taip pat ir toliau vykdymas Komisijos nurodytas rekomendacijas.

11. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. T. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį ir Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. birželio 21 d. nutarimą, bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.

11.1. Nurodo, kad Komisijos nutarimas grindžiamas tais pačiais, pasikartojančiais motyvais dėl jo atžvilgiu nustatytų kriminogeninių veiksnių, kurie, pasak nuteistojo, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Pažymi dalyvavęs visose jam skirtose programose, mokymuose ir užsiėmimuose, tapęs sąmoningesnis, žinąs problemines sritis ir jų sprendimo būdus. Nuteistojo nuomone, nepriklausomai nuo to, kur jis yra – laisvės atėmimo vietoje ar laisvėje, sprendimus jis priima savarankiškai ir laisva valia, todėl nei draugai, nei aplinkiniai negali įtakoti jo daryti nusikalstamas veikas ar vartoti alkoholį, jis suvokia netinkamo tokio elgesio galimas pasekmes. Išėjęs į laisvę nori dirbti, tęsti mokslus ir būti visaverčiu visuomenės nariu.

11.2. Prašo teismo objektyviai įvertinti skundžiamų sprendimų motyvus ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Teigia, kad vien Lygtinio paleidimo komisijos nurodyta aplinkybė apie tai, kad jis jau trečią kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra tokia svari nulemti sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo, juolab, kad ankstesnes bausmes jis yra atlikęs.

12. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Skundas netenkinamas

13. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

14.          Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam įstatyme, šiuo atveju – BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, numatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

15.         Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus ir susipažinęs su nuteistojo asmens byla, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Apygardos teismo vertinimu, priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir turėtų esminės reikšmės sprendžiant šį klausimą, V. T. nepateikė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo skundo argumentus įvertino ne taip, kaip jis tikėjosi, savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

16.         Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad V. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, ji yra vidutinė, tokia išliko ir viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad jo dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose neabejotinai daro teigiamą įtaką jo elgesiui, tai pažymėta ir Lygtinio paleidimo komisijos nutarime (asmens bylos t. 2, b. l. 26–27), tačiau ši pažanga, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

17.        Pažymėtina, kad išvada dėl nuteistojo atitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) daroma įvertinus su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne selektyviai atrinktus ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius duomenis. Priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtiniam paleidimui taikyti, vertinimas apima ne pavienes aplinkybes (pvz. trečiąkart atliekama laisvės atėmimo bausmė), o visumą tiek teigiamų, tiek neigiamų nuteistojo pataisos aspektų, o šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtiniam paleidimui taikyti. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad Lygtinio paleidimo komisijos sprendimuose nurodomi vis tie patys, pasikartojantys lygtinio paleidimo netaikymo motyvai dėl jam nustatytų kriminogeninių veiksnių, galinčių išryškėti mažiau struktūruotoje aplinkoje, ir teigia, kad dalyvavimas visose kalėjimo administracijos nurodytose programose ir užsiėmimuose padarė jį sąmoningesniu ir atsakingesniu, be to laisvėje jis norįs tęsti darbą ir mokslus, tačiau šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Tuo tarpu Lygtinio paleidimo komisijos sprendimo motyvai, t. y. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei nuteistojo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai ir jų mažėjimas, pastebėtina, priklauso nuo paties nuteistojo elgesio ir pastangų.

18.        Kaip minėta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ypač – pažanga mažinant tokią riziką yra viena iš labai svarbių ir reikšmingų aplinkybių, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą nuteistajam (BVK 82 straipsnio 1 dalis). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo metu nuteistojo V. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tokia išliko ir visą laisvės atėmimo bausmės laiką. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, tiek ankstesnėje – 2023 m. gruodžio 20 d., tiek ir pastarojoje – 2024 m. birželio 3 d. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti tie patys septyni kriminogeniniai veiksniai (9 p.). Nors ankstesnio vertinimo metu buvo stebima nuteistajam nustatytos vidutinės rizikos mažėjimo tendencija, tačiau pastarojo tyrimo metu pažanga mažinant riziką nenustatyta (asmens bylos t. 2, b. l. 69–76, 95–103).

19.        Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, kad V. T. pastangų jau pakanka lygtinio paleidimo institutui taikyti. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksnius, įvertinti socialinio tyrimo išvados duomenis ir maksimaliai stengtis, kad nuo jo priklausantys kriminogeniniai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika būtų mažesnė nei vidutinė ar bent jau aiškiai mažėtų ir leistų teismui manyti, kad lygtinai paleidžiamas į laisvę nuteistasis nėra pavojingas visuomenei. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistasis stengiasi aktyviai dalyvauti resocializacijos procese, stebimi teigiami nuteistojo elgesio, mąstymo ir požiūrio pokyčiai, vis tik šios aplinkybės, įvertinus duomenis apie nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, jų kiekį, dar nesudaro pagrindo išvadai, kad jo padėtis jau gali būti lengvinama taikant jo atžvilgiu BVK 82 straipsnio nuostatas. 

20.         Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo V. T. (V. T.) skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių 2024 m. liepos 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                     Nerijus Masiulis